- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-07-20
- Bylos Nr.
- 1-832-1023/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33230-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaida Baumilė
- Kaltinamasis
- G. D.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
- 1.1.8.8Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. D. 2018 m. liepos 12 d., apie 20.15 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, buitinio konflikto metu, tyčia šeimos narei - motinai O. M. D., sėdinčiai virtuvėje prie stalo, sudavė ranka du smūgius į nugarą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą, po to tęsdamas nusikalstamą veiką kambaryje, gulinčiai lovoje nukentėjusiajai O. M. D. sudavė keturis smūgius į veidą ir abi rankas ir taip smurtaudamas nukentėjusiajai O. M. D. sukėlė fizinį skausmą. Šiais veiksmais G. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Apklaustas įtariamuoju G. D. kaltu prisipažino visiškai ir parodė (b. l. 53-54), kad jis gyvena kartu su savo motina O. M. D. (duomenys neskelbtini). 2018 m. liepos 12 d., po pietų, jis su mama gėrė alų. Paskui jis su kaimynu išvažiavo iš namų ir pas pažįstamus vartojo alkoholinius gėrimus. Namo grįžo vakare. Kai grįžo į namus, tai mama dėl kažko jam pradėjo priekaištauti sėdėdama virtuvėje prie stalo. Tada jis priėjo prie jos ir tyčia ranka sudavė jai du kartus į nugarą. Tada mama atsistojo, nuėjo į savo kambarį ir atsigulė. Jis supykęs, kad ji su juo nekalba, nuėjo į jos kambarį ir jai dar gulinčiai sudavė kokius keturis smūgius į veidą ir į abi rankas. Mano, kad nuo jo suduotų smūgių motina turėjo jausti fizinį skausmą. Dėl to, kad smurtavo prieš savo motiną labai gailisi. Pasižada atsiprašyti savo motinos ir daugiau taip nesielgti.
Nukentėjusioji O. M. D. parodė (b. l. 21-22), kad ji kartu su savo sūnumi G. D. gyvena (duomenys neskelbtini). 2018 m. liepos 12 d. po pietų, ji kartu su sūnumi namuose gėrė alų. Paskui sūnus išvažiavo ir namo sugrįžo tik vakare. Kai sūnus grįžo namo pradėjo prie jos kabinėtis žodžiais, ją keikti. Ji tada sėdėjo virtuvėje prie stalo. Jai sūnus sėdinčiai prie stalo sudavė rankomis nemažiau du smūgius į nugarą. Tada ji atsistojo ir nuėjo į savo kambarį ir atsigulė. Nuo jos sūnaus suduotų smūgių jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Tada sūnus atėjo į jos kambarį ir jai gulinčiai lovoje sudavė kokius keturis smūgius į veidą ir į abi rankas. Dėl to jautė ji didelį skausmą. Prašo sūnų nubausti už tokį jo elgesį.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo G. D. prisipažinimo, jo ir nukentėjusiosios O. M. D. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:
Įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 8-13), kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini);Tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 14-17), kuriame nurodyta, kad smurtą patyrusi O. M. D. paaiškino, kad išgertuvių metu kilo konfliktas su sūnumi G. D..
Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.
Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad G. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nes jis 2018 m. liepos 12 d., apie 20.15 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, buitinio konflikto metu, tyčia šeimos narei - motinai O. M. D., sėdinčiai virtuvėje prie stalo, sudavė ranka du smūgius į nugarą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą, po to tęsdamas nusikalstamą veiką kambaryje, gulinčiai lovoje nukentėjusiajai O. M. D. sudavė keturis smūgius į veidą ir abi rankas ir taip smurtaudamas nukentėjusiajai O. M. D. sukėlė fizinį skausmą. Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už G. D. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, ir jas suprato. Kaltinamasis G. D. sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b. l. 58-62).
Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis padarė tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą prieš šeimos narį – mamą. Kaltinamojo G. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo G. D. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis G. D. praeityje neteistas (b. l. 34), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 35-42), nedirba (b. l. 43), darbo biržoje neregistruotas (b. l. 44), psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įskaitose neįrašytas (b. l. 46). Nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškia, nukentėjusiajai 2018 m. liepos 13 d. įteiktas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 63). Kaltinamasis sutinka su prokuroro pasiūlyta viešųjų darbų bausme, kuri atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę, ankstesnį kaltinamojo elgesį, aplinką, kurioje padaryta nusikalstama veika, teismo manymu, yra tinkama bausmės rūšis kaltinamajam.
Pagal BK 64¹ straispnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, G. D. iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 56-57).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,
G. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį išdirbti visuomenės labui po 30 (trisdešimt) valandų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį išdirbti visuomenės labui po 30 (trisdešimt) valandų.
Kaltinamajam G. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Išaiškinti G. D., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.