- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-11
- Bylos Nr.
- 2S-569-278/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01206-2010-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Ieškovas
- M. B.
- Atsakovas
- R. B.
- Trečiasis asmuo
- A. B.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-569-278/2012
Teisėjas Gediminas Karpavičius Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01206-2010-2
2012 m. rugsėjo 11 d.
Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Valiulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. B. atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-28-228/2012 pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovui R. B., trečiajam asmeniui A. B. dėl išlaikymo priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
atsakovas R. B. prašė teismą pakeisti 2010 m. lapkričio 16 d. nutartimi M. B. reikalavimui dėl išlaikymo priteisimo užtikrinimui taikytas laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir jame esančius statinius.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 13 d. nutartimi tenkino atsakovo prašymą. Nurodė, jog 2010-11-16 nutartimi laikinosios apsaugos priemonės taikytos visam atsakovo turtui, o Turto arešto aktų registre įregistruota laikina būsena. Konstatavo, jog pagal pateiktus duomenis apie atsakovo vardu turimą nekilnojamąjį turtą matyti, jog žemės sklypo su jame esančiais statiniais bendra vidutinė rinkos vertė yra 63 102,00 Lt. Teismas darė išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas užtikrins ieškovo interesus ir nepadarys žalos atsakovo interesams.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas M. B. prašo Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartį pakeisti ir palikti galioti 2010-11-16 teismo nutartį arba papildomai areštuoti atsakovui priklausantį 0,2100 ha žemės sklypą. Nurodo, jog atsakovas R. B. nevykdo 2011-02-04 nutartimi patvirtintos taikos sutarties 1.2 ir 1.3 punktų, dėl ko yra susidariusi išlaikymo skola. Mano, jog areštavus R. B. pasiūlytą nekilnojamąjį turtą, skolos išieškojimas taps sudėtingas, nes skola iš gyvenamojo būsto išieškoma vėliausiai. Teigia, jog CPK numato išieškotojui galimybę iki priverstinio išieškojimo pradžios raštu nurodyti iš kokio skolininko turto išieškotina pirmiausiai, tačiau atsakovas apie kitą turtą, kurį teismas gali suvaržyti neužsimena. Mano, jog nesuvaržytas turtas bus realizuotas ir abejoja, kad parduoto turto pajamos bus skirtos taikos sutarties vykdymui. Teigia, jog skundžiamoje nutartyje teismas nenumatė kitų alternatyvų, priklausomai nuo galimų skolos dydžių ir jų išieškojimo galimybių, todėl mano, jog tik nutartį papildžius papildomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, gali būti užtikrintas jo interesų patenkinimas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą, atsakovas R. B. prašo skundą atmesti. Nurodo, jog priverstinio išieškojimo atveju, išieškojimas būtų nukreipiamas į jam priklausantį kilnojamąjį turtą. Teigia, jog nepagrįsti ieškovo teiginiai dėl sugyventinės suinteresuotumo turto išpardavimu. Mano, jog ieškovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nes 2010-11-16 nutarties pagrindu nesikreipė į antstolius dėl konkretaus turto arešto, nors nutartyje buvo tai išaiškinta, kas leidžia manyti, jog M. B. elgėsi sąmoningai, siekdamas viso jo turto arešto. Teigia, jog galiojant 2010-11-16 nutarčiai, jis negali disponuoti savo turtu, atlikti notarinės formos sandorių. Nurodo, jog papildomas turto arešto reikalavimas yra perteklinis, nes maksimalus ieškovo reikalavimas, iki sueis jam 24 metai, sudarytų 7 403,23 Lt.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo A. B. siūlo atskirąjį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 148 straipsnio 1 dalį, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu, teismas gali pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, ir priešingai, jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, atsakovas gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą. Byloje nustatyta, jog Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nutartimi ieškinio dėl išlaikymo priteisimo užtikrinimui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuotas atsakovo R. B. turtas 10 000,00 Lt sumai (1 t., b. l. 107-108). Teismas ieškovui M. B. nurodė, jog dėl konkretaus areštuotino turto nustatymo jis turi kreiptis į antstolio kontorą, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad konkretus R. B. priklausantis turtas nebuvo nustatytas, o areštas registruotas visam jo vardu registruotam turtui. 2012-05-17 atsakovas R. B. pateikė prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant jam nuosavybės teise priklausantį 0,3300 ha žemės sklypą bei gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 15-20). Iš VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad minėto turto vidutinė rinkos vertė yra 63 102,00 Lt (2 t., b. l. 16-20). Nustatyta, kad 2011-02-04 nutartimi, civilinėje byloje dėl išlaikymo priteisimo, buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, kuria ieškovas ir atsakovas susitarė, jog ieškovui M. B. išlaikymą atsakovas teiks kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Lt, kol ieškovas mokysis profesinės ar aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau iki jam sukaks 24 m., o 1 750 Lt išlaikymo skolą R. B. įsipareigojo sumokėti per 14 mėnesių, mokėdamas lygiomis dalimis kas mėnesį po 125 Lt (1 t., b. l. 140-141). Byloje nustatyta, kad 1 750 Lt įsiskolinimą atsakovas R. B. yra sumokėjęs, be to, nors ir pavėluotai moka šalių sutartą išlaikymą (1 t., b.l. 150-159, 161, 171, 2 t., b.l. 24). Kadangi įsiskolinimas yra padengtas, o išlaikymo laikotarpis šiuo metu yra sutrumpėjęs, todėl skaičiuojant nuo 2012 m. birželio mėn. iki sūnaus pilnametystės, atsakovas R. B. privalėtų ieškovui sumokėti 7 750 Lt dydžio išlaikymą (31 x 250 = 7 750 Lt). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su teismo išvada, jog laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas konkretaus turto areštu užtikrins ieškovo M. B. interesus ir nepadarys žalos atsakovo interesams, nes siūlomo areštuoti turto vertė kelis kartus viršija ieškovo reikalavimo dydį ir tai yra pakankamas užtikrinimas, siekiant išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą. Apeliantas prašo papildomai areštuoti žemės sklypą, tačiau papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepagrįstai suvaržytų atsakovo interesus, nes areštavus atsakovo 0,2100 ha žemės sklypą, kurio vidutinė rinkos vertė 2 600,00 Lt, užtikrinimo priemonės ženkliai viršytų reikalavimo mastą ir tai prieštarautų Civilinio proceso kodekso nuostatoms ir principams (CPK 145 str. 2 d.). Apelianto M. B. teiginiai dėl galimo atsakovo vengimo mokėti išlaikymą bei išieškojimo negalimumo, pakeitus laikinąsias apsaugos priemones, pagrįsti tik spėliojimais. Be to, atsakovui nevykdant įsipareigojimų, pagal šalių taikos sutartį, ieškovas turės teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir pradėti priverstinį išieškojimą iš atsakovui priklausančio turto. Ta aplinkybė, jog esant mažesniam nei 7 000 Lt įsiskolinimui išieškojimas iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena yra ribojamas, nesudaro pagrindo konstatuoti jog skola negali būti išieškota ir iš kito jam priklausančio turto, kurį išieškotojas gali nurodyti antstoliui (CPK 662 str., 663 str. 3d.).
Dėl paminėtų motyvų, naikinti ar keisti pagrįstą nutartį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.