Alytaus apylinkės teismo nuosprendis, 1-1112-308/2018

Teismas: Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2018-12-31
Bylos Nr.: 1-1112-308/2018
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Rezultatas: Išnagrinėta priimant nuosprendį.

Teisėjas: Kęstutis Lukošiūnas
Civilinis ieškovas: Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
Kaltinamasis: A. V.

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr.1-1112-308/2018Teisminio proceso Nr.1-03-6-00007-2017-7Procesinio sprendimo kategorija 1.2.18.8.1;1.2.18.10;1.1.7.2.2; 2.3.6.4.5.1;2.3.6.4.5.2;2.3.4.3;2.12.1.8 (S)

Alytaus apylinkės teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 31 d.Varėna

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėjas Kęstutis Lukošiūnas,sekretoriaujant Liubovei Chaleckienei,dalyvaujant prokurorui Kostui Vinerskui ,

civilinio ieškovo –Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui R. K.

viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta : (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyv. vieta : (duomenys neskelbtini), Lietuva, vedęs, buvęs UAB „(duomenys neskelbtini) " vadybininkas, šiuo metu dirbantis-UAB „(duomenys neskelbtini) " direktoriumi, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. V. 2012-01-01 – 2014-12-31 d. laikotarpyje, būdamas įdarbintas UAB „Varėnos duona“ (įmonės kodas 302705065, registruota adresu Rūtų g. 9, Senosios Varėnos k. Varėnos r. sav.) vadybininko pareigose, tačiau būdamas faktiniu įmonės vadovu, veikdamas per UAB „Varėnos duona“ direktore ir vienintele įmonės akcininke D. K., UAB „Varėnos duona“ naudai išvengė pelno mokesčių 6331.99 Lt (1833.87 Eur) ir PVM 41823 Lt (12112.77 Eur) bendrai 13946.64 Eur sumai, kurio nurodymu D. K. pateikė 2012, 2013, 2014 metų metines pelno mokesčio ir PVM deklaracijose neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ir jų naudojimą, o būtent:

žinodamas, kad pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau LR BAĮ) 2001-11-16 Nr. IX-574 21 straipsnį „Atsakomybė už apskaitos organizavimą“ 1 punktą „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ yra atsakingas už teisingų duomenų pateikimą, per UAB „Varėnos duona“ direktore D. K., UAB „Varėnos duona“ vardu, pateikė mokesčių administratoriui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai adresu Europos pr. 105 Kaunas 2012, 2013, 2014 metų metines pelno mokesčio ir PVM deklaracijas nurodydamas juose žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58 str. 1 d. reikalavimus - UAB „Varėnos duona“ pateiktose atskirų laikotarpių PVM deklaracijose 2012 m. 11 mėn. 34 Lt ir 12 mėn. 16 Lt, 2013 m. 01 mėn. 10 Lt, 03 mėn. 21 Lt, 04 mėn. 37 Lt, 05 mėn. 104 Lt, 06 mėn. 10 Lt, 07 mėn. 1 Lt, 08 mėn. 2 Lt, 11 mėn. 216 Lt, 12 mėn. 34 Lt, 2014 m. 01 mėn. 45 Lt, 02 mėn. 6 Lt, 03 mėn. 1 Lt, 04 mėn. 3 Lt, 06 mėn. 5 Lt, 07 mėn. 17 Lt, 09 mėn. 120 Lt, 10 mėn. 3 Lt, 11 mėn. 98 Lt., 12 mėn. 47 Lt., sąmoningai deklaravo bendrai 830 Lt (240,38 Eur) pirkimo PVM įsigytų prekių bei gamybinių žaliavų ne PVM apmokestinamai veiklai vykdyti;

Tuo jis pažeidė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14 straipsnio reikalavimus - UAB „Varėnos duona“ nedeklaravo ir nesumokėjo biudžetui pardavimo PVM 2012 metais 9519 Lt ( 2756.89 Eur) (45327 Lt x 21%), 2013 metais 16885 Lt ( 4890.23 Eur) (80404 Lt x21%), 2014 metais 14589 Lt ( 4225.27 Eur) (69473 x21%);

Tuo jis pažeidė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 17 str. 1 d. nuostatų „Leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti, jeigu šis Įstatymas nenustato ko kita“ reikalavimus – 2012, 2013, 2014 metų metinėse pelno mokesčio deklaracijose nurodė neteisingus duomenys: UAB „Varėnos duona“ 2012 metais į leidžiamus atskaitymus nepagrįstai įtraukė 242 Lt ( 70.09 Eur) (anteną, filtrus dulkių siurbliui, šokdynę, elektrinę viryklę, lempines žvakes), kurie susidarė dėl prekių, kurios nenaudojamos bendrovės ekonominėje veikloje; 2013 metais į leidžiamus atskaitymus nepagrįstai įtraukė 2071 Lt ( 599.80 Eur) (dantų šepetukas, termometras pirties, keptuvė, mėsmalė, šildytuvas vandens, trąšos gėlėms, maišytuvas virtuvinis, kapų žemė, šokdynę, aliejai eteriniai ir kt. buitinės prekės), kurie susidarė dėl prekių nenaudojamų bendrovės ekonominėje veikloje; 2014 metais į leidžiamus atskaitymus nepagrįstai įtraukė 1635 Lt (473.53Eur) (kuras, drenažas ir kitos buitinės prekės), kurie susidarė dėl prekių nenaudojamų bendrovės ekonominėje veikloje;

Tuo jis pažeidė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnio nuostatas „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“ reikalavimus - UAB „Varėnos duona“ 2012 m. pelno mokesčio deklaracijose nedeklaravo gautų ir apmokestinamų pajamų 453271 Lt, nurodant metinėje pelno deklaracijos 45 langelyje minusi pelną 45434 Lt sumai; 2013 m. pelno mokesčio deklaracijose nedeklaravo gautų ir apmokestinamų pajamų 80404 Lt, nurodant metinėje pelno deklaracijos 45 langelyje minusi pelną 105367 Lt sumai; 2014 m. pelno mokesčio deklaracijose nedeklaravo gautų ir apmokestinamų pajamų 69473 Lt, nurodant metinėje pelno deklaracijos 45 langelyje minusi pelną 67837 Lt sumai; 2012, 2013, 2014 metų metinėse pelno mokesčio deklaracijose nedeklaravo gautų ir apmokestinamų pajamų už 603148 Lt (174683,73 Eur).

Tokiu būdu, A. V. būdamas faktiniu UAB "Varėnos duona" vadovu ir veikdamas per statytinę direktorę D. K., pateikė 2012, 2013 ir 2014 metų PVM deklaracijas valstybinei mokesčių inspekcijai, kuriose nurodė neteisingus duomenis apie UAB "Varėnos duona" apskaičiuotą pardavimo PVM, pirkimo PVM, bei mokėtiną į biudžetą PVM, metinėse pelno mokesčio deklaracijose, pateiktose valstybinei mokesčių inspekcijai už 2012, 2013 ir 2014 metus nurodė neteisingus duomenis apie bendrovės apskaičiuotą apmokestinamąjį pelną (nuostolį), bei pelno (nuostolių) ataskaitose, taip išvengdamas UAB "Varėnos duona" naudai mokėtino PVM 41823 Lt (12112.77 Eur) sumai, toku būdu padarė valstybės biudžetui 12112.77 Eur žalą.

Tokiais veiksmais A. V. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis 2012-01-01 – 2014-12-31 d. laikotarpyje, būdamas įdarbintas UAB „Varėnos duona“ (įmonės kodas 302705065, registruota adresu Rūtų g. 9, Senosios Varėnos k. Varėnos r. sav.) vadybininko pareigose, tačiau būdamas faktiniu įmonės vadovu, veikdamas per UAB „Varėnos duona“ direktore ir vienintele įmonės akcininke D. K., žinodamas, kad pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau LR BAĮ) 2001-11-16 Nr. IX-574 21 straipsnį „Atsakomybė už apskaitos organizavimą“ 1 punktą „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, yra atsakingas už apskaitos organizavimą, dokumentų išsaugojimą, dokumentų pateikimą, apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą reikalavimus, o konkrečiai:

pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka“ 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, bei 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“, taip pat Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (2004-03-30 Nr. IX-2084) 12 straipsnio „Dokumentų saugojimas“ 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“, bei 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „Už valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, nevalstybinės organizacijos, privataus juridinio asmens veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką atsako vadovas“ reikalavimus, neišsaugojo ir tyrimui nepateikė dalies buhalterinės apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų - tai yra išrašytų ir gautų PVM sąskaitų faktūrų registrų, apskaitos registrų (atskirų sąskaitų pagal patvirtintą sąskaitų planą apyvartos žiniaraščių), atskaitingų asmenų avanso apyskaitų su įrašus pateisinančiais apskaitos dokumentais, bendrovėje atliktų inventorizacijų dokumentų (įsakymų, inventorizavimo aprašų, sutikrinimo žiniaraščių)) už 2012-01-01 - 2014-12-31 laikotarpį. Todėl tyrimo metu nebuvo galima nustatyti, ar visos bendrovės vykdytos ūkinės operacijos buvo įformintos apskaitos dokumentuose, ar visos ūkinės operacijos ir apskaitos dokumentai buvo atvaizduoti bendrovės apskaitos registruose, bei ar visos atskaitingiems asmenims išmokėtos piniginės lėšos buvo tinkamai apskaitytos ir ar piniginės lėšos buvo panaudotos bendrovės reikmėms.

pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 (Žin., 2001, Nr. 99-3515) nuostatų 4 straipsnio ,,ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“ reikalavimus - UAB “Varėnos duona” išlaidų dokumentais nustatyta, jog įmonės lėšomis sistemingai buvo perkamos žaliavos duonos gaminių gamybai, kuriems nepateikti žaliavų nurašymo aktai, nėra registrų kuriuose būtų apskaityta kiekinė pagaminta produkcija, 2013 m. 03 mėn. krovinio gabenimo važtaraščiuose nurodyti žymiai didesni parduodamos produkcijos kiekiai negu PVM sąskaitose faktūrose, nustatytas žymiai didesnis sunaudotų maišelių kiekis, nei apskaitytas pagamintų ir parduotų gaminių kiekis, pakavimo maišelių sunaudota žymiai daugiau nei pagaminta ir parduota batonų, duonos ir spurgų: 2012 m. 125621 vnt., 2013 m. 237235 vnt., 2014 m. 168367 vnt.;

pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 (Žin., 2001, Nr. 99-3515) nuostatų 6 straipsnio “į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu” reikalavimus - atlikus UAB “Varėnos duona” pagamintiems gaminiams sunaudota žaliavų analizę bei pagal mokėtojo pateiktus 2013 - 2014 metų žaliavų nurašymo aktus nustatyta, kad mokėtojas žaliavų sunaudojo žymiai daugiau nei jų reikėjo realizuotai produkcijai, 2012 - 2014 metais mokėtojas nuo parduotų duonos gaminių neapskaitė dalies apmokestinamųjų pajamų (18 %) 195204 Lt (2012 m. 45327 Lt, 2013 m. 80404 Lt, 2014 m. 69473 Lt) nuo kurių neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo PVM 40993 Lt (2012 m. 9519 Lt, 2013 m. 16885 Lt, 2014 m. 14589 Lt);

pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 (Žin., 2001, Nr. 99-3515) nuostatų 12 straipsnio “visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais… Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus” reikalavimus - atlikus UAB “Varėnos duona” pagamintiems gaminiams sunaudotų žaliavų analizę nustatyta, kad įmonė sunaudojo žaliavų žymiai daugiau nei jų reikėjo realizuotai produkcijai. Pagrindinių duonos gaminių žaliavų buvo sunaudota: 2012 m. miltų 55 %, cukraus 29 %, margarino 60%, 2013 m. miltų 2%, cukraus 42%, margarino 68%, 2014 m. cukraus 54%, margarino 48%, daugiau nei buvo reikalinga sunaudoti 2012-2014 m. pagamintiems ir parduotiems duonos gaminiams, ko pasekoje buhalterinės apskaitos išrašomų PVM registruose neapskaitė parduotų duonos gaminių pajamų 195204 Lt. sumai (2012 m. 45327 Lt, 2013 m. 80404 Lt, 2014 m. 69473 Lt) nuo kurių neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo PVM 40993 Lt (2012 m. 9519 Lt, 2013 m. 16885 Lt, 2014 m. 14589 Lt).

pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 (Žin., 2001, Nr. 99-3515) nuostatų 14 straipsnio 2 dalies „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių dokumentų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“ reikalavimus – UAB „Varėnos duona“ nebuvo pildomi žaliavų nurašymų aktai, nevesti kiekinės pagamintos produkcijos apskaitos registrai, neišrašyta patikrinimo metu papildomai nustatytai pagamintai produkcijai PVM sąskaitos faktūros.

pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 (Žin., 2001, Nr. 99-3515) nuostatų 16 straipsnio 1 dalies nuostatų „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ reikalavimus - UAB “Varėnos duona” ūkinių operacijų apskaitos registruose neapskaitė papildomai nustatytų pagamintų ir parduotų gamybinių produkcijos.

Tokiu būdu, A. V. būdamas faktiniu UAB „Varėna duona“ vadovu ir veikdamas per statytinę direktorę D. K., tyčia neišsaugodamas dalies buhalterinės apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų, nefiksuodamas UAB „Varėnos duona“ apskaitoje papildomai nustatytų pagamintų ir parduotų gamybinių produkcijos, nepildydamas žaliavų nurašymų aktų, nevesdamas kiekinės pagamintos produkcijos apskaitos registrų, neišrašydamas patikrinimo metu papildomai nustatytai pagamintai produkcijai PVM sąskaitų faktūrų, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima buvo nustatyti UAB „Varėnos duona“ komercinės – ūkinės veiklos rezultatų už 2012-01-01 - 2014-12-31 laikotarpį, įvertinti įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Tokiais veiksmais A. V. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. V. po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esantis pilnai kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus , bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokuroras su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad jis pilnai palaiko ir patvirtinta jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus , nieko naujo prie jų paaiškinti neturi ir prašo jais vadovautis priimant sprendimą byloje. Kartu prašo tenkinti jo prašymą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kadangi jis anksčiau nebuvo teistas, yra tik iš dalies darbingas asmuo, iš dalies yra atlyginęs padarytą žalą valstybei, už jį laiduoja dukra, kuri yra verta pasitikėjimo.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė pagal pareikštus kaltinimą pagal LR BK 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį be jo pilno kaltės pripažinimo patvirtinama ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais:

Kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad UAB „Varėnos duona" vadybininko pareigose pradėjo dirbti nuo įmonės įregistravimo datos 2012-01-02. Įmonės pagrindinė veikla buvo duonos pyrago gamyba ir jos produkcijos prekyba. Įmonės direktorė buvo jo buvusi žmona D. V., šiuo metu jos pavardė K., kuri ir buvo įmonės pagrindinė akcininkė. Gamyba buvo vykdoma tuo pačiu adresu kaip ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Tai buvo jų šeimos verslas. Prieš šios įmonės įsteigimą turėjo kitas įmones: IDV "Ardava", kuri vėliau pertvarkyta iš individualios įmonės į UAB "Ardava", vėliau buvo UAB "Ardava ir Ko". Šios įmonės taip pat vykdė duonos pyragų gamybą ir jos produkcijos prekyba. Visų nurodytų įmonių gamyba vieta buvo ta pati Rūtų gt. Nr. 9, Senosios Varėnos km.. UAB "Ardava" dar užsiėmė statybinių medžiagų pervežimu. Turėjo savo transportą. Visų šių įmonių kaip IDV "Ardava", UAB "Ardava", UAB "Ardava ir Ko" direktoriumi ir akcininku buvo jis. Kadangi jis dirbo kitoje įmonėje UAB "Royal fresh LT" direktoriumi, todėl šeimoje buvo nuspręsta, kad D. K. taps direktore ir pagrindine akcininke UAB "Varėnos duona", o jis bus įdarbintas vadybininko pareigose. Tačiau realiu įmonės vadovu buvo jis pats. Jis buvo atsakingas už visą įmonės veiklą, jo nurodymų klausydavo ir darbininkai, ir pati direktorė ir buhalterė, nes jis buvo realus įmonės vadovas. D. K. rūpinosi tik kepyklos gaminių priežiūra ir buvo atsakinga tik už gaminių kepimą. Įmonėje dirbo apie 10 darbuotojų. Buvo trys vairuotojai ir duonos gaminių kepėjai, buhalteris. Įmonės kasininkė buvo paskirta D. K., tačiau visus piniginius įmonės reikalaus tvarkydavo pats, jis buvo ir realus įmonės kasininkas. Pinigus už parduotą produkciją surinkdavo vairuotojai, o kartais ir jis pats. Dažniausiai pinigus surinkdavo vairuotojai. Surinktus pinigus parveždavo jam. Pinigai, esant būtinumui, buvo įnešami į banką. Į banką pinigus įnešdavo tai jis pats, tai pati direktorė. D. K. pagal išsilavinimą yra bibliotekininkė. UAB "Varėnos duona" pirminį aktą surašytą mokesčių inspekcijos, buvo apskundę Centriniam mokesčių administratoriui. Centrinis mokesčių administratorius buvo grąžinęs aktą surašymui iš naujo. Po to 2016-06-03 buvo iškelta bankroto byla, todėl jis ir žmona jau negalėjo susipažinti su 2016-10-24 naujai surašytu aktu Nr. (13.2)FR0680-662 ir jį apskųsti, kadangi aktą įteikė bankroto administratoriui, bankroto administratorius šio akto neskundė, kadangi manė nebuvo suinteresuotas. Bankroto administratorius jo ir direktorės neinformavo, o ikiteisminio tyrimo metu sužinojęs, kad yra naujas aktas, jau buvo praleistas apskundimo terminas, be to negali jo apskųsti, kadangi šiuo metu nėra nei jis nei direktorė subjektais, galinčiais apskųsti patikrinimo aktą. Pažymi, kad šiuo metu įmonė yra likviduota. Su išdėstytomis akto išvadomis nesutinka, taip pat nesutinka ir su įtarime išdėstytais

pažeidimais, kurie remiasi tuo pačiu patikrinimo aktu. Savo nuomonę dėl išdėstytų pažeidimų įtarime ir patikrinimo akte, pateikė papildomos apklausos metu (t. 2., b. l. 68-70).

Susipažinęs su įtarime nurodytais pažeidimais A. V. pateikė savo nuomonę dėl išdėstytų įtarime buhalterinių apskaitos taisyklių pažeidimų. Jis, 2017-09-21 papildomos apklausos metu parodė, kad inspekcija nepagrįstai konstatavo MAĮ 70 str. nurodytą perskaičiavimo pagrindą. Nesutinka su MAĮ 70 str. taikymu bei pajamų apskaičiavimu. Mokesčio bazės apskaičiavimas yra neteisingas. Inspekcija vadovaujasi MAĮ 70 str. ir VMI prie LR Finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103 patvirtintų „Mokesčių apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklės“ (toliau – Taisyklės) 4.1 papunkčiu, 25, 26 bei 29 punktais, pasirinkdama ekonominių modelių metodą. Taisyklių 4.1 papunktyje (kartu su 4 punktu) atkartota MAĮ 70 str. nuostata, konkretizuojant, kad netinkamas pareigos vykdymas yra ir tie atvejai, kai apskaičiuojant mokesčius į mokesčių deklaraciją įrašomi neteisingi (nepatikimi, prieštaringi) duomenys. Inspekcija nurodė, kad bendrovė 2012 m. laikotarpiu neapskaitė dalies pagamintų ir parduotų gaminių bei nedeklaravo pardavimo dalies gautų pajamų ir PVM. Tačiau iš aukščiau nurodyto reglamentavimo akivaizdu, kad inspekcija pirmiausiai, remdamasi tinkamais ir teisingais šaltiniais, turėjo nustatyti, jog bendrovė pagamino, o vėliau ir pardavė duonos ir pyrago gaminius. Inspekcija teigia tai nustačiusi. Tačiau kaip matyti iš akto, Inspekcija nepateikia duomenų nei apie gamybą nei apie pardavimą.

Bendrovės veikla 2012 – 2014 metais buvo nuostolinga: 2012 m. - 45 495 Lt; 2013 m. - 106 602 Lt; 2014 m. - 67 837 Lt. Tačiau neteisingas yra inspekcijos teiginys, jog apskaitytos pajamos už pagamintus duonos gaminius yra nepakankamos, kad įmonės darbuotojai gautų bent minimalaus įstatymo nustatyto dydžio darbo užmokestį; padengtų išlaidas susijusias su pagrindinės veiklos sąnaudomis; leistų kaupti reikalingas lėšas įmonės veiklos plėtrai; leistų tenkinti akcininkų lūkesčius ir sukaupti pelną, kuris galėtų būti paskirstytas įmonės akcininkams; įmonės veiklos rodikliai, susiję su apskaitomomis pajamomis, neatitinka ekonominės verslo logikos. Tačiau inspekcija nevertino to, kad bendrovė įregistruota 2011 m., ekonominė verslo logika nėra planavimas vienerių metų laikotarpiui, juolab, kad steigiant bendrovę regione, kuriame ji veikė ir realizavo produkciją, nebuvo tikimasi investicijų atsiperkamumo per 1-3 metus, kadangi tokiame segmente reikalingas ne vienerių metų įdirbis tikintis pelno. Esmė yra ta, kad nutraukti veiklą bent vienerius metus turint nuostolį tikrai nėra sudėtinga, tačiau teigiamų padarinių toks sprendimas nesukuria. Todėl stengiantis veiklą išlaikyti ir toliau, tikintis regiono gyventojų ir įmonių perkamosios galios didėjimu, vadovui buvo tikslinga bendrovės veiklai vykdyti skirti šeimos lėšas. Taip pat duonos ir pyrago gaminių gaminimas nėra kompiuterizuotų staklių darbas. Labai didelę reikšmę turi žmogiškasis faktorius, ypatingai pirmaisiais gamybos metais, kai dėl žmogiškų klaidų pagaminama netinkanti realizuoti produkcija (perkepta, nepakankamai iškepta). Be to, žaliavos nėra neriboto galiojimo, todėl būna, kad pasibaigus galiojimo laikui reikia vėl pirkti žaliavas, nors senosios ir nesunaudotos dedant į gaminius. Sunki bendrovės ekonominė, finansinė padėtis niekaip negali įrodyti, kad bendrovė pagamino ir pardavė gaminių kitaip (neaišku kaip) nei užfiksuota buhalterinėje apskaitoje. Nėra jokio pagrindo sunkia ekonomine situacija motyvuoti išvadą, jog bendrovė nuslėpė dalį pardavimų ir neapskaitė pajamų. Juolab, kad šeima, aš ir buvusi bendrovės direktorė D. K. turėjo pakankamai lėšų skirti bendrovės veiklai, ką patvirtina ir Alytaus apskrities VMI 2015-12-30 Operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (7.22-69.4) FR1042-22 (pridedama), kurioje nurodyta, kad aš ir sutuoktinė 2005 m. deklaravo 130 000 Lt piniginių lėšų (aš – 60 000 Lt, D. K. – 70 000 Lt). Aš per 2010 m. gavau pajamų - 97 000Lt, per 2011 m. gavau pajamų – 102 934 Lt, per 2011 m. - 107 600 Lt, per 2012 m. - 2 451 Lt (309 985 Lt + už 2005 m,. 60 000 Lt, viso 369 985 Lt); sutuoktinė D. K. 2010 m. pradžioje turėjo lėšų – 145 000 Lt; per 2010 m. gavo pajamų – 55 248 Lt; 2011 m. -9 479 Lt; 2012 m. - 48041 Lt (257 768 Lt+ už 2005m.70 000 Lt, viso – 327 768 Lt), viso šeimos lėšos – 697 753 Lt. Šeimos išlaidos – 370 293 Lt (paskola UAB „Ardava ir Ko“ (2010 m. - 135 189 Lt; 2011 m. - 235 104 Lt); - 20 000 Lt (10 000 Lt akcijos UAB „Royal frech LT“; 10 000 Lt akcijos UAB „Varėnos duona“), taigi 697 753 Lt – 390 293 Lt šeima turėjo 2012 metų pabaigoje 307 406 Lt lėšų + 45 000 Lt AB Šiaulių bankas suteikta paskola bendrovei (Akto 7 l.). D. K. bendrovės veiklą finansavo asmeninėmis (šeimos) lėšomis; 2013 m. -102 667,26 Lt; 2014 m. 205 227,10 Lt, viso – 307 894, 36 Lt. Taigi nėra pagrindo teigti, kad D. K. tokių piniginių lėšų negalėjo turėti, ir, kad ši aplinkybė rodo, jog tai pajamos gautos už parduotus neapskaitytus duonos gaminius, kaip teigia Inspekcija.

Dėl technologinių kortelių kaltinamasis paaiškino: Inspekcija nurodo, jog bendrovė gamino apie 32 rūšių gaminius, o pagal technologines korteles apskaičiuoja sunaudotų žaliavų kiekį iš viso 36 rūšių gaminiams pagaminti. Taigi, nors ne visoms gaminių rūšims pateiktos technologinės kortelės, tačiau Inspekcija pagal technologines korteles apskaičiuoja faktinį sunaudotą kiekį visų gaminių gamybai. Inspekcija nenurodo, iš kokių šaltinių apskaičiuoja sunaudotų produktų kiekius tiems gaminiams, kurių technologinės kortelės nėra pateiktos. Inspekcija technologinių kortelių duomenis prilygina produktų sunaudojimo faktui, nors 2015-12-29 atlikto operatyvinio tikrinimo metu – technologinio gamybos proceso stebėjimo metu, buvo stebėtas 3 gaminių (iš 32), gamybos technologinis procesas. Stebėjimo metu inspekcija nustatė, kad darbuotojai technologinėmis kortelėmis nesinaudojo, bendrovės vadovė gaminiams reikalingų žaliavų kiekius svėrė, matavo mintinai (Akto 4 l.), sulyginus pateiktose technologinėse kortelėse nurodytų žaliavų kiekius su gamybos proceso metu (3 gaminių) panaudotų žaliavų kiekiu nustatyti sunaudotų žaliavų skirtumai (Akto 1 lentelė, 5 l.). Inspekcija formuluoja problemą – žaliavų panaudojimo negalima nustatyti, tačiau būtų galima, jeigu būtų pateikti žaliavų nurašymo dokumentai. Taigi darytina išvada, jog technologinės kortelės nėra tas šaltinis, kurio pagrindu būtų galima nustatyti žaliavų, skirtų duonos gaminiams gaminti, panaudojimą bendrovėje. Tačiau tuo pat metu inspekcija teigia, jog nustatė žaliavų panaudojimą, ir nustatė iš technologinių kortelių, nors nustatyti galėtų tik pagal žaliavų nurašymo aktus. Technologinės kortelės yra nuoroda dėl sudedamųjų dalių ir jų kiekių, tačiau procesas vyksta, kaip nustatė inspekcija operatyvaus patikrinimo metu, nukrypstant nuo kortelių duomenų. Inspekcija turėjo įvertinti gamybos procesą, pvz. miltų kiekis technologinėse kortelėse nurodomas esant baziniam drėgnumui, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju miltų kiekis priklauso ir nuo jų drėgnumo. Taip pat, kaip minėta, ne visada gamyba pavyksta.

Jeigu inspekcija nustatė, kad bendrovė buhalterinės apskaitos registruose ir VMI pateiktose PVM deklaracijose neapskaitė ir nedeklaravo pardavimo pajamų nuo PVM sąskaitų faktūrų, kurias išrašė O. V. (iš viso 645,36 Lt), tai šis faktas galėtų reikšti tik bendrovės klaidą. Tačiau priešingai nei nurodo inspekcija, bendrovė sąskaitą įtraukė į registrą. Pardavimai yra įforminti PVM sąskaitomis faktūromis. Net jeigu būtų nustatyta klaida, iš jos nebūtų pagrindo daryti išvadą, kad bendrovė gavo pajamas iš ūkinių operacijų, nefiksuotų buhalterinės apskaitos dokumentuose. Tuo labiau aplinkybė, jog kitas asmuo neapskaitė gautų pajamų, negali būti aplinkybe, patvirtinančia, kad pajamų neapskaitė bendrovė.

Kaltinamasis paaiškino, jog maišeliai buvo įsigyjami pigiausi – prasčiausios kokybės, kurie dažnai plyšdavo. Be to, spurgos pakuojamos ir po du ir po keturis vienetus. Iš tiesų bendrovė maišelius, kaip ir kitas medžiagas nurašo pagal faktą, tačiau nefiksuoja, kiek maišelių suplyšo ar kiek spurgų į maišelius supakavo. Kad apskaita vedama pagal faktą, patvirtina ir inspekcijos apskaičiavimas, jog 2014 m. turėjo būti sunaudotas didesnis miltų kiekis. t. y. inspekcija nustatė, kad pagaminti gaminiai arba be miltų, arba su trupučiu miltų, nes 2014 m. nustatytas miltų trūkumas.

Visiškai nepagrįstas ir nelogiškas inspekcijos sprendimas apie 2012 m. veiklą motyvuoti 2013 m. kovo mėnesio PVM sąskaitų faktūrų ir krovinio važtaraščių duomenų neatitikimu. Inspekcija nepagrindžia, kaip 2013 m. kovo mėnesio duomenys patvirtina, jog Bendrovė 2012 m. pagamino daugiau realizuotos produkcijos nei apskaityta buhalterinėje apskaitoje ir dėl to gavo daugiau pajamų.

Kaltinamasis pažymėjo, kad pagal 9 – ojo verslo apskaitos standarto „Atsargos“, patvirtintą Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2003 m. gruodžio 18 d., 40 punktą, atsargos gali būti apskaitomos nuolat arba periodiškai. Taikant nuolat apskaitomų atsargų būdą, buhalterinės apskaitos sąskaitose registruojama kiekviena su atsargų sunaudojimu arba pardavimu susijusi operacija. Tačiau jeigu nuolat apskaitomų atsargų būdą taikyti ekonomiškai netikslinga, gali būti taikomas periodiškai apskaitomų atsargų būdas, kai atsargų likučių savikaina ir parduotų prekių savikaina buhalterinės apskaitos sąskaitose užregistruojama ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, atlikus atsargų likučių inventorizaciją. Taigi žaliavų nurašymo aktai nėra reikalingi, jeigu bendrovė likučius nustato pagal inventorizaciją kalendorinių metų pabaigoje, ką šiuo atveju bendrovė ir atliko.

Kaltinamasis paaiškino, kad tik laikydamasi teisės aktų nuostatų, remdamasi tinkamais ir teisingais šaltiniais Inspekcija galėtų tvirtinti, kad Bendrovė pirmiausiai pagamino, o vėliau ir pardavė duonos ir pyrago gaminius ir taikyti MAĮ 70 str. Todėl aktą laikyti nepagrįstu yra pakankama patvirtinus, kad inspekcijos naudotos aplinkybės neatitinka teisinio reglamentavimo. Nė viena iš aplinkybių nepatvirtina papildomos gamybos, papildomo pardavimo ir neapskaitytų pajamų gavimo. Be to, kad nenustatė pagrindo taikyti MAĮ 70 str., inspekcija dar ir netinkamai aiškina bei taiko teisės normas, reglamentuojančias ekonominių modelių metodo parinkimą ir taikymą. Ekonominio modelio metodas yra toks metodas, kuris neturi aiškiai apibrėžto turinio ir suteikia mokesčių administratoriui laisvę plačiai interpretuoti ekonominių modelių metodo turinį bei laisvai pasirinkti taikymo būdą. Tačiau net ir esant tokiai pasirinkimo laisvei, egzistuoja tam tikros nustatytos ribos, kurių mokesčių administratorius turi laikytis. Pažymiu, kad inspekcija šiuo konkrečiu atveju ekonominių modelių metodą supranta kaip žaliavų pertekliaus, t. y. nupirktų ir pagal technologinių kortelių duomenis nesunaudotų žaliavų pirkimo kainos, vidurkio apskaičiavimą bei gaminių savikainos ir pardavimo skirtumą (neatsižvelgiant į tai, kad gaminama produkcija, jos kiekiai ir asortimentas bendrovėje nuolat kito pagal klientų reikalavimą), tam, kad būtų nustatytos neapskaitytos pardavimo pajamos. Tai reiškia, kad realiai inspekcija taiko ne ekonominio modelio (Taisyklių 6.3.6 papunktis), bet išlaidų metodą (Taisyklių 6.3.3 papunktis). Išlaidų metodas gali būti taikomas tik fiziniams asmenims: „< šis metodas gali būti taikomas tais atvejais, kai turima informacija apie mokesčių mokėtojo ir jo šeimos narių išlaidas“ (Taisyklių 14 p.). Atsižvelgiant į ekonominių modelių metodą, atkreiptinas dėmesys į tai, kas nurodyta Taisyklių 25 ir 26 punktuose: „Šaltinis turi būti parenkamas taip, kad atspindėtų kuo tikslesnius, skaičiavimams atlikti reikalingus, rodiklius. Tai gali būti duomenys apie išlaidas, patalpas, įrenginius, klientų skaičių, vidutinį pirkimo mąstą ir panašiai“, „surinktiems duomenims įvertinti turi būti parinktas realus ekonominis modelis, kurį naudodamas mokesčių administratorius turi atlikti skaičiavimus (pvz., realizavimo pajamų, bendrojo pelno, grynojo pelno, antkainio, savikainos, pardavimo kainos, išeigos). Pasirenkamas ekonominis modelis priklausys nuo mokesčių administratoriaus turimos informacijos“. Net jeigu inspekcija būtų teisingai nustačiusi nepanaudotų žaliavų kiekius, akivaizdu, kad inspekcijos žaliavų kainos vidurkio apskaičiavimas negali atspindėti duonos ir pyrago gaminių pardavimo pajamų. Išlaidos gali būti kaip vienas iš duomenų, tačiau ne vienintelis. Kadangi inspekcija neturi jokių tiesioginių duomenų, kad bendrovė būtų pardavusi daugiau gaminių nei nurodyta PVM sąskaitose faktūrose, nei kitų duomenų apie galimo pardavimo galimus kiekius ir kainas negalėjo taikyti MAĮ 70 str. ir mokesčio bazę apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą.

Kaltinamasis dar paaiškino, kad Inspekcija nustatė, jog bendrovė įtraukė į PVM ataskaitą 783 Lt už įsigytas prekes bei gamybines žaliavas sunaudotas neva ne apmokestinamai veiklai vykdyti. Dar kartą atkreipiu, kad inspekcija nevertino bendrovės veiklos specifikos. Bendrovė yra gamybinė įmonė, ne biuras ar kontora nuomojamose patalpose. Bendrovė buvo maisto tvarkytoja, jai taikomi specialūs higienos reikalavimas, higienos normos, todėl bendrovė privalėjo įsigyti švaros ir higienos prekių. Tai, kad jos nėra naudojamos tiesiogiai duonos ar pyrago gaminiams nereiškia, kad nebuvo naudojama bendrovės vykdomoje ekonominėje veikloje. Neužtikrinus higienos normų, bendrovė apskritai negalėjo vykdyti tokios gamybinės veiklos. Dėl PVM atskaitos tų žaliavų, kurios neva sunaudotos ne PVM apmokestinamai veiklai, papildomai pasakytina, kad mokesčių administratorius 2009-05-07 išleido raštą (reg. Nr. (18.2-31-2)-R-4434) „Dėl PVM atskaitos tikslinimo nurašius ir sunaikinus prekes“, kuriame paaiškino, kad pagal Europos Teisingumo Teismo (ETT) praktiką (bylose C-110/94, c-400/98, C98/98 ir kt) teisė į PVM atskaitą PVM mokėtojui išlieka ir tuo atveju, jeigu jis PVM apmokestinamas prekes įsigijo numatomai ekonominei PVM apmokestinamai veiklai vykdyti, tačiau dėl atitinkamų objektyvių priežasčių tos veiklos, kuriai vykdyti įsigytų prekių pirkimo PVM buvo įtraukęs į PVM atskaitą, vykdyti nepradėjo, PVM atskaita veikia sąžiningai ir jeigu tai nėra susiję su mokesčių vengimu bei sukčiavimu. Paaiškinimas buvo paruoštas atsakant į klausimus dėl skirtų pardavimui prekių, kurių galiojimo terminas pasibaigė. Kaip minėta, bendrovei ne visada pavykdavo tiksliai apskaičiuoti kiek kokių žaliavų reikės, todėl pasitaikydavo, jog dalis žaliavų negalėjo būti naudojama dėl pasibaigusio realizavimo termino. Atsižvelgiant į bendrovės vykdytą specifinę gamybinę veiklą, bei tai, kad bendrovė faktiškai visas pajamas deklaravo nustatyta teisės aktų tvarka ir tai, kas aukščiau, išdėstyta. Jo įsitikinimu, jis nepadarė pažeidimų ir juolab nusikaltimų, kuriais yra įtariamas. (t.2.,b. l.71-76).

2018-08-23 A. V. susipažinus su naujai pareikštu įtarimu, su specialisto išvada kaltinamasis parodė, kad naujai pareikštas jam įtarimas praktiškai nesikeitė nuo pirminio. Todėl papildyti kažką naujo neturi. Jis lieka prie savo pirminių parodymų, kuriuos davė ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžių metu. Savo kaltę pagal pareikštą įtarimą pilnai pripažįsta. Prašė ikiteisminį tyrimą baigti sutrumpinto proceso tvarka baudžiamuoju įsakymu (t. 3, b. l.130-131).

Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2016-10–24 patikrinimo aktu Nr. FR0680-662 (t. 1, b. l. 26-40), Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo 2016-12-01 Nr. (13.2) FR0682-682 (t.1, b. l. 17-25), Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistės N. T. parodymais (t.1, b. l. 165-167,168-170), liudytojos UAB "Varėnos duona" buhalterės A. P. parodymais (t.1, b. l.172-173, 175-178), liudytojo A. V. parodymais (t.1, b. l.184-185), UAB "Varėnos duona" darbuotojų O. P. (t.1, b. l.192), K. B. (t.1, b. l.195), D. C. (t.1, b. l.198), L. K. (t.1, b. l.200), I. D. (t. 2, b. l. 3-4), V. M. (t. 2, b. l. 7), A. S. (t. 2, b. l. 8), D. K. (t. 2, b. l.10), Ž. L. (t. 2, b. l.13), D. B. (t. 2, b. l.16-17), V. V. (t. 2, b. l.18) parodymais.

N. T., Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistės parodymais, kad patikrinimo aktu 2016- 10 - 24 Nr. FR0680-662 nustatyta, kad 2012-01-01 – 2014-12-31 d. laikotarpyje, UAB „Varėnos duona“ (įmonės kodas 302705065, registruota adresu Rūtų g.9, Senosios Varėnos k. Varėnos r. sav. direktorė D. K. pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau LR BAĮ) 2001-11-16 Nr. IX-574 21 straipsnį „Atsakomybė už apskaitos organizavimą“ 1 punktą „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, yra atsakinga už apskaitos organizavimą, dokumentų pateikimą, tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą reikalavimus: pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 (Žin., 2001, Nr. 99-3515) nuostatų 4 straipsnio ,,ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“ reikalavimus - UAB “Varėnos duona” išlaidų dokumentais nustatyta, jog įmonės lėšomis sistemingai buvo perkamos žaliavos duonos gaminių gamybai, kuriems nepateikti žaliavų nurašymo aktai, nėra registrų kuriuose būtų apskaityta kiekinė pagaminta produkcija, 2013 m. 03 mėn. krovinio gabenimo važtaraščiuose nurodyti žymiai didesni parduodamos produkcijos kiekiai negu PVM sąskaitose faktūrose, nustatytas žymiai didesnis sunaudotų maišelių kiekis, nei apskaitytas pagamintų ir parduotų gaminių kiekis, pakavimo maišelių sunaudota žymiai daugiau nei pagaminta ir parduota batonų, duonos ir spurgų: 2012 m. 12 5621 vnt., 2013 m. 23 7235 vnt., 2014 m. 16 8367 vnt.; pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 (Žin., 2001, Nr. 99-3515) nuostatų 6 straipsnio “į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu” reikalavimus - atlikus UAB “Varėnos duona” pagamintiems gaminiams sunaudota žaliavų analizę bei pagal mokėtojo pateiktus 2013 - 2014 metų žaliavų nurašymo aktus nustatyta, kad mokėtojas žaliavų sunaudojo žymiai daugiau nei jų reikėjo realizuotai produkcijai, 2012 - 2014 metais mokėtojas nuo parduotų duonos gaminių neapskaitė dalies apmokestinamųjų pajamų (18 %) 195 204 Lt (2012 m. 45 327 Lt, 2013 m. 80 404 Lt, 2014 m. 69 473 Lt) nuo kurių neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo PVM 40 993 Lt (2012 m. 9 519 Lt, 2013 m. 16 885 Lt, 2014 m. 14 589 Lt); pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 (Žin., 2001, Nr. 99-3515) nuostatų 12 straipsnio “visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais...." Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus” reikalavimus - atlikus UAB “Varėnos duona” pagamintiems gaminiams sunaudotų žaliavų analizę nustatyta, kad įmonė sunaudojo žaliavų žymiai daugiau nei jų reikėjo realizuotai produkcijai. Pagrindinių duonos gaminių žaliavų buvo sunaudota: 2012 m. miltų 55 %, cukraus 29 %, margarino 60%, 2013 m. miltų 2%, cukraus 42%, margarino 68%, 2014 m. cukraus 54%, margarino 48%, daugiau nei buvo reikalinga sunaudoti 2012-2014 m. pagamintiems ir parduotiems duonos gaminiams, ko pasekoje buhalterinės apskaitos išrašomų PVM registruose neapskaitė parduotų duonos gaminių pajamų 19 5204 Lt. sumai (2012 m. 45 327 Lt, 2013 m. 80 404 Lt, 2014 m. 69 473 Lt) nuo kurių neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo PVM 40 993 Lt (2012 m. 9 519 Lt, 2013 m. 16 885 Lt, 2014 m. 14 589 Lt)., pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 (Žin., 2001, Nr. 99-3515) nuostatų 14 straipsnio 2 dalies „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių dokumentų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“ reikalavimus – UAB „Varėnos duona“ direktorė D. V. nepildė žaliavų nurašymų aktų, nevedė kiekinės pagamintos produkcijos apskaitos registrų, neišrašė patikrinimo metu papildomai nustatytai pagamintai produkcijai PVM sąskaitų faktūrų, pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 (Žin., 2001, Nr. 99-3515) nuostatų 16 straipsnio 1 dalies nuostatų „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ reikalavimus - UAB “Varėnos duona” ūkinių operacijų apskaitos registruose neapskaitė papildomai nustatytų pagamintų ir parduotų gamybinių produkcijos, pažeidė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58 str. 1 d. reikalavimus - UAB „Varėnos duona“ pateiktose atskirų laikotarpių PVM deklaracijose 2012 m. 11 mėn. 34 Lt ir 12 mėn. 16 Lt, 2013 m. 01 mėn. 10 Lt, 03 mėn. 21 Lt, 04 mėn. 37 Lt, 05 mėn. 104 Lt, 06 mėn. 10 Lt, 07 mėn. 1 Lt, 08 mėn. 2 Lt, 11 mėn. 216 Lt, 12 mėn. 34 Lt, 2014 m. 01 mėn. 45 Lt, 02 mėn. 6 Lt, 03 mėn. 1 Lt, 04 mėn. 3 Lt, 06 mėn. 5 Lt, 07 mėn. 17 Lt, 09 mėn. 120 Lt, 10 mėn. 3 Lt, 11 mėn. 98 Lt. deklaravo 783Lt (226,77Eur) pirkimo PVM įsigytų prekių bei gamybinių žaliavų ne PVM apmokestinamai veiklai vykdyti; pažeidė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14 straipsnio reikalavimus - UAB „Varėnos duona“ nedeklaravo ir nesumokėjo biudžetui pardavimo PVM 2012 metais 9 519 Lt (4 5327 Lt x21%), 2013 metais 16 885 Lt (80 404 Lt x21%), 2014 metais 14 589 Lt (69473 x21%); pažeidė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 17 str. 1 d. nuostatų „Leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekoniminei naudai gauti, jeigu šis Įstatymas nenustato ko kita“ reikalavimus – 2012, 2013, 2014 metų metinėse pelno mokesčio deklaracijose nurodė neteisingus duomenys : UAB „Varėnos duona“ 2012 metais į leidžiamus atskaitymus nepagrįstai įtraukė 242 Lt (anteną, filtrus dulkių siurbliui, šokdynę, elektrinę viryklę, lempines žvakes), kurie susidarė dėl prekių, kurios nenaudojamos bendrovės ekonominėje veikloje; 2013 metais į leidžiamus atskaitymus nepagrįstai įtraukė 2 071 Lt (dantų šepetukas, termometras pirties, keptuvė, mėsmalė, šildytuvas vandens, trąšos gėlėms, maišytuvas virtuvinis, kapų žemė, šokdynę, aliejai eteriniai ir kt. buitinės prekės), kurie susidarė dėl prekių nenaudojamų bendrovės ekonominėje veikloje; 2014 metais į leidžiamus atskaitymus nepagrįstai įtraukė 1 635 Lt (kuras, drenažas ir kitos buitinės prekės), kurie susidarė dėl prekių nenaudojamų bendrovės ekonominėje veikloje. pažeidė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnio nuostatas „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“ reikalavimus - UAB „Varėnos duona“ 2012, 2013, 2014 metų metinėse pelno mokesčio deklaracijose nedeklaravo realizacinių pajamų ir apmokestinamų pajamų už 603 148 Lt (174 683,73 Eur) (2012 m. - 45 3271 Lt +2013 m. - 80 404 Lt+2014 m. - 69 473 Lt). Savo patikrinimo akte nurodė, kad UAB "Varėnos duona" direktorė D. V. savo asmeninėmis lėšomis finansuoja įmonės veiklą. 2013-01-01 įmonė D. V. buvo skolinga 53 307,41Lt, 2013-12-31 155 974,67Lt, 2014-12-31 220 824,77Lt. D. V. iš savo asmeninių lėšų finansavo bendrovę: 2013 metais 102 667,26Lt (155 974,67-53 307,41), 2014 metais 205 227,10Lt (220 824,77-155 974,61). D. V. nėra deklaravusi didelių pajamų, ir tokių piniginių lėšų negalėjo turėti, todėl ši aplinkybė rodo, kad tai pajamos gautos už parduotus neapskaitytus duonos gaminius (t.1. b.l. 165-167).

N. T. papildomais parodymais, kad patikrinimo akte 2016- 10 - 24 Nr. FR0680-662 nurodyta, kad UAB "Varėnos duona" buhalterinėje apskaitoje neapskaitė vidutiniškai 18 procentų pajamų. Už 2012-2014 m. nustatytos apmokestinamosios pajamos 195 204 Lt sumai. Ši suma susidarė nustačius neapskaitytas pajamas padauginus iš 18 procentų. Nustatytos neapskaitytos pajamos yra 2012 m. 45 327 Lt (251 818 x 18 %), 2013 m. 80 404 Lt (446 690 Lt x 18 %), 2014 m. 69 473 Lt (385 960 Lt x 18 %). 18 procentų yra apskaičiuotos vidutinės neapskaitytos pajamos, kurios susidaro iš nustatyto patikrinimo metu žaliavų pertekliaus už 2012-2014 m. laikotarpį - miltai, cukrus, margarinas bendram 31 833,16 kg. svoriui iš sunaudotų žaliavų 17 3914,32 kg. svorio per minėtą laikotarpį tai yra 31 833,16 kg. X100 % ir / iš sunaudotų žaliavų kiekio 173 914,32 kg. ir gaunam 18 procentų vidutinių neapskaitytų pajamų. (31 833,16 x100 % / 173 914,32 = 18%). Pirminio patikrinimo metu buvo peržiūrėti atskaitingų asmenų sąskaitų žiniaraščiai. D. V. atskaitingų asmenų sąskaitos žiniaraščiuose nustatyta, kad įmonei trūko apyvartinių lėšų įsigyti nustatytam žaliavų pertekliui 31 833,16 kg. Mokėtojo apskaitoje apskaityta, kad bendrovės direktorė savo asmeninėmis lėšomis finansuoja įmonės veiklą. 2013-01-01 įmonė D. V. buvo skolinga 53 307,41 Lt, 2013-12-31 155 974,67 Lt, 2014-12-31 220 824,77 Lt. Mokėtojas pateikdamas šiuos dokumentus teigia, kad D. V. iš savo asmeninių lėšų finansavo bendrovę: 2013 metais 102 667,26 Lt (155 974,67-53 307,41), 2014 metais 205 227,10 Lt (220 824,77-155974,61). VMI turimais duomenimis D. V. pajamų gavo: 2013 metais viso 1 819,53 Eur: darbo užmokesčio iš UAB „Varėnos duona“ 1 748,90 Eur bei iš Valstybinio socialinio draudimo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau VSDFV) už nedarbingumą 70,63 Eur; 2014 metais viso 2 797,15 Eur: darbo užmokesčio iš UAB „Varėnos duona“ 2 674,32 Eur bei iš VSDFV už nedarbingumą 122,83 Eur. D. V. nėra deklaravusi didelių pajamų ir tokių piniginių lėšų negalėjo turėti, todėl ši aplinkybė rodo, kad tai pajamos gautos už parduotus neapskaitytus duonos gaminius. Kasoje, nei banke nėra apskaitytų asmeninių piniginių įnašų apyvartinėms lėšoms D. V. vardu. Įmonė nupirko žaliavų 31 833,16 kg daugiau, negu buhalterinėje apskaitoje buvo apskaityta grynais pinigais. D. V. grynais pinigais į kasą kaip paskolos įmonei nėra suteikusi, todėl daroma išvada, kad dalis žaliavų (31 833,16 kg) buvo pirkta už neapskaitytos ir parduotos produkcijos gautas lėšas. Bankroto dienai, pateiktuose kreditorių ir debitorių sąrašuose D. V. pavardė nėra (t.1, b. l.168-170).

A. P., UAB "Varėnos duona" buhalterės, apklaustos kaip liudytoja parodymais, kad UAB „Varėnos duona" pradėjo dirbti nuo 2013 m. rugpjūčio mėn., buhalterės pareigose. Į jos pareigas įėjo tvarkyti įmonės apskaitą, ruošti įmonės balansą, bendrauti su Sodra, M. B. direktorė buvo D. V.. A. V. buvo įmonės vadybininkas. UAB "Varėnos duona" verslas buvo duonos ir pyragų gaminių gamyba. Gamyba vyko adresu (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu adresu buvo ir V. šeimos gyvenamoji vieta. UAB "Varėnos duona" verslas buvo kaip šeimos verslas. Įmonės kasininkė buvo D. V., kuri daugiau rūpinosi gamyba. Apskaitai tvarkyti dokumentus pateikdavo tai D. V., tai A. V. į namus (duomenys neskelbtini). Atlyginimą gaudavo grynais pinigais. Išmokėdavo arba D. V., arba A. V.. Gavus atlyginimą, pasirašydavo algalapiuose. Apie 2015 m. VMI buvo atlikusi UAB "Varėnos duona" pirminį patikrinimą, kurį apskundė Centriniam VMI administratoriui, kuris išnagrinėjęs skundą nurodė atlikti pakartotiną patikrinimą. Su UAB "Varėnos duona" patikrinimo aktu 2016-10-24 Nr. FR0680-662 yra susipažinusi. Naujai surašyto akto išvados taip pat yra nepagrįstos ir praktiškai tos pačios pirmojo akto. 2016-06-03 UAB "Varėnos duona" buvo iškelta bankroto byla, todėl paskutinio patikrinimo akto 2016-10-24 Nr. FR0680-662 išvadų direktorė negalėjo apskųsti Centriniam mokesčių inspekcijai. Bankroto administratorius nei jos, nei direktorės apie naujai surašytą patikrinimo aktą 2016-10-24 Nr. FR0680-662 neinformavo ir nepateikė susipažinti. Su juo susipažino tik ikiteisminio tyrimo metu, siekiant pateikti savo paaiškinimus dėl akto išvadų pagrįstumo. Dėl akte nurodytų pažeidimų dėl kurių nebuvo galima nustatyti įmonės veiklos rezultatų už 2012-01-01 - 2014-12-31 laikotarpį, nesutinka ir pateikė savo argumentus: akte nurodyta, kad buvo pažeistas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 (Žin., 2001, Nr. 99-3515) nuostatų 4 straipsnis ,,ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“ reikalavimus - UAB “Varėnos duona” nurašymai už tikrinamąjį laikotarpį buvo pateikti, ką patvirtina ir pati specialistė rašydama aktą, akto 4 puslapis aštunta pastraipa, kurioje nurodo, kad buvo pateikti nurašymo aktai už 2013-2014 m. UAB "Varėnos duona" nepateikė nurašymų aktų už 2012 metus. Dėl akte nurodyto teiginio, kad "2013 m. 03 mėn. krovinio gabenimo važtaraščiuose nurodyti žymiai didesni parduodamos produkcijos kiekiai negu PVM sąskaitose faktūrose, nustatytas žymiai didesnis sunaudotų maišelių kiekis, nei apskaitytas pagamintų ir parduotų gaminių kiekis, pakavimo maišelių sunaudota žymiai daugiau nei pagaminta ir parduota batonų, duonos ir spurgų: 2012 m. 125 621 vnt., 2013 m. 237 235 vnt., 2014 m. 168 367 vnt......" pareiškė, kad UAB "Varėnos duona" buhalterinėje apskaitoje pagamintų gaminių kiekinė apskaita nebuvo vedama pagal gabenimo važtaraščius, kadangi ji neprivaloma, buvo vedama tik suminė pagal PVM sąskaitas faktūras. Parduoti ir pagaminti duonos gaminiai buvo susisteminti pagal PVM sąskaitas faktūras. Be to, akte nėra nurodyti 2013 m. 03 mėn. krovinio gabenimo važtaraščiai, pagal kuriuos paskaičiavo didesnį parduotų gaminių kiekį. Negalima nustatyti pagamintos ir parduotos produkcijos kiekio pagal įsigytų maišelių kiekį, kadangi maišeliai yra skirtingų dydžių, ne visi visada panaudojami įpakuojant gaminius, kadangi ir suplyšta ir į juos dedama po dvi spurgas ir po daugiau. Tai kaip galima sakyti kiek buvo maišelių tiek ir buvo pagaminta duonos gaminių. Akte nenurodytas sunaudotų maišelių kiekis, o tik parašytas teiginys žymiai daugiau, kuris nėra tiksliai aprašomas ir suprantamas, o po to remiasi, kad buvo pagaminta ir parduota duonos gaminių produkcijos be apskaitos dokumentų 2012 m. 125 621 vnt., 2013 m. 237 235 vnt., 2014 m. 168 367 vnt. Dėl akte nurodyto teiginio, kad "......pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 (Žin., 2001, Nr. 99-3515) nuostatų 6 straipsnio “į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu” reikalavimus - atlikus UAB “Varėnos duona” pagamintiems gaminiams sunaudota žaliavų analizę bei pagal mokėtojo pateiktus 2013 - 2014 metų žaliavų nurašymo aktus nustatyta, kad mokėtojas žaliavų sunaudojo žymiai daugiau nei jų reikėjo realizuotai produkcijai, 2012 - 2014 metais mokėtojas nuo parduotų duonos gaminių neapskaitė dalies apmokestinamųjų pajamų (18 %) 195 204 Lt (2012 m. 45 327 Lt, 2013 m. 80 404 Lt, 2014 m. 69 473 Lt) nuo kurių neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo PVM 40 993 Lt (2012 m. 9 519 Lt, 2013 m. 16 885 Lt, 2014 m. 14 589 Lt)....." nesutinka, kadangi patikrinimo akte nėra tiksliai nustatyta kokiu būdu buvo paskaičiuota ši suma, kokie gaminiai buvo pagaminti, kokia buvo galimai neapskaitytų gaminių pardavimo vertė, nuo kurių buvo nesumokėti pajamų ir PVM mokesčiai. Todėl nesutinka su specialistės paskaičiavimais. Kokius jai direktorė ir vadybininkas pateikė medžiagų pirkimo ir produkcijos pardavimo dokumentus, tokius dokumentus ji ir suvedė į apskaitą. Dėl akte nurodyto teiginio, kad "......pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 (Žin., 2001, Nr. 99-3515) nuostatų 12 straipsnio “visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais… Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus” reikalavimus - atlikus UAB “Varėnos duona” pagamintiems gaminiams sunaudotų žaliavų analizę nustatyta, kad įmonė sunaudojo žaliavų žymiai daugiau nei jų reikėjo realizuotai produkcijai. Pagrindinių duonos gaminių žaliavų buvo sunaudota: 2012 m. miltų 55 %, cukraus 29 %, margarino 60%, 2013 m. miltų 2%, cukraus 42%, margarino 68%, 2014 m. cukraus 54%, margarino 48%, daugiau nei buvo reikalinga sunaudoti 2012-2014 m. pagamintiems ir parduotiems duonos gaminiams, ko pasekoje buhalterinės apskaitos išrašomų PVM registruose neapskaitė parduotų duonos gaminių pajamų 195 204 Lt. sumai (2012 m. 45 327 Lt, 2013 m. 80 404 Lt, 2014 m. 69 473 Lt) nuo kurių neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo PVM 40 993 Lt (2012 m. 9 519 Lt, 2013 m. 16 885 Lt, 2014 m. 14 589 Lt)...." parodė, kad kaip ir minėjo su šiuo teiginiu nesutinka, kadangi patikrinimo akte nėra tiksliai nustatyta kokiu būdu buvo paskaičiuota ši suma, kokie gaminiai buvo pagaminti, kokia buvo galimai neapskaitytų gaminių pardavimo vertė, nuo kurių buvo nesumokėti pajamų ir PVM mokesčiai. Todėl nesutinka su specialistės paskaičiavimais dėl nesumokėtu mokesčių. Kokius direktorė ir vadybininkas pateikė medžiagų pirkimo ir produkcijos pardavimo dokumentus, tokius dokumentus ji suvedė į apskaitą. Dėl akte nurodyto teiginio, kad UAB „Varėnos duona" pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 (Žin., 2001, Nr. 99-3515) nuostatų 16 straipsnio 1 dalies nuostatų „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ reikalavimus - UAB “Varėnos duona” ūkinių operacijų apskaitos registruose neapskaitė papildomai nustatytų pagamintų ir parduotų gamybinių produkcijos; pažeidė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58 str. 1 d. reikalavimus - UAB „Varėnos duona“ pateiktose atskirų laikotarpių PVM deklaracijose 2012 m. 11 mėn. 34 Lt ir 12 mėn. 16 Lt, 2013 m. 01 mėn. 10 Lt, 03 mėn. 21 Lt, 04 mėn. 37 Lt, 05 mėn. 104 Lt, 06 mėn. 10 Lt, 07 mėn. 1 Lt, 08 mėn. 2 Lt, 11 mėn. 216 Lt, 12 mėn. 34 Lt, 2014 m. 01 mėn. 45 Lt, 02 mėn. 6 Lt, 03 mėn. 1 Lt, 04 mėn. 3 Lt, 06 mėn. 5 Lt, 07 mėn. 17 Lt, 09 mėn. 120 Lt, 10 mėn. 3 Lt, 11 mėn. 98 Lt. deklaravo 783Lt (226,77Eur) pirkimo PVM įsigytų prekių bei gamybinių žaliavų ne PVM apmokestinamai veiklai vykdyti; pažeidė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14 straipsnio reikalavimus - UAB „Varėnos duona“ nedeklaravo ir nesumokėjo biudžetui pardavimo PVM 2012 metais 9 519 Lt (45327 Lt x21), 2013 metais 16 885 Lt (80 404 Lt x21%), 2014 metais 14 589 Lt (69 473 x21%)....." parodė, kad PVM, pelno deklaracijos pateiktos teisingai pagal turimus apskaitos dokumentus, be to nėra draudžiama nustačius netikslumus šias deklaracijas patikslinti ir sumokėti mokesčius. Tačiau, kaip ir minėjo įmonės vadovams nebuvo galimybės apskųsti patikrinimo akto. Dėl akte nurodyto teiginio, kad "......pažeidė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 17 str. 1 d. nuostatų „Leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti, jeigu šis Įstatymas nenustato ko kita“ reikalavimus – 2012, 2013, 2014 metų metinėse pelno mokesčio deklaracijose nurodė neteisingus duomenys : UAB „Varėnos duona“ 2012 metais į leidžiamus atskaitymus nepagrįstai įtraukė 242 Lt (anteną, filtrus dulkių siurbliui, šokdynę, elektrinę viryklę, lempines žvakes), kurie susidarė dėl prekių, kurios nenaudojamos bendrovės ekonominėje veikloje; 2013 metais į leidžiamus atskaitymus nepagrįstai įtraukė 2 071 Lt (dantų šepetukas, termometras pirties, keptuvė, mėsmalė, šildytuvas vandens, trąšos gėlėms, maišytuvas virtuvinis, kapų žemė, šokdynę, aliejai eteriniai ir kt. buitinės prekės), kurie susidarė dėl prekių nenaudojamų bendrovės ekonominėje veikloje; 2014 metais į leidžiamus atskaitymus nepagrįstai įtraukė 1 635 Lt (kuras, drenažas ir kitos buitinės prekės), kurie susidarė dėl prekių nenaudojamų bendrovės ekonominėje veikloje...." parodė, kad visos nurodytos prekės buvo panaudotos įmonės reikmėms. O į apskaitą įtraukė dokumentus visus kuriuos jai pateikė direktorė ir vadybininkas (t. 1, b. l.175-178).

D. K., apklaustos įtariamąja (ikiteisminis tyrimas prieš ją nutrauktas nesant jos veiksmuose nusikalstamų veikų požymių, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str.1 d., 220 str. 1 d. sudėtyse) (t. 2, b. l.48-60) parodymais, kad UAB "Varėnos duona" direktore tapo apie 2012 metus. Įmonės pagrindinė veikla buvo pyragų, duonos, batonų gamyba. Veikla buvo vykdoma Senoji Varėna Rūtų gt. Nr. 9. Įmonės akcininkė buvau ji. Įmonės buhalterė A. P.. Pagal įmonės dokumentus direktorė buvau ji, tačiau visus įmonės veiklos reikalus tvarkė jos vyras A. V.. Ji tik kepė gaminius, nors pagal pareigybes funkcijas reikėdavo pasirašyti įvairiuose apskaitos dokumentuose, kuriuos jai pateikdavo jos vyras arba pati buhalterė. Ji neprisimena ar buvo įsakymu paskirta įmonės kasininke. Ji pasirašydavo jos vyro ir buhalterės pateiktuose kasos ir išlaidų orderiuose. Ji grynų pinigų niekada neturėjo, piniginius reikalus tvarkydavo jos vyras. Ji per banką jokių apmokėjimų niekada nedarė. Žaliavas produkcijai pirkdavo, tiekimu, gaminių pardavimu rūpindavo buvęs jos vyras A. V.. Šiuo metu yra išsituokusi. Taip pat nurodė, kad ji neturi jokios patirties vadovavime, administravime, neturi jokio buhalterinio išsilavinimo. Pagal išsilavinimą yra bibliotekininkė, pagal šią specialybę nedirbo. Vyras jos paprašė, kad ji taptu įmonės direktore, kadangi jis jau buvo vienos įmonės direktoriumi. Dėl įtarime nurodytos pagamintos produkcijos, kuri buvo neapskaityta ir parduota ir gautos pinigų sumos neapskaitytos apskaitoje, pasakyti nieko negali, kadangi visa įmonės veikla rūpinosi jos buvęs vyras. Apie neapskaitytą realizuotą produkciją nieko nežino. Visas ataskaitas (PVM, pelno deklaracijas) apie įmonės veiklą Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikdavo greičiausiai jos vyras arba buhalterė. Ji pati jų nesudarinėjo ir neteikė Valstybinei mokesčių inspekcijai. Ji galėjo tose deklaracijose pasirašyti, nes kaip ir minėjo, aš pasirašinėdavau įvairiuose apskaitos dokumentuose, kuriuos pateikdavo jos buvęs vyras. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji mokėdavo atlyginimus darbuotojams, pinigus atlyginimams gaudavau iš A. V., mokėdavo jo paliepimu, mokėdavo kai kuriems darbuotojams. Kokiems darbuotojams mokėdavo neprisimena. Apskaitos dokumentuose algalapiuose pasirašinėdavo ji kaip direktorė. Būdavo atveju kai ji sumokėdavo tiekėjams už pristatytas prekes į darbo vietą, kaip pavyzdžiui už margariną. Sumokėdavo grynais pinigais. Tam buvo surašomi patvirtinantys dokumentai. Pagrinde už tiekiamas prekes buvo mokama pavedimais. Apmokėjimus pavedimu darydavo vyras A. V.. Kai A. V. nebūdavo, tekdavo prekes užsakyti ir jai. Prekes užsakinėdavo telefonu. Ji, kaip direktorė darbuotojų į darbą nepriiminėjo. Tuo rūpinosi vyras. Ji tik vyrui pasakydavo, kad vienas ar kitas darbininkas galės dirbti toliau. Tai matydavosi pagal jų atliekamą darbą. Į klausimą kaip į įmonės kasą per 2013 m. įnešė 102 667,26 Lt ir per 2014 m. įnešė 205 227,10 Lt asmeninių pinigų apyvartinėms lėšoms, paaiškinti negali (t. 2, b. l.34-36).

Apklaustų liudytojais UAB "Varėnos duona" darbuotojų patvirtinimais, kad atlyginimus mokėdavo tai A. V., tai direktorė D. K. (Voverienė). Įmonės vadovais įvardija tai A. V., tai D. K. (Voverienę),vykdydavo abiejų nurodymus (t.1, b. l.192), (t. 1, b. l.195), (t.1, b. l.198), (t.1, b. l.200), (t. 2, b. l.3-4), (t. 2, b. l. 7), (t. 2, b. l. 8), (t. 2, b. l.10), (t. 2, b. l.13), (t. 2, b. l.16-17), (t. 2, b. l.18).

Kaltinamojo A. V. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį teisingai, nes byloje surinktais įrodymais patvirtinama, kad jis laikotarpyje 2012-01-01 - 2014-12-31 būdamas faktiniu UAB „Varėnos duona“ vadovu, veikdamas per direktorę ir vienintelę įmonės akcininkę D. K., kurio nurodymu ji pateikė 2012, 2013, 2014 metų metines pelno mokesčio ir PVM deklaracijose neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ir jų naudojimą, tokiu būdu jis UAB „Varėnos duona“ naudai išvengė pelno mokesčių 6331.99 Lt (1833.87 Eur) ir PVM 41823 Lt (12112.77 Eur) bendrai 13946,64 Eur sumai.

Kaltinamojo A. V. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį taip pat teisingai, nes byloje surinktais įrodymais patvirtinama, kad jis būdamas faktiniu UAB „Varėna duona“ vadovu ir veikdamas per statytinę direktorę D. K., tyčia, neišsaugodamas dalies buhalterinės apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų, nefiksuodamas UAB „Varėnos duona“ apskaitoje papildomai nustatytų pagamintų ir parduotų gaminių produkcijos, nepildydamas žaliavų nurašymų aktų, nevesdamas kiekinės pagamintos produkcijos apskaitos registrų, neišrašydamas patikrinimo metu papildomai nustatytai pagamintai produkcijai PVM sąskaitų faktūrų, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima buvo nustatyti UAB „Varėnos duona“ komercinės – ūkinės veiklos rezultatų už 2012-01-01 - 2014-12-31 laikotarpį, įvertinti įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Kaltinamasis prašo perduoti jį pagal laidavimą be užstato laiduotojai V. V. ,o baudžiamąją bylą nutraukti.Nurodė,kad V. V. yra jo dukra,pagal įgytą specialybę yra teisininkė ,dirba advokato D. P. kontoroje teisininke,nėra bausta baudžiamąją ar admi nistracine tvarka, su dukra jį sieja labai glaudūs santykiai ir dukra jam darytų tik teigiamą poveikį ir jis nedarytų jokių naujų nusikalstamų veikų .Pateiktu prašymu V. V. taip pat prašo kaltinamąjį A. V. pagal laidavimą be užstato perduoti jai, o baudžiamąją bylą nutraukti. V. V. teismo posėdyje nurodė,kad ji su tėvu palaiko labai glaudžius santykius,yra dirbanti, kaip teisininkė suprantanti laidavimo instituto paskirtį ir yra verta teismo pasitikėjimo,bei kontroliuodama tėvą ji galėtų daryti jam teigiamą įtaką ir galėtų užtikrinti,jog A. V. daugiau nedarytų nusikalstamų veikų.

Prašymai dėl kaltinamojo perdavimo pagal laidavimą ir baudžiamosios bylos nutraukimo netenkintini.

Iš surinktų įrodymų byloje matyti, kad kaltinamasis yra padaręs vieną nesunkų nusikaltimą(BK 220 str.1d.) ir apysunkį nusikaltimą(BK 222 str.1d.).Kaltinamasis anksčiau nebuvo teistas, administracine tvarka buvo baustas tik 2017-04-01 pagal ANK 417 str.3d.- už mobilaus ryšio telefono naudojimą vairuojant transporto priemonę( t.2 b.l.90). Kaltinamasis nurodytas nusikalstamas veikas padarė pirmą kartą, bei visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas. Todėl dėl padarytų veikų pavojingumo ir kaltinamojo asmenybės būtų sąlygos manyti, jog kaltinamasis nedarys daugiau naujų nusikalstamų veikų. Tačiau kaltinamasis nėra kaip nors esmingai atlyginęs padarytos žalos valstybei,bei 2018-12-03 yra sumokėjęs tik 150 Eur žalos atlyginimo, kas sudarytų tik 93-iąją dalį žalos atlyginimo. Kaltinamasis nurodė, kad jo pajamos iš darbinės veiklos UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nedidelės ,maždaug iki 200 Eur per mėnesį, kadangi dirbantis puse etato, dar gaunantis neįgalumo pensiją, bei neturintis galimybės greitu laiku pilnai atlyginti žalą. Civilinio ieškovo atstovas prieštaravo prašymams dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo perdavimo pagal laidavimą. Nurodė, kad dėl padarytos žalos atlyginimo kaltinamasis atlygino tik 150 Eur, po to teismui padarius pertrauką suteikiant galimybę kaltinamajam atlyginti dar žalos atlyginimo ar sudaryti susitarimą dėl žalos atlyginimo, kaltinamasis papildomai žalos atlyginimo nesumokėjo, civiliniam ieškovui nenurodė jokių pajamų šaltinių, iš kurių jis galėtų kuo per trumpesnį laiką sumokėti visą žalos atlyginimą. Dėl to nebuvo pasiektas susitarimas dėl žalos atlyginimo tvarkos bei ieškovas kaltinamojo įvykdytą 150 Eur žalos sumokėjimą vertina tik kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės nutraukiant baudžiamąją bylą ir perduodant jį pagal laidavimą. Kadangi kaltinamasis iš esmės nėra įvykdęs BK 40 str. numatytos vienos iš esminių aplinkybių dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir perdavimo pagal laidavimą, t.y dėl padarytos žalos atlyginimo, tai nebūtų pagrindo jo atžvilgiu taikyti laidavimą ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Iš surinktų įrodymų matyti, kad kaltinamąjį perdavus pagal laidavimą jis savanoriškai nemokėtų žalos atlyginimo valstybei, žalos atlyginimo išieškojimas labai užsitęstų ir esant tokioms aplinkybėms kaltinamasis faktiškai nepajustų jokių baudžiamojo poveikio priemonių dėl padarytų nusikaltimų. Dėl to teismas laiko, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo tenkinti kaltinamojo ir laiduotojos V. V. prašymus dėl kaltinamojo A. V. perdavimo pagal laidavimą ir jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės bei baudžiamosios bylos nutraukimo.

Kaltinamasis A. V. padarė nesunkų ir apysunkį nusikaltimus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 ir 4 dalys). Jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę lengvina, kad jis pilnai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Jo asmenybę apibūdina tai, kad jis baustas už administracinį nusižengimą jau tik po nusikalstamų veikų padarymo(kad 2017-04-01 vairuodamas naudojosi mobiliuoju telefonu, bauda sumokėta, nusižengimas yra negaliojantis) (t. 2, b. l. 90). Kaltinamasis nėra teistas (t. 2, b. l. 89). Nėra pateikta duomenų, jog kaltinamasis būtų registruotas psichiatrinėje ir priklausomybės ligų įskaitoje .

Į šias nustatytas aplinkybes, taip pat ir į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, kaip tai numato Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1, 2 dalis, atsižvelgiama skiriant bausmę, t. y. baudas, kurios būtų mažesnės už sankcijos vidurkį už nesunkų ir apysunkį nusikaltimą pagal veikų padarymo metu 2012-2014 m. galiojusią Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 3 dalies 3 punkto redakciją (redakcija galiojo pagal 2011-04-21 įstatymą Nr. XI-1350 nuo 2011-04-28 iki 2017-10-05), kur baudos dydis už apysunkį nusikaltimą buvo numatytas iki 1000 MGL, už nesunkų iki 500 MGL .Skiriant baudas jų dydis skaičiuotinas veikos padarymo metu 2012-01-01 – 2014-12-31 galiojusio bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio, kuris sudarė 37,66 Eur (130 litų).Kadangi baudžiamoji byla kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę buvo išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka, todėl kartu taikytina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsnio 1 dalies norma ir skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

A. V. 2017-09-21 nutarimu paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuris paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ,o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas.

Civilinis ieškovas- Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 13 946,64 Eur žalos atlyginimo dėl nesumokėtų mokesčių į valstybės biudžetą. CK 6.263 str.1 d. numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str.2 d). Kaltinamasis atliko neteisėtus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia ,t.y. nemokėjo įstatymais numatytų mokesčių, kuriuos turėjo mokėti vykdydamas UAB „Varėnos duona“ ūkinę-komercinę veiklą( CK 6.246 str.1d.). Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu ( CK 6.247 str.). Iš byloje surinktų įrodymų ir civilinio ieškovo pateiktų įrodymų matosi, kad dėl tokių kaltinamojo veiksmų buvo nesumokėta 13 946,64 Eur įstatymais numatytų privalomų mokėti mokesčių ir tuo valstybė patyrė nuostolius dėl negautų šių mokėtinų mokesčių (CK 6.249 str.). Civilinis ieškinys pagrindžiamas pateiktais įrodymais ir tenkintinas pilnai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109,115 ,297-299,301-302 str.,303 str.2d.,304-308 str.,425 str. ,Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalimi(2011-06-21 įstatymo Nr.XI-1472 redakcija), 222 straipsnio 1 dalimi ir 47 str.3d.(2011-04-21 įstatymo Nr.X-1350 redakcija) teismas

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 20(dvidešimt)MGL- 753,20 Eur dydžio baudą.

A. V. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 39 MGL- 1468,74 Eur dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą 39 MGL-1468,74 Eur dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, kad A. V. yra paskirta galutinė 26 MGL Eur- 979,16Eur (devynių šimtų septyniasdešimt devynių eurų šešiolikos centų) dydžio bauda.

Nustatyti A. V. 6(šešių) mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda.

Apie baudos (baudos dalies) sumokėjimą A. V. nedelsiant privalo pateikti rašytinį įrodymą Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams ( Aušros g. 15, Varėna, 111 kab., teismo raštinė).

Išaiškinti, kad jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

Nesumokėjus baudos teismas baudą gali pakeisti kita bausme BK 47 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytais atvejais(viešaisiais darbais arba areštu) . Bauda kita bausme pakeičiama BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš A. V. valstybei 13 796,64 Eur (trylika tūkstančių septynis šimtus devyniasdešimt šešis eurus šešiasdešimt keturis centus) žalos atlyginimo dėl nesumokėtų mokesčių (lėšų gavėjas-Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, įm.kodas 188659752 ,įmokos kodas -6930).

Nuosprendis per 20(dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.

Teisėjas Kęstutis LukošiūnasValstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos:Sąskaitos Nr. Banko kodas Banko pavadinimas LT78 7290 0000 0013 0151 72900 AB „Citadele“ bankas LT74 4010 0510 0132 4763 40100 Luminor Bank AB LT05 7044 0600 0788 7175 70440 AB SEB bankas LT32 7180 0000 0014 1038 71800 AB Šiaulių bankas LT74 7400 0000 0872 3870 74000 Danske Bank A/S Lietuvos filialas LT12 2140 0300 0268 0220 21400 Luminor Bank AB LT24 7300 0101 1239 4300 73000 „Swedbank“, AB LT42 7230 0000 0012 0025 72300 UAB Medicinos bankas