Kauno apylinkės teismo sprendimas

Atsiliepimas

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM atsiliepime (b.l. 28-31, III t.) ir jo atstovė teismo posėdžio metu nesutiko su patikslinto ieškinio reikalavimais. Nurodė, kad Kauno apskrities viršininko įsakymas Nr. 02-01-12838 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini) (Kauno m.) dalių nustatymo“ buvo priimtas 2009 12 29. Ginčijamas įsakymas buvo išsiųstas susipažinimui visiems pastato bendraturčiams, nurodant galimybę skųsti jį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad apie šį įsakymą ieškovai, kaip ir patys nurodo patikslintame ieškinyje, buvo ne kartą informuoti raštu, buvo pakartotinai nurodoma šio administracinio akto apskundimo tvarka, tačiau ieškovai minėto įsakymo neskundė, į teismą kreipėsi tik 2011 01 19, t.y. praėjus daugiau kaip metams laiko nuo minėto įsakymo priėmimo. Nurodė, kad CK 1.124 str. reglamentuojama, kad ieškinio senaties terminas yra laiko tarpas, per kurį asmuo gali priverstinai įgyvendinti savo pažeistas teises, o CK 1.125 str. 2 d. nustatyta, jog atskirų rūšių reikalavimams kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus. Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad nepaisant to, jog administraciniai aktai yra ginčijami bendrosios kompetencijos teisme, administraciniams teisės aktams ginčyti galioja ir taikomas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 str. 1 d. nurodytas administraciniam teisės aktui apskųsti vieno mėnesio terminas (LAT 2008 12 23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2008, LAT 2010 06 28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2010). Ginčijamam administraciniam aktui apskųsti teismine tvarka taikytinas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio administracinio akto apskundimo terminas. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, šis terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas (LAT 2009 11 27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009, LAT 2011 11 11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011). Pabrėžė, kad ieškovai terminą ginčyti Kauno apskrities viršininko 2009 12 29 įsakymą Nr. 02-01-12838 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini) (Kauno m.) dalių nustatymo“ yra praleidę be jokios svarbios priežasties, todėl nėra jokių pagrindų terminui atnaujinti. Pastebėjo, kad net ir tuo atveju, jei nebūtų praleistas terminas skųsti ginčijamą įsakymą, ar terminas minėto įsakymo skundimui būtų atnaujintas, ieškovų reikalavimas yra nepagrįstas ir netenkintinas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 03 09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ ir šiuo nutarimu patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (ginčijamo įsakymo priėmimo metu galiojusi redakcija) 30.10 punktu, Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2009 m. birželio 17 d. raštu Nr. S2-1273(1.11) kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją su prašymu nustatyti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį ir jos plotą reikalingą pastato lB4b funkcionavimui ir eksploatavimui. Atsižvelgdamas į Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus pateiktą planinę medžiagą, kurioje buvo nustatytos sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalies dalys bendraturčiams ir kartu pateiktas žemės sklypo planas su pažymėta sklypo dalimi pastatui 1B4b ir į Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius valstybinės žemės sklypų nuomą, Kauno apskrities viršininkas 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 02-01-12838 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini) (Kauno m.) dalių nustatymo“ nustatė minėto 1,0398 ha žemės sklypo dalies - 0,2812 ha dalis pastato (1B4b) savininkams. Įsakymas buvo priimtas vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais, ieškovai nenurodo, kokias teisės aktų nuostatas pažeidė Kauno apskrities viršininko administracija priimdama ginčijamą įsakymą. Patikslintame ieškinyje ieškovai patikslino reikalavimą, kuriuo prašė panaikinti 2010 gruodžio 2 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 8-16, sudarytą tarp nuomotojo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir nuomininko A. D., prašydami šią sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia. Ieškovai kaip įstatyminį pagrindą sutarties pripažinimui niekine ir negaliojančia nurodo CK 1.80-1.81 str., grindžia savo reikalavimą tuo, kad, anot ieškovų, sutartis sudaryta vadovaujantis neteisėtu KAVA įsakymu Nr. 02-01-12838, todėl pripažintina negaliojančia. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.78 str. 3 dalis nustato, kad niekiniu sandoris gali būti laikomas tik tada, kai yra įstatymų nustatyti pagrindai. CK 1.80 straipsnis reglamentuoja imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio negaliojimą, tačiau ieškovai, nurodydami šį pagrindą, nenurodo kokioms imperatyvioms įstatymo normos šis sandoris, ginčijama sutartis, prieštarauja. CK 1.81 str. reglamentuoja visai kitą sandorio laikymo niekiniu ir negaliojančiu pagrindą, nei nurodytą 1.80 str., t.y. viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujančio sandorio negaliojimą, tačiau ieškovai nurodydami ir šį pagrindą, nenurodo kokioms viešosios tvarkos ar geros moralės normoms šis sandoris prieštarauja. Mano, kad ieškovų reikalavimas netikslus, nėra aiškus ginčijimo pagrindas ir motyvai, toks reikalavimas klaidina atsakovus. Ieškovai tai pat nenurodo esant teisės aktų pažeidimų, sudarant ginčijamą sutartį, nenurodo kokias ieškovų teises sudaryta sutartis pažeidžia, jei jos yra pažeidžiamos. 2010 12 02 Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N8-16 buvo sudaryta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. Ž8-437 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų patikslinimo ir sklypo dalies nuomos (Kauno m.)“ pagrindu, vadovaujantis tuo metu galiojančių teisės aktų nuostatomis. Pabrėžė, kad ieškovų reikalavimas 2010 12 02 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 8-16 pripažinti niekine ir negaliojančia turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas. Prašė taikyti ABTĮ 33 str. 1 d. įtvirtintą vieno mėnesio procesinės teisės kreiptis į teismą terminą, neatnaujinti praleisto termino, patikslintą ieškinį atmesti.

Atsakovas A. D. atsiliepime (b.l. 26, III t.) ir jo atstovas teismo posėdžio metu nesutiko su ieškinio reikalavimais. Nurodė, kad ieškovai piktnaudžiauja teise, nes apie visas procedūras, kurių pagrindu buvo priimtas ginčijamas įsakymas, ieškovai buvo informuoti įstatymų nustatyta tvarka, o UAB „Žemėtvarkos darbai“ rengė teismui pateiktą žemės sklypo planą, kurio dalies kopiją pateikė teismui. Pažymėjo, kad skundžiamu įsakymu sklypas nėra padalintas. Kiekvienas iš pastatų savininkų turi teisę kreiptis į atitinkamą instituciją, kad jam būtų išnuomotas jo naudojamas žemės sklypas. Nurodė, kad yra sąžiningas šio sklypo nuomininkas, todėl jo sudaryta žemės nuomos sutartis negali būti panaikinta CK 4.96 str. pagrindu, be to, ji sudaryta ne ginčijamo įsakymo pagrindu. Atkreipė dėmesį, kad žemės nuomos sutartis dėl žemės sklypo dalių nuomos yra sudarę ir daugiau šio žemės sklypo naudotojų. Pabrėžė, kad priimant skundžiamą įsakymą nepažeistos jokios teisės normos, o ieškovai gali kreiptis į žemės nuomą realizuojančias institucijas, kad ir jiems būtų išnuomota o jiems proporcingai tenkanti žemės sklypo dalis, tačiau tokio prašymo ieškovai nėra pateikę, likusio sklypo dalies išnuomoti nėra atsisakyta. Taip pat pažymėjo, kad patikslintame ieškinyje ieškovai nurodo absoliučiai nelogiškus žemės sklypų skaičiavimus, nes jiems tariamai tenkanti žemės sklypo dalis yra didesnė nei priklauso. Prašė ieškinį atmesti.

Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepime (b.l. 49-51, II t.) ir jo atstovė teismo posėdžio metu nesutiko su patikslinto ieškinio reikalavimais. Nurodė, kad skundžiamu įsakymu buvo nustatytos 1,0398 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies - 0,2812 ha - dalys pastato lB4b patalpų savininkams. Įsakyme nurodyta, kad jis priimtas atsižvelgiant į Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus pateiktą planinę medžiagą, kuri buvo parengta atsižvelgiant į Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2009 06 17 raštą Nr. S2-12731(1.11), kuriuo buvo prašoma nustatyti žemės sklypo dalį, reikalingą pastato, pažymėto lB4b funkcionavimui ir eksploatavimui. Žemės sklypo plane buvo pažymėtos preliminarios žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalys pastatams lB4b (žemės sklypo dalis „B“, plotas apie 2812 kv.m) bei 4B3b (žemės sklypo dalis „A“, plotas apie 882 kv.m). Kaip nurodyta Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus 2010 07 15 rašte Nr. 40-2-28, schema galėjo būti realizuota tuo atveju, jeigu tam būtų pritarę pastatų, kuriems buvo nustatytos žemės sklypo dalys, bendraturčiai. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad Įsakymas galėjo būti priimtas, jei parengta schema būtų suderinta su šios žemės sklypo dalies naudotojais (pastatų, pažymėtų lB4b bei 3B4b, bendrasavininkais). Ieškovai teigia, kad ginčijamas Įsakymas buvo priimtas neteisėtai ir nepagrįstai, tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog pastatui 3B4b priskirta žemės sklypo dalis yra nepakankama šio pastato eksploatavimui pagal paskirtį, taip pat ieškinyje nenurodė jokių teisės aktų nuostatų, pagrindžiančių, jog žemės sklypo dalis neatitinka pastato eksploatavimo reikalavimų. Byloje ginčijamas Įsakymas yra individualus administracinis aktas. ABTĮ 33 str. yra reglamentuota, kad skundas (prašymas) administraciniam teismui gali būti paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs taisyklę, jog tuo atveju, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti - administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai (LAT 2008 12 23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2008, 2009 11 27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009 ir kt.). Apie ginčijamą Įsakymą ieškovai buvo informuoti Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2010 06 11 raštu Nr. S2-1005(1.7). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tiek apie Įsakymą, tiek apie savo teisių pažeidimą ieškovai žinojo jau 2010 06 30, todėl turėjo kreiptis į teismą dėl Įsakymo teisėtumo per vieną mėnesį, kaip numatyta ABTĮ. Tačiau į teismą ieškovai kreipėsi praleidę įstatymo nustatytą terminą, šio termino praleidimas, nesant svarbių, objektyvių termino praleidimo priežasčių, yra pagrindas atmesti ieškinio reikalavimą dėl Įsakymo panaikinimo. Ieškinyje nurodyta aplinkybė, kad ieškovai bandė ginčą išspręsti ne teismo tvarka, t.y., ne pagal įstatyme nustatytą terminą kreipiantis į teismą, negali būti laikoma tinkamu pagrindu pripažinti, kad terminas nepraleistas, ar praleistą terminą atnaujinti. Prašė ieškinį atmesti.

Trečiasis asmuo Lietuvos centrinė kredito unija atsiliepime (b.l. 18-21, III t.) ir jos atstovas teismo posėdžio metu nesutiko su patikslintu ieškiniu. Nurodė, kad ieškovai ir tretieji asmenys yra pastato (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Pažymėjo, kad šiuo adresu Nekilnojamojo turto registre įregistruoti du statiniai: pastate pažymėtas plane lB4b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 4586,72 kv.m. ir pastatas, pažymėtas plane 4B3b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 2828,9 kv.m. Taip pat nurodė, kad minėtų pastatų funkcionavimui ir eksploatacijai yra priskirtas 0,3694 ha ploto valstybinės žemės sklypas, kuris 2009 12 29 Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-01-12838 buvo paskirstytas: iš bendro sklypo ploto 0,2812 ha buvo skirta pastatui lB4b, o likęs plotas 0,0882 ha - pastatui 4B3b. Minėtas įsakymas prieštarauja 1999 03 09 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ su vėlesniais pakeitimais 3 ir 31 punktams, kuriuose nurodyta, jog žemės sklypai parduodami (išnuomojami) prie nuosavybės teise priklausančių pastatų tokio dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Be to, minėtas įsakymas prieštarauja ir 1999 03 09 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ su vėlesniais pakeitimais 7 ir 32 punktams, kuriuose įtvirtinta, jog jei pastatas priklauso keliems bendraturčiams, tai kiekvieno bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią pastato dalį, į kurią neįskaitomi pastato priklausiniai. Pastatas 4B3b, kuriuo naudojasi ieškovai ir suinteresuoti asmenys yra 2828,9 kv.m. bendro ploto, todėl kai žemė buvo priskirta naudotis tik po pastatu, tokiu būdu iš esmės negali funkcionuoti patalpos ir neįmanoma jomis naudotis, nes ginčijamu įsakymu priskirtas žemės sklypo plotas ieškovams ir tretiesiems asmenims yra akivaizdžiai per mažas. Pažymėjo, kad priimant 2009 12 29 Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-01-12838 nebuvo objektyviai įvertintos visos aplinkybės ir dėl to, įsakyme neteisingai nustatyta žemės sklypo dalis, paskirta Lietuvos centrinei kredito unijai. Šiuo įsakymu Lietuvos centrinei kredito unijai paskirta tik 0,0002 ha žemės sklypo dalis, sudaranti 0,054 proc. bendroje 0,3694 ha valstybinio žemės sklypo dalyje, kai tuo tarpu įsakymo priėmimo dieną Lietuvos centrinei kredito unijai nuosavybės teisėmis priklausė 383,03 kv.m. ploto patalpos, sudarančios 5,17 proc. viso bendro abiejų statinių lB4b ir 4B3b 7415,62 kv.m. ploto, todėl Lietuvos centrinė kredito unija turi teisę ne į 0,0002 ha ploto žemės sklypo dalį, kaip neteisingai nurodyta įsakyme, o į 0,019 ha ploto žemės sklypo dalį. Be to, nurodė, kad ieškovai bandė apginti savo ir visų suinteresuotų asmenų pažeistas teises kreipdamasis į atsakingas institucijas. Pažymėjo ir tai, kad prieš priimant 2009 12 29 Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-01-12838, žemės sklypo plotai ir įsakymo projektas su pastatų bendraturčiais nebuvo derinti ir pastatų bendraturčiai nedavė sutikimo tokiam akivaizdžiai neteisingam ir diskriminaciniam žemės sklypo padalinimui. Pastebėjo, kad byloje pateiktas Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus žemės sklypo dalių nustatymo planas galėjo būti suklastotas, nes jame esančios žymos apie suderinimą su bendraturčiais neatitinka tikrovės, jame nurodoma, kad suderinta su Asociacija Lietuvos kredito unijos, tačiau kaip matyti iš pridedamų Nekilnojamojo turto registro pažymėjimų tuo metu, 2009 m. liepos mėn., patalpų savininkas buvo ne Asociacija Lietuvos kredito unijos, bet trečiasis asmuo Lietuvos centrinė kredito unija, todėl, priimant įsakymą, buvo pažeista ir įsakymo priėmimo procedūra. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad 2009 12 29 įsakymas Nr. 02-01-12838 pažeidžia aukštesnės galios teisės akto - vyriausybės nutarimo reikalavimus, jį priimant nebuvo objektyviai įvertintos visos aplinkybės ir buvo pažeistos pagrindinės procedūros bei kitų pastato 4B3b bendraturčių teisės, vadovaujantis ABTĮ 89 str. 1 d. 1 ir 3 p., Kauno apskrities viršininko įsakymas turėtų būti panaikintas. Be to, mano, kad turėtų būti atsižvelgta ir į ieškovų ieškinio pareiškime nurodytą Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento urbanistikos skyriaus vedėjo 2010 07 15 rašte Nr. 40-2-928 nurodytą sąlygą, jeigu pastatų lB4b ir 4B3b savininkai nesutinka su šia schema (2812 kv.m. ir 882 kv.m.) ir nepasiūlo kito varianto, laikoma, kad atskirti žemės sklypo dalių prie šių pastatų neįmanoma ir sklypas turi likti nepadalintas, abiem statiniams bendras. Nurodė, kad dėl ieškinio senaties termino taikymo ir (ar) atnaujinimo bei klausimą dėl 2010 12 02 valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 8-16, sudarytos tarp nuomotojo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir nuomininko A. D., pripažinimo niekine ir negaliojančia palieka spręsti teismo nuožiūra, nepažeidžiant dalyvaujančių byloje asmenų teisių ir teisėtų interesų. Prašė ieškinį tenkinti dalyje dėl 2009 12 29 Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-01-12838 panaikinimo.

Trečiasis asmuo TEO LT, AB atsiliepime (b.l. 98, I t., 34-35, II t.) nurodė, kad yra bendrasavininkas nuosavybės teise priklausančiuose pastatuose, adresu (duomenys neskelbtini), (pastato plane atžymėtu Nr. 1B4b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato plane atžymėtu Nr. 4B3b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su TEO LT, AB priskirtu patalpų bei žemės dalies plotu. Minėtiems pastatams skirtas TEO LT, AB valdymui žemės plotas buvo teisėtai paskirtas remiantis 2009 12 29 Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr.02-01-12838 ir dėl minėto Kauno apskrities viršininko įsakymo priėmimo pagrįstumo ir jo teisėtumo pretenzijų nereiškia. Taip pat nurodė, kad TEO LT, AB pastatų bendrasavininkams, o taip pat bendrasavininkai TEO LT, AB atžvilgiu neturi vieni kitiems pretenzijų dėl žemės ar patalpų plotų valdymo, todėl prašė ieškinio reikalavimo pagrįstumo klausimą dėl 2009 12 29 Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr.02-01-12838 priėmimo teisėtumo spręsti teismo nuožiūra, nepažeidžiant byloje dalyvaujančių šalių teisių kurios tiesiogiai susiję su jų disponuojamais žemės plotais. Teismo posėdyje trečiojo asmens atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai (b.l. 143, III t.).

Trečiasis asmuo UAB „AJV grupė“ atsiliepime (b.l. 34, III t.) nurodė, kad su patikslintu ieškiniu visiškai sutinka, jį palaiko ir mano, kad jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti. Teismo posėdyje trečiojo asmens atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai (b.l. 147, III t.).