Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2013-01-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-99-424/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-01-14
Bylos Nr.
1-99-424/2013
Teisminio proceso Nr.
1-87-1-00941-2012-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ramunė Valiulytė
Kaltinamasis
E. K.
Nukentėjusysis
L. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-99-424-2013Teisminio proceso Nr. 1-87-1-00941-2012-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8 (S)
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 14 d.Trakai
Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Ramunė Valiulytė,sekretoriaujant Elenai Plyševskajai,dalyvaujant prokurorei Indrei Petkevičiūtei,kaltinamajam E. K., jo gynėjui adv. Kęstučiui Mikšiuinukentėjusiajai L. K.,vertėjai Olgai Boguševičienei

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

EDUARD KOMAR, a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) Trakų r., rusas, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) darbininku, teistas:

1) 2006-10-11 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d. -15 paromis arešto;

2) 2008-04-29 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal LR BK 259 str. 1 d. -15 MGL bauda;

3) 2010-05-13 Trakų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. - 8 MGL bauda; teistumas neišnykęs

kaltinamas pagal LR BK 140 str. 1 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė fizinį skausmą savo motinai, o būtent: jis 2012-12-29 apie 12.15 val., būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, name, esančiame (duomenys neskelbtini), Trakų r., pradėjo smaugti motiną L. K., sėdinčią fotelyje, o po to kumščiu, vieną kartą sudavė į veidą ir du kartus į galvą, taip sukeldamas savo motinai L. K. fizinį skausmą, t.y. E. K. savo veiksmais padarė nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.

Kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos veikos pripažino visiškai ir nurodė, kad 2012-12-29 apie vidurdienį namuose, kur jis gyvena su motina L. K., buvo neblaivus. Iš darbo parėjusi motina pradėjo jam priekaištauti, kad girtauja. Jie susibarė. Motina pagrasino, kad iškvies policiją ir paėmė telefoną skambinti policijai. Jis norėdamas atimti telefoną iš motinos, ją pastūmė ir ši atsisėdo fotelyje. Tada jis vienos rankos dilbiu prispaudęs motinos kaklą prie fotelio atlošo, kad ši neatsikeltų, kita ranka mėgino paimti iš jos rankų telefoną ir sudavė jai kumščiu vieną kartą į veidą ir du kartus į galvą. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios. Nurodė, kad viskas įvyko dėl jo girtumo. Nurodė, kad savaitgaliais kai nereikia eiti į darbą visada išgeria. Pažadėjo nustoti girtauti, tačiau gydytis nuo alkoholizmo nesutiko. Nepripažino, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo.

Nukentėjusioji L. K. parodė, kad gyvena kartu su sūnumi E. K. Trakų r., (duomenys neskelbtini) 2012-12-29 apie 02.00 val., sūnus girtas grįžo namo su draugu. Apie 05 val., ji nuėjo pažiūrėti ar viskas tvarkoje ir rado juos abu girtus. Sūnus ją apstumdę, išvadino visokiais žodžiais. Ji iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai pakalbėjo su sūnumi ir šis išėjo iš namų. Apie 07.00 val., L. K. išvyko į darbą, o apie 12. l5 val. grįžusi namo sūnų rado girtą. Jie vės susibarė dėl sūnaus girtavimo. Ji pagrasino vėl iškviesti policiją. Besibardami susistumdė iš ji atsisėdo į fotelį. Tada sūnus, dešinės rankos dilbiu prispaudė jos kaklą prie fotelio ir bandė atimti iš jos telefoną tačiau jam tai nepavyko ir jis kaire ranka sudavė vieną smūgį į veidą prie dešinės akies ir du smūgius į dešinę galvos pusę. Tada atėmė telefoną ir ją paleido. Nurodė, kad dėl smaugimo jai trūko oro, nuo smūgių į galvą jautė skausmą. Paaiškino, kad viso sūnaus netinkamo elgesio priežastis yra girtavimas. Nors šiuo metu girtauja rečiau, nes dirba, tačiau per išeigines būna girtas. Anksčiau fizinio smurto prieš ją nenaudojo. Prašė baudžiamąją bylą nutraukti, nes su kaltinamuoju susitaikė, sūnus jos atsiprašė, pažadėjo nebegirtauti.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę ir nustačius, kad šis pripažinimas neprieštarauja bylos įrodymams, bylą nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (LR BPK 273, 291 str.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Liudytojas O. J. parodė, kad 2012-12-29 nuo 08.00 val. dirbo kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio patruliu A. Janulevičiumi. Apie 12.20 val. iš Vilniaus apsk. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas apie tai Lentvaryje, (duomenys neskelbtini), girtas sūnus sumušė motiną ir pabėgo. Nuvykus į vietą L. K. paaiškino, kad ji gyvena kartu su sūnumi E. K., 2012-12-29 naktį, jos sūnus E. K. grįžo neblaivus namo su draugu ir, kad tarp jos ir sūnaus įvyko konfliktas dėl to, kad sūnus vartoja alkoholį. Sūnaus draugas, išgirdęs, kad kviečiama policija, pabėgo iš namų. Ant moters veido buvo matyti sumušimas. Taip pat L. K. paaiškino, kad kai ji atsisėdo į fotelį, sūnus, ją smaugė ir ranka sudavė vieną smūgį į veidą prie dešinės akies ir du smūgius į galvos sritį. Sūnaus, E. K. tuo metu namuose nebuvo, ir kaip paaiškino motina L. K., sūnus kai išgirdo, kad kviečiama policija, pabėgo iš namų (b.l.22 ).

2012-12-29 VA VPK Trakų r. PK VPS PB patrulių O. J. ir A. Janulevičiaus tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nustatymo užfiksuota, kad E. K. viena ranka iš priekio smaugė savo motiną L. K. ir ranka sudavė jai vieną smūgį į veidą ir du į galvą. (b.l.2-3)

Įvertinus nurodytus įrodymus, teismas daro išvadą, kad E. K. įvykdė jam inkriminuotą nusikaltimą, jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 140 str. 1 d.

Pagal BK 38 str. asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra šio straipsnio 1 dalies punktuose išvardytų sąlygų visuma: asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; susitaikė su nukentėjusiuoju; yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nors kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl žalos atlyginimo civilinis ieškinys jam nepareikštas, jis susitaikė su nukentėjusiąja, kuri jam atleido, tačiau ši nusikalstama veika padaryta esant neišnykusiam teistumui, t. y. šią nusikalstamą veika padarė recidyvistas ( BK 27 str. 1 d.). BK 38 str. 2 d. nustato, kad šiame straipsnyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas. LR BK 19 str. 1 d. nustato, kad nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas asmuo kuris nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės nėra pagrindo.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, jos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę (BK 54 str.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe yra tai, kad jis nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į tai kad nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą, į tai, kad nukentėjusioji jam atleido, į tai, kad kaltinamasis turi nuolatinį darbą, atsiprašė nukentėjusiosios.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ir vadovaujantis BK 54 str. 56 str. 1 d. kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė mažesnė už įstatymo, numatytos bausmės vidurkį. Įvertinus tai, kad kaltinamasis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, pasižadėjo daugiau nebenusikalsti ir nustoti girtauti, teismas turi pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo, todėl jam taikytinas bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str. ).

Lietuvos Respublikos BPK 140 str. 9 d. nustato, kad laikino sulaikymo laikas įskaitomas į bausmės laiką. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio 2 dalimi į kaltinamajam paskirtą bausmę įskaitomas jo laikino sulaikymo laikas nuo 2012-12-29 iki 2012-12-31 (b. l. 24,26).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 426-432 str., teismas

nusprendė:

E. K. a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. bausmės vykdymą E. K. atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant E. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų institucijos, būti namuose nuo 20 val. iki 6 val., jeigu nebuvimas namuose nesusijęs su darbu.

Paskirti E. K. baudžiamojo poveikio priemonę – 6 (šešis) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Į E. K. paskirtą bausmę įskaityti jo laikino sulaikymo laiką nuo 2012-12-29 iki 2012-12-31.

E. K. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios - palikti iki įsiteisės nuosprendis, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.

Teisėja Ramunė Valiulytė