- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-03
- Bylos Nr.
- 2S-336-252/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01451-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
- Pareiškėjas
- UAB „Inžinera“
- Suinteresuotas asmuo
- RUAB „Molesta“
- Kategorijos
- 3.5.22pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-336-252-2017
Irena Stacevičienė Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01451-2016-0
2017 m. gegužės 3 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos UAB „Inžinera“ atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-36-228/2017 pagal pareiškėjos UAB „Inžinera“ skundą dėl antstolės A. M. veiksmų, suinteresuotiems asmenims RUAB „Molesta“, antstolei A. M., AAS „BTA Baltic Insurance Company“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja UAB „Inžinera“ prašė: panaikinti antstolės A. M. 2016-06-09 patvarkymą Nr. S-499 dėl turto arešto, nelaukiant raginime nustatyto termino; 2016-06-09 patvarkymą Nr. S-500 dėl pas trečiuosius asmenis esančių lėšų arešto; perskaičiuoti 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-04-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, laikant teismo sprendimo įvykdymo dieną 2016-01-20 ir pateikti jų apskaičiavimą. Nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo 2015-03-19 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-336-554/2015 pagrindu 2016-01-05 buvo išduotas vykdomasis raštas dėl 53 697,52 Eur skolos, 6 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014-04-24) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 810 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurį išieškotoja RUAB „Molesta“ pateikė vykdyti antstoliui A. N.. UAB „Inžinera“ geranoriškai įvykdė sprendimą per antstolio raginime nustatytą 10 dienų terminą, 2016-01-20 sumokėdama reikiamas sumas į antstolio depozitinę sąskaitą (pagal raginimą terminas suėjo 2016-01-21) ir apskundė antstolio A. N. veiksmus. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-02-25 nutartimi konstatavo, kad antstolis vykdyti vykdomąjį dokumentą priėmė, pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 651 ir 590 straipsnius. Apeliacinės instancijos teismas nutartį paliko nepakeistą, antstolis nutraukė vykdomąją bylą, grąžino vykdomąjį dokumentą išieškotojai. Pastaroji vykdomąjį dokumentą pateikė vykdyti antstolei A. M.. Pareiškėja 2016-06-13 gavo antstolės A. M. 2016-06-09 raginimą įvykdyti sprendimą bei kitus dokumentus, įskaitant 2016-06-09 patvarkymą dėl turto arešto nelaukiant raginime nustatyto termino ir 2016-06-09 patvarkymą dėl pas trečiuosius asmenis esančių lėšų arešto. Pareiškėja nesutiko su antstolės veiksmais, priimant patvarkymus dėl turto arešto nelaukiant raginime nustatyto termino bei dėl lėšų pas trečiuosius asmenis arešto. Teigė, jog antstolės patvarkyme nurodytos aplinkybės nėra pagrįstos jokiais įrodymais, nes pareiškėja geranoriškai įvykdė sprendimą, pervesdama antstoliui A. N. pinigų sumą per jo nustatytą raginime terminą. Todėl, antstolė neturėjo pagrindo išvadai, kad UAB „Inžinera“ gera valia nevykdo sprendimo. Teigia, kad šiuo atveju, pareiškėjos kaltės dėl netinkamų išieškotojos ir antstolio A. N. veiksmų, nėra. Antstolė nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjai atgavus lėšas, jos bus išleistos, nes pareiškėja pinigus buvo sumokėjusi. Be to, sprendimo įvykdymas buvo užtikrintas, taikant laikinąsias apsaugos priemones. Priėmusi nepagrįstą patvarkymą, antstolė užkirto kelią pareiškėjui geranoriškai įvykdyti sprendimą. Nesant jokios grėsmės, kad pareiškėja bandys paslėpti turtą, antstolė pažeidė imperatyvias teisės normas, suteikiančias teisę skolininkui įvykdyti sprendimą geranoriškai.Pareiškėjos vertinimu, antstolė nustatydama palūkanų sumą – 6858,57 Eur, raginime nenurodė palūkanų skaičiavimo galutinio termino, vienos dienos palūkanų normos, taip nesudarydama pareiškėjai galimybės patikrinti reikalaujamų sumokėti palūkanų apskaičiavimo pagrįstumą ir teisingumą. Sprendimo įvykdymo data turėjo būti laikoma 2016-01-20, kai sprendimas buvo įvykdytas antstolio A. N. patvarkymo pagrindu. Pareiškėjai negalėjo būti perkeliama atsakomybė dėl trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų, nepagrįstai priėmus vykdyti vykdomąjį raštą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Utenos rajono apylinkės teismas 2017-01-23 nutartimi pareiškėjos UAB „Inžinera“ skundą tenkino iš dalies. Skundą dėl antstolės veiksmų dalyje dėl 2016-06-09 priimto patvarkymo Nr. S-499 dėl turto arešto, nelaukiant raginime nustatyto termino ir dėl 2016-06-09 priimto patvarkymo Nr. S-500 dėl pas trečius asmenis esančių lėšų arešto, atmetė. Konstatavo, kad vykdant Panevėžio apygardos teismo 2016-01-05 išduotą vykdomąjį raštą, palūkanos turi būti skaičiuojamos nuo priteistos 53 697,52 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-04-24) iki 2016-01-20. 2017-02-01 Utenos rajono apylinkės teismas priėmė papildomą nutartį ir priteisė iš pareiškėjos UAB „Inžinera“ RUAB „Molesta“ naudai 425 Eur advokato atstovavimo išlaidų. Teismas nustatė, kad antstolė skundžiamus vykdymo veiksmus atliko tą pačią dieną, t. y. 2016-06-09. Teismo sprendimas, kurio pagrindu pateiktas vykdymui vykdomasis raštas, yra turtinio pobūdžio, skolininkas gera valia jo nebuvo įvykdęs, todėl antstolės patvarkymai areštuoti skolininko turtą, nelaukiant raginime nustatyto termino negali būti traktuojami kaip jo teisių pažeidimas, teikiantis pagrindą panaikinti skundžiamus patvarkymus. Teismas pasisakė, kad turtas areštuotas pagrįstai. Juolab, kad sprendimo įvykdymui reikalinga pinigų suma buvo antstolio A. N. depozitinėje sąskaitoje nuo 2016-01-20 ir ji buvo pervesta antstoliui tik pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus. Apylinkės teismas sprendė, kad skundas dalyje dėl prašymo panaikinti antstolės A. M. 2016-06-09 patvarkymus Nr. S-499 dėl turto arešto, nelaukiant raginime nustatyto termino ir Nr. S-500 dėl pas trečius asmenis esančių lėšų arešto, yra nepagrįstas, todėl atmestinas.Pareiškėja, gavusi raginimą iš antstolio A. N., 2016-01-20 sumokėjo 60 788,55 Eur į antstolio depozitinę sąskaitą, todėl teismas laikė, kad prievolė buvo įvykdyta tinkamai. Tai, kad RUAB „Molesta“ pasirinko antstolį, neturintį teisės vykdyti teismo sprendimo, o antstolis A. N. nepagrįstai priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą, UAB „Inžinera“ negalėjo sukelti neigiamų pasekmių palūkanų skaičiavimo termino prasme. Kadangi vykdymo procese priteistas procesines palūkanas apskaičiuoja antstolis, todėl esant nurodytoms aplinkybės, teismas tik konstatavo, kad vykdant Panevėžio apygardos teismo 2016-01-05 išduotą vykdomąjį raštą, palūkanos turi būti skaičiuojamos nuo priteistos 53 697,52 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-04-24) iki 2016-01-20, tai yra iki datos, kada į antstolio A. N. depozitinę sąskaitą buvo pervesti UAB „Inžinera“ pinigai RUAB „Molesta“ priteistos skolos sumokėjimui. Nors teismas vertino, kad pareiškėjos skundas patenkintas iš dalies, tačiau spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, pasisakė, jog antstolės atliktas palūkanų paskaičiavimas iki 2016-06-09 pareiškėjai neigiamų pasekmių nesukėlė, ir teismui šioje dalyje dėl palūkanų skaičiavimo tik konstatavus, kad palūkanos skaičiuotinos iki 2016-01-20, bylinėjimosi išlaidos pareiškėjai nepriteistinos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
UAB „Inžinera“ atskiruoju skundu prašo: panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2017-01-23 nutartį dalyje, kuria buvo atsisakyta panaikinti antstolės A. M. 2016-06-09 patvarkymus Nr. S-499 ir Nr. S-500 bei pareiškėjai priteistos 426 Eur dydžio RUAB „Molesta“ patirtos bylinėjimosi išlaidos, o likusioje dalyje – dėl procesinių palūkanų skaičiavimo teismo nutartį palikti nepakeistą. Priimti naują sprendimą ir tenkinant pareiškėjos reikalavimus - panaikinti antstolės A. M. 2016-06-09 patvarkymus Nr. S-499 ir Nr. S-500 bei priteisti pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantės vertinimu, antstolė priimdama ginčijamus patvarkymus, pažeidė tiek CPK 658 straipsnio 2 dalies, tiek Sprendimų vykdymo instrukcijos 6 punkto nuostatas, nes šiuo atveju neegzistavo reali grėsmė, jog skolininkė turtą paslėps. 2016-06-09 patvarkyme Nr. S-499 antstolė nurodė, kad skolininkė Panevėžio apygardos teismo sprendimo gera valia nevykdo, todėl yra pavojus, kad gavusi pinigines lėšas skolos ir toliau nemokės, pinigus išleis, tačiau tuo pačiu patvarkymu pripažino, jog skolininkė, yra įvykdžiusi Panevėžio apygardos teismo sprendimą, pervesdama skolą RUAB „Molesta“ pasirinktam antstoliui A. N.. Apeliantė atskirajame skunde cituoja teismų nutartis civilinėse bylose, kuriose konstatuojama, kad CPK 658 straipsnio 2 dalies taikymas siejamas išimtinai su tokiomis situacijomis, kai priteista suma yra labai didelė, skolininkui yra taikoma ir daugiau areštų, jis neturi kito turto iš kurio būtų galima išieškoti arba išieškojimas iš kito turto yra iš esmės apsunkintas, bei kai pats skolininkas yra grasinęs, jog imsis veiksmų dėl turto slėpimo. Pažymi, kad nei vienas iš aukščiau paminėtų atvejų nėra aktualus pareiškėjos atžvilgiu, todėl priimti skundžiamus patvarkymus nebuvo pagrindo. Pareiškėja yra savo veiklą įprasta eiga vykdanti įmonė, jos atžvilgiu nėra pritaikyta jokių kitų areštų, įmonė turi tiek kilnojamojo, tiek ir nekilnojamojo turto, niekada nebuvo grasinta paslėpti turtą. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad Panevėžio apygardos teismo sprendimą įvykdė gera valia, priteistą sumą per nustatytą laikotarpį pervesdama į pačios RUAB „Molesta“ pasirinkto antstolio depozitinę sąskaitą. Pareiškėjos nuomone, Utenos rajono apylinkės teismas, nukrypdamas nuo susiklosčiusios teismų praktikos, neanalizavo ir nenagrinėjo, ar antstolė A. M. teisingai įvertino aplinkybes, sąlygojančias CPK 658 straipsnio 2 dalies taikymą, taip pat neanalizavo ar tikrai egzistuoja reali grėsmė, kad pareiškėja slėps turtą. Pažymi, kad tokiais neteisėtais antstolės veiksmais pareiškėjai galimai buvo padaryta žala, nes žymos apie jos atžvilgiu taikomą areštą neigiamai veikia dalykinę reputaciją bei apsunkina galimybes pasinaudoti veiklos kreditavimo galimybėmis. Todėl antstolės patvarkymų panaikinimas, pripažįstant jų priėmimo nepagrįstumą, turi esminės reikšmės pareiškėjos reputacijai.Pareiškėjos vertinimu, teismai spręsdami klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagal pareiškėjos skundą dėl antstolės A. M. veiksmų jau yra pasisakę dėl tos aplinkybės, kad pats skolos sumokėjimas į antstolio A. N. depozitinę sąskaitą rodo, jog pareiškėja nepiktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, todėl nėra grėsmės vertinti, kad pareiškėja slėptų savo turtą. Apeliantė nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Nurodo, kad skundžiamu sprendimu, teismas patenkino 1/3 pareiškėjos reikalavimų. Todėl, sutinkamai su CPK 93 straipsnio 2 dalimi, teismas turėjo 1/3 sumažinti pareiškėjai priteistų RUAB „Molesta“ patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą iki 283,33 Eur. Suinteresuotas asmuo RUAB „Molesta“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti Utenos rajono apylinkės teismo 2017-01-23 nutartį nepakeistą bei priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad skirtingai nei teigia apeliantė, nagrinėjamu atveju egzistavo bent kelios iš CPK 658 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų. Pažymi, kad suinteresuotas asmuo iki šiol nėra gavęs skolos iš apeliantės, todėl teigti, kad ji įvykdė sprendimą gera valia nėra pagrindo. Pareiškėja norėdama išvengti dar didesnės priteistos metinių palūkanų sumos, pervedė pinigines lėšas į antstolio A. N. depozitinę sąskaitą, tačiau nuolat teikia skundus teismams dėl antstolių veiksmų, tokiu būdu vilkindamas piniginių lėšų pervedimo suinteresuotam asmeniui procesą. Apeliantės turtą sudaro kilnojamasis turtas – automobiliai ir nekilnojamasis – pastatas (duomenys neskelbtini), kuris yra apsunkintas hipoteka ir iš jo išieškojimas būtų galimas tik tuo atveju, kai bus patenkintas hipotekos kreditoriaus reikalavimas. Tiek šio, tiek kilnojamojo turto realizavimas, galėtų užsitęsti ilgą laiką ir negarantuotų suinteresuoto asmens reikalavimų patenkinimo. Todėl siekiant greičiau ir ekonomiškiau įvykdyti teismo sprendimą, šiuo atveju būtent areštas kito antstolio depozitinėje sąskaitoje esančių lėšų, kurių pakanka teismo sprendimui įvykdyti, buvo pasirinktas kaip tinkamiausias būdas įvykdyti sprendimą. Nurodo, kad apeliantė 2016-10-21 laiške patvirtino, kad geruoju neketina vykdyti teismo sprendimo bei pasiūlė suinteresuotam asmeniui atsisakyti bylinėjimosi išlaidų bei metinių palūkanų išieškojimo iš apeliantės, taip pat susimokėti už pradėtą priverstinio vykdymo procesą, o nesutikus su pasiūlymu pareiškė toliau procesiškai ginsianti savo teises. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad jau 14 mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos negali atgauti skolos iš apeliantės. Apeliantės argumentai dėl neigiamų dalykinės reputacijos pasekmių nelaikytinas pakankamu antstolė veiksmų neteisėtumui konstatuoti. Juolab, kad būtent dėl apeliantės veiksmų – įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymo buvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimas jos atžvilgiu. Skolininkė galėtų išvengti nepatogumų jei geranoriškai būtų įvykdžiusi teismo sprendimą. Suinteresuotas asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, kuris yra antstolės A. M. draudikas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Utenos rajono apylinkės teismo 2017-01-23 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad skolininkė būtų dėjusi pastangas sumokėti priteistą skolą ir kitas priteistas sumas išieškotojai, o priešingai - savo skundais vilkino įvykdymo procesą, ką daro ir toliau. Esant tokiai situacijai, antstolė pagrįstai pasinaudojo CPK 658 straipsnio 2 dalyje suteiktomis teisėmis, įteikus ar išsiuntus raginimą, areštuoti skolininkės turtą. Pažymi, kad antstolė areštuodama lėšas nepažeidė proceso dalyvių interesų, o tik užsitikrino, kad teismo sprendimas dėl 53 697,52 Eur skolos, 6 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo (2014-04-24) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 810 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, bus įvykdyti laiku. Pažymi, kad įvykio laikotarpiu (2016-09-09 ginčo potvarkių priėmimo laikas) antstolės profesinė veikla buvo apdrausta suinteresuoto asmens filiale Lietuvoje, (Draudimo liudijimas - polisas PCAD Nr. 0249361 pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-08-12 n Nr.957 patvirtintas Antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles). Kadangi byloje nėra sprendžiamas antstolio civilinės atsakomybės klausimo svarstymas apie draudiko galimas prievoles draudėjui būtų perteklinis.
Motyvuojamoji dalis
V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).Pirmosios instancijos teismas, patikrinęs apeliantės skundžiamus antstolės atliktus procesinius veiksmus – 2016-06-09 priimtus patvarkymus Nr. S-499 dėl turto arešto, nelaukiant raginime nustatyto termino; Nr. S-500 dėl pas trečiuosius asmenis esančių lėšų arešto ir konstatavo jų pagrįstumą ir teisėtumą. Apeliantė su tokia teismo išvada nesutinka, tvirtindama, kad antstolės 2016-06-09 patvarkymai yra neteisėti ir turi būti panaikinti.Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 7 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Pagrindinė antstolio pareiga – savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad teismo sprendimas ar nutartis (ar bet koks kitas vykdomasis dokumentas) būtų kuo greičiau ir racionaliau įvykdytas, aktyviai padėti ginčo šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju antstolė priėmė vykdymui Panevėžio apygardos teismo 2016-01-05 išduotą vykdomąjį raštą dėl 53 697,52 Eur skolos, 6 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014-04-24) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 810 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti iš skolininkės UAB „Inžinera“, išieškotojos RUAB „Molesta“ naudai. 2016-06-09 antstolė A. M. priėmė patvarkymą Nr. S-16-104-3005 priimti vykdomąjį dokumentą, vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-16-104-3005, raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-16-104-3007 ir skundžiamus patvarkymą dėl turto arešto nelaukiant raginime nustatyto termino Nr. S-499 bei patvarkymą dėl pas trečius asmenis esančių lėšų arešto Nr. S-500. Patvarkyme Nr. S-499 nurodė, kad jai žinoma, jog antstolis A. N. depozitinėje sąskaitoje saugo pinigines lėšas, kurias nedelsdamas privalo išmokėti UAB „Inžinera“. Skolininkas teismo sprendimo gera valia nevykdo ir yra pavojus, kad gavęs pinigines lėšas skolos ir toliau nemokės, pinigus išleis. Todėl vadovaudamasi CPK 613 straipsniu ir 658 straipsnio 2 dalimi patvarkė nelaukiant raginime įvykdyti sprendimą nustatyto termino pabaigos nukreipti išieškojimą į skolininkei priklausančias lėšas, esančias antstolio A. N. depozitinėje sąskaitoje. Patvarkymu Nr. S-500 vadovaudamasi CPK 688 straipsniu, 749-752 straipsniais nurodė, kad areštuoja lėšas, kurias antstolis privalo išmokėti UAB „Inžinera“. Iš 2016-06-10 surašytų turto arešto aktų Nr. S-502 ir Nr. S-504, matyti, kad turto arešto mastas – 61 366,09 Eur, areštuotas turtas – piniginės lėšos 60 788,55 Eur gautos iš antstolio A. N. iki išieškotinų lėšų paskirstymo patvarkymo surašymo ir pinigų išmokėjimo saugomos antstolės A. M. depozitinėje sąskaitoje. Pagal CPK 658 straipsnio 2 dalį antstoliui suteikta savarankiško veikimo teisė atitinkamai nuspręsti dėl skolininko turto arešto momento, antstolio sprendimas dėl skolininko turto arešto priėmimo nevaržomas informacijos apie raginimo įvykdyti sprendimą skolininkui įteikimą gavimo (CPK 657, 658 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2012). Antstolė raginimą ir skundžiamus patvarkymus priėmė tą pačią dieną. Todėl antstolei, priėmus patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir sprendimą dėl raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo, jos veiksmai, aptarto teisinio reglamentavimo ir kasacinio teismo praktikos kontekste – areštuoti skolininkės UAB „Inžinera“ pinigines lėšas, nelaukiant raginime nustatyto termino – negali būti traktuojami kaip jos teisių pažeidimas, teikiantis pagrindą panaikinti skundžiamus patvarkymus, nes antstolė nustatė, kad buvo poreikis areštuoti turtą. Apeliantė antstolės veiksmų neteisėtumą argumentuoja, tuo, kad taikyti CPK 658 straipsnio 2 dalį atliekant vykdymo veiksmus, nebuvo jokio pagrindo, nes skola nėra didelė ir skirtingai nei nurodė antstolė, jokių duomenų, kad pareiškėja gali turtą slėpti ar išleisti, nėra. Apylinkės teismas vertindamas antstolės veiksmų teisėtumą priimant minėtus patvarkymus pažymėjo, kad turtas areštuotas pagrįstai, nes įsiskolinimą pareiškėja į antstolio A. N. depozitinę sąskaitą pervedė tik tada, kai antstolis pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad sprendimo įvykdymui reikalinga pinigų suma buvo antstolio A. N. depozitinėje sąskaitoje nuo 2016-01-20. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams ir atmeta kaip nepagrįstus apeliantės teiginius, kad Utenos rajono apylinkės teismas, nukrypo nuo susiklosčiusios teismų praktikos, neanalizavo ir nenagrinėjo, ar antstolė A. M. teisingai įvertino aplinkybes, sąlygojančias CPK 658 straipsnio 2 dalies taikymą, taip pat neanalizavo ar tikrai egzistuoja reali grėsmė, kad pareiškėja slėps turtą. Skirtingai nei nurodo apeliantė, jos skolos dydį, vertinti kaip nepakankamą CPK 658 straipsnio 2 dalies taikymui nėra pagrindo. Kitą vertus, skolininkės veiksmai įsiskolinimą pervedant į antstolio depozitinę sąskaitą nors ir nepraleidus termino nurodyto raginime įvykdyti sprendimą gera valia, negali būti laikomi kaip neįtakoti priverstinį vykdymą atliekančio antstolio ir raginime nurodytų pasekmių. Juolab, kad sprendimas realiai nėra įvykdytas iki šiol, t.y. praėjus pakankamai ilgam laikotarpiui nuo spendimo įsiteisėjimo dienos. Priimtas teismo sprendimas įsiteisėjo 2015-12-22 ir skolininkė, žinodama savo pareigą įvykdyti teismo sprendimą, šios pareigos nevykdė, dėl ko išieškotoja turėjo kreiptis į antstolį dėl priverstinio vykdymo procedūros pradėjimo. Tik išsiuntus raginimą įvykdyti sprendimą gera valia ir nurodžius terminą iki 2016-01-21, pareiškėja įsiskolinimą į antstolio depozitinę sąskaitą pervedė 2016-01-20. Įvertinus tokią skolininkės veiksmų dėl pareigos įvykdyti teismo sprendimą seką, nėra pagrindo išvadai, kad pirmos instancijos teismas neteisingai aiškino CPK 658 straipsnio 2 dalies normos taikymo galimybes aptariamos teisinės situacijos kontekste. Apeliantės tarp tų pačių šalių, kitose civilinėse bylose, konstatuotų išvadų subjektyvus vertinimas, teigiant, kad pripažinimas, jog pareiškėja reikšdama atskiruosius skundus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepiktnaudžiavo procesinėms teisėmis, anaiptol nepaneigia skundžiama nutartimi konstatuotų aplinkybių dėl vykdymo veiksmų teisėtumo vertinimo. Atskirajame skunde cituojamų apygardų ir apylinkės teismų priimtų procesinių sprendimų civilinėse bylose teismų ratio decidendi nėra tapačios, kad būtų galima jose nurodytais vertinimais grįsti daromas išvadas. Kitą vertus, CPK 4 straipsnis įtvirtina, jog teismai, aiškindami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose bylose padarytomis išvadomis. Skunde nurodoma teisinė literatūra iš esmės nėra reikšminga nagrinėjamo skundo esmei. Nepripažinus antstolės neteisėto veikimo, priimant ginčo patvarkymus, nėra pagrindo plačiau pasisakyti dėl atskirojo skundo išvestinių argumentų, susijusių su apeliantės vertinimu, neteisėtai priimtų patvarkymų, padarytos žalos bendrovės dalykinei reputacijai. UAB „Inžinera“ nesutinka pirmosios instancijos teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Kaip pagrįstai nurodo apeliantė ji buvo pareiškusi tris reikalavimus, iš kurių vienas dėl 6 procentų metinių palūkanų perskaičiavimo buvo tenkintas. Pagal bendrą principą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civiliniame procese – bylą laimėjusiai šaliai atlyginamos jos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę teisme (CPK 93 straipsnis). Ypatingosios teisenos taisyklės numato išimtį iš bendros taisyklės – byloje dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, išskyrus atvejus, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi. Nagrinėjamu atveju antstolės ir skolininkės interesų priešiškumas dėl ginčo esmės yra akivaizdus. Apylinkės teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad antstolė 6 procentų metines palūkanas nepagrįstai paskaičiavo iki 2016-06-09, o ne iki 2016-01-20, kai pareiškėja pervedė į antstolio A. N. depozitinę sąskaitą, visą įsiskolinimą. Todėl išvadai, kad tokie antstolės veiksmai, kai jai buvo žinoma apie skolininkės pervestas lėšas į kito antstolio depozitinę sąskaitą, nesukėlė jokių pasekmių apeliantei nėra pagrindo. Apeliantei neskundžiant antstolės priskaičiuotų palūkanų dydžio, ji būtų apturėjusi nuostolį, nes būtų priversta mokėti padidintas palūkanas ir atitinkamai nuo sumos didėtų jai tenkančių vykdymo išlaidų dydis. Todėl nepagrįstas pirmos instancijos teismo teiginys, kad palūkanų paskaičiavimas iki 2016-06-09 nesukėlę apeliantei neigiamų pasekmių. Būtent neteisingas palūkanų apskaičiavimas ir tapo vienu iš ginčo dalykų, skolininkė buvo priversta ginti savo pažeistas teises teisme ir turėti papildomų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. UAB „Inžinera“ pirmosios instancijos teisme patyrė 390 Eur bylinėjimosi išlaidų (b.l. 104). Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad antstolė privalo atlyginti 1/3 pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų, t.y. 130 Eur (CPK 443 straipsnio 6 dalis).RUAB „Molesta“ veiksmai niekaip neįtakojo antstolės priimto sprendimo apskaičiuoti palūkanų dydį, todėl jai apylinkės teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų, atsižvelgiant į tai kad jos yra realios ir pagrįstos bei neviršija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, sumažinti nėra pagrindo.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ir priėmė toje dalyje neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, todėl nutartis dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo keistina, iš dalies tenkinant pareiškėjos UAB „Inžinera“ reikalavimą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeitimo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kadangi pareiškėjos skundas tenkintinas tik bylinėjimosi išlaidų dalyje, o ne dėl skundo esmės, tai jai bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos. Suinteresuotas asmuo RUAB „Molesta“ prašė priteisti 300 Eur atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų. Teismas, įvertinęs tai, kad ta pati advokatė suinteresuotą asmenį atstovavo ir pirmosios instancijos teisme, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, ji nebuvo sudėtinga ir didelės apimties, sprendžia, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, patirtos surašant atsiliepimą į atskirąjį skundą mažintinos iki 100 Eur (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, teismas
nutaria:
Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartį pakeisti.
Priteisti pareiškėjai UAB „Inžinera“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš suinteresuoto asmens antstolės A. M. 130 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjos UAB „Inžinera“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), suinteresuoto asmens RUAB „Molesta“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 100 Eur advokato atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.