Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Evaldo Burzdiko (pranešėjas), Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės If P&C Insurance AS, atstovaujamos If P&C Insurance AS filialo, advokatės J. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės If P&C Insurance AS, atstovaujamos If P&C Insurance AS filialo ieškinį atsakovei UAB „Kauno Grūda“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti atsakovo UAB „Kauno Grūda“ ir K. D. bei R. D. 2010-06-01 ir 2010-09-17 sudarytų Turizmo paslaugų teikimo sutarčių bendrųjų sąlygų 2.2. ir 2.3. punktų nuostatas, remiantis kuriomis kelionių organizatoriaus nuostoliai yra nustatomi pagal turisto sutarties atsisakymo laiką, negaliojančiomis ir niekinėmis; priteisti iš atsakovo UAB „Kauno Grūda“ ieškovo If P&C Insurance AS naudai 11 733,43 Lt už kelionę sumokėtų lėšų, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. liepos 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies (t. 2, b. l. 131-138).

Pripažino negaliojančiomis UAB „Kauno Grūda“ ir K. D. bei R. D. 2010-06-01 ir 2010-09-17 sudarytų Turizmo paslaugų teikimo sutarčių bendrųjų sąlygų 2.2. ir 2.3. punktų nuostatas, remiantis kuriomis kelionių organizatoriaus nuostoliai yra nustatomi pagal turisto sutarties atsisakymo laiką.Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė valstybės naudai iš atsakovo UAB „Kauno Grūda“ 15,35 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteisė valstybės naudai iš ieškovo If P&C Insurance AS, atstovaujamo If P&C Insurance AS filialo 15,35 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Priteisė iš ieškovo If P&C Insurance AS, atstovaujamo If P&C Insurance AS filialo atsakovo UAB „Kauno Grūda“ naudai 3 311,65 Lt bylinėjimosi išlaidų.Priteisė iš atsakovo UAB „Kauno Grūda“ ieškovo If P&C Insurance AS, atstovaujamo If P&C Insurance AS filialo, naudai 144 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas sutiko, kad turizmo sutarčių 2.2. ir 2.3 punktų nuostata dėl iš anksto nustatyto kelionių organizatoriaus nuostolių dydžio yra nesąžininga turistų atžvilgiu, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Vadovaujantis CK 6.721 ir 6.750 str. nuostatomis teismas darė išvadą, kad nepriklausomai nuo sutarties nutraukimo priežasčių, atsakovui suteikta teisė vienašališkai nutraukti paslaugų sutartį ir apmokėti tik tas išlaidas, kurias paslaugų tiekėjas patyrė iki pranešimo apie sutartį nutraukimą. Teismas pažymėjo nurodytų normų imperatyvų pobūdį ir šalių negalėjimą savo susitarimu jų keisti, apriboti ar panaikinti. Reikalavimas apmokėti visą kelionės kainą, neatsižvelgiant į patirtus paslaugos teikėjo nuostolius, yra pažeidžiantis vartotojo, kaip silpnosios šalies, interesus, sudarantis sąlygas paslaugos teikėjui nepagrįstai praturtėti, neatitinka sąžiningumo reikalavimų, prieštarauja geros valios principui ir iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai. Teismas pažymėjo, kad kelionės ieškovai atsisakė dėl to, kad 2010-10-04 pablogėjo motinos sveikatos būklė. Teismas įvertinęs bylos duomenis, kad ginčo sutarties sudarymo metu 2010-06-01 moteris sirgo keliomis ligomis, ligonės sveikatos būklė 2010-05-26 išrašant ją iš ligoninės buvo patenkinama, gyvenimo prognozė patenkinama, darė išvadą, kad turistai sutarties atsisakė dėl aplinkybių, kurių jie negalėjo kontroliuoti ir kurių sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti. Teismas pažymėjo, kad pagal CK 6.750 str. 3 d. kelionės organizatorius turi teisę reikalauti atlyginti patirtus tiesioginius nuostolius. Teismas vertino, kad vykdant kelionę atsakovo išlaidos sudarė 435 391,65 Lt, kas vienam turistui sudaro 29 026,11 Lt išlaidų ir tai laikė tiesioginiais atsakovo nuostoliais. 11 733,43 Lt išlaidas ieškovė laiko nepagrįstomis dėl to, kad atsakovas į kelionę vežėsi tris atstovus, tačiau teismas nurodytą argumentą atmetė, pažymėdamas, kad vykstant į tolimą ir ilgą kelionę, siekiant visokeriopos pagalbos ir siekiant teikti tinkamo lygio turizmo paslaugas, atsakovas tris atstovus siuntė pagrįstai. Teismas sprendė, kad atsakovo patirtų nuostolių, kurių bendra suma tenkanti vienam ketinusiam keliauti asmeniui (29 026,11 Lt) viršija turistų sumokėtą kainą už kelionę (28 498 Lt), laikė, kad atsakovai turėjo teisę į nuostolių, neviršijančių sutartyje nustatytos kelionės kainos, atlyginimą, todėl ieškovo reikalavimą dėl 11 733,43 Lt priteisimo iš atsakovo atmetė. Tenkinus ieškovo ieškinį dalyje dėl sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia iš atsakovo priteisė ieškovo už šį reikalavimą sumokėtą žyminį mokestį – 144 Lt. Atsakovo patirtas 5 976,64 Lt atstovavimo išlaidas teismas mažino. Teismas vertino bendrą teismo posėdžių trukmę, išlaidas už atsiliepimo į ieškinį rengimą, už atsiliepimą į patikslintą ieškinį, už papildomų dokumentų teismui, susijusių su jo atstovavimu bylos procese rengimą, sprendė, kad priteistina 3 311,65 Lt bylinėjimosi išlaidų suma. Atsakovo prašymą priteisti išlaidas, patirtas kompensuojant advokatui kelionės išlaidas, teismas atmetė kaip nepagrįstas (nepateikus įrodymu). Valstybei priteisė 30,70 Lt išlaidų iš abiejų šalių lygiomis dalimis.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą dalyje, kurioje teismas ieškinį atmetė, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti ieškovui iš atsakovo 11 733,43 Lt už kelionę sumokėtų lėšų, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b. l. 143-146).

Teismas padarė neteisingą išvadą, jog kelionės organizatoriaus tiesioginiai nuostoliai viršijo kelionės kainą. Teismas nepagristai sprendė, kad skaičiuojant atsakovo išlaidas, susijusias su K. D. ir R. D. kelione, į išlaidų sumą turi būti įtrauktos atsakovo išlaidos, susijusios su atsakovo darbuotojų A. K. ir B. K. kelione. Šie turistai vyko ne turistų grupės, su kuria planavo vykti K. D. ir R. D., interesais, bet kitu tikslu (atsakovui siekiant sudaryti naujus maršrutus kitoms kelionėms ir pan.) arba savo malonumui. Dėl to jų vykdomas maršruto patikrinimas jokios naudos turistams suteikti negalėjo. B. K. ir A. K. siuntimu į Austriją atsakovas siekė pasirengti ateityje planuojamoms kelionėms. Dėl atsakovų siuntimo pagrįstumo teismas rėmėsi tik prielaidomis. Teismas nepagristai vadovavosi atsakovo pateiktu skaičiavimu, remiantis kuriuo atsakovo patirtos išlaidos dėl D. kelionės buvo apskaičiuotos visas atsakovo patirtas išlaidas dalinant iš keleivių skaičiaus. Toks skaičiavimas nėra teisingas, nes turistai buvo pasirinkę skirtingo lygio paslaugas. Skaičiuoti konkretaus turisto kelionės išlaidas jas tiesiog dalinant iš turistų skaičiaus nėra teisinga, nes kiekvieno turisto kelionės organizavimo išlaidos nėra vienodos. Atsakovui atšauktus D. kelionę, atsakovui buvo grąžintos tam tikros sumos, kas reiškia, kad atsakovo patirtos išlaidos, susijusios su D. kelione, buvo mažesnės nei išlaidos, susijusios su kitų turistų kelione.Pirmosios instancijos teismas pirmąjį ieškovo reikalavimą tenkino, o antrąjį atmetė, todėl darytina išvada, kad teismas tenkino pusę ieškovo reikalavimų, ir todėl atitinkamai turėjo paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atstovų (advokatų) teisine pagalba byloje. Patenkinęs 50 proc. ieškinio reikalavimų teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovui iš atsakovo jokių išlaidų, susijusių su ieškovo atstovės teikta teisine pagalba byloje. Teismas ieškovui iš atsakovo turėjo priteisti 94,17 Lt išlaidų, susijusių su atstovo teiktomis teisinėmis paslaugomis: atsakovui iš ieškovo priteista suma 3 311,65 Lt dalintina pusiau, t. y. mažintina iki 1 655,83 Lt, ieškovo patirtų išlaidų suma (3 500 Lt) taip pat dalinama per pus, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 1 750 Lt, atlikus įskaitymą ieškovui iš atsakovo priteistina 94,17 Lt.

Atsakovė, atstovaujama advokato A. B., atsiliepimu prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Priteisti iš ieškovės atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b. l. 152-156).

Apeliacinis skundas grindžiamas prielaidomis. Apeliantas nepagrįstai apeliacinį skundą grindžia vien tik dėl atsakovo darbuotojų B. K. ir A. K. vykimo į kelionę. Atsakovas kelionę vykdė pirmą kartą, todėl, siekiant užtikrinti visokeriopą pagalbą ir suteikti ypatingai aukšto lygio turizmo paslaugas išimtinai svarbiems klientams, į kelionę vyko atsakovo direktorius A. K., kuris ne tik prižiūrėjo kelionę, bet ir buvo atsakingas už tiesioginį bendravimą su ypač svarbiais atsakovo klientais kelionės metu. Į kelionę taip pat vyko ir vienas iš kelionės maršrutą rengusių asmenų B. K.. Teismas pagrįstai ginčą išsprendė vadovaudamasis atsakovo buhalterės pateikta kelionės išlaidų ir pajamų ataskaita, o ne apelianto teismui pateikta kelionės pajamų – išlaidų ataskaita, kuri buvo rengta specialių žinių neturinčio asmens. Kelionės organizavimo ir vykdymo išlaidos vienam asmeniui buvo 29 026,11 Lt, tačiau vadovaujantis CK 6.750 str. 2 d. atsakovo iš turistų gautina nuostolių suma mažintina iki 28 498 Lt vienam turistui. Atsakovas buvo pateikęs kelionės išlaidų – pajamų sąskaitą, o ieškovas tokios ataskaitos nebuvo pateikęs ir negalėjo paaiškinti, kodėl būtent ieškovo pateikta ataskaita yra teisingesnė ir apskritai teisinga, teismas priimdamas sprendimą pagrįstai vadovavosi atsakovo pateikta ataskaita, o apelianto argumentus atmetė.Apeliantas ne tik grindžia apeliacinį skundą nežinomais įrodymais, bet apeliaciniame skunde kelia naujus argumentus, kurie pirmosios instancijos teisme nebuvo kelti. Atsakovas pirmosios instancijos teismui pateikė visus įrodymus, susijusius su turistų atšaukta kelione, kelionės išlaidomis, pajamomis ir už atšaukimą grąžintas pinigines lėšas.Kadangi pagrindinis ir esminis apelianto turtinis reikalavimas dėl 11 733,43 Lt buvo atmestas pilna apimtimi, teismas sprendimu priėmė iš esmės teisingą ir pagrįstą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisė atsakovui visas bylinėjimosi išlaidas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės dalyje dėl nuostolių atlyginimo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

Byloje kilo ginčas, į kokio dydžio nuostolių atlyginimą turi teisę atsakovas (kelionės organizatorius), turistams (K. D. ir R. D., kurių reikalavimo teisę perėmė ieškovas) atsisakius turizmo paslaugų teikimo sutarties.

CK 6.750 straipsnio 3 dalyje numatyta – „jeigu turistas atsisako sutarties dėl su juo susijusių aplinkybių, kurių jis negali kontroliuoti ir kurių sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti, kelionės organizatorius turi teisę reikalauti atlyginti patirtus tiesioginius nuostolius, padarytus dėl tokio atsisakymo <...>“.

Byloje nėra ginčo, kad nagrinėjamu atveju, sprendžiant ginčą, taikytina CK 6.750 straipsnio 3 dalis, tačiau apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl tiesioginių nuostolių nustatymo (kelionės organizavimo ir vykdymo išlaidas (435 391,65 Lt) padalinus iš turistų skaičiaus (15)).

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo motyvais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė atsakovės patirtų tiesioginių nuostolių klausimą. Pažymėtina, kad patirti tiesioginiai nuostoliai yra asmens turėtos realios išlaidos, kurios nėra susigrąžinamos (prarastas turtas). Be to, pagal CK 6.750 straipsnio 3 dalį, galima reikalauti atlyginti tik tokius tiesioginius nuostolius, kurie yra susiję su to turisto sutarties atsisakymu, t. y. šiuo atveju, ar būtent dėl atsisakymo vykti į kelionę atsakovas parado pinigus. Atsakovo kelionės organizavimo ir vykdymo išlaidos, kurios egzistuoja nepriklausomai nuo to, ar turistas atsisako vykti į kelionę ar ne, neturėtų būti prilyginamos patirtiems tiesioginiams nuostoliams CK 6.750 straipsnio 3 dalies prasme. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos išvada, kad tiesioginiai atsakovės nuostoliai yra visiems turistams lygūs (29 026,11 Lt - visas kelionės išlaidas padalinus ir turistų skaičiaus) yra nepagrįstas ir neatitinkantis įstatymo nuostatų. Nustatant, dėl turistų atsisakymo vykti į kelionę, patirtus atsakovo tiesioginius nuostolius, būtina buvo individualizuoti atsisakiusiojo turisto vykti į kelionę išlaidas ir nustatyti: kokia šio turisto kelionės kaina, kas šią kainą sudarė, už kokias jam teiktinas paslaugas buvo sumokėta, kokia dalis sumokėtų pinigų ir už ką buvo grąžinta. Tik nustačius minėtas aplinkybes yra galimybė paskaičiuoti ir spręsti, kokius gi tiesioginius nuostolius patyrė atsakovė, atsisakius turistams vykti į suplanuotą kelionę. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių netyrė ir nevertino, nors iš byloje pateiktų dokumentų, apeliantės paaiškinimų buvo matyti, kad už turistų kruizą tikėtina buvo sumokėtas tik atšaukimo mokestis (t. 2, b. l. 28), turistinės kelionės kaina turistams buvo skirtinga (t. 2, b. l. 37). Pažymėtina, kad ieškovė yra pateikusi savo priteistinos sumos paskaičiavimą (t. 2, b. l. 39), tuo tarpu atsakovė įrodymų, pagrindžiančių jos patirtus tiesioginius nuostolius (šių nuostolių paskaičiavimą), neteikė ir iš esmės nenurodė, kuo neteisinga ieškovės pateikta skaičiuotė. Nepagrįsta laikytina atsakovės pozicija, kad tik ieškovė turi pareigą įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą (nėra ginčo, kad ieškovė sumokėjo tam tikrą pinigų sumą už kelionę, o kelionei neįvykus turi teisę susigrąžinti) (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į bylos specifiką (vartojimo teisiniais santykiai), į bylos esmę (ar atsakovė patyrė tiesioginius nuostolius, nes tik tai įrodžius gali būti negrąžinti sumokėti pinigai), į atsakovės, kaip kelionės organizatorės statusą (jos dispozicijoje esančius dokumentus, susijusius su kelionės organizavimu ir jos apmokėjimu) ir sprendžia, kad atsakovei tenka pareiga įrodyti, jog jos patirti tiesioginiai nuostoliai yra lygūs turistų sumokėtai kelionės kainai, ar ją viršija (CPK 178 str.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes, į reikalingų nustatyti aplinkybių apimtį, sprendžia, kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos apeliacinio skundo dalyje (dėl už kelionę sumokėtų lėšų priteisimo) negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 326 str. 1 d. 4 p.).

Kadangi bylos dalis perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, naikintina ir teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisimo. Visų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas išspręstinas priimant teismo sprendimą dėl grąžintinos bylos dalies.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas bei priteistos bylinėjimosi išlaidos, ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.