- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-06
- Bylos Nr.
- 1A-374-579-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-56-1-00435-2012-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Gražys (pirm.), Algirdas Remeika, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- A. P.
- Nukentėjusysis
- G. P.
- Civilinis ieškovas
- G. P.
- Advokatai
- Renas Bradūnas, Gintarė Girdzijauskienė
Teisėjas Aksinija Žemantauskienė Baudž. byla Nr. 1A-374-579-2013
Pranešėjas Evaldas Gražys (Proceso Nr. 1-56-1-00435-2012-0) Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7.
2013 m. rugsėjo 6 d.
Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Gražio, teisėjų Jurgio Kiškio, Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Simonai Janulaitienei, dalyvaujant prokurorams Laimonui Petreikiui, Jonui Vitkauskui, nuteistajam A. P., jo gynėjui advokatui Renui Bradūnui, nukentėjusiajai G. P., jos atstovei advokatei Gintarei Girdzijauskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., per du mėnesius atlyginti nukentėjusiajai nusikalstama veika padarytą turtinę žalą - 400 Lt (keturis šimtus litų), taip pat uždrausta bausmės vykdymo metu lankytis nukentėjusiosios G. P. gyvenamojoje vietoje, bendrauti su nukentėjusiąja G. P..
Nukentėjusiosios G. P. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Iš A. P. G. P. priteista 400 Lt (keturi šimtai litų) turtinei žalai ir 2 000 Lt (du tūkstančiai litų) neturinei žalai atlyginti. Advokato atstovavimo išlaidos pripažintos proceso išlaidomis ir civilinės ieškovės G. P. naudai priteista iš A. P. 400 Lt (keturi šimtai litų) advokato atstovavimo išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. P. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis 2012 m. birželio 24 d. apie 23.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu tyčia suėmęs rankomis už pečių G. P., ją tąsė, tuo padarė kraujosruvas kairio žasto srityje, tuo sukėlė jai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013-01-23 nuosprendį panaikinti, apeliantą išteisinti nepadarius veikos, numatytos BK 140 str. 1 d. Taip pat prašo panaikinti nuosprendį dalyje dėl žalos atlyginimo bei draudimo lankytis G. P. gyvenamojoje vietoje ir bendrauti su ja. Apeliantas teigia, jog nuosprendis nepagrįstas, priimtas vadovaujantis ne objektyviais duomenimis, o subjektyviais giminystės, darbiniais santykiais ar draugystės ryšiais su nukentėjusiąja susietų asmenų parodymais, kurių duomenys išgirsti iš pačios nukentėjusiosios. Jokių objektyvių duomenų byloje nesurinkta, o į nuteistojo poziciją patvirtinančias aplinkybes neatsižvelgta. Tuo pažeistos įrodymų vertinimo ir apkaltinamojo nuosprendžio surašymo nuostatos. Teismas netinkamai pritaikęs įstatymo nuostatas grubiai suvaržė apelianto teisę į gynybą ir tinkamą bei nešališką teismą, todėl nuosprendis yra neteisingas, neteisėtas, priimtas neišsamiai ir paviršutiniškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus.
Nuteistasis teigia, jog teismas tik išdėstė įrodymus, tačiau nepateikė jokių išvadų ir motyvų, kurie iš įrodymų patvirtina ar paneigia nusikalstamos veikos sudėties buvimą, nepateikė veikos kvalifikavimo motyvų.
Apeliantas mano, jog teismas netinkamai vertino nukentėjusiosios parodymus, kurie viso proceso metu dėl esminių įvykio aplinkybių buvo skirtingi. Pareiškime policijai G. P. nurodė, jog ji apdraskė apeliantą gindamasi nuo jo vartojamo smurto, tačiau teismo posėdžio metu ji kategoriškai atmetė tai, kad pati vartojo smurtą, net ir gynybos tikslais. Privataus kaltinimo byloje, kurią inicijavo apeliantas ir kurioje teismas pripažino ją kalta dėl apeliantui padaryto sveikatos sutrikdymo, tai yra jo apdraskymo, G. P. taip pat nurodė, jog galėjo apeliantą sužaloti apdraskydama nagais kaklo bei krūtinės sritį. Minėtoje byloje savo smurtą ji bandė teisinti savigynos būtinybe, tačiau neneigė, jog galėjo vartoti smurtą.
Tokie nukentėjusios G. P. parodymų nesutapimai skirtingose proceso stadijose bei skirtingose byloje, apelianto manymu, duoda pagrindo abejoti jos parodymų patikimumu bei objektyvumu. Parodymų keitimą teismas turėjo ir privalėjo vertinti kaip nesąžiningumą, o tuo pačiu ir pagrįstai abejoti jų įrodomąja verte.
Nenuoseklūs buvo ir kiti liudytojai. Tai, kad apelianto atžvilgiu buvo vartojamas fizinis smurtas, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas, nukentėjusios sūnėnas R. V.. Jis savo apklausoje nurodė, jog po to, kai 2012-06-25 apie 01.00 val. parvežė G. P. į savo namus, ji nurodė, kad apeliantas ją tariamai purtė, suplėšė striukę, o ji gindamasi apdraskė jį nagais. Teisminio bylos nagrinėjimo metu šis liudytojas jau paneigė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, apie tai, jog G. P. jam sakė apie apdraskymą nagais, nurodydamas, kad tokių parodymų nedavė, o paklausus dėl ko jo apklausoje yra fiksuoti tokie teiginiai, paaiškinti negalėjo. Tai rodo liudytojo parodymų neobjektyvumą, jo bei kitų tiesiogiai bylos baigtimi suinteresuotų asmenų parodymų tarpusavio derinimą, jų bendrą siekį netgi ir duodant neteisingus parodymus apkaltinti apeliantą nepadaryto nusikaltimo įvykdymu.
Nukentėjusios brolis R. A. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad sesuo G. P. po įvykio sakė, kad konflikto metu apeliantas ją prispaudęs prie sienos ar durų papurtė, dėl ko suplyšo jos vilkėta striukė, tačiau tai prieštarauja faktinėms įvykio aplinkybėms, o taip pat ir kitų proceso dalyvių, tame tarpe ir pačios nukentėjusios, parodymams. Nei G. P., nei kas nors kitas iš proceso dalyvių nėra nurodęs, kad apeliantas savo sutuoktinę būtų prispaudęs prie sienos ar durų bei purtęs.
Liudytoja V. R., patvirtino tai, ką iš esmės buvo parodžiusi nukentėjusioji. Nurodė, kad po Joninių G. P., kuri, beje yra jos vadovė darbo vietoje, buvo susikrimtusi, pasimetusi, sakė, kad konfliktavo su sutuoktiniu, kuris ją tariamai purtė. Taip pat rodė ant rankos buvusią mėlynę, po įvykio teigė buvusi priversta išeiti iš namų. Tačiau tokie liudytojos parodymai, akivaizdu, buvo įtakoti nukentėjusiosios, kuri yra tiesioginė liudytojos viršininkė. Todėl jos parodymais, nors galimai ir teisingais, kadangi išgirstais iš nukentėjusios lūpų, negalima vadovautis.
Liudytojos A. Š. parodymai iš esmės nieko nepatvirtina, kadangi apeliantas neneigia, jog tarp jo ir nukentėjusios vyko žodinis ginčas dėl santuokos nutraukimo bei turto padalijimo, tokiu būdu jis galėjo pasakyti frazę, kad ji išeis kaip stovi, turėdamas mintyje turto padalijimą. Tačiau tai buvo pasakyta ne turint tikslą atimti iš jos striukę. Kad nukentėjusioji iš namo po konflikto galėjo išeiti verkdama, to apeliantas taip pat neneigia, tačiau tai vėlgi nebuvo susiję su smurtu jos atžvilgiu, o su kilusiu ginču bei pokalbiu apie skyrybas. Nors iš buto ji išėjo ne verkdama, o grasindama apeliantui, tačiau vėliau galėjo ir pravirkti. Pastarosios liudytojos parodymai teisme taip pat negali būti vertinami objektyviai, nes jos požiūris į apeliantą -akivaizdžiai neigiamas, netgi priešiškas, su šia liudytoja apeliantas ne kartą konfliktavęs, dėl ko ji, apelianto manymu, paprašyta nukentėjusios, davė jai palankius parodymus. Šios liudytojos parodymai vertintini kritiškai ir dėl to, kad kiti byloje apklausti kaimynai paneigė girdėję kokį nors triukšmą, verksmus, šauksmus, ginčus, ką tariamai girdėjo nukentėjusios paprašyta liudytoja A. Š..
Be to, apeliantas pažymi, jog liudytojai, kaip ir suplėšytos striukės nuotrauka, byloje atsirado tik tuomet, kai tyrimas jau ėjo link pabaigos, o konkrečių faktų, patvirtinančių apelianto kaltę, byloje surinkta nebuvo. Tai, kad nukentėjusioji pateikė tariamą daiktinį įrodymą-striukės nuotrauką, parodo, kad ji, padedama atstovo, suvokė, kad jos prašymu pradėtas tyrimas yra neperspektyvus, dėl ko griebėsi įrodymų klastojimo. Taip pat skunde nurodoma, jog striukė yra ganėtinai storos odos, skirta dėvėjimui vėsesniu metų laiku, nei tuo, kai buvo įvykis. Konfliktas vyko pačiame vidurvasaryje, kai apeliantas vilkėjo lengvus marškinėlius, o nukentėjusioji kambaryje tariamai vilkėjo odinę striukę. Tuo metu ji niekur neplanavo išeiti, tai buvo vakaras namuose, ko pasėkoje jos teiginys apie striukės vilkėjimą kelia pagrįstas abejones. Be to, apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad nufotografavusi striukę tualete, nukentėjusioji nesikreipė iš karto į policiją, apie tokias nuotraukas neužsiminė apklausų metu. Nuotrauką pateikė tik tyrimo pabaigoje. Teismo posėdžio metu paklausus kodėl ji šio fakto nenurodė anksčiau, nukentėjusioji atsakė, kad nežinojo ar pavyks iš telefono atminties nuotrauką iškelti į kompiuterį, tačiau akivaizdu, kad tam ji turėjo pakankamai laiko, nes tyrimas pradėtas 2012-06-28.
Apelianto manymu, teismas visiškai nepagrįstai atmetė bei nevertino apelianto pateikto įrodymo - specialisto išvados, kurioje konstatuoti apeliantui padaryti sužalojimai kaklo-krūtinės srityje. Šie sužalojimai buvo padaryti kai apeliantą užpuolė ir nagais apdraskė nukentėjusioji. Teismas nepagrįstai tai vertino kaip gynybos versiją, nes tai skirtingose proceso stadijose yra patvirtinusi pati nukentėjusioji bei pasakiusi liudytojui R. V.. Tai, kad taip galėjo padaryti gindamasi, nukentėjusioji nurodė ir privataus kaltinimo byloje, kurioje jos atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Todėl, apelianto manymu, teismo išvada, kad kraujosruvą apeliantas padarė tyčia, o ne gindamasis, nepagrįsta objektyvia duomenų analize. Apelianto parodymus apie kėsinimąsi į jo sveikatą patvirtina ir specialisto išvada byloje, apie kurią teismas visiškai nepasisakė. Tai, apelianto manymu, rodo, jog teismas įrodymus vertino išimtinai palankiai nukentėjusiai, taip pažeisdamas objektyvumo ir nešališkumo principus. Tuo pažeistos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuostatos dėl nuosprendžio surašymo.
Apelianto manymu, teismas visiškai nepagrįstai beveik visa apimtimi tenkino nukentėjusios ieškinį, nes nukentėjusioji jam pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Teismo posėdyje ji nurodė, kad iš 5000 Lt neturtinės žalos reikalavimo, pusė, tai yra 2500 Lt, yra už psichologinį smurtą, patirtą viso santuokinio gyvenimo metu. Likusi suma- 2500 Lt - už 2012-06-24 įvykio metu patirtą smurtą. Teismui nebuvo pateikta visiškai jokių objektyvių duomenų, įrodymų, kad nukentėjusiai buvo padaryta kokia nors turtinė žala, tačiau teismas praktiškai visą jos reikalaujamą sumą - 2000 Lt įvertino kaip patirtą žalą bei kilusias pasekmes. Nukentėjusiosios teiginiai, kad ji kreipėsi į psichologą telefonu, gydėsi savo perkamais vaistais, pasirodė įtikinami pagrindai neturtinei žalai priteisti, nors paprastai LAT formuojamoje praktikoje, teismui reikalinga pateikti objektyvius įrodymus - išrašus iš ligos istorijos, gydytojo receptus, kvitus, čekius už vaistus, psichologo konsultacijas, juo labiau tenkinant ieškinį beveik visa apimtimi. Objektyvių duomenų apie liekamuosius reiškinius - psichikos sveikatos sutrikimus, psichologines traumas ar pan., nukentėjusioji nepateikė, todėl ieškinys tenkintas nepagrįstai.
Teismo skirtas draudimas lankytis G. P. gyvenamojoje vietoje ir bendrauti su ja apribojo apeliantui galimybę naudotis savo turimu nekilnojamuoju turtu, tai yra 1/2 dalimi buto, esančio (duomenys neskelbtini) . Šis butas apeliantui ir nukentėjusiai priklauso abiems po ½ dalį. Kito nekilnojamojo turto jis neturi, todėl ir gyventi kitoje gyvenamojoje vietoje taip pat neturi galimybės. Skunde teigiama, jog priimant tokį draudimą buvo pažeistos apelianto Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytos teisės naudotis man nuosavybės teise priklausančiu turtu. Be to, teismas neatsižvelgė, kad G. P. atžvilgiu yra priimtas apkaltinamais nuosprendis dėl apeliantui padaryto sveikatos sutrikdymo to paties incidento metu.
Atsikirtimuose į apeliacinį skundą nukentėjusioji G. P. prašo A. P. skundo netenkinti. Nurodo, jog nepagrįsti, todėl turi būti atmesti skundo argumentai dėl netinkamai įvertintų nukentėjusiosios, liudytojos V. R. parodymų, fotonuotraukos bei apelianto pateiktos specialisto išvados vertinimo. Nukentėjusiosios manymu, teismas įrodymus vertino teisingai. Teismas teisingai išsprendė civilinio ieškinio bei bausmės klausimus, todėl apeliacinio skundo argumentai šioje dalyje taip pat turėtų būti atmesti.
Nukentėjusioji taip pat prašo jos patirtas išlaidas už teisinę pagalbą, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme, pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti jas iš A. P..
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras, nukentėjusioji ir jos atstovė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. P. apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliantas savo skundą grindžia tuo, jog teismas netinkamai įvertino surinktus įrodymus.
Pažymėtina, jog pagal Baudžiamojo Proceso Kodekso (toliau tekste BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Taigi išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, asmens kaltumą ar nekaltumą pirmosios instancijos teismas daro vadovaujantis BPK 20 str. 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą. Tik toks nuosprendis gali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
Išanalizavus apeliacinio skundo motyvus, nekyla abejonių, kad apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo bylos duomenis, nepažeidžiant minėtų teisės normų išanalizavo ir įvertino surinktus įrodymus ir teisingai nustatė faktines veikos aplinkybes bei pagrįstai nuteistojo veiką kvalifikavo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Pirmosios instancijos teismas nurodė išsamius byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų vertinimo motyvus, pagrįstus surinktų duomenų visumos analize, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su jais nesutikti. Nukentėjusiosios parodymus dėl smurto vartojimo aplinkybių patvirtino eilė liudytojų parodymų – V. R., R. V., D. V., R. A., A. Š. parodymai bei objektyvūs bylos duomenys – specialisto išvada dėl nukentėjusiajai padarytų sužalojimų bei iš dalies paties nuteistojo parodymai. Nuteistasis pripažino veikos padarymo objektyvias aplinkybes, kurios sutapo su nukentėjusiosios bei liudytojų parodymais, tai yra tai, jog jis konflikto metu buvo suėmęs nukentėjusiajai už rankų, žemiau pečių, dėl ko ir galėjo atsirasti mėlynės, tačiau teigė, jog tai darė gindamasis nuo nukentėjusiosios vartoto smurto. Nuteistasis mano, jog šių liudytojų parodymai nelaikytini patikimais dėl parodymų nenuoseklumo, artimų draugystės, giminystės, darbinių ryšių su nukentėjusiąja, tačiau pažymėtina, jog parodymų patikimumas vertinamas juos lyginant ir gretinant tarpusavyje ir vien artimi ryšiai nėra absoliutus pagrindas parodymus atmesti kaip nepatikimus.
Nuteistasis teigia, jog nukentėjusiosios parodymai nenuoseklūs, tačiau skunde nurodytos aplinkybės dėl nukentėjusiosios nenuoseklumo apie nuteistojo atžvilgiu vartotą smurtą nėra esminės. Nukentėjusioji nuosekliai teigė, jog įvykus konfliktui ji ketino išeiti, tačiau vyras griebė už rankų žemiau pečių ir purtė ją, nukentėjusioji jautė fizinį skausmą, jai suplėšyta striukė. Protokole-pareiškime nukentėjusioji teigė, jog galėjo nuteistąjį apdraskyti, sužaloti gindamasi. Apylinkės teisme šios aplinkybės kategoriškai nepaneigė. Nurodė, jog saugojosi nuo nuteistojo, tačiau kraujo, apdraskymų nematė. Tokie parodymai negali būti vertinami kaip nenuoseklūs, nes dėl paties smurto vartojimo pobūdžio, mechanizmo, nukentėjusiosios parodymai buvo išsamūs ir nuoseklūs. Tuo pačiu pagrindu atmetami ir skundo argumentai dėl R. V. parodymų nenuoseklumo bei nepatikimumo. Be to, šio liudytojo parodymai vertinami tiek, kiek jie sutampa su kitais įrodymais. Šiuo atveju R. V. nebuvo tiesioginis įvykio liudytojas, apie smurtą sužinojo iš nukentėjusiosios žodžių, tačiau šie jo parodymai dėl pavartoto smurto pobūdžio, laiko, priežasties sutapo su nukentėjusiosios parodymai bei su kitų liudytojų, kurie apie įvykį išgirdo tai pat iš nukentėjusiosios, parodymais, todėl jais abejoti nėra pagrindo.
Liudytojo R. A. parodymai taip pat vertinami įrodymų visumoje. Pažymėtina, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme liudytojas R. A. parodė, jog iš sesers žinojo, kad nuteistasis ją suėmęs už rankų papurtė, striukė plyšo nuo papurtymo, ant sesers rankų buvo mėlynės. Nors ikiteisminio tyrimo metu R. A. nurodė, jog nukentėjusioji pasakojusi, kad nuteistasis ją buvo prispaudęs prie sienos, tačiau šių aplinkybių nenustatyta, be to, būtina įvertinti, jog liudytojas pažymėjo, kad visko gerai neprisimena. Atsižvelgiant į tai, jog dėl visų kitų inkriminuotų aplinkybių jo parodymai neprieštarauja nukentėjusiosios parodymams, teismas pagrįstai juos laikė patikimais bei jais rėmėsi nustatydamas faktines veikos padarymo aplinkybes.
Nukentėjusiosios parodymus dėl vykusio konflikto, dėl to, jog vyras neleido jai išeiti, purtė patvirtina ir liudytojų V. R. bei A. Š. parodymai. Nors V. R. yra nukentėjusiosios kolegė, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šie parodymai dėl įvykio laiko, konflikto priežasties, sužalojimų pobūdžio bei mechanizmo iš esmės sutampa su kitų, taip pat netiesioginių įvykio liudytojų – R. A., D. V., R. V. parodymais, teismas pagrįstai juos laikė patikimais.
Liudytojos A. Š. parodymais taip pat vertinti įrodymų visumoje. Ji apie 23 val. girdėjo Pačkauskų bute triukšmus, išėjusi girdėjo G. P. balsą „paleisk“, pro langą apie 24 val. matė kaip nukentėjusioji verkdama išėjo, nešėsi krepšelį, vilkėjo šviesiu švarkeliu. Šie parodymai vertinant kartu su nukentėjusiosios parodymais bei kitų liudytojų parodymais tik patvirtina nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad vyko konfliktas, kad ji norėjo išeiti, kad jai neleido, kad ji verkė ir iš namų išėjo šviesiu švarkeliu. Be to, A. Š. išgirstos bei matytos aplinkybės taip pat leidžia tikėti nukentėjusiosios parodymais, jog būtent šio konflikto metu neleisdamas išeiti nuteistasis jai buvo sugriebęs už rankų, dėl ko liko mėlynės, jai skaudėjo.
Visų šių liudytojų bei nukentėjusiosios parodymus dėl veikos padarymo laiko bei mechanizmo patvirtina ir specialisto išvada G539/12(09), kurioje nurodyta, jog G. P. konstatuotos kraujosruvos kairio žasto srityje, padarytos kad ir rankos pirštais, suimant už kairio žasto, vienmomentiškai (b. l. 7).
Atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusiosios parodymai dėl šių aplinkybių nekito, juos patvirtina ir netiesioginiai minėtų liudytojų parodymai bei specialisto išvada, teismas pagrįstai šiuos duomenis vertino kaip patikimus ir remdamasis jais nustatė veikos faktines aplinkybes.
Nuteistasis neneigė, jog įvykio vakarą buvo kilęs konfliktas su nukentėjusiąja, kad jis buvo suėmęs jai už rankų žemiau pečių, tačiau teigė, jog jis tai darė gindamasis, atsistūmė nuo smurtaujančios sutuoktinės, tačiau šių duomenų nepatvirtina jokie byloje surinkti duomenys. Apylinkės teismo argumentai dėl šio nuteistojo versijos vertinimo logiški, pagrįsti surinktų duomenų vertinimu bei motyvuoti, todėl aukštesnysis teismas su jais visiškai sutinka. Pažymėtina, jog nukentėjusioji nuosekliai teigė, kad nuteistasis neleido jai išeiti, todėl suėmė jai už rankų. Tai atspindi ir anksčiau minėti A. Š. parodymai, bei patvirtina netiesioginiai kitų liudytojų parodymai. Be to, kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, tai kad nukentėjusioji verkdama išėjo iš namų logiškai prieštarauja nuteistojo versijai, jog būtent nukentėjusioji jį puolė, dėl ko jam reikėjo gintis. Tuo tarpu nuteistojo veiksmų pobūdis (suėmimas už rankų) nebūdingas gynybai – atsistūmimui, priešingai, tokie veiksmai būdingi siekiant asmenį tvirtai laikyti ir tai logiškai patvirtina nukentėjusiosios versiją, jog taip nuteistasis siekė sulaikyti žmoną ir ją purtė.
Nuteistasis skunde taip pat nesutinka su teismo motyvais dėl suplėšytos striukės vertinimo. Pažymėtina, jog nukentėjusioji nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 9-11), tiek ir teisme teigė, jog įvykio metu jai buvo suplėšyta striukė, vėliau buvo pateiktos nuotraukos. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nurodė detalias aplinkybes dėl striukės, nurodė, kad vyras neleido šios striukės pasiimti ir apklausos metu jos jau nebeturėjo. Nuotrauka buvo pateikta vėliau, nes nukentėjusioji nežinojo, ar pavyks ją perkelti iš telefono. Tai, kad nukentėjusioji netrukus po įvykio nurodė išsamias aplinkybes apie striukę, apie ją pasakojo ir liudytojams leidžia tikėti jos parodymų išsamumu bei patikimumu, todėl skundo argumentai dėl šių duomenų nepatikimumo atmetami kaip nepagrįsti ir paremti išimtinai vien subjektyviais apelianto spėliojimais bei prielaidomis.
Apibendrinant, konstatuojama, jog apylinkės teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, tinkami išnagrinėjo visas reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes ir pagrįstai nustatė, jog A. P. birželio 24 d. apie 23.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu tyčia suėmęs rankomis už pečių G. P., ją tąsė, tuo padarė kraujosruvas kairio žasto srityje, tuo sukėlė jai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą. Jo veika teisinga kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Bausmė nuteistajam skirta teisingai. Teismas skirdamas bausmę A. P. BK 54 straipsnio reikalavimų nepažeidė, atsižvelgė bei įvertino tiek veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį (nesunkus tyčinis smurtinis baigtas nusikaltimas), nuteistojo asmenybę (neteistas, baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimą, dirba, seniūnijoje charakterizuojamas teigiamai) į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. Įvertinęs šių aplinkybių visumą teismas pagrįstai skyrė laisvės apribojimo bausmę, artimą šios bausmės rūšies vidurkiui bei skyrė įpareigojimus: 1) atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą, 2) nakties metu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, o taip pat uždraudė bausmės vykdymo metu lankytis nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje, bendrauti su nukentėjusiąją.
Skunde nuteistasis teigia, jog paskirtasis draudimas lankytis nukentėjusios gyvenamojoje vietoje pažeidžia jo teisę į nuosavybę, nes ½ buto, kuriame gyvena nukentėjusioji, yra ir jo nuosavybė. Aukštesnysis teismas su šiuo skundo argumentu nesutinka ir jį atmeta. Pažymėtina, jog skiriant bausmę siekiama tiek nubaudimo, tiek ir prevencijos tikslų, be to, tai yra valstybės prievartos priemonė, kuri neišvengiamai susijusi su tam tikrais apribojimais bei nepatogumais. Tai natūrali neteisėto elgesio pasekmė, kuri patiriama bausmės vykdymo metu. Kadangi skiriami draudimai ir įpareigojimai yra neišvengiama laisvės apribojimo bausmės dalis, natūralu, jog jie taip pat kelia tam tikrų laikinų nepatogumų nuteistajam, o taip pat ir laikinus nepatogumus naudojantis savo turtu, tačiau įvertinus veikos pobūdį bei pavojingumą, draudimo trukmę, tokia priemonė šiuo atveju nelaikytina priemone, akivaizdžiai neproporcingai pažeidžiančia nuteistojo turtines teises. Šiuo atveju laikinus nepatogumus naudojantis savo nuosavybe pateisina bausmės tikslai.
Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog bausmė nuteistajam individualizuota tinkamai, atitinka veikos ir nuteistojo pavojingumui, todėl nėra aiškiai per griežta ir yra būtina bei pakankama pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu nukentėjusioji pareiškė prašymą dėl smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės pakeitimo griežtesne, tačiau atsižvelgiant į tai, jog nuosprendžiui įsiteisėjus ši laikinoji apsaugos priemonė panaikinama, nes turi būti vykdoma bausmė, prašymas netenkinamas.
Apeliantas skunde taip pat nesutinka ir su teismo motyvais dėl civilinio ieškinio išsprendimo. Teigia, jog nukentėjusiosios patirta žala neįrodyta, todėl ieškinys tenkintas nepagrįstai. Šie skundo argumentai nepagrįsti, todėl atmetami.
Civilinis ieškinys tiek dėl turtinės žalos dydžio, tiek ir dėl neturtinės žalos išspręstas teisingai.
Byloje nukentėjusiosios parodymais, liudytojų parodymais, nuotraukomis įrodyta, jog įvykio metu buvo suplėšyta nukentėjusiosios odinė striukė. Nuteistasis reikalavo striukę palikti, nukentėjusioji išėjo iš namų palikusi striukę, jos neatgavo. Dėl to ji patyrė 400 Lt dydžio žalą, todėl apylinkės teismas pagrįstai civilinį ieškinį šioje dalyje tenkino ir priteisė iš nuteistojo nukentėjusiajai 400 Lt turtinei žalai atlyginti.
Apylinkės teismas, priešingai nei skunde teigia apeliantas, spręsdamas dėl nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydžio, vadovavosi CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, kuri įtvirtina, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, tinkamai įvertino surinktus duomenis ir nustatė teisingą neturtinės žalos piniginę kompensaciją. Apylinkės teismas vertindamas nukentėjusiajai padarytą žalą pagrįstai atsižvelgė tik į tai, kokias pasekmes sukėlė šis konkretus nagrinėjamas įvykis, o ne ankstesni nuteistojo veiksmai, įvertino tiek fizinio, tiek moralinio pobūdžio pasekmes. Tai, kad nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, neabejotinai patvirtina specialisto išvada, nukentėjusiosios bei liudytojų parodymai. Be to, liudytojai V. R., D. V., R. A. patvirtino, jog nukentėjusioji po jos atžvilgiu pavartoto smurto jautėsi blogai, buvo sutrikusi. Teismas spręsdamas neturtinės žalos piniginio įvertinimo klausimą taip pat atsižvelgė bei įvertino ir tai, jog ilgalaikių neigiamų pasekmių nukentėjusioji dėl to nepatyrė, įvertino neteisėta veika padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiosios bei nuteistojo turtines padėtis ir pagrįstai nukentėjusiosios patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus bei fizinį skausmą įvertino 2 000 Lt dydžio pinigine kompensacija. Šis dydis atitinka veikos pavojingumą ir yra adekvatus nukentėjusiosios patirtiems neigiamiems išgyvenimams, be to, atitinka teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, todėl darytina išvada, jog apylinkės teismas civilinį ieškinį išsprendė teisingai.
Nukentėjusioji atsiliepime į skundą prašė jos patirtas išlaidas už teisinę pagalbą, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme, pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti jas iš nuteistojo, tačiau jokių duomenų patvirtinančių turėtas išlaidas nepateikė, todėl toks jos prašymas atmestinas.
Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, konstatuojama, jog Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti skunde nurodytais argumentais, pagrindo nėra, todėl paliekamas galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutaria:
A. P. apeliacinį skundą atmesti.