Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1A-442-348-2009

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2009-09-25
Bylos Nr.: 1A-442-348-2009
Teisminio proceso Nr.: 20-9-00073-2008
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Svetlana Jurgaitienė (pirm.), Jonas Furmanavičius, Algirdas Jaliniauskas
Nuteistasis: K. G., M. G.
Nukentėjusysis: D. V., M. S. G.
Advokatai: Ričardas Girdziušas, Jonas Kvaraciejus

Pranešėja Svetlana Jurgaitienė Bylos Nr. 1A-442-348/2009Teisėjas Almantas Lisauskas (Proceso Nr. 20-9-00073-2008)

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.2.; 2.4.6.3.3.

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. rugsėjo 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų: Algirdo Jaliniausko ir Jono Furmanavičiaus, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorei Nomedai Oškutytei, gynėjams advokatams Ričardui Girdziušui ir Jonui Kvaraciejui, vertėjai Veronikai Rybalčenko. nuteistiesiems K. G. (K. G.) ir M. G. (M. G.), nukentėjusiems D. V. (D. V.) ir M. S. G. (M. S. G.),

neviešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros prokurorės, gynėjų advokatų Jono Kvaraciejaus ir Ričardo Girdziušo apeliacinius skundus dėl 2009 m. birželio 4 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo: K. G. pripažinta kalta ir nuteista:

pagal LR BK 140 str. 1 d. (už 2008-10-06 nusikalstamą veiką) - laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams;

pagal LR BK 145 str. 1 d. - laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal LR BK 140 str. 1 d. (už 2008-10-08 nusikalstamą veiką) - laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams;

pagal LR BK 294 str. 2 d. - laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BPK 63 str. 1 d., 5 d., pagal LR BK 145 str. 1 d. ir 140 str. 1 d. (už 2008-10-08 nusikalstamas veikas) paskirtos bausmės subendrintos, taikant bausmių apėmimą, ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. ši bausmė subendrinta su pagal LR BK 140 str. 1 d. (už 2008-10-06 nusikalstamą veiką) ir 294 str.2 d. paskirtomis bausmėmis, jas dalinai sudedant, ir galutinė bausmė paskirta - laisvės atėmimas 10 (dešimt) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

M. G. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal LR BK 140 str. 1 d. (už 2008-10-06 nusikalstamą veiką) - laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams;

pagal LR BK 145 str. 1 d.- laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal LR BK 140 str. 1 d. (už 2008-10-08 nusikalstamą veiką) - laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams;

pagal LR BK 294 str. 2 d. laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BPK 63 str. 1 d., 5 d., pagal LR BK 145 str. 1 d. ir 140 str.1 d. (už 2008-10-08 nusikalstamas veikas), paskirtos bausmės subendrintos, taikant bausmių apėmimą, ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., ši bausmė subendrinta su pagal LR BK 140 str. 1 d. (už 2008-10-06 nusikalstamą veiką) ir 294 str.2 d. paskirtomis bausmėmis, jas dalinai sudedant, ir galutinė bausmė paskirta - laisvės atėmimas 10 (dešimt) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

K. G. pagal LR BK 182 str. 1 d. (trys nusikalstamos veikos) išteisinta, nes nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. G. ir M. G. nuteisti už tai, kad jie veikdami bendrininkų grupe, 2008 m. spalio 6 d. tarp 20-22 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia K. G. sudavus ranka ir šluota daugybinius smūgius nukentėjusiajai S. E. į įvairias kūno vietas, o M. G. tyčia sudavus kėde nukentėjusiajai vieną smūgį į galvą, bendrais veiksmais padarė S. E. dešinio skruosto sumušimą su poodine kraujosruva, nežymiai sutrikdydami jos sveikatą.

Be to, K. G. ir M. G. nuteisti už tai, kad jie veikdami bendrininkų grupe, 2008 m. spalio 7- 8 d. butuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nežymiai sutrikdydami jos sveikatą, K. G. grasinant S. E. ją nužudyti, sakant jai, kad išveš į (duomenys neskelbtini) ir ten nužudys, „aš tave išsiųsiu paskui motiną", „mes tave nukirpsim plikai ir kaip jas užkasim", „aš tau galvą nurausiu", „mes ją papjausim“, „mes turim teisę tave užmušti, tavo tėvas mums taip prieš savo mirtį liepė, taip mes ir padarysim“, „mes pažadam,... ją papjausim“, tuo pat metu M. G. grasinant nužudyti S. E. sakant jai: „aš tau gerklę perplėšiu“, „aš tau galvą sudaužysiu“, „aš tave atskirsiu į kapines atskirai“, „aš tavęs nelaikysiu ir su tavim nesiterliosiu, tuoj papjausiu ir galvą nurausiu“, „aš sutinku iš pradžių užmušti tave, paskui 20 metų sėdėti kalėjime“, „aš tave papjausiu“, „aš jai va taip galvą nutrauksiu“, „aš galvą tau nurausiu“, „aš plikai galvos nekirpsiu, aš galvą nurausiu“, M. G. abiem rankom smaugiant nukentėjusiąją S. E., pastarajam metant į ją virtuvinį peilį ir vėl grasinant nužudyti, grasino nužudyti žmogų, esant pakankamam pagrindui matyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas; taip pat, K. G. ir M. G., veikdami bendrininkų grupe, 2008 m. spalio 08 d. tarp 8-12 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė daugybinius smūgius rankomis, o K. G.- ir skėčiu, nukentėjusiajai S. E. į įvairias kūno vietas, po to, tęsdami savo nusikalstamą veiką, apie 12 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), K. G. tyčia sudavė S. E. daugybinius smūgius rankomis į įvairias kūno vietas, tampė ją už plaukų, o M. G. - trankė S. E. į namo sieną, sudavė jai ranka į veidą, parbloškė ją ant grindų ir sudavė jai daugybinius smūgius rankomis į įvairias kūno vietas, tampės už plaukų, abiem rankom smaugė nukentėjusiąją, tuo padarė S. E. penkias poodines kraujosruvas kaktoje, kairio peties srityje, kairiajame žaste, kairėje šlaunyje, vieną odos nubrozdinimą kairiajame žaste, nežymiai sutrikdydami jos sveikatą.

Be to, K. G. ir M. G. nuteisti už tai, kad jie veikdami bendrininkų grupe, nuo 2006 m. gruodžio 15 d. iki 2008 m. spalio 7 d. butuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), tyčia, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė pripažįstamą, bet nerealizuotą savo tikrą teisę - visų, tame tarpe ir nepilnamečių, šeimos narių akivaizdoje, panaudodami psichinę prievartą nukentėjusiųjų S. E., D. V., B. M., B. M., M.S. G. ir E. V. atžvilgiu - grasindami išvežti juos atgal į dėl ginkluotų konfliktų nestabilią ir gyventojams pavojinga situacija pasižyminčią (duomenys neskelbtini), ir 2007 sausio - 2008 rugpjūčio mėnesiais panaudodami fizinę prievartą B. M. atžvilgiu - suduodami jam daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas, vertė S. E., D. V., B. M., B. M., M.S. G. ir E. V. susirasti darbą, įsidarbinti ir perduoti jiems visus uždirbtus pinigus arba mokėti nustatyto dydžio (500-600 Lt) duoklę, buto, nedirbančių šeimos narių išlaikymui ir kitoms išlaidoms, tuo padarė didelės žalos nukentėjusiųjų teisėms ir teisėtiems interesams.

K. G. buvo kaltinama tuo, kad veikdama bendrininkų grupe su M. G., nuo 2006 m. gruodžio 15 d. iki 2008 m. rugpjūčio mėn. antros pusės, tiksliau tyrimu nenustatyta, (duomenys neskelbtini), tyčia, neturėdama teisėto pagrindo, atvirai - kartu gyvenančių asmenų akivaizdoje, panaudodama psichinę prievartą S. E. atžvilgiu- grasindama išvežti ją atgal į karų nuniokotą (duomenys neskelbtini), savo bei savo sutuoktinio M. G. naudai, vertė nukentėjusiąją S. E. susirasti darbą, įsidarbinti ir perduoti jiems turtą- visus uždirbtus pinigus, tai yra kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 181 str. 1 d.

Be to, K. G. buvo kaltinama tuo, kad veikdama bendrininkų grupe su M. G., nuo 2008 m. vasario 28 d. iki 2008 m. spalio 07 d., (duomenys neskelbtini), tyčia, neturėdama teisėto pagrindo, atvirai - kartu gyvenančių asmenų akivaizdoje, panaudodama psichinę prievartą D. V. atžvilgiu-grasindama jam išvežti jį atgal į karų nuniokotą (duomenys neskelbtini), savo bei savo sutuoktinio M. G. naudai, vertė nukentėjusįjį D. V. perduoti jiems turtą-pinigus-mokėti kas mėnesį 500 litų duoklę, t.y. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 181 str. 1 d.

Be to, K. G. buvo kaltinama tuo, kad 2008 m. liepos mėnesį, tiksliau tyrimu nenustatyta, (duomenys neskelbtini), turėdama tikslą užvaldyti nukentėjusiojo D. V. turtą, apgaule - žadėdama nukentėjusiajam D. V. įtraukti jį į vairuotojų kursus ir padėti jam gauti vairuotojo pažymėjimą, nors to daryti neketino, savo naudai įgijo svetimą – D. V. turtą - 400 JAV dolerių, kas atitiktų litų 880 litų, tai yra kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 1 d.

Be to, K. G. buvo kaltinama tuo, kad veikdama bendrininkų grupe su M. G., nuo 2007 m. sausio mėn. iki 2008 m. rugpjūčio mėn., tiksliau tyrimu nenustatyta, (duomenys neskelbtini), tyčia, neturėdama teisėto pagrindo, atvirai- kartu gyvenančių asmenų akivaizdoje, panaudodama psichinę prievartą B. M. atžvilgiu- grasindama jam išvežti jį atgal į karų nuniokotą (duomenys neskelbtini), panaudodama fizinį smurtą nukentėjusiojo B. M. atžvilgiu-suduodama jam daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas, savo bei savo sutuoktinio M. G. naudai, vertė nukentėjusįjį B. M. perduoti jiems turtą- uždirbamus pinigus, tai yra kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 181 str. 2 d.

Be to, K. G. buvo kaltinama tuo, kad 2008 m. liepos mėnesį, tiksliau tyrimu nenustatyta, (duomenys neskelbtini), turėdama tikslą užvaldyti nukentėjusiojo B. M. turtą, apgaule- žadėdama nukentėjusiajam B. M. pinigus sutaupyti ir juos atiduoti, nors to daryti neketino, savo naudai įgijo svetimą – B. M. turtą- 350 litų, t.y. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 2 d.

Be to, K. G. buvo kaltinama tuo, kad veikdama bendrininkų grupe su M. G., nuo 2007 m. gruodžio mėn. iki 2008 m. rugsėjo mėn., tiksliau tyrimu nenustatyta, (duomenys neskelbtini), tyčia, neturėdama teisėto pagrindo, atvirai- kartu gyvenančių asmenų akivaizdoje, panaudodama psichinę prievartą B. M. atžvilgiu- grasindama jai išvežti ją atgal į karų nuniokotą (duomenys neskelbtini), savo bei savo sutuoktinio M. G. naudai, vertė nukentėjusiąją B. M. perduoti jiems turtą-pinigus- visus uždirbamus pinigus, t.y. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 181 str. 1 d.

Be to, K. G. buvo kaltinama tuo, kad veikdama bendrininkų grupe su M. G., 2008 m. rugpjūčio mėnesį, (duomenys neskelbtini), tyčia, neturėdama teisėto pagrindo, atvirai- kartu gyvenančių asmenų akivaizdoje, panaudodama psichinę prievartą M. S. G. atžvilgiu- grasindama jam išvežti jį atgal į karų nuniokotą (duomenys neskelbtini), savo bei savo sutuoktinio M. G. naudai, vertė nukentėjusįjį M. S. G. perduoti jiems turtą- pinigus- atiduoti pusė uždirbamų pinigų bei mokėti kas mėnesį ne mažiau 600 litų duoklę, tai yra kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 181 str. 1 d.

Be to, K. G. buvo kaltinama tuo, kad 2008 m. balandžio- gegužės mėn., tiksliau tyrimu nenustatyta, (duomenys neskelbtini), turėdama tikslą užvaldyti nukentėjusiojo M. S. G. turtą, apgaule- žadėdama nukentėjusiajam M. S. G. pinigus sutaupyti ir juos atiduoti, nors to daryti neketino, savo naudai įgijo svetimą – M. S. G. turtą - 600 litų, tai yra kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 1 d.

Be to, K. G. buvo kaltinama tuo, kad veikdama bendrininkų grupe su M. G., nuo 2008 m. rugsėjo mėn., tiksliau tyrimu nenustatyta iki 2008 m. spalio 14 d., (duomenys neskelbtini), tyčia, neturėdama teisėto pagrindo, atvirai- kartu gyvenančių asmenų akivaizdoje, panaudodama psichinę prievartą E. V. atžvilgiu- grasindama jai išvežti ją atgal į karų nuniokotą (duomenys neskelbtini), savo bei savo sutuoktinio M. G. naudai, vertė nukentėjusiąją E. V. perduoti jiems turtą-pinigus- visus uždirbamus pinigus, tai yra kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 181 str. 1 d.

M. G. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe su K. G., nuo 2006 m. gruodžio 15 d. ik 2008 m. rugpjūčio mėn. antros pusės, tiksliau tyrimu nenustatyta, (duomenys neskelbtini), tyčia, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai- kartu gyvenančių asmenų akivaizdoje, panaudodamas psichinę prievartą nukentėjusiosios S. E. atžvilgiu- grasindamas išvežti ją atgal į karų nuniokotą (duomenys neskelbtini), savo bei savo sutuoktinės K. G. naudai, vertė nukentėjusiąją S. E. susirasti darbą, įsidarbinti ir perduoti jiems turtą- visus uždirbtus pinigus. Toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis, 2008 m. rugpjūčio mėnesio antroje pusėje, (duomenys neskelbtini), tyčia, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai- kartu gyvenančių asmenų akivaizdoje, panaudodamas psichinę prievartą S. E. atžvilgiu- grasindamas išvežti ją atgal į karų nuniokotą (duomenys neskelbtini), savo naudai, vertė nukentėjusiąją S. E. perduoti jam turtą- pinigus- mokėti kas mėnesį jam 500 litų duoklę, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 181 str. 1 d.

Be to, M. G. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe su K. G., nuo 2008 m. vasario 28 d. iki 2008 m. spalio 07 d., (duomenys neskelbtini), tyčia, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai- kartu gyvenančių asmenų akivaizdoje, panaudodamas psichinę prievartą D. V. atžvilgiu - grasindamas išvežti jį atgal į karų nuniokotą (duomenys neskelbtini), savo bei savo sutuoktinės K. G. naudai, vertė nukentėjusįjį D. V. perduoti jiems turtą- pinigus- mokėti kas mėnesį 500 litų duoklę, t.y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 181 str. 1 d.

Be to, M. G. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe su K. G., nuo 2007 m. sausio mėn. iki 2008 m. rugpjūčio mėn., tiksliau tyrimu nenustatyta, (duomenys neskelbtini), tyčia, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai- kartu gyvenančių asmenų akivaizdoje, panaudodamas psichinę prievartą B. M. atžvilgiu- grasindamas išvežti jį atgal į karų nuniokotą (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiojo B. M. atžvilgiu-suduodamas jam daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas, savo bei savo sutuoktinės K. G. naudai, vertė nukentėjusįjį B. M. perduoti jiems turtą- uždirbamus pinigus. Toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis, 2008 m. rugpjūčio mėnesio antroje pusėje, (duomenys neskelbtini), tyčia, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai - kartu gyvenančių asmenų akivaizdoje, panaudodamas psichinę prievartą B. M. atžvilgiu - grasindamas jį išvežti atgal į karų nuniokotą (duomenys neskelbtini), savo naudai, vertė nukentėjusįjį B. M. perduoti jam turtą - pinigus- mokėti kas mėnesį jam nuo 500 iki 700 litų duoklę, t.y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 181 str. 2 d.

Be to, M. G. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe su K. G., nuo 2007 m. gruodžio mėn. iki 2008 m. rugsėjo mėn., tiksliau tyrimu nenustatyta, (duomenys neskelbtini), tyčia, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai- kartu gyvenančių asmenų akivaizdoje, panaudodamas psichinę prievartą B. M. atžvilgiu- grasindamas jai išvežti ją atgal į karų nuniokotą (duomenys neskelbtini), savo bei savo sutuoktinės K. G. naudai, vertė nukentėjusiąją B. M. perduoti jiems turtą-pinigus- visus uždirbamus pinigus, t.y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 181 str. 1 d.

Be to, M. G. buvo kaltinamas to, kad veikdamas bendrininkų grupe su K. G., 2008 m. rugpjūčio mėnesį, (duomenys neskelbtini), tyčia, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai- kartu gyvenančių asmenų akivaizdoje, panaudodamas psichinę prievartą M. S. G. atžvilgiu- grasindamas jam išvežti jį atgal į karų nuniokotą (duomenys neskelbtini), savo bei savo sutuoktinės K. G. naudai, vertė nukentėjusįjį M. S. G. perduoti jiems turtą- pinigus- atiduoti pusė uždirbamų pinigų bei mokėti kas mėnesį ne mažiau 600 litų duoklę, t.y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 181 str. 1 d.

Be to, M. G. buvo kaltinamas to, kad veikdamas bendrininkų grupe su K. G., nuo 2008 m. rugsėjo mėn., tiksliau tyrimu nenustatyta iki 2008 m. spalio 14 d., tiksliau tyrimu nenustatyta, (duomenys neskelbtini), tyčia, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai- kartu gyvenančių asmenų akivaizdoje, panaudodamas psichinę prievartą E. V. atžvilgiu- grasindamas jai išvežti ją atgal į karų nuniokotą (duomenys neskelbtini), savo bei savo sutuoktinės K. G. naudai, vertė nukentėjusiąją E. V. perduoti jiems turtą-pinigus- visus uždirbamus pinigus, t.y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 181 str. 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2009-06-04 nuosprendžiu konstatavo, kad nors K. G. ir M. G. buvo kaltinami pagal LR BK 181 str. 1 d. (5 nusikalstamos veikos) ir 181 str. 2 d., tačiau nurodė, jog būtina šių veikų sąlyga yra teisėto pagrindo reikalauti turto nebuvimas. Šiuo atveju pagrindinis ir tiesioginis nusikaltimo objektas yra valstybėje įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta asmens teisių ir pareigų realizavimo tvarka, o papildomas - konkrečios fizinių asmenų teisės ir teisėti interesai. Neteisėtas buvo kaltininkų elgesys ne tiek dėl vienų ar kitų teisių turėjimo ar jų neturėjimo, kiek dėl savavališko jų vykdymo, nesilaikant įstatyme nustatytos tvarkos, todėl jų veika atitinka savavaldžiavimą. Nuosprendyje teigiama, jog kaltinamieji savavaldžiavo ilgą laiką, net šešių nukentėjusiųjų atžvilgiu, tuo padarė didelę žalą jų teisėms ir teisėtiems interesams, įtvirtintiems Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, garantuojančiame nuosavybės neliečiamumą, bei 28 straipsnyje, įpareigojančiame asmenis įgyvendinant ir naudojantis savo teisėmis laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų įstatymų, nevaržyti kitų žmonių svarbiausių teisių. Teismas nustatęs, kad kaltinamieji veikė vieninga tyčia, tuo pačiu būdu, tų pačių nukentėjusiųjų atžvilgiu, jų veika kvalifikavo kaip tęstinį nusikaltimą. Teismas padarė išvadą, kad kaltinamieji, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, panaudodami nukentėjusiųjų atžvilgiu psichinę ir fizinę prievartą, savavališkai vykdė pripažįstamą, bet nerealizuotą savo tikrą teisę ir padarė didelę žalą nukentėjusiųjų teisėms ir teisėtiems interesams, todėl jų veikas iš LR BK 181 str.1 d. ir 181 str.2 d. perkvalifikavo į LR BK 294 str.2 d.

Taip pat teismas konstatavo, kad teisiamojo posėdžio metu nepasitvirtino K. G. pareikšti kalinimai pagal LR BK 182 str. 1 d. (trys nusikalstamos veikos), nes nukentėjusieji D. V., B. M. ir M.S. G. nepatvirtino jog kaltinamoji apgaule savo ar kitų naudai įgijo šių nukentėjusiųjų turtą. Nukentėjusieji pripažino, kad pinigus atidavė savanoriškai ir jie buvo išleisti jų reikmėm ar pašalinant jų padarytą žalą, visi trys civilinių ieškinių byloje atsisakė, todėl kaltinamąją K. G. pagal LR BK 182 str.1 d. (trys nusikalstamos veikos), išteisintino, kadangi ji nepadarė veikų, turinčių šio nusikaltimo požymių (LR BPK 3 str.1 d.1 p.).

Šalies argumentai

Kauno apygardos prokuratūros prokurorė apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 4 d. nuosprendį dalyje dėl M. G. ir K. G. nusikalstamų veiksmų, atliktų laikotarpiu nuo 2006 m. gruodžio 15 d. iki 2008 m. spalio 7 d. nukentėjusiųjų S. E., D. V., B. M., B. M., M. S. G., E. V. atžvilgiu, pakeisti :

Žemesnės instancijos teismas

K. G. pripažinti kalta: pagal LR BK 181 str. 1 d. (turto prievartavimas iš S. E.) ir paskirti trejus metus 3 mėnesius laisvės atėmimo, pagal LR BK 181 str. 1 d. (turto prievartavimas iš D. V.) ir paskirti trejus metus 4 mėnesius laisvės atėmimo, pagal LR BK 181 str. 2 d. ( turto prievartavimas iš B. M.) ir paskirti ketverius metus ir du mėnesius laisvės atėmimo, pagal LR BK 181 str. 1 d. ( turto prievartavimas iš B. M.) ir paskirti trejus metus ir penkis mėnesius laisvės atėmimo, pagal LR BK 181 str. 1 d. ( turto prievartavimas iš M. S. G.) ir paskirti trejus metus ir šešis mėnesius laisvės atėmimo, pagal LR BK 181 str. 1 d. (turto prievartavimas iš E. V.) ir paskirti trejus metus ir 7 mėnesius laisvės atėmimo.

Paskirtąsias bausmes ir bausmes, paskirtas Kauno miesto apylinkės teismo 2009-06-04 nuosprendžiu pagal BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d., 140 str. 1 d., vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę K. G. paskirti laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose;

M. G. pripažinti kaltu: pagal LR BK 181 str. 1 d. (turto prievartavimas iš S. E.) ir paskirti trejus metus 3 mėnesius laisvės atėmimo, pagal LR BK 181 str. 1 d. (turto prievartavimas iš D. V.) ir paskirti trejus metus 4 mėnesius laisvės atėmimo; pagal LR BK 181 str. 2 d. (turto prievartavimas iš B. M.) ir paskirti ketverius metus ir du mėnesius laisvės atėmimo, pagal LR BK 181 str. 1 d. (turto prievartavimas iš B. M.) ir paskirti trejus metus ir penkis mėnesius laisvės atėmimo, pagal LR BK 181 str. 1 d. (turto prievartavimas iš M. S. G.) ir paskirti trejus metus ir šešis mėnesius laisvės atėmimo, pagal LR BK 181 str. 1 d. (turto prievartavimas iš E. V.) ir paskirti trejus metus ir 7 mėnesius laisvės atėmimo.

Paskirtąsias bausmes ir bausmes, paskirtas Kauno miesto apylinkės teismo 2009-06-04 nuosprendžiu pagal BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d., 140 str. 1 d., vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę M. G. paskirti laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Šalies argumentai

Apeliantė skunde nurodo, jog neskundžia nuosprendžio dalies, dėl M. G. ir K. G. pripažinimo kaltais pagal LR BK 140 str. 1 d. ( 2008-10-06 epizodas), 145 str. 1 d., 140 str. 1 d. (2008-10-08 epizodas) ir dėl K. G. išteisinimo pagal LR BK 182 str. 1 d. (3 nusikalstamos veikos).

Prokurorė, nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria M. G. ir K. G. veikos iš LR BK 181 str. 1 d. ir 181 str. 2 d. perkvalifikuotos į LR BK 294 str. 2 d., kadangi teismas nepagrįstai, netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus. LR BK 181 str. dispozicija, būtinas nusikaltimo - turto prievartavimo sudėties požymis - kaltininko turtinių pretenzijų nepagrįstumas. Vienintelis kriterijus, leidžiantis pripažinti turtinį reikalavimą neteisėtu, yra jo teisinis nepagrįstumas. Prievartinio reikalavimo neteisėtumą gali paneigti tik atitinkamų įstatymų (civilinių, darbo, mokesčių ir kt. ) nuostatos, kuriomis remdamasis asmuo galėtų paduoti civilinį ieškinį ir ginti savo teisę teisme, turtinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindus nustato Civilinis kodeksas. LR Civilinio kodekso 3.205 straipsnis nustato pilnamečių vaikų pareigą išlaikyti tik savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis.

Skunde teigiama, kad ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu apklausiama K. G. parodė, kad Lietuvoje ji niekur nedirbo, nes rūpinosi Rusijoje įkurtų ir Lietuvoje esančių vaikų namais „(duomenys neskelbtini)“ vaikais- viską namuose darydavo- skalbdavo, valgyt darydavo, namų ruošos darbus atlikdavo. O M. G. parodė, jog Lietuvoje jis gyvena kaip (duomenys neskelbtini), įkurtų vaikų namų „(duomenys neskelbtini)“ steigėjas, tėvas, nuo 2005 metų fiziškai rūpinasi vaikų gerove Lietuvoje. Taip pat K. G. parodė, darinio (taip įvardija vaikų namais) „(duomenys neskelbtini)“ vaikai rengėsi, maitinosi iš labdaros, kiekvienam šio darinio vaikui, gyvenančiam Lietuvoje, užsienio labdaros organizacija „(duomenys neskelbtini)“ nuolat skirdavo po 200 eurų į mėnesį, vyras- M. G. vertėsi automobilių prekyba. M. G. parodė, kad suaugę vaikai buvo išlaikomi iš rėmėjų pinigų. VĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažyma nustatyta, kad per trumpą laiką- nuo 2000 m. sausio 01 d. iki 2008 m. lapkričio 01. nuteistojo M. G. vardu buvo arba yra registruotos ne mažiau 9 (devynios) transporto priemonės, nuteistosios K. G. vardu yra arba buvo registruotos ne mažiau 5 (penkios) transporto priemonės, o remiantis VĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažyma nustatyta, kad K. G. K., turi vertingą nekilojamąjį turtą- butą- (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2005 metais buvo ne mažiau 58 600 Lt.

Apeliantės nuomone, šie duomenys patvirtina, jog K. G. ir M. G. Lietuvos Respublikoje iki 2008 m. spalio 14 d. buvo itin darbingi, turėjo pakankamą pragyvenimo šaltinį - užsienio valstybių tarptautinių organizacijų skiriamą ne tik vienkartinę labdarą įvairiais daiktais, bet ir skiriamas tikslines, apibrėžtas, nuolatines pinigines, nemažas lėšas nepilnamečių ir netgi suaugusiųjų pragyvenimui Lietuvoje. K. G. vardu registruotas nekilnojamas, pastarosios ir M. G. vardu registruotas didelis skaičius kilnojamojo turto- automobilių, rodo, šiuos asmenis turėjus Lietuvos Respublikoje ne tik pakankamą materialinį pagrindą Lietuvos Respublikoje, bet ir papildomą pragyvenimo šaltinį – prekybą automobiliais, ir tai neabejotinai paneigia vaikų paramos jiems reikalingumą.

Prokurorės teigimu, byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltininkų - M. G. ir K. G. turtinės pretenzijos nukentėjusiesiems - S. E., D. V., B. M., B. M., M. S. G. ir E. V. nepagrįstos, todėl apylinkės teismo išvada, jog kaltininkų veiksmai atitinka LR BK 294 str. 2 d. numatytą nusikaltimą yra nepagrįsta, todėl teismas, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Be to, skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, K. G. ir M. G. nusikalstamus veiksmus, atliktus laikotarpiu nuo 2006 m .gruodžio 15 d. iki 2008 m. spalio 7 d. nukentėjusiųjų S. E., D. V., B. M., B. M., M. S. G., E. V. atžvilgiu, nepagrįstai kvalifikavo kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką. Kadangi pagal susiklosčiusią teismų praktiką tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko, grobiant turtą iš to paties šaltinio, padarant žalą tam pačiam savininkui ir t. t. Apeliantės nuomone, nustatytos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės – objektyvieji požymiai patvirtina, jog buvo padarytos šešios atskiros nusikalstamos veikos, nes: turtas buvo prievartaujamas iš skirtingų asmenų - E. E., B. M., B. M., D. V., M. S. G., E. V., nusikaltimai padaryti skirtingose vietose - iš S. E., B. M., E. V. turtas buvo prievartaujamas (duomenys neskelbtini), kitų gi - B. M., D. V., M. S. G. atžvilgiu- (duomenys neskelbtini). Be to, nenustatyta, kad visus nusikaltimus sietų vieningas nuteistųjų sumanymas, nes iš vienų nukentėjusiųjų buvo prievartaujamas turtas nurodant, kad reikia padengti komunalinius mokesčius, kitiems nurodant - atiduoti pinigus, išleistus jų mokslams. Todėl nepaisant to, kad visų šešių veikų padarymas turi tam tikrų bendrų bruožų, šiuo konkrečiu atveju juos nusveria visuma šioms veikoms būdingų skirtumų, ir todėl K. G. ir M. G. nusikalstami veiksmai, atlikti laikotarpiu nuo 2006 m. gruodžio 15 d. iki 2008 m. spalio 7 d. nukentėjusiųjų S. E., D. V., B. M., B. M., M. S. G., E. V. atžvilgiu turi būto kvalifikuoti kaip atskiros nusikalstamos veikos.

Šalies argumentai

Nuteistosios K. G. gynėjas advokatas Jonas Kvaraciejus apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno m. apylinkės teismo 2009-06-04 nuosprendį dalį, kuria K. G. pripažinta kalta pagal BK 140 str. 1 d. (du nusikalstamos veikos) , 145 str. 1 d., 294 str. 2 d., priimti naują nuosprendį ir K. G. išteisinti, pagal BK 140 str. 1 d. bylą nutraukti (BPK 3 str. 1 d., 6 p.).

Skunde nurodo, jog teismo nuosprendis yra šališkas, neteisėtas, nes teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, visas bylos aplinkybes vertino tik iš kaltinimo pozicijų. Ikiteisminis tyrimas taip pat buvo atliekamas tendencingai ir šališkai.

Apelianto nuomone, teismas pripažindamas K. G. kaltą pagal BK 294 str. 2 d. neįsigilino į tariamo nusikaltimo įvykdymo aplinkybes, šeimyninio konflikto priežastis ir netinkamai jas įvertino. Dalis nukentėjusių vos sulaukę pilnametystės yra jau su kriminaliniu šleifu, o G. tik bandė sudrausminti netinkamai besielgiančius, rūpinosi jais, stengėsi juos išlaikyti šeimoje, siekė, kad vaikai įgytų specialybę. H. G. pripažįsta, kad eilinio konflikto metu su S. E. dėl išėjimo iš namų, sudavė jai keletą smūgių skėčiu, tačiau sieti šį konfliktą su savavaldžiavimu nėra jokio pagrindo.

Skundo autoriaus teigimu, LR BK 294 str. yra nustatytos dvi savavaldžiavimo sudėtys: pirmojoje dalyje - pateikta savavaldžiavimo sudėtis, antroje dalyje - savavaldžiavimas padarytas panaudojant psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiajam ar jo artimam asmeniui. Nusikaltimo požymių visuma (objektyvieji požymiai – veika, padariniai, priežastinis ryšys ir subjektyvieji požymiai - kaltė, motyvas, tikslas) yra būtinas pagrindas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Todėl, kad neteisėtas kaltininko elgesys būtų pripažintas savavaldžiavimu baudžiamosios teisės prasme yra būtinos visos BK 294 str. numatytos sąlygos. Pagal savavaldžiavimo sudėties dispoziciją savavaldžiavimas yra tada kai asmuo nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdo savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę (numatytą CK 1.136 straipsnyje) kuri yra ginčijama arba pripažįstamą bet neįgyvendinama ir šių veiksmų subjektas turi būti susijęs su šiais santykiai. Kam faktiškai atstovauja kaltininkas, savavaldžiavimo kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau svarbu tai, kad tikrosios ar tariamos teisės yra nerealizuojamos dėl to, kad jas ginčija (nepripažįsta skolos, teisės į paveldėtą turtą ir pan.) arba, pripažindamas tas teises atsisako vykdyti savo pareigą patenkinti reikalavimus. Tačiau gynėjo nuomone, byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Jo teigimu, teismas pripažindamas nuteistąją kalta pagal BK 294 str. ne tik nenurodė išsamių ir konkrečių motyvų kaip to reikalauja BPK 305 str. 1 d. 3 p., bet ir pasunkino kaltinimą nurodydamas, kad kaltinamieji panaudojo nukentėjusiųjų atžvilgiu ne tik psichinę, bet ir fizinę prievartą, apie kurią kaltinamajame akte nebuvo jokių nuorodų.

Be to, skunde nurodoma, jog teismas šališkai vertino nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, palaikydamas tiktai kaltinimo poziciją. Vertino tik nukentėjusiųjų parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, nors jie nurodė, kad VSD pareigūnai darė poveikį. Taip pat šališkai įvertino ir visos eilės kitų liudytojų apklaustų teisminio bylos nagrinėjimo metu parodymus, liečiančius kaltinamųjų ir jų globotinių santykius ir gyvenimo sąlygas. Tai, kad nukentėjusiųjų parodymai, kurių pagrindu teismas G. pripažino kaltais, nepatikimi patvirtina, tai, kad dalis jų rašė atsiprašinėjimo laiškus K. G. į tardymo izoliatorių, tai, kad visi atsisakė civilinių ieškinių, dalis pakeitė parodymus teisme.

Taip pat skunde nurodoma, jog teismas nepagrįstai K. G. pripažino kalta pagal LR BK 140 str. 1 d. (už dvi nusikalstamas veikas), nes ši nusikalstama veika priskiriama veikoms, dėl kurių bylos procesas vyksta privataus kaltinimo tvarka (BPK 407 str.). Procesas privataus kaltinimo bylose pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Ikiteisminis tyrimas privataus kaltinimo bylose neatliekamas, procesas pradedamas paduodant skundą ar pareiškimą pirmosios instancijos teismui. Nors LR BPK 409 str. numatytos išimtys, kai procesas dėl BPK 407 str. nurodytos veikos vyksta ne privataus kaltinimo, o įprasta tvarka, tačiau šiuo atveju šeimyninį konfliktą pripažinti turinčiu visuomeninę reikšmę nebuvo jokio pagrindo, S. E. pati galėjo ginti teisėtus interesus privataus kaltinimo tvarka.

Gynėjo nuomone, ikiteisminis tyrimas buvo tęsiamas nesilaikant BPK 409 str. 1 d. nustatytos tvarkos, nes prokuroras nepagrindę būtinumo ir neišreiškė reikalavimo tęsti pradėtą baudžiamąjį procesą, todėl procesas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. l d. buvo atliekamas nesilaikant BPK nuostatų. Be to, apylinkės teismas pažeidė ir LR BPK 417 str. 1 d. numatytas nuostatas, nes dėl šios nusikalstamos veikos bendra tvarka pradėtas ikiteisminis tyrimas turi būti nutraukiamas.

Taip pat gynėjas teigia, jog kaltinimas pagrįstas S. E. pateiktu neaiškiomis aplinkybėmis padarytu garso įrašu. Gynėjo teigimu, reikšmingi bylai duomenys turi būti renkami BPK nustatyta tvarka ir atskirais atvejais įrodymais gali būti pripažinti duomenys, gauti ne BPK, o kitų įstatymų nustatyta tvarka. LR BPK 20 str. 4 d. numato, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytus proceso veiksmais. Reikalavimas laikytis įstatymų, gaunant įrodymus yra ypač svarbus, nes priešingu atveju nebūtų užtikrintas bylos nagrinėjimo teisingumas. Bet kuriuo atveju, ar informacija surinkta pagal BPK, ar ji gauta kitų įstatymu nustatyta tvarka, teismas turi pareigą patikrinti gautų duomenų patikimumą, išsiaiškindamas, ar tiksliai buvo laikytasi tų įstatymų, pagal kuriuos tie duomenys gauti. Tačiau, teismas neįvertino duomenų, kad garso įrašymo priemonę S. E. suteikė VSD. Todėl duomenys, kurie gaunami suvaržant įstatymu garantuotas žmogaus teises, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, laikomi gauti neteisėtu būdu ir pažeidžia BPK 20 str. 4 d. reikalavimus. Neteisėtu būdu gauta informacija negali būti pripažįstama įrodymais baudžiamajame procese.

Be to, skunde teigiam, jog teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad S. E. pati išprovokavo konfliktą, kas iššaukė netinkamą K. G. reakciją ir atitinkamus žodžius konflikto įkarštyje. Visa tai įrašinėjo nukentėjusioji, todėl vertinti juos kaip realius, teismas neturėjo pagrindo, kadangi nukentėjusioji jau turėjo iš namų pabėgimo patirtį, užuot paruošusi įrašinėjimo priemonę, norėdama būti laisva turėjo galimybę pabėgti iš namų.

Šalies argumentai

Nuteistojo M. G. gynėjas advokatas Ričardas Girdziušas apeliaciniame skunde prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2009-06-04 apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti M. G. atžvilgiu naują, išteisinamąjį nuosprendį.

Skunde nurodoma, kad nors nuosprendyje ir tvirtinama, jog kaltinamųjų kaltė padarius nurodytus nusikaltimus visiškai įrodyta nukentėjusiųjų S. E., B. M., B. M., E. V., liudytojų M. E., A. K. parodymais, kurie yra nuoseklūs viso bylos nagrinėjimo proceso metu, o nedideli ir neesminiai netikslumai yra natūralūs bei esmės nekeičia, šie parodymai patvirtina nustatytas faktines bylos aplinkybes ir yra paremti kitais teismo ištirtais įrodymais. Tačiau gynėjo nuomone, iš tikrųjų faktinių duomenų, kurie duotų besąlygišką pagrindą priimti tik apkaltinamąjį nuosprendį, byloje nėra.

Žemesnės instancijos teismas

Nors nustatomojoje nuosprendžio dalyje apylinkės teismas konstatavo, jog M. G., įvykdė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d., tačiau ji neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos teismų praktikos. Kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą" 3.1.2 p. teismams išaiškinta, kad apkaltinamojo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodomos nusikalstamos veikos padarymo faktinės aplinkybės, turinčios reikšmę baudžiamosios atsakomybės klausimo sprendimui, jeigu jos nuosprendyje pripažintos įrodytomis, negali iš esmės skirtis nuo nusikalstamos veikos aprašymo kaltinamajame akte ar nustatyta tvarka teisme pakeisto kaltinimo (BPK 256 str.). Be to, 2001-12-21 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas nutarimo Nr. 32 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, nustatančias teisminio nagrinėjimo ribas" 6 p. pabrėžė, jog kaltinimo faktinės aplinkybės - tai nusikaltimo faktinės aplinkybės, išdėstytos šiuo atveju prokuroro prašyme pakeisti kaltinimą, t.y. konkretūs veiksmai ar neveikimas, nusikaltimo padarymo vieta, laikas, būdas, pasekmės, nusikaltimo motyvas, tikslas ir pan. Taigi nusikaltimo padarymo laikas priskiriamas veikos faktinėms aplinkybėms.

Prokuroro prašyme pakeisti kaltinimą buvo rašoma, kad veiką, numatytą BK 140 str. 1 d., M. G. padarė 2008-10-06, tarp 20 ir 20 val. 30 min., o teismas apkaltinamajame nuosprendyje priėjo išvados, jog šį nusikaltimą M. G. įvykdė tarp 20 ir 22 val. Gynėjo nuomone, toks kaltinimo ribų išplėtimas nesiderina nei su aukščiau minėtu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato išaiškinimu, nei su Baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis. Todėl teismas, praplėsdamas veikos padarymo laiką lyginant jį su prašyme pakeisti kaltinimą nurodytu laikotarpiu, atėmė iš kaltinamojo galimybę gintis, nes jam iš anksto nebuvo pranešta apie numatomą veikos padarymo laiko pakeitimą.

Be to, nurodoma, jog LR BPK 407 str. numatyta, kad baudžiamosios bylos dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 1 d. pradedamos tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Tokios bylos nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka. M. G. įteiktame kaltinamajame akte kaltinimo padarius 2008-10-06, tarp 20 ir 20 val. 30 min., bute, esančiame Kaune, V.Putvinskio g. 66-1, nežymų S. E. sveikatos sutrikdymą nebuvo. Prašymas nuteisti kaltinamąjį už 2008-10-06, tarp 20 ir 20 val. 30 min., padarytą veiką atsirado tik 2009-05-21 prokuroro prašyme pakeisti kaltinimą. Tačiau nukentėjusiosios skundo ar jos teisėto atstovo pareiškimo teisti M. G. pagal BK 140 str. 1 d. taip pat nebuvo, o jei ir būtų buvę, tokia byla turėjo būti nagrinėjama pagal BPK XXX skyriuje nustatytas taisykles. Todėl teismas, nagrinėdamas valstybinio kaltinimo bylą, ėmėsi tirti epizodą, kurio kaltinamajame akte nebuvo ir kuris galėjo būti nagrinėjamas pagal privataus kaltinimo bylų proceso tvarką.

Gynėjas pažymi, kad LR BPK 409 str. 1 d. padaryta išlyga, t.y. jeigu BPK 407 str. nurodytos nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, prokuroras, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas arba jo teisėto atstovo pareiškimas, dėl šių veikų privalo pradėti baudžiamąjį procesą. Tačiau nei prašyme pakeisti kaltinimą, nei apkaltinamajame nuosprendyje nepateikti motyvai, kodėl prokuroras ėmėsi ginti S. E. interesus, nors ši nukentėjusioji yra pilnametė, moka lietuvių kalbą, pasak jos, pati kreipėsi į prokuratūrą dėl prieš ją padarytų nusikalstamų veikų, todėl teismas neturėjo procesinio pagrindo nagrinėti 2008-10-06 padarytos veikos.

Apelianto nuomone, sprendimas nuteisti M. G. pagal BK 140 str. 1 d. dėl 2008-10-06 įvykių nepagrįstas dar ir todėl, jog byloje nėra nekeliančių abejonių įrodymų, kad M. G. tą dieną padarė nusikalstamą veiką. Nors nukentėjusioji S. E. nurodė, jog M. G. 2008-10- 06 vartojo prieš ją fizinį smurtą, tačiau jos parodymus teismui turėjo vertinti itin atsargiai. Kadangi byloje nustatyta, kad S. E. ir nuteistųjų santykiai buvo itin įtempti, kad net ir ikiteisminis tyrimas bent jau formaliai prasidėjo dėl to, jog 2008-10-09 ji kreipėsi į Kauno apygardos ONKTS, kur ir buvo vykdomas tyrimas, nors pagal BPK 165 str. 1 d. ikiteisminio tyrimo įstaiga yra policija, o prokuroras paprastai tik organizuoja tyrimą bei jam vadovauja. BPK 164 str. 1 d. suteikia teisę ir pačiam prokurorui atlikti visą ikiteisminį tyrimą, tačiau ta aplinkybė, kad čečėnų šeimoje kilusio konflikto padarinius tyrė būtent Kauno apygardos ONKTS, o tyrime, kaip teisme minėjo liudytoja J. G., nukentėjusysis D. V., aktyviai dalyvavo Lietuvos Respublikos VSD darbuotojai, kas nelabai derinasi su šios tarnybos funkcijomis, verčia teigti, jog liudytojo Z. G. tvirtinimas apie tai, kad ši byla yra kažkieno užsakymas siekiant nuteisti kaltinamuosius, nėra vien tik nuteistojo artimo giminaičio teiginys.

Gynėjo teigimu, S. E. nusistatymas prieš buvusius globėjus leidžia manyti, jog nukentėjusioji galėjo apkalbėti mano klientą. Juo labiau kad ji, pasak nukentėjusiojo S. M. G., sugebėjo palenkti į savo pusę ir dalį kitų globotinių, kurie kaip ir S. norėjo laisvės, t.y. norėjo gyventi laisvai, namo pareiti kada nori, rūkyti, vartoti alkoholį, o globėjai taip gyventi neleido. G. namuose buvo susiformavę dvi priešiškos viena kitai grupės, kurių vienai priklausė globėjams lojalūs auklėtiniai, o kitai - S. E. pasekėjai. Tai, kad jie norėjo palaikyti S. E., patvirtina šių asmenų parodymų keitimas nepalankia kaltinamiesiems linkme. Neatsitiktinai S. E. sužalojimo kėde faktą be jos pačios patvirtino ne kas kitas, o jos aplinkos žmonės: nukentėjusioji B. M., nors ikiteisminio tyrimo metu prokurorei teigė nemačiusi, ar M. G. mušė kambaryje S.; E. V., kuri teisme parodė, jog M. G. pagriebė kėdę ir trenkė S. į veidą, po to S. veidas buvo mėlynas, nors ikiteisminio tyrimo metu prokurorei teigė, kad smūgis buvo suduotas kėdute, o ikiteisminio tyrimo teisėjui - kad taburete.

Šalies argumentai

Taip pat gynėjas nurodo, jog pati nukentėjusioji dar protokole - pareiškime nurodė, jog A. R. ir S. matė, kaip M. G. ją sužalojo, nors kita nukentėjusioji -B. M., tvirtino, kad vaikai nieko nematė. Šie asmenys nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme apklausti nebuvo, todėl įvykio (duomenys neskelbtini)buvusio įvykio aplinkybės ligi galo taip ir liko neištirtos.

Gynėjo nuomone, nukentėjusiųjų parodymų apie S. E. sužalojimo padarinius nepatvirtina jokia kita objektyvi baudžiamosios bylos medžiaga. O teismo medicinos specialisto išvada tam tikra prasme paneigia S. E. bei jos draugių pasakojimą apie tai, kaip po sužalojimo atrodė nukentėjusioji, nes specialistas nenustatė nei galvos sumušimo, apie kurį kalbėjo nukentėjusioji B. M., nei mėlyno veido, nors būtent tokias pasekmes akcentavo nukentėjusioji E. V.. Liudytoja A. K., nukentėjusiąją mačiusi kitą dieną ar po dviejų dienų, teigė, kad sužalojimo žymių S. E. veide nesimatė. Be to, gynybos teigimu, įvykio liudininkai kalbėjo apie skirtingus įrankius, kuriais M. G. neva sužalojo S. E., todėl ikiteisminio tyrimo metu derėjo išsiaiškinti, ar yra tame bute ta kėdė ar kėdutė arba taburetė, kuria nuteistasis M. G. atseit sudavė S. E.. Nors, teismas nuosprendyje konstatavo, jog S. E. buvo sužalota kėde, tačiau tokią išvadą pagrindžiančių faktinių duomenų byloje stinga. Taip pat specialisto išvadoje, neidentifikuotas žalojantis įnagis, o tik konstatuota, jog S. E. padarytas dešinio skruosto sumušimas su poodine kraujosruva ir, kad sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus dešinio skruosto sritį bei galėjo būti padarytas 2008-10-06 ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Todėl, gynėjo nuomone, tokio dokumento nepakanka, kad galima būtų neginčytinai teigti, jog jo ginamasis 2008-10-06 padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d.

Taip pat, skunde nurodoma, jog nepagrįstai M. G. pripažintas kaltu, dėl neva 2008 m. spalio 7-8 d. padarytų nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 145 str. 1 d. ir 140 str. 1 d. Gynėjo įsitikinimu, šiuose epizoduose apkaltinamojo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodomos nusikalstamos veikos padarymo faktinės aplinkybės, turinčios reikšmę baudžiamosios atsakomybės klausimo sprendimui, ir nuosprendyje pripažintos įrodytomis, iš esmės skiriasi nuo nusikalstamos veikos aprašymo nustatyta tvarka teisme pakeistame kaltinime. Kadangi grasinimo nužudyti epizode nurodyta tik viena nusikalstamos veikos padarymo vieta - butas (duomenys neskelbtini), o pakeistame kaltinime buvo teigiama, jog kaltinamieji veiksmus atliko ir (duomenys neskelbtini). Be to, šiame epizode teismas nenurodė konkretesnio veikos padarymo laiko, nors naujajame kaltinime buvo rašoma, kad kaltinamieji grasino S. E. nužudyti apie 12 val. Todėl, toks pakankamai laisvas elgesys su faktinėmis nusikalstamų veikų padarymo aplinkybėmis esmingai pažeidė nuteistojo M. G. teisę žinoti, kuo jis konkrečiai kaltinamas ir teisę gintis.

Be to, gynėjo nuomone ir šį kartą teismas priėmė M. G. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, nors byloje esantys įrodymai buvo prieštaringi ir nepasisakė, kodėl atmetė kaltinimo teiginiams prieštaraujančius įrodymus, bei tuo pačiu, pažeidė BPK 305 str. 1 d. 2 p. reikalavimus. Nes apie nuosprendyje minimomis dienomis (duomenys neskelbtini) esančiame bute buvusius įvykius M. G. kaltinančius parodymus davė praktiškai tik nukentėjusioji S. E., kuri ir pati pripažino, kad jos santykiai su globėjais buvo įtempti. Todėl jos parodymai negali būti laikomi nešališku informacijos šaltiniu. Ir tai rodo, M. G. kaltinančios nuosprendžio išvados paremtos vien suinteresuoto asmens parodymais. Liudytoja A. K. parodė, kad pamačiusi (duomenys neskelbtini) S. E. jos veide sužalojimo žymių nepastebėjo ir kiti asmenys, davę parodymus apie įvykius (duomenys neskelbtini), taip pat neakcentavo, jog S. E. į namą buvo atvežta sužalota.

Taip pat skunde teigiama, kad kalbėdami apie tai, kas vyko name, įvykio liudininkai skirtingu laiku davė skirtingus parodymus. Liudytoja A. K. ikiteisminio tyrimo metu nieko nesakė apie tai, kad M. G. metė į S. E. peilį. Ji nurodė, jog peilį kaltinamasis laikė prie nukentėjusiosios kaklo. Tačiau teisiamajame posėdyje pareiškė, kad M. G. peilį į nukentėjusiąją vis dėlto metė. Peilio metimo į nukentėjusiąją faktą patvirtino liudytoja M. E., tačiau ji - nukentėjusiosios S. E. sesuo, todėl liudytoja gali būti suinteresuota pagelbėti. įvykio vietoje buvęs nukentėjusysis D. V. nepatvirtino, jog matė, kad į S. E. buvo metamas peilis.

Nors byloje buvo nustatyta, jog įvykius (duomenys neskelbtini), esančiame name stebėjo ir daugiau ten buvusių asmenų, tačiau apklausti buvo ne visi įvykio liudininkai, tai rodo, kad parodymus davė tik tie, kurių pasakojimas sutapo su kaltinimo versija, o kiti įrodymų šaltiniai tiriami nebuvo. Taip pat ir specialisto išvada Nr. G-3131, nepatvirtina, jog išvadoje nurodytus sužalojimus padarė M. G. tokiais būdais, apie kuriuos kalba nukentėjusioji.

Gynėjo įsitikinimu, nėra įrodyta, kad M. G. įvykdė BK 145 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką. Jo nuomone, M. G. pasakytos frazės buvo panaudotos tokioje aplinkoje, kurioje nebuvo jokio pagrindo manyti, jog grasinimai gali būti įgyvendinti, o pasakytieji grasinimai tebuvo pykčio dėl netinkamo nukentėjusiosios elgesio padiktuoti žodžiai. Neįtikinančiai atrodo teismo išvada apie tai, kad daugelio globotinių akivaizdoje pasakyti grasinimai galėjo būti įvykdyti. Grasinimo nužudyti subjektyviosios pusės požymis - kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, jog kaltininkas supranta, kad grasinimą nužudyti išsako taip. jog nukentėjusysis tiki, kad tie veiksmai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo būsenos nori. Šiuo atveju grasinimai daugiau parodo kaltinamojo beviltiškumą susidūrus su jam nepriimtinu nukentėjusiosios elgesiu ir bejėgiškumą ką nors pakeisti, o ne norą įtikinti nukentėjusiąją, jog ji gali būti iš tikrųjų nužudyta.

Skunde teigiama, kad nors teismas išvadą apie tai, kad M. G. padarė BK 145 str. 1 d. numatytą nusikaltimą grindžia byloje esančiu nukentėjusiosios pateiktu įrašu, tačiau toks įrodymas negalėjo būti naudojamas šiame procese. Kadangi byloje nėra specialisto išvados, kad šis įrašas yra ne montažas, o ištisinis, kad visas M. G. inkriminuotas frazes pasakė būtent jis. Be to, gynėjo nuomone, yra abejotinos šio įrašo atsiradimo aplinkybės, neaiški priemonė, kurios pagalba neva buvo įrašyta konflikto eiga, nes joks specialistas nepatvirtino, jog tokios trukmės įrašą galima buvo padaryti mobilaus ryšio telefonu.

Gynėjas nurodo, jog reikšmingi bylai duomenys turi būti renkami BPK nustatyta tvarka, o BPK 20 str. 4 d. numato, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Reikalavimas laikytis įstatymų gaunant įrodymus yra ypatingai svarbus, nes priešingu atveju nebūtų užtikrintas bylos nagrinėjimo teisingumas. Neteisėtu būdu gauta informacija negali būti pripažįstama įrodymais baudžiamajame procese. Jeigu nukentėjusioji iš tiesų įrašus darė teisėsaugos institucijos darbuotojo duota įrašymo priemone, šis veiksmas turėjo būti įformintas įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau byloje nėra jokio tokio veiksmo įforminimo dokumento, todėl turi būti laikoma, kad įrašas gautas ne įstatymo nustatyta tvarka ir negali būti laikomas įrodymu baudžiamajame procese.

Taip pat gynėjas nesutinka ir su nuosprendžio dalimi, kuria M. G. pripažintas kaltu pagal LR BK 294 str. 2 d., nes teismo nuosprendyje išdėstytuose M. G. veiksmuose nėra savavaldžiavimo požymių. Skunde teigiama, kad BK 2 str. 4 d. akcentuojama, jog pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Atsakomybę už savavaldžiavimą numato tiek Administracinių teisės pažeidimų kodeksas, tiek Baudžiamasis kodeksas, todėl labai svarbu atriboti administracinį teisės pažeidimą nuo nusikaltimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005-03-01 nutartyje kasacinėje byloje Nr. 2K-171/2005, konstatavo, kad ATPK 188 str. savavaldžiavimas apibrėžtas kaip savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamas kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms, kad šioje įstatymo normoje pateikta savavaldžiavimo samprata.

Skundo autoriaus nuomone, administracinio teisės pažeidimo bei savavaldžiavimo kaip nusikaltimo apibrėžimai veda prie išvados, jog pagrindinis kriterijus, leidžiantis administracinį teisės pažeidimą atskirti nuo nusikalstamos veikos, yra didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams padarymas. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą reikėtų turėti galvoje ne tik turtinę žalą, bet ir tai, ar buvo pažeisti LR Konstitucijos 23 str., Civilinio kodekso 4.93 str. bei kitais teisės aktais garantuoti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos principai bei pan.

Žemesnės instancijos teismas

Gynėjo įsitikinimu, apylinkės teismas nuosprendyje sujungė dvi baudžiamojo savavaldžiavimo sudėtis, tačiau neatskleidė, kodėl padaryta tokia išvada. Motyvuose nenurodė, kuo pasireiškė didelės žalos padarymas, kokie kaltininko veiksmai liudija, kad fizinė ar psichinė prievarta buvo vartojamos kaip priemonė savo tikrų teisių įgyvendinimui. Todėl nuosprendis neatitinka tokiam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų.

Be to, skunde teigiama, jog iš apylinkės teismo nuosprendžio visiškai neaišku, ką nusikalstamo ir kokiais konkrečiais veiksmais padarė M. G.. Byloje nustatyta, kad G. globos namai išsilaikydavo iš rėmėjų duodamų pinigų, kurių nuolat stigo. Visi nukentėjusieji pripažino, jog kaltinamieji pinigų prašė mokesčiams už komunalinius patarnavimus, išlaidoms, susijusioms su dviejų būstų išlaikymu padengti. Taip pat nustatyta, kad maistu, drabužiais, avalyne rūpinosi G., jie finansavo pilnamečių buvusių globotinių mokymąsi, kuris kainavo nemažus pinigus. Nukentėjusieji, nors ir sulaukę pilnametystės, gyveno tuose pačiuose namuose, kuriuose gyveno ir būdami vaikai. Todėl reikalavimas dirbti ir prisidėti pinigais prie globos namų išlaikymo iš tikrųjų buvo visiškai pagrįstas bei teisėtas. Todėl tokiu reikalavimu negalėjo būti padaryta jokia žala, nes, nukentėjusieji gyveno G. namuose bei naudojosi viskuo kartu su visais.

Taip pat skunde nurodoma, jog nepagrįstai nuosprendyje nurodoma, savavaldžiaujant prieš B. M. buvo naudojama fizinė prievarta. Nepagrįstai, savavaldžiavimu teismas laikė reikalavimą dirbti, o dalį uždirbamų pinigų atiduoti buto, nedirbančių šeimos narių išlaikymui ir kitoms išlaidoms. Nei vienas liudytojas neparodė, kad reikalaujant pinigų bendroms išlaidoms B. M. buvo mušamas. O nuosprendyje teismas nurodė, jog nukentėjusysis buvo primuštas todėl, kad po gimimo dienos šventimo laiku negrįžo į namus, bet ne dėl to, jog nenorėjo prisidėti prie šeimos išlaikymo. Apelianto teigimu, kad byloje nėra nusikaltimo, numatyto BK 294 str. 2 d. požymių, todėl ir ši apkaltinamojo nuosprendžio dalis nepagrįsta, todėl turėtų būti panaikinta bei priimtas naujas išteisinamasis nuosprendis.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė prokuratūros apeliacinį skundą patenkinti, nuteistųjų gynėjų apeliacinius skundus atmesti, nuteistųjų gynėjai advokatai J. Kvaraciejus ir R. Girdziušas, nuteistieji, nukentėję D. V. ir M.S. G. prašė gynėjų apeliacinius skundus patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuteistosios K. G. gynėjo advokato J. Kvaraciejaus skundas atmetamas, nuteistojo M. G. gynėjo advokato R. Girdziušo skundas tenkinamas iš dalies.

Apylinkės teismas neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes, neteisingai įvertino bylos duomenis, todėl priėmė neteisingą nuosprendį. Nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai, nuteistiesiems neteisingai paskirtos bausmės, todėl nuosprendis turi būti pakeistas ( LR BPK 328 str. 1d.,2d.,3d.).

Dėl prokuroro apeliacinio skundo

Ištyrusi bylos duomenis, kolegija daro išvadą, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, dėl ko kaltinamųjų K. G. ir M. G. nusikalstamos veikos neteisingai kvalifikuotos pagal LR BK 294 str. 2d. kaip savavaldžiavimas.

Apygardos teismas nustatė, kad K. G., veikdama bendrininkų grupėje su M. G., nuo 2006 m. gruodžio 15 d. iki 2008 m. rugpjūčio mėn. antros pusės, tiksliau tyrimu nenustatyta, (duomenys neskelbtini), tyčia, neturėdama teisėto pagrindo, atvirai- kartu gyvenančių asmenų akivaizdoje, panaudodama psichinę prievartą S. E. atžvilgiu- grasindama išvežti ją atgal į karų nuniokotą (duomenys neskelbtini), savo bei savo sutuoktinio M. G. naudai, vertė nukentėjusiąją S. E. susirasti darbą, įsidarbinti ir perduoti jiems turtą- visus uždirbtus pinigus. Tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 181 str. 1d.

Be to, K. G., veikdama bendrininkų grupėje su M. G., nuo 2008 m. vasario 28 d. iki 2008 m. spalio 07 d., (duomenys neskelbtini), neturėdama teisėto pagrindo, atvirai- kartu gyvenančių asmenų akivaizdoje, panaudodama psichinę prievartą D. V. atžvilgiu- grasindama jam išvežti jį atgal į karų nuniokotą (duomenys neskelbtini), savo bei savo sutuoktinio M. G. naudai, vertė nukentėjusįjį D. V. perduoti jiems turtą- pinigus- mokėti kas mėnesį 500 litų duoklę. Tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 181 str. 1d.

Be to, K. G., veikdama bendrininkų grupėje su M. G., nuo 2007 m. sausio mėn. iki 2008 m. rugpjūčio mėn., tiksliau tyrimu nenustatyta, (duomenys neskelbtini), tyčia, neturėdama teisėto pagrindo, atvirai- kartu gyvenančių asmenų akivaizdoje, panaudodama psichinę prievartą B. M. atžvilgiu- grasindama jam išvežti jį atgal į karų nuniokotą (duomenys neskelbtini), savo bei savo sutuoktinio M. G. naudai, vertė nukentėjusįjį B. M. perduoti jiems turtą- uždirbamus pinigus. Tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 181 str. 1d.

Be to, K. G., veikdama bendrininkų grupėje su M. G., nuo 2007 m. gruodžio mėn. iki 2008 m. rugsėjo mėn., tiksliau tyrimu nenustatyta, (duomenys neskelbtini), tyčia, neturėdama teisėto pagrindo, atvirai - kartu gyvenančių asmenų akivaizdoje, panaudodama psichinę prievartą B. M. atžvilgiu- grasindama jai išvežti ją atgal į karų (duomenys neskelbtini), savo bei savo sutuoktinio M. G. naudai, vertė nukentėjusiąją B. M. perduoti jiems turtą-pinigus- visus uždirbamus pinigus. Tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 181 str. 1d.

Be to, K. G., veikdama bendrininkų grupėje su M. G., 2008 m. rugpjūčio mėnesį, (duomenys neskelbtini), tyčia, neturėdama teisėto pagrindo, atvirai- kartu gyvenančių asmenų akivaizdoje, panaudodama psichinę prievartą M. S. G. atžvilgiu- grasindama jam išvežti jį atgal į karų nuniokotą (duomenys neskelbtini), savo bei savo sutuoktinio M. G. naudai, vertė nukentėjusįjį M. S. G. perduoti jiems turtą- pinigus- atiduoti pusė uždirbamų pinigų bei mokėti kas mėnesį ne mažiau 600 litų duoklę. Tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 181 str. 1d.

Be to, K. G., veikdama bendrininkų grupėje su M. G., nuo 2008 m. rugsėjo mėn., tiksliau tyrimu nenustatyta iki 2008 m. spalio 14 d., (duomenys neskelbtini), tyčia, neturėdama teisėto pagrindo, atvirai - kartu gyvenančių asmenų akivaizdoje, panaudodama psichinę prievartą E. V. atžvilgiu- grasindama jai išvežti ją atgal į karų nuniokotą (duomenys neskelbtini), savo bei savo sutuoktinio M. G. naudai, vertė nukentėjusiąją E. V. perduoti jiems turtą-pinigus- visus uždirbamus pinigus. Tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 181 str. 1d.

M. G., veikdamas bendrininkų grupėje su K. G., nuo 2006 m. gruodžio 15 d. iki 2008 m. rugpjūčio mėn. antros pusės, tiksliau tyrimu nenustatyta, (duomenys neskelbtini), tyčia, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai- kartu gyvenančių asmenų akivaizdoje, panaudodamas psichinę prievartą nukentėjusiosios S. E. atžvilgiu- grasindamas išvežti ją atgal į karų nuniokotą (duomenys neskelbtini), savo bei savo sutuoktinės K. G. naudai, vertė nukentėjusiąją S. E. susirasti darbą, įsidarbinti ir perduoti jiems turtą- visus uždirbtus pinigus. Toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis, 2008 m. rugpjūčio mėnesio antroje pusėje, (duomenys neskelbtini), tyčia, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai- kartu gyvenančių asmenų akivaizdoje, panaudodamas psichinę prievartą S. E. atžvilgiu- grasindamas išvežti ją atgal į karų nuniokotą (duomenys neskelbtini), savo naudai, vertė nukentėjusiąją S. E. perduoti jam turtą- pinigus- mokėti kas mėnesį jam 500 litų duoklę. Tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 181 str. 1d.

Be to, M. G., veikdamas bendrininkų grupėje su K. G., nuo 2008 m. vasario 28 d. iki 2008 m. spalio 07 d., (duomenys neskelbtini), tyčia, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai- kartu gyvenančių asmenų akivaizdoje, panaudodamas psichinę prievartą D. V. atžvilgiu- grasindamas išvežti jį atgal į karų nuniokotą (duomenys neskelbtini), savo bei savo sutuoktinės K. G. naudai, vertė nukentėjusįjį D. V. perduoti jiems turtą- pinigus- mokėti kas mėnesį 500 litų duoklę. Tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 181 str. 1d.

Be to, M. G., jis, veikdamas bendrininkų grupėje su K. G., nuo 2007 m. sausio mėn. iki 2008 m. rugpjūčio mėn., tiksliau tyrimu nenustatyta, (duomenys neskelbtini), tyčia, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai- kartu gyvenančių asmenų akivaizdoje, panaudodamas psichinę prievartą B. M. atžvilgiu- grasindamas išvežti jį atgal į karų nuniokotą (duomenys neskelbtini), savo bei savo sutuoktinės K. G. naudai, vertė nukentėjusįjį B. M. perduoti jiems turtą- uždirbamus pinigus. Toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis, 2008 m. rugpjūčio mėnesio antroje pusėje, (duomenys neskelbtini), tyčia, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai- kartu gyvenančių asmenų akivaizdoje, panaudodamas psichinę prievartą B. M. atžvilgiu- grasindamas jį išvežti atgal į karų nuniokotą (duomenys neskelbtini), savo naudai, vertė nukentėjusįjį B. M. perduoti jam turtą- pinigus- mokėti kas mėnesį jam nuo 500 iki 700 litų duoklę. Tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 181 str. 1d.

Be to, M. G., veikdamas bendrininkų grupėje su K. G., nuo 2007 m. gruodžio mėn. iki 2008 m. rugsėjo mėn., tiksliau tyrimu nenustatyta, (duomenys neskelbtini), tyčia, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai- kartu gyvenančių asmenų akivaizdoje, panaudodamas psichinę prievartą B. M. atžvilgiu- grasindamas jai išvežti ją atgal į karų nuniokotą (duomenys neskelbtini), savo bei savo sutuoktinės K. G. naudai, vertė nukentėjusiąją B. M. perduoti jiems turtą-pinigus- visus uždirbamus pinigus. Tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 181 str. 1d.

Be to, M. G., veikdamas bendrininkų grupėje su K. G., 2008 m. rugpjūčio mėnesį, (duomenys neskelbtini), tyčia, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai- kartu gyvenančių asmenų akivaizdoje, panaudodamas psichinę prievartą M. S. G. atžvilgiu- grasindamas jam išvežti jį atgal į karų nuniokotą (duomenys neskelbtini), savo bei savo sutuoktinės K. G. naudai, vertė nukentėjusįjį M. S. G. perduoti jiems turtą- pinigus- atiduoti pusė uždirbamų pinigų bei mokėti kas mėnesį ne mažiau 600 litų duoklę. Tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 181 str. 1d.

Be to, M. G., veikdamas bendrininkų grupėje su K. G., nuo 2008 m. rugsėjo mėn., tiksliau tyrimu nenustatyta iki 2008 m. spalio 14 d., tiksliau tyrimu nenustatyta, (duomenys neskelbtini), tyčia, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai- kartu gyvenančių asmenų akivaizdoje, panaudodamas psichinę prievartą E. V. atžvilgiu- grasindamas jai išvežti ją atgal į karų nuniokotą (duomenys neskelbtini), savo bei savo sutuoktinės K. G. naudai, vertė nukentėjusiąją E. V. perduoti jiems turtą-pinigus- visus uždirbamus pinigus. Tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 181 str. 1d.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, kaltinamoji K. G. pripažino, kad Lietuvoje ji nedirbo, nes rūpinosi Rusijoje įkurtų ir Lietuvoje esančių vaikų namais „(duomenys neskelbtini)“ vaikais, kuriems skalbdavo, gamindavo valgyti, atliko namų ruošos darbus. Vaikai rengėsi ir maitinosi iš labdaros, kurią skirdavo užsienio labdaros organizacija „(duomenys neskelbtini)“ po 200 eurų kas mėnesį kiekvienam vaikui. Jos vyras M. G. vertėsi automobilių prekyba. Šias aplinkybes pripažino ir M. G.. Kaltinamieji neigia reikalavę pinigų savo asmeniniams reikalams. Pripažino, kad vaikus auklėjo pagal čečėnų papročius, turėjo teisę jiems suduoti. Kaip globėjai, stengėsi, kad vaikai nenueitų blogais keliais, prašydavo pinigų sumokėti už komunalines paslaugas bei maisto produktams, nes labdaros pinigų neužteko. M. G. Lietuvoje gyveno kaip minėtų globos namų steigėjas, tėvas, kuris rūpinosi vaikų gerove Lietuvoje. Byloje esanti valstybės sienos kirtimo pažyma patvirtina tai, kad laikotarpiu nuo 2005-08-01 iki 2009-09-23 K. G. ne mažiau 48 kartus kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Byloje esanti charakteristika byloja apie tai, kad K. G. (duomenys neskelbtini) mieste esančiuose jos vaikų namuose prižiūri daugiau nei 40 vaikų. M. G. Lietuvoje vertėsi automobilių prekyba. K. G. vardu registruotos 5 transporto priemonės, M. G. vardu – 9, K. G. vardu registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini).

Taigi, iš to seka, kad kaltinamieji buvo gana darbingi , turėjo pakankamą pragyvenimo šaltinį – užsienio valstybių tarptautinių organizacijų skiriamą ne tik vienkartinę labdarą įvairiais daiktais, bet ir skiriamas tikslines lėšas, apibrėžtas nuolatines pinigines pajamas nepilnamečių ir suaugusiųjų pragyvenimui Lietuvoje. Turėdami nekilnojamąjį turtą bei verslą, jie turėjo papildomą pragyvenimo šaltinį ir tai paneigia vaikų paramos jiems reikalingumą.

Nustatyta, kad kaltinamieji vadovaudami globos namams, gaudavo tarptautines paramas iš užsienio valstybių globojamų vaikų išlaikymui ir pragyvenimui. Kiekvienas globos namų auklėtinis kas mėnesį gaudavo po 200 eurų, neįskaitant drabužių labdaros. Iš to seka, kad kaltinamieji neturėjo teisės reikalauti iš vaikų mokėti jiems duoklę arba atiduoti uždarbį. Kaltinamųjų vertimas mokėti duoklę arba atiduoti uždarbį pasireiškė tuo, kad neįvykdžius jų reikalavimo, nukentėję būtų išsiųsti į (duomenys neskelbtini), kur vyko karas ir nesaugu gyventi. Nukentėję našlaičiai, todėl grįžimas atgal į karo nuniokotą (duomenys neskelbtini), jiems grėstų pavojumi gyvybei ir sveikatai.

Nors kaltinamieji neigia prievartavę turtą iš nukentėjusiųjų S. E., D. V., B. M., B. M., M. S. G., E. V., tačiau jų kaltė įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais ir kita bylos medžiaga.

Nukentėjusieji S. E., D. V., B. M., B. M. M. S. G. ir E. V. nuosekliai parodė, kad jų atžvilgiu buvo vartojamas psichinis smurtas, reikalauta atiduoti visus uždirbamus pinigus, iš nukentėjusiojo D. V. buvo reikalaujama mokėti duoklę 500Lt., o iš M. S. G. buvo reikalaujama atiduoti pusę uždirbamų pinigų ir papildomai mokėti duoklę atitinkamai 600Lt. Visi nukentėję vieningai parodė, kad jiems buvo grasinama išvežti į (duomenys neskelbtini), ko jie bijojo, nes žinojo, kad ten dažnai žūsta žmonės, kiti dingsta neaiškiomis aplinkybėmis, merginos verčiamos dirbti prostitutėmis. Baimintis buvo pagrindo, nes jie našlaičiai, neturėjo tėvų ir namų. Nukentėjusiųjų parodymai nuoseklūs, atitinka kitus bylos duomenis, todėl jais netikėti teismas neturi pagrindo. Nukentėję buvo apklausti eilę kartų ikiteisminio tyrimo metu, pas ikiteisminio tyrimo teisėją, jų apklausose dalyvavo vertėjai ir Vaikų teisių apsaugos darbuotojai, teisminio bylos nagrinėjimo metu davė nuoseklius parodymus, kurie atitiko ir kitas bylos aplinkybes, todėl jų parodymai laikomi teisingais ir jais remiamasi nustatant kaltinamųjų kaltę. Nors D. V. ir M.S. G. teisminio bylos nagrinėjimo metu pakeitė parodymus, tačiau teismas remiasi jų parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, kai jie buvo ne kartą apklausti ir davė vienodus parodymus. Byloje nėra duomenų, kad jie buvo priversti duoti melagingus parodymus. Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, juos apklausiant ikiteisminio tyrimo metu, nenustatyta. Tai, kad nukentėję davė teisingus parodymus, patvirtina teismo posėdyje apklausti liudytojai Iš liudytojo J. R. parodymų seka, kad S. E. jam pasakojusi, kad pinigus turi atiduoti tėvams, bijojo eiti valgyti, kad kas nors nepamatytų, nes įtėviai jai draudė tai daryti. Jam žinoma, kad Seda skiriamom pašalpom nedisponavo. Liudytojo G. V. parodymais nustatyta, kad uždirbtus pinigus S. E. turėjo atiduoti kaltinamiesiems.

Bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamieji, neturėdami teisėto pagrindo atvirai – kartu gyvenančių asmenų akivaizdoje, panaudodami psichinę prievartą nukentėjusiųjų atžvilgiu - grasindami juos išvežti į karų nuniokotą (duomenys neskelbtini), savo naudai vertė nukentėjusiuosius perduoti jiems turtą bei mokėti kas mėnesį duoklę. Turto prievartavimas – tai vertimas elgtis prieš savo valią. Šio nusikaltimo esmė pasireiškia tuo, kad nukentėjusysis verčiamas pasielgti prieš savo valią. Būtinas šio nusikaltimo požymis yra kaltininko turtinių pretenzijų nepagrįstumas. Prievartinio reikalavimo neteisėtumą gali paneigti tik atitinkamų įstatymų ( civilinių, darbo, mokesčių ir kt.) nuostatos, kuriomis remdamasis asmuo galėtų paduoti civilinį ieškinį ir ginti savo teisę teisme, turtinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindus nustato Civilinis kodeksas. LR CK 3.205 straipsnis nustato pilnamečių vaikų pareigą išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis.

Kitas svarbus dispozicijoje nurodytas požymis- tai psichinės prievartos panaudojimas. Grasinimu gali būti pripažintas bet koks baimės jausmo sukėlimo arba jos palaikymo būdas- tiek akivaizdus, tiek neakivaizdus. Subjektyvusis psichinės prievartos elementas pasireiškia tiesiogine tyčia, tai yra, kai grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, ir nori taip elgtis. Iš bylos medžiagos daroma išvada, kad kaltinamieji baugindami nukentėjusiuosius išvežti iš (duomenys neskelbtini), jų atžvilgiu panaudojo psichinę prievartą ir tai padarė tiesiogine tyčia. Iš pateikiamos informacijos apie žmogaus teisių padėtį (duomenys neskelbtini) matyti, kad (duomenys neskelbtini) gyventi yra labai nesaugu, civilinių gyventojų padėtis yra nežmoniška. Žmonės grobiami ir žūsta dėl įvairių motyvų. Taigi, esant nestabiliai ir nesaugiai padėčiai, į (duomenys neskelbtini) grįžti gyventi yra nesaugu, todėl nukentėję kaip našlaičiai , neturintys nei gyvenamosios vietos, nei pajamų, išvežti į (duomenys neskelbtini) galėtų patirti realią grėsmę. Tai, kad grasinimai nukentėjusius išvežti į (duomenys neskelbtini) yra realūs, patvirtina pačių nukentėjusiųjų nuoseklūs parodymai.

Bylos medžiaga nustatyta, kad reikalavimas perduoti kaltinamiesiems visus uždirbamus arba dalį uždirbamų pinigų bei mokėti konkrečios sumos duoklę buvo realus ir įgyvendintas, nes nukentėję S. E. M. G. atidavė 400Lt., B. M. K. G. atidavė 350 Lt., B. M. M. G. atidavė 800Lt., S.M. G. K. G. atidavė 600 Lt. Siekdami gauti turtinės naudos, kaltinamieji pažeidė nukentėjusiųjų turtines teises ir interesus, versdami perduoti jiems pinigines lėšas. Nukentėję pinigus atidavė po to, kai kaltinamieji pagrasino juos išvežti į (duomenys neskelbtini). Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėję buvo įbauginti, jie bijojo kaltinamiesiems pasipriešinti, pagal čečėnų papročius net bijojo pažiūrėti į akis, turėjo paklusniai vykdyti visus nurodymus. Tokiu būdu, nustatyta, kad kaltinamieji neteisėtai vertė suteikti sau turtinę naudą, panaudodami prieš nukentėjusiuosius psichinę prievartą.

Esant tokiom aplinkybėm, kaltinamųjų nusikalstamos veikos turi būti kvalifikuojamos pagal LR BK 181 str. 1d.- šešios nusikalstamos veikos visų nukentėjusiųjų atžvilgiu. Nustatytos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės- objektyvieji požymiai patvirtina, kad buvo padarytos šešios atskiros nusikalstamos veikos, nes turtas buvo prievartaujamas iš skirtingų asmenų – S. E., D. V., B. M., B. M., M.S. G., E. V.. Nusikaltimai padaryti skirtingose vietose – iš E. E., B. M., E. V. turtas buvo prievartaujamas (duomenys neskelbtini), o kitų nukentėjusiųjų – B. M., D. V., M.S. G. atžvilgiu –(duomenys neskelbtini). Taip pat nenustatyta, kad visus nusikaltimus sietų vieningas nuteistųjų sumanymas, nes iš vienų nukentėjusiųjų buvo prievartaujamas turtas nurodant, kad reikia padengti komunalinius mokesčius, kitiems nurodant atiduoti pinigus, išleistus jų mokslams. Todėl nepaisant to, kad visų šešių veikų padarymas turi tam tikrų bendrų bruožų, šiuo konkrečiu atveju juos nusveria visuma šioms veikoms būdingų skirtumų ir todėl K. G. ir M. G. nusikalstami veiksmai, padaryti laikotarpiu nuo 2006m. gruodžio 15d. iki 2008m. spalio 7d. nukentėjusiųjų S. E., D. V., B. M., B. M., M.S. G., E. V. atžvilgiu kvalifikuojamos kaip atskiros nusikalstamos veikos.

Nepagrįstas prokuroro apeliacinio skundo motyvas, kad kaltinamųjų nusikalstama veika nukentėjusiojo B. M. atžvilgiu turi būti kvalifikuojama pagal LR BK 181 str. 2d. Pažymėtina, kad prašydamas šią veiką kvalifikuoti pagal BK 181 str. 2d. prokuroras nenurodė jokių motyvų. Teismas, ištyręs bylos duomenis, daro išvadą, kad kaltinamieji K. G. ir M. G. fizinį smurtą naudojo neturėdami tikslo prievartauti iš nukentėjusiojo turtą – pinigus, tai yra, kitais motyvais. Tuo tarpu nusikalstama veika pagal LR BK 181 str. 2d. gali būti kvalifikuojama tik tada, kai kaltininkas prievartaudamas turtą panaudojo fizinį smurtą, atėmė asmeniui laisvę, sunaikino ar sugadino jo turtą arba kitokiu būdu padarė jam didelės turtinės žalos. Nesant duomenų, kad pinigai buvo prievartaujami, panaudojant fizinį smurtą, kaltinamųjų K. G. ir M. G. nusikalstama veika nukentėjusiojo B. M. atžvilgiu turi būti kvalifikuojama pagal LR BK 181 str. 1d.

Dėl nuteistosios K. G. gynėjo advokato Jono Kvaraciejaus apeliacinio skundo

Kadangi apygardos teismas išdėstė motyvus dėl K. G. nusikalstamų veikų kvalifikavimo, padarė išvadą, kad ji padarė ne savavaldžiavimą, o turto prievartavimus S. E., D. V., B. M., B. M., M.S. G., E. V. atžvilgiu, todėl šį skundo motyvą daugiau nenagrinės, nes jis jau aptartas.

Skundo motyvas, kad teismas buvo šališkas yra nepagrįstas ir atmetamas. Byloje nėra duomenų, kad teismas buvo suinteresuotas bylos baigtimi kaip to teigiama skunde. Ikiteisminį tyrimą atliko Kauno apygardos prokuratūros prokurorė N. Oškutytė. Byloje nėra duomenų, kad Valstybės saugumo departamento darbuotojai darė poveikį teismui ar prokurorui. Įstatymas leidžia prokurorui atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus. Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, jų nenurodė ir skundo autorius. Liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymus apylinkės teismas įvertino tinkamai. Iš bylos medžiagos matyti, kad tik nukentėję D. V. ir M.S. G. teisminio bylos nagrinėjimo metu pakeitė parodymus kaltinamųjų naudai, tačiau apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi jų parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad nukentėję ikiteisminio tyrimo metu būtų davę neteisingus parodymus. Liudytoja J. G. teisme pakeitė parodymus kaltinamųjų naudai, nes yra jų giminaitė ir suinteresuota bylos baigtimi. Jos teiginys, kad ikiteisminio tyrimo metu giminaičius apkalbėjo įbauginta Valstybės saugumo departamento darbuotojų, niekuo neparemti. Ikiteisminio tyrimo metu ją apklausinėjo prokurorė. Duomenų apie tai, kad ją gąsdino VSD darbuotojai nėra, todėl apylinkės teismas teisingai rėmėsi jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Kolegija nesutinka su apelianto skundo motyvais, kad procesas privataus kaltinimo bylose pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Skundo autorius neteisingai mano, kad nukentėjusioji S. E. galėjo pati ginti teisėtus interesus privataus kaltinimo tvarka. Pagal įstatymo prasmę prokuroras iš privataus kaltinimo gali pereiti į valstybinį kaltinimą. Toje pačioje byloje kaltinamieji K. G. ir M. G. buvo kaltinami ne tik pagal LR BK 140 str. 1d, bet ir pagal 145 str. 1d., 181 str. 1d. Smurtiniai veiksmai, o vėliau ir psichinė prievarta prieš nukentėjusiąją S. E. bei kitus nukentėjusius, kurie buvo našlaičiai ir gyveno vaikų namuose, buvo naudojami tų pačių asmenų, todėl šių nusikalstamų veikų tyrimas buvo glaudžiai susijęs. Todėl galima teigti, kad nusikalstama veika prieš S. E. įgavo visuomeninę reikšmę, nes nuo šios veikos tyrimo rezultatų tiesiogiai priklausė nusikalstamos veikos prieš kitus nukentėjusiuosius atskleidimas ir įrodinėjimas. Procesų dėl tų pačių asmenų padarytų nusikalstamų veikų prieš skirtingus nukentėjusiuosius vykdymas toje pačioje byloje šiuo atveju visiškai atitiko viešą interesą.

Skundo motyvas, kad teismas, apkaltindamas K. G., nepagrįstai rėmėsi įrodymu- garso įrašu taip pat yra nepagrįstas. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji S. E. teismui pateikė jos padarytą garso įrašą, vėliau buvo padarytas jo vertimas. Teismas, nustatydamas K. G. kaltę pagal LR BK 145 str. 1d. juo rėmėsi pagrįstai ir štai dėl ko. LR BPK 20 str. nurodyta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Kadangi garso įrašas turėjo reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl teismas juo ir rėmėsi. Byloje nėra duomenų, kad šis įrašas gautas neteisėtu būdu. Be to, teisėjas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Nors skunde abstrakčiai nurodoma, kad nėra įrodymų, kad K. G. padarė nusikaltimus numatytus LR BK 140 str. 1d. ir 145 str. 1d., tačiau šis skundo motyvas nepagrįstas. Kaltinamosios kaltę patvirtina nuoseklūs nukentėjusios S. E. parodymai, kuriuos patvirtino liudytojai M. E. ir A. K. bei specialisto išvados, daiktinis įrodymas – skėtis, kuriuo buvo žalojama S. E.. Abejoti įrodymų visuma, teismas neturi pagrindo, todėl jie įvertinti teisingai ir K. G. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal LR BK 140 str. 1d. ( dvi nusikalstamos veikos ) ir 145 str. 1d .

Dėl nuteistojo M. G. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo apeliacinio skundo

Skunde nurodyta aplinkybė apie tai, kad nuosprendis surašytas pažeidžiant BPK normas, nes apkaltinamojo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodomos nusikalstamos veikos padarymo faktinės aplinkybės, turinčios reikšmę baudžiamosios atsakomybės klausimo sprendimui, jeigu jos nuosprendyje pripažintos įrodytomis, negali iš esmės skirtis nuo nusikalstamos veikos aprašymo kaltinamajame akte ar nustatyta tvarka teisme pakeisto kaltinimo yra pagrįsta, tačiau nelaikoma esminio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu. Kolegija daro išvada, kad iš klaida gali būti ištaisyta šiuo nuosprendžiu, nes iš tikrųjų apylinkės teismas apkaltinamajame nuosprendyje nustatė, kad M. G. nusikaltimą prieš S. E. padarė 2008-10-06 tarp 20 - 22 val.., o prokuroro prašyme pakeisti kaltinimą teigiama, kad veiką padarė 2008-10-06 tarp 20 ir 20,30 val. Kolegija mano, kad ši klaida padaryta per apsirikimą ir ją ištaisius, nuosprendžio esmė nesikeičia.

Skundo motyvas apie tai, kad baudžiamosios bylos dėl nusikalstamos veikos numatytos LR BK 140 str. 1d. pradedamos tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas ir nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka yra nepagrįstas. Kadangi toks pat skundo motyvas , kuris nurodytas K. G. skunde jau išanalizuotas, todėl teismas tuo pačiu klausimu nesikartoja.

Skundo motyvas, kad M. G. neteisingai nuteistas pagal LR BK 140 str. 1d. , yra nepagrįstas. Kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad M. G. kaltė pilnai įrodyta nukentėjusios S. E. parodymais, kurios parodymai yra nuoseklūs, neprieštarauja kitiems įrodymams. Specialisto išvada patvirtina nukentėjusios parodymų teisingumą, nes S. E. nustatytas dešinio skruosto sumušimas su poodine kraujosruva. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus dešinio skruosto sritį ir galėjo būti padarytas 2008-10-06. Pažymėtina tai, kad nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta eilę kartų, tame tarpe ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodymų nekeitė ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino savo parodymus. Jos parodymų teisingumas teismui abejonių nekelia. M. G. naudojami auklėjimo būdai pagal čečėnų papročius ir tradicijas Lietuvoje netoleruojami ir baudžiami įstatymo nustatyta tvarka.

Taip pat teismas nesutinka su gynėjo skundo motyvu, kad S. E. kitus nukentėjusius nuteikė prieš kaltinamuosius ir šie davė neteisingus parodymus. Kaip jau minėta, visų nukentėjusiųjų apklausas atliko prokurorė, ikiteisminio tyrimo teisėjai, dalyvaujant Vaikų teisių apsaugos darbuotojams ir nei vienoje apklausoje nebuvo pažeistos nukentėjusiųjų procesinės teisės bei jie nebuvo priversti duoti parodymus prieš kaltinamuosius. Pažymėtina ir tai, kad M.S. G. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios davė nuoseklius parodymus ir juos pakeitė tik teisminio bylos nagrinėjimo metu. Byloje nėra duomenų, kad M.S. G. ikiteisminio tyrimo metu apkalbėjo kaltinamuosius. Atvirkščiai, kaltinamųjų prašymu M.S. G. ir D. V. teisme pakeitė parodymus kaltinamųjų naudai.

Nors apeliantui kelia abejonių sužalojimo įrankis, tačiau remiantis S. E. parodymais nustatyta, kad ji buvo sužalota kėdute. Nors vienoje apklausoje nurodyta, kad sužalota kėdute, o kitoje – taburete, tačiau tai esmės nekeičia. Tiek kėdutė, tiek taburetė turi kietą buką paviršių, o tai atitinka specialisto išvadą. Todėl kolegijai nekilo abejonių dėl S. E. sužalojimo įrankio.

Tai, kad kai kuriose apklausose yra tam tikrų netikslumų, esminės reikšmės nusikaltimų kvalifikacijai neturi. Suprantama, kad praėjus tam tikram laiko tarpui, kai kurios aplinkybės pasimiršta. Nepriklausomai nuo to, nukentėjusiųjų parodymai yra išsamūs ir turintys įrodomosios vertės.

M. G. pagal LR BK 140 str. 1d.( už dvi nusikalstamas veikas) ir pagal 145 str. 1d. pripažintas kaltu pagrįstai ir štai dėl ko. Apylinkės teismas šioje dalyje tinkamai ištyrė bylos aplinkybes ir teisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Bylos medžiaga teisingai nustatyta, kad M. G. veikdamas bendrininkų grupėje su K. G. tyčia sudavė smūgius nukentėjusiajai S. E., dėl ko nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tai, kad S. E. buvo sužalota, patvirtina specialisto išvada, nuoseklūs nukentėjusios parodymai bei liudytojų M. E., A. K. parodymai, kurie nuosprendžiu detaliai išanalizuoti.

Taip pat teisingai nustatyta, kad M. G. veikdamas bendrininkų grupėje su K. G. grasino nužudyti S. E.. Tai, kad buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, patvirtina S. E. atžvilgiu naudojamas fizinis smurtas, peilio metimas į S. E. ( tik laimingo atsitiktinumo dėka nepataikė) ir pasakyti žodžiai: „ išvešiu į (duomenys neskelbtini) ir nužudysiu“,‘ aš tau gerklę perplėšiu“, „aš tau galvą sudaužysiu“, „aš tave atskirsiu į kapines atskirai“, „ aš tavęs nelaikysiu ir su tavim nesiterliosiu, tuoj papjausiu ir galvą nurausiu“, „aš sutinku iš pradžių tave užmušti, paskui 20 metų sėdėti kalėjime“, „ mes turim teisę tave užmušti, tavo tėvas taip prieš savo mirtį liepė, taip mes ir padarysim“, „mes pažadam, jei nesitaisys S., tai mes ją papjausim“ bei kiti. Nustatyta, kad S. E. našlaitė, gyveno kartu su G. svetimoje šalyje, buvo juo jų priklausoma, turint omenyje, kad buvo atvejų, kad vaikai buvo išvežti į (duomenys neskelbtini) iš kur negrįžo, grasinimai truko kažkurį laiką ir buvo intensyvūs, todėl buvo realus pagrindas manyti, kad G. gali susidoroti su ja.

Apelianto skundo motyvas, kad jis nesutinka su M. G. nusikalstamos veikos kvalifikavimu pagal 294 str. 2d. jau aptartas, analizuojant prokuroro skundą, todėl nesikartojama.

Bausmių skyrimas

Skirdamas bausmes pagal LR BK 181 str. 1d., teismas atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str. : į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamųjų asmenybes, lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių kaltinamųjų atžvilgiu nenustatyta.

Kaltinamieji padarė šešis tyčinius, apysunkius nusikaltimus nukentėjusiųjų našlaičių atžvilgiu, todėl jiems turi būti paskirta laisvės atėmimo bausmė. Tačiau teismas atsižvelgė ir į tai, kad sunkių pasekmių nėra, kaltinamieji nusikalto pirmą kartą, todėl jiems turi būti paskirta mažesnė bausmė nei jos vidurkis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 326 str. 1d.3p., 326 str. 2d. 2p.

nusprendė:

Kauno miesto apylinkės teismo 2009m. birželio 04d. nuosprendį pakeisti.

K. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas LR BK 181 str. 1d.( šešios nusikalstamos veikos) ir nuteisti:

pagal BK 181 str. 1d. ( turto prievartavimas iš S. E.) laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams;

pagal BK 181 str. 1d. ( turto prievartavimas iš D. V.) laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;

pagal BK 181 str. 1d. ( turto prievartavimas iš B. M.) laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams;

pagal BK 181 str. 1d. ( turto prievartavimas iš B. M. ) laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių;

pagal BK 181 str. 1d. ( turto prievartavimas iš M.S. G. ) laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) mėnesių;

pagal BK 181 str. 1d. ( turto prievartavimas iš E. V. ) laisvės atėmimu 1 (vieneriems ) metams;

Paskirtąsias bausmes ir bausmes, paskirtas Kauno miesto apylinkės teismo 2009-06-04 nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 1d.,145 str. 1d. 140 str. 1d., vadovaujantis LR BK 63 str. 1d.,4d. subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę K. G. paskirti laisvės atėmimą 1 ( vienerius ) metus ir 6 (šešis ) mėnesius. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2008m. spalio 14d. iki 2009m. birželio 04d. ir nuo 2009m. birželio 04d. iki 2009m. rugsėjo 09d.

M. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas LR BK 181 str. 1d. ( šešios nusikalstamos veikos ) ir nuteisti:

pagal BK 181 str. 1d. ( turto prievartavimas iš S. E. ) laisvės atėmimu 7 ( septyniems ) mėnesiams;

pagal BK 181 str. 1d. ( turo prievartavimas iš D. V.) laisvės atėmimu 8 ( aštuoniems ) mėnesiams;

pagal BK 181 str. 1d. ( turto prievartavimas iš B. M.) laisvės atėmimu 9 ( devyniems ) mėnesiams;

pagal BK 181 str. 1d. ( turto prievartavimas iš B. M.) laisvės atėmimu 10 ( dešimčiai ) mėnesių;

pagal BK 181 str. 1d. ( turto prievartavimas iš M. S. G. ) laisvės atėmimu 11 ( vienuolikai ) mėnesių;

pagal BK 181 str. 1d. ( turto prievartavimas iš E. V. ) laisvės atėmimu 1 ( vieneriems ) metams.

Paskirtąsias bausmes ir bausmes, paskirtas Kauno miesto apylinkės teismo 2009-06-04 nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 1d.,145 str. 1d., 140 str. 1d., vadovaujantis LR BK 63 str. 1d. 4d. subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę bausmę M. G. paskirti laisvės atėmimą 1 ( vienerius) metus ir 6 ( mėnesius). Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2008m. spalio 14d. iki 2009m. birželio 04d. ir 2009m. birželio 04 d. iki 2009m. rugsėjo 09d.

Nustatyti, kad kaltinamieji K. G. ir M. G., veikdami bendrininkų grupėje, 2008m. spalio 6d. tarp 20val. – 20,30val. bute, esančiame V. Putvinskio g.66-1, Kaune, tyčia K. G. sudavus ranka ir šluota daugybinius smūgius nukentėjusiajai S. E. į įvairias kūno vietas, O M. G. tyčia sudavus kėde nukentėjusiajai vieną smūgį į galvą, bendrais veiksmais padarė S. E. dešinio skruosto sumušimą su poodine kraujosruva, nežymiai sutrikdydami jos sveikatą, tai yra padarė nusikaltimą numatytą LR BK 140 str. 1d.

Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Kolegijos pirmininkė Svetlana JurgaitienėTeisėjai: Algirdas JaliniauskasJonas Furmanavičius