Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaravusi gyvenamąją vietą ten pat, ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini) administratore, neteista,

kaltinama nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. T. mušdama ir kitaip smurtaudama sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo savo šeimos narę:

ji 2017-01-14 15.20 val. bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, konflikto metu pastūmė savo šeimos narę nepilnametę dukrą P. T., gimusią (duomenys neskelbtini), metė į ją lygintuvą, kuriuo įdrėskė nugarą, tuomet trenkė lygintuvo laidu du kartus nukentėjusiajai į kojas, tampė už plaukų, tuo sukėlė nežymų sužalojimą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kairės blauzdos viršutinio trečdalio išoriniame paviršiuje bei dešinės šlaunies vidurinio trečdalio priekiniame paviršiuje;

be to, ji 2017-10-03 20.35 val. tame pačiame bute konflikto metu kumščiu trenkė savo šeimos narei P. T. per dešinę ranką, sulaužė šios bevardžio piršto nagą ir sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Kaltinamoji M. T. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad yra P. T. motina. Kartu su nepilnamete (duomenys neskelbtini) ir 22 metų sūnumi (duomenys neskelbtini) gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje. (duomenys neskelbtini) tėvas R. T. kartu negyvena, šiuo metu vyksta skyrybų procesas. Pastaruosius kelis metus santykiai su dukra yra pašliję, dukra nuolat maištauja, neklauso, kai reikia susitvarkyti, padėti prižiūrėti namų ūkį – atsikalbinėja. Mokosi blogai, padarius pastabą – įsižeidžia, pradeda meluoti. Dukters elgesys ją išmuša iš vėžių ir erzina. Išvakarėse vartojo alkoholį, o šeštadienį, 2017-01-14, apie 15.00 val. P. T. grįžus iš muzikos mokyklos ji papriekaištavo dukrai dėl netvarkos namie. Šiai nepatiko priekaištai, jos susiginčijo, barėsi. Ji labai susierzino, nesusivaldė, paėmė lygintuvą ir metė į dukrą, bet nepataikė, pataikė į stiklines duris, sudužo stiklas. Ji pakėlė lygintuvą ir kelis kartus trenkė lygintuvo laidu dukrai per kojas. Jos stvėrė viena kitai už plaukų, po to dukra nuėjo į kitą kambarį. Girdėjo, jog dukra skambina močiutei G. T., prašo iškviesti policiją. Netrukus atvyko pareigūnai, aiškinosi su ja ir su dukra. Gailisi, kad panaudojo fizinį smurtą prieš savo dukrą. Dėl 2017-10-03 įvykio parodė, kad ji su draugu buvo namie, ruošėsi išeiti apie 19.30 val., o dukra buvo sūnaus kambaryje su savo drauge. Užėjusi į kambarį pasiimti drabužių, pamatė, kad dukra balkone rūko. Pastaroji jai pasakė „ko tu šliaužinėji“, ji atsakė „aš savo bute, einu kur noriu“. Dukra tapo agresyvi, pasakė „čia ne tavo namai“. Dukrai atsakė, kad tai ir ne jos, o močiutės namas. Dukra rėkė ant jos, įžeidinėjo, vėliau pradėjo rėkti ant jos draugo, jį varyti iš buto, šis išėjo. Ji liko savo kambaryje, su dukra, stovėjusia ant slenksčio, toliau bėrėsi. Kažkuriuo momentu norėjo uždaryti kambario duris ir užbaigti konfliktą, todėl abiem rankomis nuo savęs dukrą pastūmė ir nulaužė priklijuotus du rankos pirštų nagus. Nemano, kad dukrai skaudėjo, bet dukra labai įsiuto ir iškvietė policiją. Įskaudinti dukros, nagų sulaužyti nenorėjo, labai gailisi. (61, 67 b. l.)

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sužalojimą ar trumpą susargdinimą. Asmeniui baudžiamoji atsakomybė kyla nustačius, jog jo tyčiniai veiksmai pasireiškė mušimu arba kitokiu smurtavimu, ir nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, arba nežymus sužalojimas, arba trumpas susargdinimas (pakankamas yra bent vienas iš sukeltų padarinių).

M. T. traukiama baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad ji mušdama nežymiai sužalojo dukrą P. T., ir, stumdama bei suduodama per ranką, sukėlė jai fizinį skausmą. Yra pagrindas konstatuoti, kad kaltinamajai pagrįstai inkriminuojama nurodyta nusikalstama veika, nes ji yra šio nusikalimo specialusis subjektas, tai yra, su nukentėjusiąja ją sieja šeimos santykiai.

M. T. kaltė įrodyta aukščiau išdėstytais jos pačios visišku kaltės pripažinimu ir duotais paaiškinimais, nukentėjusiosios P. T. parodymais, liudytojos G. T. parodymais, rašytiniais duomenimis.

Nukentėjusioji P. T. parodė, kad yra M. T. dukra, jos gyvena aukščiau nurodytame bute, kartu gyvena pilnametis brolis (duomenys neskelbtini), tėvas gyvena pas savo motiną (duomenys neskelbtini) kaime Vilniaus rajone. Pastaruoju metu santykiai su motina M. T. yra įtempti, jos nesutaria. Motina yra labai nervinga, užsipuola ją dėl smulkmenų. 2017-01-14 ji grįžo namo iš muzikos mokyklos, namuose buvo motina, ji buvo labai pikta, buvo išgėrusi, nes savaitgaliais nevengdavo taurelės. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, mama šaukė. Jai nusirenginėjant striukę, mama ją pastūmė, ji taip pat mamą atstūmė atgal, jos susižodžiavo. Ji norėjo nueiti į brolio kambarį, nes ten buvo kompiuteris, o mama tuo metu metė į ją lygintuvą, lygintuvas šiek tiek užkliudė nugarą, atsitrenkė į stiklintas duris, išdužo stiklas. Motina pakėlė lygintuvą ir du kartus lygintuvo laidu trenkė jai į kojas, liko mėlynės. Paskambino tėvo motinai (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad mama ją muša, močiutė paskambino policijai. Maždaug po 20 minučių atvyko policijos pareigūnai. Dėl šio įvykio patyrė fizinį skausmą ir išgyvenimus. 2017-10-03 vakare sėdėjo su drauge bute, žiūrėjo filmą, apie 19.00 val. grįžo mama su kažkokiu vyriškiu, indų tautybės. Tam vyrui pasakė, kad jis išeitų, nes nenori, kad jis nakvotų. Kilo konfliktas, skandalas. Vyras išėjo, jos su mama koridoriuje pradėjo pyktis, ji stovėjo ant slenksčio į kambarį. Mama ją stumdama rankomis mušėsi, vieną kartą kumščiu trenkė į dešinę ranką, pataikė į pirštus ir sulaužė du priaugintus nagus. Pradėjo labai skaudėti pirštą, nes buvo sužalotas jos natūralus nagas. Iškvietė policiją, mama iš namų išėjo. Dėl piršto nesikreipė į gydytojus, sužalojimų nepatyrė. (25, 48 b. l.)

Liudytoja G. T. parodė, kad 2017-01-14 apie 15.20 val. jai paskambino anūkė P. T., kuri yra jos sūnaus R. T. dukra, gyvena su motina M. T. ir broliu R. T., ir paprašė iškviesti policiją, nes ją muša motina – sudaužė kambario durų stiklą, (duomenys neskelbtini) susižalojo ranką į sudužusio stiklo šukę, taip pat mama mušė lygintuvo laidu. Ji iškvietė policiją. Policijos pareigūnai ją informavo, kad nieko baisaus neatsitiko. Ji dažnai su (duomenys neskelbtini) ir jos motina (duomenys neskelbtini) kalbasi telefonu, abi skundžiasi dėl tarpusavio nesutarimų. Ji joms siūlė daugiau kalbėtis ir rasti bendrą kalbą. Mano, kad konfliktai tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tik tuomet, kai (duomenys neskelbtini) būna išgėrusi. Kai (duomenys neskelbtini) būna blaivi, ji rūpinasi dukra. (17 b. l.)

2017-02-03 specialisto išvadoje Nr. G 413/2017(01) nurodyta, kad P. T. padaryta poodinės kraujosruvos kairės blauzdos viršutinio trečdalio išoriniame paviršiuje bei dešinės šlaunies vidurinio trečdalio priekiniame paviršiuje, dešinės šlaunies apatinio trečdalio išoriniame paviršiuje paveikus kietais bukais daiktais. Sužalojimai padaryti trijų trauminių poveikių pasekmėje, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (14 b. l.)

Aptartų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamoji nežymiai sužalojo ir sukėlė savo šeimos narei fizinį skausmą. Jos veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, ji baustina.

Kaltinamosios atsakomybę lengvina, kad ji prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padariusi nusikalstamas veikas, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą baudžiamasis įstatymas numato galimybę skirti ne tik terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Teismas mano, atsižvelgęs į bylos duomenis ir esant BPK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, jog procesas gali būti baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu. M. T. su tokiu proceso užbaigimu ir siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu sutiko. (118-119 b. l.)

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai, atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir į tai, kad yra viena M. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltinamosios asmenybę. M. T. padarytos veikos priskiriamos nesunkiems nusikaltimams, kaltinamoji neteista (93 b. l.), bausta administracinėmis nuobaudomis už važiavimą be bilieto keleiviniu transportu du kartus, baudos sumokėtos (90-91 b. l.), dirba (82 b. l.), duomenys apie gydymąsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre bei įskaitą Vilniaus priklausomybės ligų centre neteikiami. Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus M. T. laisvės apribojimo bausmę. Taip pat kaltinamajai skirtinas įpareigojimas būti namuose tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

Esant BK 64¹ straipsnyje numatytiems pagrindams paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu M. T. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, ji paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – naikintina.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, civilinio ieškinio bei proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. T. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką (2017-01-14 epizodas), numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose.

M. T. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką (2017-10-03 epizodas), numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis skirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir skirti M. T. galutinę subendrintą bausmę vienerių metų šešių mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę M. T. nustatyti vienerių metų laisvės apribojimą, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajai, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai; asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Išaiškinti M. T., kad nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Surengus posėdį teisme, teismas nebus saistomas nurodytais bausmės rūšimi ir dydžiu, ir galės būti skiriama bet kokia kita bausmė, numatyta sankcijoje. Nepateikus prašymo, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas BPK 353 straipsnyje nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.