Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2016-11-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2037-932/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-11-28
Bylos Nr.
1-2037-932/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Julita Dabulskytė-Raizgienė
Kaltinamasis
M. N., E. S., J. S.
Advokatai
Ana Grinevič
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 28 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė,sekretoriaujant Valentinai Solovejienei,dalyvaujant prokurorui T. D.,kaltinamiesiems M. N., E. S. bei J. S.,

kaltinamųjų gynėjams advokatams Anai Grinevič, Jolantai Teresei Litvinskienei ir Faustui Vrubliauskui,

viešuose teismo posėdžiuose išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, nevedęs, augina mažametį vaiką, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį,

E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-01-31 nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį - 2 metų laisvės atėmimo bausme;

2) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-02-05 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 1 dalį - 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

3) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-12-01 nuosprendžiu pagal BK 189 straipsnio 1 dalį - 20 parų arešto bausme;

4) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-11-08 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį - 910 Lt pinigine bausme;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-12 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 910 Lt pinigine bausme;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-12 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį – 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-15 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 910 Lt bauda;

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-26 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 21 MGL bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 14 MGL dydžio bauda (teistumas neišnykęs),

kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį,

J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, iki tol gyvenęs adresu (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-01-04 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) – 12 MGL dydžio bauda, kuri Vilniaus miesto apylinkės teismo 2009-12-21 nutartimi pakeista į 72 valandas viešųjų darbų;

2) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-04-10 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

3) Vilniaus apygardos teismo 2011-03-02 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (trys nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį (dvi nusikalstamos veikos) – subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

4) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-11-30 nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

5) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-12-12 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-29 nutartimi minėtu nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-11-30 nuosprendžiu paskirta bausme ir J. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimas;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-18 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-07 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 60 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta 40 parų areštas;

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-07 nuosprendžiu pagal 140 straipsnio 2 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, ši bausmė iš dalies subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-18 paskirta bausme ir J. S. paskirta subendrinta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. N., E. S. ir J. S. pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2016 m. kovo 6 d., apie 19.30 val., veikdami bendrai, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, iš parduotuvės „Iki“, esančios adresu S. Stanevičiaus g. 23, Vilniuje, alkoholio skyriaus paėmė 2 vienetus degtinės „Beluga“, 0,5 l talpos, kurio vieneto kaina 29,98 eurai, bendrai 59,96 eurų sumai, vieną vienetą degtinės „Beluga“, 0,7 l talpos, kurio vieneto kaina 39,99 eurai, ir 2 vienetus degtinės „Stolichnaja Elit“ 0,7 l talpos, kurio vieneto kaina 45,99 eurai, jų apmokėjimui nepateikė ir praėjo pro kasas, tokiu būdu pagrobė UAB „Palink“ priklausančias prekes 191,93 eurų sumai. Tokiais bendrais veiksmais M. N., E. S. ir J. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis E. S. nurodė kaltę pripažįstantis pilnai, tačiau duodamas parodymus neigė nusikalstamą veiką įvykdęs bendrais veiksmais su M. N. ir J. S.. Kaltinime nurodytu laiku nuvažiavo prie parduotuvės, išlipęs iš automobilio prie įėjimo sutiko kitus du kaltinamuosius (M. N. pažinojo iš matymo, o su J. S. yra bendravęs ir anksčiau, pastarasis yra jo kaimynas). Su abiem pasisveikino, pastarieji tuo metu rūkė ar tai gėrė alų. Jis pats į parduotuvę atvažiavo nusipirkti čipsų ir alaus, tačiau bestoviniuodamas su kaltinamaisiais prie parduotuvės pamatė, kad iš monitorinės išėjo apsaugos darbuotojas (tą matė pro atidarytas duris, specialiai monitorinės nestebėjo), po ko jis staiga nusprendė eiti į parduotuvę ir kažką pavogti. Jis kaltinamiesiems taip ir pasakė, t. y. nurodė einantis vogti, tačiau nestebėjo, kaip toliau elgėsi M. N. ir J. S.. Jis (E. S.) nuėjo į alkoholio skyrių, paėmė du butelius degtinės, užsikišo juos už drabužių ir praėjo pro kasos nesusimokėjęs. Nematė ir nestebėjo, ką darė kiti kaltinamieji, tik vėliau sužinojo, kad ir pastarieji tame pačiame skyriuje pavogė alkoholinių gėrimų. Jokio susitarimo vogti bendrai tarp jo ir kitų kaltinamųjų tikrai nebuvo, jis (E. S.) pirmas nuėjo į alkoholių skyrių ir, ką darė kaltinamieji, nestebėjo. Dėl savo veiksmų gailisi, civilinį ieškinį pripažįsta, atlygins gavęs darbo užmokestį. Paneigė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus dėl monitorinės stebėjimo, bendrų veiksmų su M. N. ir J. S. (t. 1, b. l. 181-187).

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis E. S. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, parodė, kad maždaug prieš 2 mėnesius, tikslios datos neprisimena, vakare, galimai įtarime nurodytu metu, apie 18.30 val. jis buvo prie parduotuvės „Iki“, esančios S. Stanevičiaus g. 23, Vilniuje, kartu su J. ir M., stovėdami lauke, stebėjo monitorinę ir laukė, kol apsaugos darbuotojas išeis iš monitorinės. Pamatę, kad apsaugos darbuotojas nuėjo į prekybos salę, jie visi nusprendė eiti ir pavogti alkoholinių gėrimų. Jie visi kartu buvo prekybos salės alkoholinių prekių skyriuje, kur kiekvienas iš jų vogė alkoholinių gėrimų. Jis pasiėmė 2 vnt. degtinės „Beluga“ (arba 0,5 l, arba 0,7 l. talpos), kuriuos paslėpė po striuke. Kokius alkoholinius gėrimus ir kiek jų paėmė J. su M., nežino, nes nežiūrėjo. Iš parduotuvės prekybos salės jis išėjo per tuščią kasą, prekių apmokėjimui nepateikė. Savo pavogtą degtinę pardavė, tik neprisimena kur ir kam, o gautus pinigus išleido savo reikmėms. Dėl šio poelgio nuoširdžiai gailisi, žada atlyginti turtinę žalą (t. 1, b. l. 46).

Teisiamajame posėdyje apklausiamas kaltinamasis J. S. savo kaltę pripažino iš dalies, neigė nusikalstamą veiką įvykdęs veikiant bendrininkų grupe. Pakeliui į parduotuvę sutiko E. S., kuris išlipinėjo iš automobilio, jie abu atsistojo pakalbėti bendromis temomis, tačiau kartu vogti tikrai nesitarė, E. S. vogti neskatino. M. N., kurį pažįsta tik iš matymo, jau tuo metu buvo prie parduotuvės, jis tik priėjo prie jo pasisveikinti. Prie parduotuvės stovėjo, kol surūkė cigaretes, apie tai kokiu tikslu atvyko į parduotuvę, vienas su kitu nekalbėjo. Tikina, kad nesitarė su niekuo eiti vogti į parduotuvę, vagia tik sau, niekam kitam. Kai E. S. drąsiai užėjo į parduotuvę, jis iš karto suprato, kad tikriausiai apsaugos darbuotojas bus pasišalinęs, o E. S. parduotuvėje gali daryti kažką nusikalstamo, dėl ko nuėjo jam iš paskos. Tai suprato vien iš E. S. veiksmų, iš savo ankstesnės patirties, kadangi ne pirmą kartą vagia. Parduotuvėje jis paėmė vieną butelį degtinės, po ko pasuko eiti visai į kitą pusę, pažymi, kad apsaugos darbuotojas, patikrinęs jį, degtinės nerado ir paleido. Pavogtą degtinę pardavė turgelyje. Kartu su E. S. ir M. N. tikrai nesitarė bendrai vogti. Civilinį ieškinį pripažįsta. Perskaičius ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, pažymėjo, kad aplinkybės dėl bendrų veiksmų buvo nurodytos neteisingai, paneigė buvus bent kokį susitarimą su kitais dviem kaltinamaisiais dėl gėrimų vagystės (t. 1, b. l. 181-187).

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis J. S. savo kaltę pripažino, nurodė, kad maždaug prieš 2 mėnesius, tikslios datos neprisimena, vakare, apie 19 val., jis buvo prie parduotuvės „Iki“, esančios S. Stanevičiaus g. 23, Vilniuje, kur susitiko su E. S. (kitų pastarojo duomenų nežino) ir M. N., apie 30 metų amžiaus (kitų duomenų taip pat nežino). Jiems stovint prie minėtos parduotuvės, pamatė, kad parduotuvės apsaugos darbuotojas iš savo monitorinės įėjo į parduotuvės prekybos salę. Tai pamatę, jie visi nusprendė eiti ir pavogti alkoholinių gėrimų. Jie visi kartu prekybos salės alkoholinių prekių skyriuje pasiėmė 1 vnt. degtinės „Beluga“, 0,7 l talpos, kurį užsikišo už džinsų po striuke, o E.su M. taip pat prisiėmė degtinės butelių, tik nežino, kiek butelių ir kokios degtinės. Iš parduotuvės prekybos salės jis išėjo pirmas pro kitą įėjimą ir nuėjo į Fabijoniškių kiemus. Daugiau tą dieną jis E. ir M. nematė. Savo pavogtą degtinę jis pardavė (Šeškinės gėlių turgelyje už 20 eurų nepažįstamai moteriai). Dėl šio savo poelgio nuoširdžiai gailisi (t. 1, b. l. 32). Papildomos apklausos metu J. S. liko prie anksčiau duotų parodymų, papildomai pažymėjo, jog tik išėjus su pavogtu vienu buteliu degtinės „Beluga“ 0,7 l talpos, kurį buvo paslėpęs po striuke, ties dešiniu šonu, už kelnių diržo, už kasų prie jo priėjo parduotuvės apsaugos darbuotojas, kuris paprašė eiti kartu su juo į tarnybines patalpas. Tarnybinėse patalpose jis jį paviršutiniškai apžiūrėjo, tačiau pavogto degtinės butelio nesurado. Jis su E. ir M. į parduotuvę ėjo vogti alkoholinių gėrimų, bet iš anksto nesitarė, kas ir ką vogs. Dėl šio savo poelgio labai gailisi (t. 1, b. l. 40-41).

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis M. N. savo kaltę pripažino iš dalies, neigė nusikalstamus veiksmus atlikęs bendrai su kaltinamaisiais E. S. ir J. S.. Nusikaltimo padarymo metu vartojo narkotines medžiagas, vykdė vagystes. Kaltinime nurodytu laiku atvyko į S. Stanevičiaus gatvėje esančią „Iki“ parduotuvę. Prie įėjimo laukė draugo P., kai pamatė bestovinčius J. S. ir E. S. (abu pažįsta iš matymo). Pasisveikino su jais, parūkė, bet nieko nekalbėjo, netrukus abu kaltinamieji užėjo į parduotuvę (kuris iš jų užėjo pirmas, nebeatsimena). Kadangi pats yra įvykdęs ne vieną vagystę, suprato, jog J. S. ir E. S. į vidų nuėjo ne šiaip sau, o vogti. Tarp jų nebuvo jokio susitarimo dėl vagystės, monitorinės nestebėjo ir nelaukė, kol apsaugos darbuotojas išeis iš patalpos. Tiesiog iš kaltinamųjų elgesio suprato tikrąjį jų užėjimo tikslą (tą sunku paaiškinti, tiesiog vagis vagį iš karto supranta). Jis nuėjo į alkoholio skyrių. Nematė, kaip kiti du kaltinamieji ėjo į minėtą skyrių, pastaruosius matė jau būnančius prie alkoholio. Bendrai matė, jog J. S. ir E. S. iš lentynų ėmė alkoholio butelius, tačiau nežino, ar šie už juos sumokėjo. Jis pats (M. N.) paėmė du butelius degtinės „Stolichnaja Elit“, kuriuos pasikišo po striuke, ir išėjo iš parduotuvės nesusimokėjęs. Kaip pro kasas praėjo J. S. ir E. S., nematė. civilinį ieškinį sutinka atlyginti dėl jo pagrobtų 2 butelių degtinės (t. 1, b. l. 181-187).

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas K. J. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, prašė jais vadovautis kaip teisingais. Papildomai parodė, jog prie apsaugos posto priėjo mergina, kuri paprašė leisti pasinaudoti tarnybinėse patalpose esančiu tualetu. Jis palydėjo pastarąją iki tualeto, užtruko vos keletą minučių. Grįžęs už kasų pastebėjo įtartiną asmenį (atrodė kaip galintis kažką pavogti, kaip apsaugos darbuotojas skiria tokius asmenis), nusprendė patikrinti, tačiau detaliai neapžiūrėjo ir tuo metu nieko nerado. Paskui monitorinėje peržiūrėjo vaizdo kamerų medžiagą ir pamatė, kaip minėtas vyriškis su dar dviem kitais vyriškiais alkoholio skyriuje ėmė alkoholio butelius, kuriuos kišo į drabužius. Pažymėjo, kad monitorinė yra arčiau kairiojo parduotuvės išėjimo, stovint prie minėto išėjimo monitorinė yra gerai matoma, tame tarpe ir stovint iš lauko pusės. Taip pat parodė, jog per kamerų vaizdą visa parduotuvė yra matoma pilnai. Stovi monitorius, kuris yra padalintas į 16 dalių (pagal kamerų skaičių), kameros fiksuoja tam tikrą spindulį (t. 2, b. l. 32-37).

Ikiteisminiame tyrime apklaustas kaip liudytojas K. J. parodė, kad dirbantis apsaugos darbuotoju (duomenys neskelbtini), apie 2 mėnesius jo darbo vieta buvo parduotuvė „Iki“, esanti S. Stanevičiaus g. 23, Vilniuje. 2016 m. kovo mėn., vakare, tikslios datos ir laiko neprisimena, dirbo minėtoje parduotuvėje, buvo monitorinėje, kai į jį kreipėsi mergina, paprašiusi pasinaudoti tualetu, esančiu administracijos patalpose. Kadangi pašaliniams į tarnybines patalpas eiti draudžiama, jis minėtą merginą palydėjo, netrukus sugrįžęs pastebėjo, jog už kasų yra įtartinas vyriškis, apie 30 m. amžiaus, apie 180 cm. ūgio, tamsių trumpų plaukų, vidurinio kūno sudėjimo, vilkėjo tamsios spalvos striukę, kitų jo požymių nurodyti negali, asmens duomenų netikrino, bet jį atpažinti galėtų. Nusprendė tą vyriškį patikrinti, priėjęs prie jo paprašė kartu eiti su juo į tarnybines patalpas, vyriškis neprieštaravo, todėl tarnybinėse patalpose pastarąjį apžiūrėjo, bet kruopščiai netikrino, kadangi nebuvo įsitikinęs, ar jis ką nors galėjo pavogti. Pas vyriškį nieko nerado ir jį paleido, bet tuo metu atsukęs vaizdo įrašą pastebėjo, kad kol jis merginą lydėjo į tualetą minėtas vyriškis kartu su dar dviem vyriškiais pavogė alkoholinių gėrimų. Šiuo metu nebeprisimena, kiek tiksliai, atsimena tik tai, jog tas jo patikrintas vyriškis buvo pavogęs 1 butelį alkoholio. Visi trys vyriškiai alkoholį vogė kartu, išeidami iš parduotuvės prekybos salės, būdami prieš kasas, jie išsiskyrė, t. y. vienas vyriškis, kurį jis tikrino, ėjo pro išėjimą, kuris yra prie monitorinės, o kiti du iš pastato išeidinėjo pro antrą išėjimą (vyriškiai išeidinėjo kartu). Jam net pikta pasidarė, kodėl jis nesurado alkoholio. Apie įvykį pranešė parduotuvės vadovei, kuri su pareiškimu ir pridėtu vaizdo įrašu kreipėsi į policiją (t. 1, b. l. 26).

Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja D. K. parodė atlikusi tuo metu įtariamųjų J. S., E. S. bei M. N. apklausas. Nė vieno iš apklausiamų asmenų būsena nesukėlė jokių įtarimų (pastarieji jokių nusiskundimų neturėjo), apklausas atliko BPK nustatyta tvarka. Iš pradžių buvo pateikti įtarimai, tuomet įtariamieji pasakojo aplinkybes dėl pareikštų įtarimų, vėliau buvo užduodami konkretizuojantys klausimai. Visi įtariamieji parodymus davė laisva valia. Surašyti protokolai buvo paduoti perskaitymui, įtariamieji perskaitė turinį, kiek atsimena, pastabų neturėjo. Jei neklysta, kažkuris iš įtariamųjų prisipažino nepilnai, kiti su įtarimais sutiko (t. 2, b. l. 12-14).

2016-03-14 Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 6 PK buvo gautas UAB „Palink“ pareiškimas dėl to, kad 2016-03-06, apie 19.30 val., parduotuvėje „Iki“, esančioje adresu S. Stanevičiaus g. 23, Vilniuje įvykdyta alkoholinių gėrimų vagystė už 191,93 Eur sumą. Prie pareiškimo pridėta CD laikmena su vaizdo įrašu bei prekių nurašymo aktas (t. 1, b. l. 1-2).

Apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame yra užfiksuotos nagrinėjamos vagystės aplinkybės (t. 1, b. l. 8-9, 11-14).

UAB „Palink“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 191,93 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 15-16).

Teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja, kad pilnai pasitvirtino E. S., M. N. ir J. S. inkriminuotas kaltinimas dėl bendrais veiksmais įvykdyto svetimo turto pagrobimo. Teisiamajame posėdyje apklausti kaltinamieji neneigė iš parduotuvės pagrobę alkoholį, tačiau kategoriškai nesutiko nusikalstamą veiką įvykdę bendrais veiksmais ir tikino nebuvus jokio susitarimo, visi veikė atskirai, nematė, ką konkrečiai darė kiti kaltinamieji.

Taigi nagrinėjamoje byloje kaltinamieji ginčija jiems pareikštus kaltinimus ta apimtimi, kiek tai susiję su veikos padarymu bendrininkaujant. Vertinant tokius parodymus, apžvelgtini esminiai požymiai, patvirtinantys bendrininkavimą. Būtini bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia padaryti nusikalstamą veiką bendrininkaujant yra susitarimo, kuris sudaromas tarp bendrininkų iki nusikalstamos veikos padarymo ar jos metu, pasekmė. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog bendrai su kitais asmenimis dalyvauja darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais – gestu, mimika ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-444/2012; Nr. 2K-468/2012). Nors nagrinėjamu atveju ir nėra duomenų, kad kaltinamieji būtų kruopščiai ruošęsi nusikalstamos veikos padarymui, iš anksto sugalvoję planą, pasiskirstę vaidmenimis, tačiau įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-229/2008). Išankstinis, aiškus, konkretus susitarimas nėra būtinas bendrininkavimo požymis, nes pagal teismų formuojamą praktiką susitarti įmanoma ir konkliudentiniais veiksmais, t. y. asmens elgesiu, iš kurio matyti jo tyčia bendrai padaryti nusikalstamą veiką, pavyzdžiui, rodant pritarimą kito asmens veiksmams gestais, mimika, prisidedant prie šių veiksmų, tęsiant nusikalstamą veiką. Šioje byloje kaip tik ir nustatyta, kad visi kaltinamieji akivaizdžiai pritarė vienas kito veiksmams, suprato, jog jų tikslas – pavogti iš parduotuvės alkoholinių gėrimų, ką visi trys vienu metu ir padarė. Teismui nekyla abejonių, jog kaltinamieji E. S., M. N. ir J. S. puikiai suvokė tiek savo, tiek bendrininkų veiksmų neleistiną pobūdį, norėjo taip elgtis ir siekė vieningų, bendrų padarinių. Konstatuojant bendrininkavimo buvimą, neabejotinai svarbią reikšmę turi byloje esantis vaizdo įrašas, iš kurio matyti, jog į alkoholio skyrių visi trys kaltinamieji ateina kartu, stovi vienas šalia kito, vienu metu ima butelius ir slepia juos po rūbais, vienu metu palieka skyrių, iš parduotuvės išeina pro tą pačią kasą. Nusikalstama veika įvykdoma itin greitai – kaltinamieji veikia kartu, kryptingai, operatyviai. Vaizdo medžiaga neleidžia abejoti, kad vagystė buvo daroma bendrais veiksmais, dėl ko plačiau analizuoti nurodytą aplinkybę net ir nėra tikslinga. Tai, jog J. S. už kasų pasuko išeiti pro kitą išėjimą (taip pat ir iš alkoholio skyriaus išėjo pro kitą šoną) nei E. S. ir M. N., anaiptol, nepaneigia jų veiksmų bendrumo. Veikiant ne pavieniui, o kartu įvykdyti vagystę kaltinamiesiems buvo kur kas paprasčiau (lengviau stebėti aplinką, fiksuoti galimą pavojų, esant reikalui nukreipti dėmesį, sąmoningai pasirinkta išeiti pro atskirus išėjimus), tokia forma padaryta nusikalstama veika pasižymi didesniu pavojingumu.

Kritiškai vertindamas kaltinamųjų parodymus dėl neva atskirais veiksmais įvykdytos vagystės, teismas negali nepažymėti to, jog tokia kaltinamųjų pozicija nebuvo nuosekli ir apklausiami ikiteisminiame tyrime jie davė parodymus, pripažindami buvus susitarimą bei tikslą kartu eiti ir pavogti alkoholinių gėrimų (ikiteisminiame tyrime to nepripažino tik M. N.). Apklausti ikiteisminio tyrimo metu kaltinamieji E. S. ir J. S. parodė, kad visi trys, t. y. E. S., J. S. bei M. N., stovėdami lauke prie parduotuvės įėjimo, stebėjo monitorinę ir laukė, kol iš jos išeis apsaugos darbuotojas. Sulaukę momento, kada taip atsitiko bei apsaugos darbuotojas paliko monitorinę, visi trys nusprendė eiti ir pavogti alkoholinių gėrimų. Visi nuėjo į alkoholio skyrių ir kiekvienas iš jų pagal galimybes pasiėmė alkoholio (t. 1, b. l. 32, 40-41, 46). Taigi, kaip matyti, kaltinamieji pripažino bendrą tikslą – įvykdyti alkoholinių gėrimų vagystę, pasinaudojant ta proga, kai apsaugos darbuotojas paliks darbo vietą, iš kurios per vaizdo kameras stebi parduotuvę. Teisme E. S. bandė tikinti neva tokie jų ikiteisminiame tyrime užfiksuoti parodymai nėra teisingi, jie parodymų neskaitė ir pan. Siekiant pašalinti abejones dėl tuo metu įtariamaisiais buvusių kaltinamųjų parodymų, teismas apklausė parodymus fiksavusią tyrėją D. K., kuri kategoriškai patvirtino, jog visų apklausos atliktos laikantis BPK numatytos tvarkos, nė vieno įtariamųjų būsena įtarimų nesukėlė, parodymus asmenys davė laisva valia, protokoluose užfiksuoti būtent kaltinamųjų nurodytos aplinkybės arba pastarųjų atsakymai į pateiktus klausimus, visiems jiems protokolų turinys buvo pateiktas susipažinti, visi parodymus skaitė ir pastabų neturėjo (t. 2, b. l. 12-14). Taigi laikyti, jog įtariamųjų apklausos protokolų turinys neatitiko įtariamųjų parodymų ar tai, kad tie parodymai užfiksuoti netinkamai, teismas neturi jokio pagrindo.

Tokiu būdu kaltinamųjų kaltė dėl įvykdytos vagystės yra pagrįsta iš dalies tiek jų pačių parodymais, tiek kitais byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais – liudytojo K. J., D. K. parodymais, UAB „Palink“ pareiškimu, tiesiogiai teisiamajame posėdyje peržiūrėtu vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotos nagrinėjamai nusikalstamai veikai reikšmingos aplinkybės. Pasitvirtinus kaltinimui, jog vagystė įvykdyta bendrais kaltinamųjų veiksmais ir pagrobto turto bendrai vertei viršijus 5 MGL dydžio sumą, kaltinamųjų E. S., M. N. ir J. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Ta aplinkybė, kaip kaltinamieji realizavo pagrobtą turtą, neturi jokios įtakos veikos kvalifikavimui.

Kaltinamųjų E. S., M. N. ir J. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o visų trijų kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pastarieji nusikalstamus veiksmus atliko, veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas)

Teismas, skirdamas E. S. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma įvertinama tai, kad E. S. įvykdė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimas tyčinis, padarytas veikiant tiesiogine tyčia, baigtas, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis: nevedęs, dirbantis (t. 2, b. l. 43), daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (t. 1, b. l. 101-107), ne kartą teistas, tame tarpe ir už nusikaltimus nuosavybei, teistumas neišnykęs (konstatuotinas nusikaltimų recidyvas), gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje bei įrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą dėl priklausomybės opioidams (t. 1, b. l. 112, 114), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (t. 1, b. l. 113), taip pat pažymėtina, jog skiriant bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad pagrobto turto vertė itin nežymiai viršija baudžiamajam nusižengimui kvalifikuoti nustatytą turto vertę (tokia aplinkybė vertinama ne tik E. S. atveju, bet ir sprendžiant kitiems kaltinamiesiems skirtinų bausmių klausimą). Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam E. S. BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį - laisvės atėmimą, tačiau jo trukmę nustatant ženkliai mažesnę už numatytos bausmės vidurkį. Tokia bausmės rūšis parinkta atsižvelgiant į iš esmės neigiamą kaltinamojo asmenybę (sistemingai vykdo administracinius pažeidimus, paskirtų baudų nemoka, daug kartų teistas, teistumas neišnykęs, priklausomas nuo narkotinių medžiagų), taip pat nesant nė vienai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir konstatavus vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

E. S. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 1, b. l. 47-48), paliktina iki bausmės vykdymo pražios.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę M. N. taip pat laikytinasi BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Atsižvelgiama į tai, kad M. N. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimas baigtas, veikė tiesiogine tyčia, be to, nusikalto bendrininkaudamas, kas pripažinta atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies punktas), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant bausmę yra įvertinami ir kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys, iš kurių matyti, kad M. N. nevedęs, tačiau turi mažametį vaiką (t. 2, b. l. 28), registruotas darbo biržoje (t. 2, b. l. 29), ne kartą baustas administracine tvarka, taip pat ir už pažeidimus nuosavybei, turi eilę galiojančių nuobaudų (t. 1, b. l. 119-124), praeityje 2 kartus baudžiamaisiais įsakymais teistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį (matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų), tačiau šiai dienai teistumas yra išnykęs, dėl ko juridine prasme laikytinas neteistu, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (t. 1, b. l. 127, 128), įrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą, konstatuotas priklausomybės sindromas (t. 1, b. l. 129). Parinkdamas bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į nusikalstamą veiką ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, taip pat BK 55 straipsnio nuostatas, ir mano esant tikslinga paskirti kaltinamajam jam inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatytą arešto bausmę, jo trukmę nustatant nežymiai didesnę už galimą skirti arešto trukmės vidurkį. Teismo vertinimu, skirti švelnesnes bausmės rūšis kaltinamajam netikslinga, kadangi pastarasis neturi galimybių vykdyti finansinio pobūdžio bausmę. Vertinant anksčiau išvardintus bausmės skyrimui reikšmingus duomenis teismas nematė pagrindo laikyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti viešųjų darbų ar laisvės apribojimo bausmėmis.

M. N. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 1, b. l. 57-58), paliktina iki bausmės vykdymo pražios.

Skirdamas bausmę J. S., teismas atsižvelgia į tai, kad pastarasis įvykdė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimas baigtas, padarytas veikiant tiesiogine tyčia, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nekonstatuota. Taip pat teismas vertina ir kaltinamojo J. S. asmenybę charakterizuojančius duomenis: šiuo metu atlieka ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, iki bausmės atlikimo nedirbo, darbo biržoje registruotas nebuvo, daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (t. 1, b. l. 71-80), praeityje ne kartą teistas (t. 1, b. l. 61-66, 67-70), nusikalto esant neišnykusiam bei nepanaikintam teistumui, dėl ko konstatuotinas nusikaltimų recidyvas, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (t. 1, b. l. 88), praeityje konsultuotas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (t. 1, b. l. 87), dėl priklausomybės sindromo įrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą (t. 1, b. l. 89). Teismo įsitikinimu, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam V. S. BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant kiek mažesnį už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį. Parinkdamas bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis savo elgesio kritiškai nevertina ir yra akivaizdžiai linkęs nusikalsti. J. S. ne tik sistemingai vykdo administracinius teisės pažeidimus, tačiau vykdo ir pavojingesnes veikas – nusikaltimus, yra ne kartą teistas, nusikalto esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui. Kaip matyti iš bylos duomenų, ankstesnį nusikaltimą, už kurį šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarė nepraėjus nė pusmečiui po paleidimo iš pataisos namų, o šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką įvykdė netrukus po to, kai jam teismas 2016-02-18 nuosprendžiu paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę, kas rodo, jog kaltinamasis akivaizdžiai ignoruoja bet kokias jam skirtas bausmes ir toliau daro nusikaltimus. Pažymėtina ir tai, kad J. S. nedirbo ir nesistengė įsidarbinti, į darbo biržą nesiregistravo, nesiėmė jokių veiksmų legaliu būdu uždirbti pajamų pragyvenimui, jam konstatuotas priklausomybės sindromas. Nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog tik reali laisvės atėmimo bausmė padės kaltinamąjį sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ir bus tinkama bausmės tikslams pasiekti.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-18 nuosprendžiu paskirta bausme (taikant dalinį bausmių sudėjimą).

Kaltinamajam J. S. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 1, b. l. 33-34), naikintina, kadangi pastarasis šiuo metu pagal ankstesnį nuosprendį atlieka laisvės atėmimo bausmę, dėl ko toliau taikyti minėtą kardomąją priemonę yra netikslinga, be to, kaltinamasis neturi ir objektyvios galimybės ją vykdyti.

Civilinis ieškovas UAB „Palink“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 191,93 eurų turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 15-16). Nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatyta, jog kaltinamieji E. S., M. N. ir J. S., veikdami bendrai, pagrobė svetimą UAB „Palik“ priklausantį turtą, t. y. iš viso 5 butelius alkoholinių gėrimų. Atsižvelgiant į tai, kad civilinis ieškovas žalą patyrė dėl nusikalstamų kaltinamųjų veiksmų, pareikštas ieškinys tenkintinas pilna apimtimi, priteisiant solidariai iš visų trijų kaltinamųjų nurodyto dydžio turtinės žalos atlyginimą.

Teismas netenkina Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Teisme gautame prašyme nurodoma, jog kaltinamajam J. S. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 167,91 Eur, o kaltinamajam E. S. – 146,72 Eur (t. 2, b. l. 40, 42). Kaltinamiesiems gynėjai buvo paskirti, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi. Nors nuo 2014 m. sausio 1 d. baudžiamojo proceso įstatyme ir yra įtvirtinta galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, tačiau tokios įstatymo nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai. Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamoje byloje kaltinamiesiems gynėjai užtikrinti vienu iš BPK 51 straipsnio 1 dalyje, taip pat to paties straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais, konstatuojant esant būtiną gynėjo dalyvavimą, prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkinamas.

Kompaktinis diskas su vaizdo įrašu paliktinas saugoti kartu su baudžiamąją byla.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

E. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, nustatant ją atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo E. S. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

M. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo M. N. sulaikymo vykdant šį nuosprendį.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

J. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. nuosprendžiu bei to paties teismo 2016-06-07 baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis ir J. S. paskirti galutinę subendrintą 3 (trejų) metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. baudžiamuoju įsakymu ir to paties 2016 m. birželio 14 d. nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius ir bausmę, atliktą pagal minėtus teismų sprendimus.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2016 m. lapkričio 28 d.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir solidariai priteisti iš E. S., M. N. ir J. S. UAB „Palink“ 191,93 eurų (vieną šimtą devyniasdešimt vieną eurą devyniasdešimt tris euro centus) turtinei žalai atlyginti.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.

Kompaktinį diską su vaizdo įrašu palikti saugoti kartu su baudžiamąją byla.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė