Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, eI2-603-596/2021

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-01-28
Bylos Nr.: eI2-603-596/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01364-2020-1
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjai: Jolita Rasiukevičienė (pirm.), Violeta Petkevičienė, Vita Valeckaitė
Pareiškėjas: G. S.
Atsakovas: Vyriausioji tarnybinės etikos komisija

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI2-603-596/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01364-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 23.4; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Petkevičienės, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vitos Valeckaitės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. S. skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas G. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovės Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir VTEK, Komisija arba atsakovė) 2020 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. KS-38 (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas su Sprendimu nesutinka ir nurodo, kad VTEK nustatė, jog pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių bei 12 straipsnio 2 dalies nuostatas. Paaiškina, kad Sprendime nurodoma, kad jis, būdamas Jurbarko rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Savivaldybės taryba) nariu, teikė Jurbarko rajono verslininkų organizacijos (toliau – ir Verslininkų organizacija) prašymą dėl 2020 m. nekilnojamojo turto mokesčio tarifų nustatymo, 2020 m. žemės mokesčio bei 2019 m. žemės nuomos mokesčio tarifų ir lengvatų nustatymo ir dalyvavo svarstant klausimus bei priimant sprendimus Jurbarko rajono savivaldybės 2019 m. gegužės 30 d. ir Jurbarko rajono savivaldybės Ūkio, verslo, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto (toliau – ir Komitetas) 2019 m. gegužės 29 d. posėdžiuose, todėl tokiais veiksmais pažeidė aukščiau minėtas Įstatymo nuostatas.

Teigia, kad Sprendime konstatuota, jog jis savo aktualioje 2019 m. balandžio 21 d. teiktoje privačių interesų deklaracijoje nurodė esąs Verslininkų organizacijos vienasmenio valdymo organo narys. Pareiškėjas pažymi, kad deklaracijos dalyje „Ryšiai su juridiniais asmenimis“ nurodyti, jog jis yra Verslininkų organizacijos tarybos pirmininkas, galėjo tik vieninteliu būdu - pasirinkdamas vienintelį variantą iš VTEK nustatytos klasifikatoriaus kodų lentelės. Mano, kad tokiu būdu VTEK kuria vienasmenius valdymo organus ir šią dirbtinai sukurtą aplinkybę naudoja priimamuose sprendimuose.

Nurodo, kad VTEK teigdama, kad Verslininkų organizacija, atstovaujama pareiškėjo, kaip tarybos pirmininko, teikė 2019 m. gegužės 8 d. raštą „Dėl nekilnojamojo turto, žemės ir žemės nuomos mokesčių tarifų“ (toliau – ir Raštas), nepagrindžia to faktiniais duomenimis, nes Verslininkų organizacija ir jos taryba neįgaliojo pareiškėjo atstovauti Savivaldybės taryboje, sprendžiant Rašte nurodomus klausimus.

Atkreipia dėmesį, kad VTEK konstatavo, jog Jurbarko rajono savivaldybės (toliau - ir Savivaldybė) meras informavo pareiškėją apie tai, kad jis nėra kreipęsis nei į Savivaldybės merą, nei į Savivaldybės tarybą dėl išimties atstovauti Verslininkų organizacijai valstybės ar savivaldybių institucijose taikymo. Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme (toliau – ir VSĮ) nėra nustatyta mero teisė taikyti išimtį pareiškėjui atstovauti Verslininkų organizaciją savivaldybės institucijose. Teigia, kad VSĮ nustato savivaldybės tarybos kompetenciją, kur taip pat nėra numatyta galimybė taikyti pareiškėjui minėtą išimtį.

Pažymi, kad Sprendime konstatuota, jog Savivaldybės tarybos nariai yra laikomi valstybės politikais, todėl pareiškėjui tiesiogiai ir pilna apimtimi taikomos Įstatymo nuostatos. Teigia, kad VSĮ nėra numatyta jokia savivaldybės tarybos nario galimybė atstovauti privačius asmenis ar jų grupes, todėl VTEK, remdamasi Įstatyme nustatytais draudimais ir tuo, kad pareiškėjui, kaip Savivaldybės tarybos nariui, reikėjo gauti leidimą atstovauti Verslininkų organizaciją, ignoruoja VSĮ reikalavimus. Mano, kad Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai valstybės tarnyboje dirbančiam asmeniui atstovauti privačius asmenis ir galimybę institucijų vadovams nustatyti išimtis, negali būti taikomi valstybės politikams, t. y. savivaldybės tarybos nariams, nes jų pareigos nereglamentuotos Įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje ir VSĮ 23 straipsnyje. Nurodo, kad VTEK nurodomas, kaip tariamai Lietuvos teismų praktiką formuojantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-2959/2012, yra susijęs ne su valstybės politiku, o konkrečias pareigas einančiu departamento direktoriumi, kurio aukštesnis vadovas ir gali jam nustatyti apribojimų išimtis. Pareiškėjo įsitikinimu, jis nepažeidė Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nustatytų ribojimų, nes jie jam, kaip Savivaldybės tarybos nariui, nėra taikomi, o VTEK šią Įstatymo nuostatą interpretavo netinkamai.

Pažymi, kad Komisija nurodo Įstatymo nustatytus reikalavimus privačių interesų deklaracijos turiniui ir konstatuoja, kad pareiškėjo narystė ir einamos pareigos Verslininkų organizacijoje savaime yra laikytinos privačių interesų ir interesų konfliktą galinčia sukelti aplinkybe, tačiau to nepagrindžia. Mano, kad tai yra neigiamos nuomonės apie verslą plėtojimas.

Nurodo, kad teikdamas paaiškinimą VTEK, pridėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. gegužės 4 d. sprendimą Nr. (17.19-40) RES-86719 „Dėl laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo“, kurio Verslininkų organizacija nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. atleista nuo mokesčių, susijusių su pajamų uždirbimu, deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimu, nes Verslininkų organizacija nevykdo ūkinės, finansinės veiklos, nerenka nario mokesčio. Pareiškėjo manymu, ši aplinkybė rodo, kad Verslininkų organizacija neturi jokio suinteresuotumo teikti siūlymus dėl mokesčių nustatymo pavieniams ar daliai jos narių, tačiau Komisija dėl šio dokumento nepasisakė.

Atkreipia dėmesį, kad jo 2019 m. balandžio 21 d. pateiktoje privačių interesų deklaracijoje taip pat nurodyta, kad privačių interesų konfliktą gali sukelti ir jo individuali įmonė, nes ji moka nekilnojamojo turto mokestį. Pareiškėjas teigia, kad žemės mokestį jis moka kaip ir kiti fiziniai asmenys, o mokamos sumos yra nedidelės. Pažymi, kad nors šias aplinkybės jis ir nurodė savo paaiškinime VTEK, tačiau tai nepažymėta Sprendimo dalyje „G. S. paaiškinimas“. Pažymi, kad VTEK iš esmės nepasisakė dėl Verslininkų organizacijos 2019 m. gegužės 8 d. pateikto Rašto. Teigia, kad Rašte siūloma nustatyti vienodus mokesčių tarifus visiems Jurbarko rajono mokesčių mokėtojams. Mano, kad jeigu Rašte būtų prašoma išskirti Verslininkų organizacijos narių grupę ar net visus narius, tokiu būdu būtų galima tai laikyti aplinkybe, siekiant asmeninio suinteresuotumo sau ar Verslininkų organizacijos narių grupei, tačiau šiuo atveju buvo siūloma nustatyti vienodus mokesčių tarifus visiems Jurbarko rajono mokesčių mokėtojams. Pažymi, kad VTEK Verslininkų organizacijos Rašto šiuo aspektu nenagrinėjo ir dėl jo nepasisakė. Verslininkų organizacija analogiškus raštus dėl vienodų tarifų nustatymo visiems Jurbarko rajono mokesčių mokėtojams nustatymo teikė 2017 m. ir 2018 m., pareiškėjui dar nebūnant Savivaldybės tarybos nariu. Visi šie trys Verslininkų organizacijos raštai dėl mokesčių tarifų nustatymo buvo parengti gavus Jurbarko rajono savivaldybės administracijos darbuotojos prašymą, bet visų šių aplinkybių VTEK nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė.

Teigia, kad VTEK 2016 m. kovo 30 d. priėmė rezoliuciją Nr. KS-27 „Dėl nusišalinimo savivaldybėse rengiant, svarstant ir priimant su mokesčių tarifų nustatymu (pakeitimu) susijusius sprendimus“, kurioje pateikė rekomendaciją. Rekomendacija buvo priimta remiantis LVAT 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A662-2728/2012. Pažymi, kad priimdama sprendimą dėl pareiškėjo, VTEK rėmėsi tuo pačiu LVAT sprendimu, tačiau jį interpretavo savo naudai, todėl mano, kad atsakovė elgiasi nesąžiningai.

Pažymi, kad paaiškinime Komisijai jis nurodė, kad jo ir jo įmonės mokamos nekilnojamojo turto ir žemės mokesčių sumos yra nedidelės ir jos neturi įtakos apsisprendimui, tačiau VTEK nurodė, kad prieš pradėdami svarstyti Komiteto 2019 m. gegužės 29 d. posėdyje nekilnojamojo turto mokesčio tarifo nustatymo klausimą, Komiteto nariai dalyvavo diskusijose ir dėl nusišalinimo. Pareiškėjas paaiškinimuose teigia nurodęs, kad savivaldybės teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėja, remdamasi VTEK 2016 m. kovo 30 d. rezoliucija, palaikė poziciją, kad nusišalinti reikia tada, kad mokama mokesčių suma viršija 3 000 Eur, bet VTEK šios aplinkybės nevertino ir dėl jos nepasisakė, nes tarybos nariai nenusišalindami vadovavosi VTEK 2016 m. kovo 30 d. rezoliucija.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teigia paaiškinimuose nurodęs, kad Savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 30 d. posėdyje, prieš pradedant svarstyti nekilnojamojo turto mokesčio nustatymo klausimą, tarybos narys D. J. kreipėsi į rajono merą, kad paaiškintų, kuriems tarybos nariams reikia nusišalinti nuo sprendimų projektų, susijusių su nekilnojamojo turto, žemės ir žemės nuomos tarifų nustatymo klausimais, svarstymo. Rajono meras paaiškino, kad viešai yra skelbiamos VTEK rekomendacijos, su kuriomis tarybos nariai gali susipažinti ir asmeniškai priimti sprendimą dėl nusišalinimo. Mano, kad šios aplinkybės VTEK taip pat nevertino ir Komisija dėl jos nepasisakė, nes Savivaldybės tarybos nariai nenusišalindami vadovavosi VTEK 2016 m. kovo 30 d. rezoliucija.

Atsiliepimas

Atsakovė Komisija atsiliepime į skundą nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad atlikusi tyrimą, nustatė ir įvertino visas Sprendimui priimti reikšmės turinčias aplinkybes bei priėmė motyvuotą ir pagrįstą Sprendimą.

VTEK nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad ji dirbtinai sukūrė aplinkybę, jog pareiškėjas yra Verslininkų organizacijos vienasmenio valdymo organo narys ir šią aplinkybę naudojo priimdama Sprendimą. Teigia, kad teisingai nurodė faktines aplinkybes, kurios buvo nurodytos pareiškėjo privačių interesų deklaracijoje. VTEK vertinimu, Verslininkų organizacijoje pareiškėjo einamos pareigos jokios įtakos neturėjo. Teigia, kad tyrimui buvo svarbu atskleisti pareiškėjo ir Verslininkų organizacijos ryšius bei aplinkybę, kad Įstatymas šiuos ryšius įpareigoja deklaruoti, o dėl deklaruojamų duomenų pareiškėjui gali kilti interesų konfliktas.

Teigia, kad nepagrįstas yra pareiškėjo argumentas, jog Verslininkų organizacija ir jos taryba neįgaliojo atstovauti Verslininkų organizacijai Savivaldybės taryboje. Atkreipdama dėmesį į Verslininkų organizacijos įstatų nuostatas teigia, kad jos suteikia pareiškėjui, kaip šios asociacijos tarybos pirmininkui, teisę atstovauti Verslininkų organizacijai valstybės ir savivaldybių valdymo organuose ir santykiuose su kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis be atskiro įgaliojimo. Pažymi, kad Sprendime nebuvo vertinamos aplinkybės, ar pareiškėjas turėjo teisę atstovauti Verslininkų organizacijai, ar ne. VTEK vertino faktinę aplinkybę, kad pareiškėjas Verslininkų organizacijos vardu pateikė Savivaldybės tarybai nurodytus prašymą ir siūlymus. Mano, kad pareiškėjas Verslininkų organizacijos vardu teikdamas (pasirašydamas) Raštą Savivaldybės tarybai su siūlymais dėl nekilnojamojo turto, žemės ir žemės mokesčių tarifų ir lengvatų nustatymo, atstovavo šiai asociacijai, veikdamas ne kaip atstovas pagal įstatymą, bet pagal pavedimą, būdamas Verslininkų organizacijos tarybos pirmininku (valdymo organo nariu), todėl nesilaikė Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatytų ribojimų.

Nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad jam, kaip savivaldos politikui, Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyti atstovavimo ribojimai nėra taikomi, nes VSĮ nuostatos nesuteikia teisės savivaldybės merui ir tarybos nariams taikyti pareiškėjui išimtį atstovauti Verslininkų organizacijai Savivaldybėje. Atsižvelgdama į teisinį reglamentavimą, teigia, kad pareiškėjas yra Savivaldybės tarybos narys, t. y. valstybės politikas, todėl Įstatymo nuostatos pareiškėjui taikomos visa apimtimi ir tiesiogiai.

Pažymi, kad yra nepagrįstas ir pareiškėjo argumentas, kad jam, kaip savivaldos politikui, Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyti atstovavimo ribojimai nėra taikomi, nes šiuo atveju turi būti taikomos Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies nuostatos, kuriose nurodyta, kad savivaldybių tarybų nariams, kuriems viešųjų interesų viršenybės užtikrinimo būdai nustatomi jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose, šio straipsnio nuostatos taikomos tiek, kiek jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenustatyti viešųjų interesų viršenybės užtikrinimo būdai. Teigia, kad šios Įstatymo nuostatos niekaip nesusijusios su 12 straipsnio 2 dalyje nustatytais atstovavimo apribojimais.

VTEK nurodo, kad iš dalies sutinka su pareiškėjo teiginiu, jog Verslininkų organizacija neturi jokio suinteresuotumo teikti siūlymus dėl mokesčių nustatymo pavieniams ar daliai jos narių, nes pagal įstatus turi atstovauti visiems Verslininkų organizacijos nariams bei Jurbarko rajono verslininkams. Mano, kad ši aplinkybė vis tik nepaneigia fakto, kad Verslininkų organizacijos tikslas yra atstovauti Jurbarko rajono verslininkų interesams, o teikdama Raštą su siūlymais Savivaldybės tarybai ji šių tikslų ir siekė.

Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad VTEK turėjo nagrinėti ir jo, kaip individualios įmonės savininko, mokančio nekilnojamojo turto mokestį, ir fizinio asmens, mokančio žemės mokestį, galimo asmeninio suinteresuotumo aspektu. VTEK paaiškina, kad pareiškėjas, būdamas Verslininkų organizacijos tarybos pirmininkas, pateikė Savivaldybės tarybai Raštą, kuriame išdėstytus pasiūlymus vėliau svarstė ir už juos balsavo Savivaldybės tarybos posėdyje. Komisija, įvertinusi aplinkybes, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo nuostatomis, pradėjo tyrimą siekiant išsiaiškinti, ar pareiškėjas nepažeidė byloje jau aptartų Įstatymo nuostatų. Pažymi, kad tyrimo objektas ir vertinimo dalykas buvo susijęs ne su pareiškėju, kaip privataus fizinio ar juridinio asmens savininko mokamais nekilnojamojo turto ar žemės mokesčiais, o jo Verslininkų organizacijos vardu teiktu Raštu su pasiūlymais, nustatant 2020 m. nekilnojamojo turto bei žemės ir 2019 m. žemės nuomos mokesčių tarifus ir lengvatas. Teigia, kad pareiškėjas, Verslininkų organizacijos vardu pateikęs Raštą su pasiūlymais konkrečiais klausimais, nebegali kaip Savivaldybės tarybos narys dalyvauti šiuos pasiūlymus svarstant ir priimant dėl jų sprendimus, nes tokiu atveju veiktų interesų konflikto situacijoje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2020 m. kovo 5 d. sprendimo Nr. KS-38, kuriuo buvo nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių bei 12 straipsnio 2 dalies nuostatas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje ginčo dėl to, kad pareiškėjas yra Jurbarko savivaldybės tarybos narys ir Verslininkų organizacijos tarybos pirmininkas, nėra. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas 2019 m. balandžio 21 d. teiktoje privačių interesų deklaracijoje nurodė, kad jis yra Savivaldybės tarybos narys, o deklaracijos priede ID001J „Ryšiai su juridiniais asmenimis“ - kad yra Jurbarko rajono verslininkų organizacijos vadovas, pirmininkas (kt. vienasmenis juridinio asmens valdymo organas).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Verslininkų organizacija, atstovaujama pareiškėjo, 2019 m. gegužės 8 d. raštu „Dėl nekilnojamojo turto žemės ir žemės nuomos mokesčių tarifo“ kreipėsi į Savivaldybės tarybą, prašydama 2020 m. nekilnojamam turtui, nurodytam Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktuose, nustatyti 0,3 procento mokestinės vertės tarifą. Rašte nurodoma, kad Verslininkų organizacija mano, jog 2020 m. žemės mokesčio ir žemės nuomos mokesčio tarifus 2019 m. tikslinga mažinti ne mažiau kaip 30 – 40 proc. (ar net daugiau), nei jie buvo nustatyti ankstesniais metais, nes žemės ir žemės nuomos mokestis rajono verslo subjektams bei gyventojams nepagrįstai išaugo ir sukėlė pagrįstą jų nepasitenkinimą. Rajono verslo subjektų ekonominė ir finansinė būklė ir toliau sudėtinga bei įtempta, nedidėja veikiančių ūkio subjektų skaičius, vidutinis atlyginimas gerokai atsilieka nuo Respublikos vidurkio ir pan. Prašymą pasirašė Verslininkų organizacijos tarybos pirmininkas G. S.

2019 m. gegužės 29 d. Savivaldybės tarybos Ūkio, verslo, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto posėdyje buvo svarstyti nekilnojamojo turto, žemės ir žemės mokesčių tarifai ir lengvatos. Pareiškėjas, kaip Komiteto narys, dalyvavo posėdyje ir pasisakė šiais klausimais: 1) svarstant sprendimo projektą „Dėl 2020 m. nekilnojamojo turto mokesčio tarifų nustatymo“, kuomet buvo pateikta informacija apie tai, kad gautas Verslininkų organizacijos Raštas, kuriuo prašoma palikti praėjusių metų tarifus; kadangi kvorumo nebuvo, dėl sprendimo nebalsuota; 2) svarstant sprendimo projektą „Dėl 2019 m. žemės nuomos mokesčių tarifų ir lengvatų nustatymo“, kuomet buvo pateikta informacija apie tai, kad gautas Verslininkų organizacijos Raštas 2019 m. valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifus nustatyti 30 – 40 proc. mažesnius, nei jie buvo ankstesniais metais; kadangi kvorumo ir šiuo klausimu nebuvo, dėl sprendimo nebalsuota; 3) svarstant sprendimo projektą „Dėl 2020 m. žemės mokesčio tarifų ir lengvatų nustatymo“, kuomet buvo pateikta informacija apie gautą Verslininkų organizacijos Raštą su siūlymais 2020 m. valstybinės žemės mokesčio tarifus nustatyti 30 – 40 proc. mažesnius, nei jie buvo ankstesniais metais; Komiteto nariai nusprendė siūlyti Savivaldybės tarybai sprendimo projekto pirmame punkte įrašyti žemės mokesčio tarifą 0,6 proc., o dėl kitų punktų tarifų apsispręsti taryboje.

2019 m. gegužės 30 d. Jurbarko rajono savivaldybės tarybos posėdyje buvo svarstomi klausimai ir priimti sprendimai „Dėl 2020 metų nekilnojamojo turto mokesčio tarifų nustatymo (Nr. TSP-196)”, „Dėl 2019 metų žemės nuomos mokesčio tarifų ir lengvatų nustatymo (Nr. TSP-197)” ir „Dėl 2020 metų žemės mokesčio tarifų ir lengvatų nustatymo (Nr. TSP-198)”. Pareiškėjas dalyvavo šiame posėdyje ir balsavo už visus sprendimų projektus, taip pat aktyviai pasisakė svarstant žemės mokesčio tarifus ir teikė siūlymus, kuriems Savivaldybės tarybos posėdyje buvo pritarta.

Komisijoje 2019 m. lapkričio 11 d. buvo gautas pranešimas (toliau – ir Pranešimas), kuriame nurodoma, kad 2019 m. gegužės 30 d. Savivaldybės tarybos posėdyje buvo svarstomi klausimai dėl 2020 m. nekilnojamojo turto mokesčio tarifų, 2019 m. žemės nuomos mokesčio tarifų ir lengvatų bei 2020 m. žemės mokesčio tarifų ir lengvatų nustatymo, kuriuos pateikė ir juose pasirašė Verslininkų organizacijos tarybos pirmininkas G. S., kuris, priimant sprendimus minėtais klausimais, nenusišalino ir dėl jų balsavo. Pranešime Komisijos buvo prašoma paaiškinti: ar Jurbarko rajono savivaldybės tarybos narys G. S., būdamas Verslininkų organizacijos pirmininku, elgėsi teisingai, nenusišalindamas nuo minėtų klausimų svarstymo ir priėmimo; ar Savivaldybės tarybos narys G. S. galėjo svarstyti Verslininkų organizacijos teiktą prašymą, būdamas jos pirmininku; ar Savivaldybės tarybos narys G. S. pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų, kurios įpareigoja vengti interesų konflikto, o šiam iškilus – nusišalinti.

Komisija 2020 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. S-4110-(1.2) informavo pareiškėją apie gautą Pranešimą ir pradėtą tyrimą (toliau – ir Pranešimas apie pradėtą tyrimą) dėl jo elgesio atitikties Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalies bei 12 straipsnio 2 dalies nuostatoms pagal jame nurodytas aplinkybes. Komisija paprašė pareiškėjo iki 2020 m. gruodžio 4 d. raštu pateikti aplinkybių, dėl kurių pradėtas tyrimas, paaiškinimą. Pareiškėjo prašymu terminas paaiškinimams pateikti buvo pratęstas iki 2020 m. gruodžio 19 d. Pareiškėjas paaiškinimą (toliau – ir Paaiškinimas) Komisijai pateikė 2020 m. gruodžio 18 d.

Komisija 2020 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. S-4187-(1.2) kreipėsi į Jurbarko rajono savivaldybės merą, prašydama pateikti informaciją apie tai, ar G. S. kreipėsi į merą ir Savivaldybės tarybą dėl išimties atstovauti Verslininkų organizacijai taikymo, taip pat pateikti nurodytą medžiagą. Jurbarko rajono savivaldybės meras 2020 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. T27-281 pranešė Komisijai, kad G. S. į Savivaldybės merą ar Savivaldybės tarybą dėl išimties atstovauti Verslininkų organizaciją nei žodžiu, nei raštu nesikreipė bei pateikė prašytas 2019 m. gegužės 30 d. Savivaldybės tarybos posėdyje svarstytų tarybos sprendimų projektų protokolų ir balsavimo išklotinių kopijas.

Komisija taip išreikalavo tyrimui atlikti reikalingus Verslininkų organizacijos įstatus bei 2002 m. gegužės 23 d. bendradarbiavimo sutartį, sudarytą tarp Jurbarko rajono savivaldybės ir Verslininkų organizacijos.

Komisija 2020 m. vasario 5 d. posėdyje nusprendė pratęsti tyrimą dėl pareiškėjo elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms terminą iki 2020 m. kovo 4 d. ir apie tai 2020 m. vasario 5 d. raštu Nr. S-373-(1.2) informavo pareiškėją.

VTEK 2020 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. KS-38 „Dėl G. S.“ nusprendė: 1) pripažinti, kad pareiškėjas, Jurbarko rajono verslininkų organizacijos vardu 2019 m. gegužės 8 d. teikęs Jurbarko rajono savivaldybės tarybai prašymą bei siūlymų dėl 2020 m. nekilnojamojo turto mokesčio tarifų nustatymo, 2020 m. žemės mokesčio bei 2019 m. žemės nuomos mokesčio tarifų ir lengvatų nustatymo, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatas; 2) pripažinti, kad pareiškėjas dalyvaudamas Jurbarko rajono savivaldybės tarybos Komiteto 2019 m. gegužės 29 d. ir Jurbarko rajono savivaldybės 2019 m. gegužės 30 d. posėdžiuose svarstant klausimus ir priimant sprendimus, susijusius su šios savivaldybės tarybai Jurbarko rajono verslininkų organizacijos teiktu prašymu dėl 2020 m. nekilnojamojo turto ir žemės mokesčių, 2019 m. žemės nuomos mokesčio tarifų ir lengvatų nustatymo, ir nuo jų nenusišalindamas pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas.

Pagal Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 pakeitimo įstatymą, iki įstatymo Nr. XIII-2275 įsigaliojimo VTEK pradėti tyrimai baigiami pagal iki įstatymo Nr. XIII-2275 įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą. Kadangi pareiškėjo veiksmai buvo atlikti iki 2019 m. gruodžio 31 d., ginčui yra aktuali Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. gruodžio 31 d.

Įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 1 punktas nustato, kad valstybės politikai yra laikomi valstybės tarnyboje dirbančiais asmenimis. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 9 punktas nustato, kad valstybės politikai yra asmenys, įstatymų nustatyta tvarka išrinkti ar paskirti į Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Seimo nario, Ministro Pirmininko, ministro, savivaldybės tarybos nario, savivaldybės tarybos nario – mero, savivaldybės mero pavaduotojo pareigas. Pareiškėjas yra išrinktas į Savivaldybės tarybą, todėl jis yra laikomas valstybės politiku. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas laikomas valstybės politiku, Įstatymo nuostatos jam taikomos tiesiogiai ir visa apimtimi.

Įstatymo 1 straipsnyje nustatyta šio įstatymo paskirtis, kuriuo siekiama sudaryti sąlygas atskleisti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų ir šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų privačius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, ir užkirsti kelią kilti interesų konfliktams bei plisti korupcijai.

Įstatymo 12 straipsnyje įtvirtintas teisės atstovauti apribojimas. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo neturi teisės atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims ir ginti jų interesų institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis dirba, o jei įstaiga, kurioje jis dirba, priklauso įstaigų sistemai, - bet kurioje tos įstaigų sistemos įstaigoje. Šio straipsnio 3 dalis nustato, kad aukščiau minėtas 2 dalyje nustatytas apribojimas netaikomas tuomet, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo veikia kaip fizinio asmens atstovas pagal įstatymą (vaiko tėvas (įtėvis), motina (įmotė), vaiko globėjas (rūpintojas) arba įstatymų nustatyta tvarka teismo paskirtas pilnamečio asmens globėjas (rūpintojas) (1 punktas); valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo atstovauja kitai savo darbovietei, kuri yra viešojo sektoriaus subjektas (2 punktas). Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad 1 ir 2 dalyse nurodytų apribojimų išimtis, konkrečiais atvejais įvertinę interesų konflikto riziką, taip pat gali nustatyti institucijos ar įstaigos vadovas ar jo įgaliotas atstovas, savininko teises ir pareigas įgyvendinantis subjektas, visuotinis akcininkų susirinkimas, stebėtojų taryba arba valdyba. Sprendimas taikyti šioje dalyje numatytą išimtį turi būti paskelbtas viešai.

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) atstovavimą pagal įstatymą apibrėžia kaip vieno asmens atstovavimą kitam asmeniui, kuris savarankiškai negali įgyvendinti savo teisnumo. Atstovavimas pagal įstatymas galimas tokiais atvejais: 1) kai tai nustato pats įstatymas (pavyzdžiui, tėvai yra savo neveiksnių nepilnamečių vaikų atstovai pagal įstatymą, vaiko globėjas (rūpintojas) yra vaiko atstovas pagal įstatymą (CK 3.240 straipsnis); 2) esant teismo sprendimui (pavyzdžiui, teismas, pripažinęs asmenį neveiksniu ar ribotai veiksniu, privalo nedelsdamas paskirti jo globėją ar rūpintoją (CK 3.242 straipsnis); 3) remiantis administraciniu aktu (pavyzdžiui, savivaldybės mero potvarkiu, kuriuo asmuo skiriamas nepilnamečio laikinuoju globėju).

VTEK atsižvelgdama į teisinį reglamentavimą, nustatė, kad pareiškėjas neveikė kaip atstovas pagal Įstatymą, todėl Įstatymo ribojimai jam turi būti taikomi. Teismas sutinka su šia VTEK išvada. Jurbarko rajono savivaldybės meras 2020 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. T27-281 pranešė Komisijai, kad G. S. į Savivaldybės merą ar Savivaldybės tarybą dėl išimties atstovauti Verslininkų organizaciją nei žodžiu, nei raštu nesikreipė. Aukščiau minėto Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje yra reglamentuotas imperatyvus draudimas valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui atstovauti privačioms grupėms ar asmenims ir ginti jų interesus valstybės ar savivaldybių institucijose. LVAT yra konstatavęs, kad minėtame straipsnyje įtvirtinti atstovavimo ribojimai tiesiogiai nesieja nustatytų ribojimų su konkrečiais padariniais, t. y. interesų konfliktu, sprendimų priėmimu ar turtiniu suinteresuotumu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. gruodžio 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-2959/2012).

Teismas palaiko VTEK Sprendime padarytą išvadą ir konstatuoja, kad pareiškėjas nesilaikė Įstatymo12 straipsnio 2 dalyje nustatytų apribojimų, nes neturėdamas leidimo atstovauti Verslininkų organizacijai, teikė Verslininkų organizacijos vardu Raštą Savivaldybės tarybai su siūlymais dėl nekilnojamojo turto, žemės ir žemės mokesčių tarifų ir lengvatų nustatymo. Taigi tokiu būdu pareiškėjas pažeidė minėtą imperatyvią Įstatymo nuostatą, kuri draudžia atstovauti toje institucijoje ar įstaigoje, kurioje valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo eina pareigas.

Įstatymo 3 straipsnis reglamentuoja deklaruojančių asmenų pareigas. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad viešųjų interesų viršenybei užtikrinti deklaruojantys asmenys privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, kad toks konfliktas yra.

Įstatymo 11 straipsnis įtvirtina pareigą deklaruojančiam asmeniui nusišalinti. Šio straipsnio pirmoje dalyje nustatyta, kad deklaruojančiam asmeniui draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas, jeigu atliekamos tarnybinės pareigos yra susijusios su jo privačiais interesais. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus, prieš atlikdamas tarnybines pareigas arba pradėjęs jas atlikti, deklaruojantis asmuo privalo informuoti institucijos ar įstaigos vadovą ar jo įgaliotą asmenį arba kitą į pareigas priimantį ar skiriantį subjektą, arba kolegialią valstybės ar savivaldybių instituciją (kai deklaruojantis asmuo yra kolegialios valstybės ar savivaldybių institucijos narys) ir asmenis, kurie kartu atlieka tarnybines pareigas, ir pareikšti apie nusišalinimą, ir jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas.

Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje interesų konfliktas įvardijamas kaip situacija, kai deklaruojantis asmuo, atlikdamas tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybinį pavedimą, turi priimti ar dalyvauti priimant sprendimą arba įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo pačiais interesais. Šio straipsnio 3 dalyje privatūs interesai apibrėžiami kaip deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda, deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas ar kitas panašaus pobūdžio interesas deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas. Šio straipsnio 4 dalyje apibrėžti viešieji interesai, kurie yra visuomenės suinteresuotumas, kad deklaruojantys asmenys visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai.

LVAT praktikoje dėl Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto pažeidimo yra išaiškinęs, kad tokiam pažeidimui kvalifikuoti pakanka nustatyti, jog priimant sprendimą asmuo nepasielgė taip, kad nekiltų abejonių, jog egzistuoja toks konfliktas. Konfliktą kelia asmens, dirbančio valstybės tarnyboje, galimas šališkumas priimant sprendimus, jo teigiamas ar neigiamas nusistatymas, todėl toks asmuo, priimdamas sprendimus, privalo vengti net šališkumo regimybės. Toks teisės aiškinimas grindžiamas Įstatymo 1 straipsnyje nustatyta šio įstatymo paskirtimi įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą (LVAT 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-3154/2011, 2013 m. kovo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-518/2013). Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis administracinių teismų praktikoje aiškinama kaip draudžianti atlikti teisei priešingas veikas – dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, t. y. reikalaujanti susilaikyti nuo tam tikro elgesio varianto (LVAT 2011 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-1121/2011). Vertinant, ar buvo pažeista Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnyje įtvirtintomis taisyklėmis, būtina išsiaiškinti tik tą faktinę aplinkybę, ar asmuo dalyvavo rengiant, svarstant, priimant ar kitaip pateikiant sprendimus (LVAT 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-2312/2011; 2011 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-63-2861/2011; 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-2728/2012).

Pagal administracinių teismų praktiką, Įstatymo pažeidimui konstatuoti nėra būtina nustatyti, jog asmuo apie savo privačius interesus įgyvendino viešųjų interesų sąskaita, užtenka to, kad jis neįvykdė Įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintos pareigos nusišalinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą (žr. pvz., LVAT 2011 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2312/2011, 2011 m. spalio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-3330/2011, 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-2728/2012).

Įstatymo 6 straipsnis nustato deklaracijos turinį. Šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad deklaruojantis asmuo deklaracijoje privalo nurodyti privačius interesus, egzistuojančius ar galinčius atsirasti dėl jo ar jam artimų asmenų narystės ar (ir) einamų pareigų juridiniuose asmenyse, išskyrus narystę politinėse partijose ir profesinėse sąjungose. Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas yra Savivaldybės tarybos narys, kurio narystė ir einamos pareigos Verslininkų organizacijoje laikytinos jo privačiu interesu ir interesų konfliktą galinčia sukelti aplinkybe. LVAT yra konstatavęs, kad tam tikrų aplinkybių deklaravimas savaime nereiškia asmeniui kylančio (kilsiančio) interesų konflikto – įvardijamos tik prielaidos tokiam konfliktui kilti. Kita vertus atsiradus konkrečių aplinkybių, kai reikia spręsti klausimą, susijusį su deklaruotaisiais duomenimis, šios prielaidos tampa interesų konfliktu, kurio vengdamas valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privalo nusišalinti (LVAT 2013 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-230/2013).

LVAT taip pat yra išaiškinęs, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo turi elgtis taip, kad jo veiksmai visuomenės viešosios nuomonės požiūriu nekeltų jokių abejonių dėl galimų asmeninio suinteresuotumo prielaidų. Įstatymų leidėjas aiškiai apibrėžė, kokių priemonių ir kokia tvarka tokiu atveju privalu imtis galimo interesų konflikto situacijoje, t. y. aktyviais ir aiškiai išreikštais veiksmais nusišalinti (pareikšti nušalinimą) nuo atitinkamų sprendimų rengimo, svarstymo, priėmimo ir nedalyvauti šiose procedūrose (LVAT 2008 m. spalio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1945-2008; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1121/2011).

Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad tarybos narys savivaldybės tarybos posėdyje prieš pradedant svarstyti klausimą, kuris jam sukelia interesų konfliktą, privalo informuoti savivaldybės tarybą apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą, ir, jeigu savivaldybės taryba nusišalinimą priima, jokia forma nedalyvauti toliau svarstant šį klausimą. Savivaldybės taryba gali motyvuotu sprendimu, vadovaudamasi VTEK patvirtintais kriterijais, pareikšto nusišalinimo nepriimti ir įpareigoti tarybos narį dalyvauti toliau svarstant šį klausimą. Balsavimas dėl tarybos nario nusišalinimo nepriėmimo vyksta prieš pradedant svarstyti klausimą, kuris tarybos nariui sukelia interesų konfliktą.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas aktyviai dalyvavo Komiteto ir Savivaldybės tarybos posėdžiuose, užduodamas klausimus pranešėjui, diskutuodamas ir teikdamas tuos pačius siūlymus, kuriuos Raštu pateikė Verslininkų organizacijos vardu dėl nekilnojamojo turto, žemės ir žemės nuomos mokesčių tarifų. VTEK skundžiamame Sprendime konstatavo, kad Savivaldybės taryboje svarstant klausimus, susijusius su Verslininkų organizacijos Raštu su pasiūlymais dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifų bei pasiūlymais dėl žemės ir žemės nuomos mokesčių tarifų, pareiškėjui kilo interesų konfliktas ir jis privalėjo nusišalinti nuo dalyvavimo Komiteto 2019 m. gegužės 29 d. ir Savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 30 d. posėdžiuose, svarstant ir balsuojant dėl Verslininkų organizacijos Rašte pateiktų pasiūlymų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Savivaldybės specialistų buvo prašoma, kad Verslininkų organizacija, kaip suinteresuotas Rašto nagrinėjimu subjektas, pateiktų siūlymų dėl aptariamųjų sprendimų projektų, įrodo jos suinteresuotumą nekilnojamojo turto ir žemės mokesčių bei žemės nuomos mokesčio tarifų ir lengvatų nustatymu. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstyta teismų praktiką bei teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad nėra pagrindo nesutikti su VTEK Sprendime padarytomis išvadomis, todėl pareiškėjo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Teismas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad VTEK dirbtinai sukūrė aplinkybę, jog jis yra Verslininkų organizacijos vienasmenio valdymo organo narys ir šią aplinkybe pasinaudojo priimant Sprendimą. Atkreiptinas dėmesys, kad VTEK teisingai nurodė faktines aplinkybes, kurios buvo nurodytos pareiškėjo privačių interesų deklaracijoje ir jas įvertino aktualaus teisinio reglamentavimo ir Verslininkų organizacijos įstatų kontekste. Pažymėtina, kad svarbi vertintina aplinkybė buvo dėl pareiškėjo ir Verslininkų organizacijos ryšio bei aplinkybė, kad Įstatymas tokius ryšius įpareigoja ne tik deklaruoti, bet ir įvertinti, kad dėl deklaruojamų duomenų pareiškėjui gali kilti interesų konfliktas.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad Verslininkų organizacija ir jos taryba neįgaliojo pareiškėjo atstovauti jai Savivaldybės taryboje sprendžiant Rašte nurodomus klausimus.

Iš į bylą pateiktų 2006 m. birželio 9 d. Juridinių asmenų registre įregistruotų Verslininkų organizacijos įstatų (toliau – Įstatai) matyti, jog Verslininkų organizacija - tai viešasis juridinis asmuo, vienijantis Jurbarko verslininkus, kurios teisinė forma – asociacija (Įstatų 1 ir 2 punktai). Įstatuose įtvirtinti pagrindiniai Verslininkų organizacijos tikslai (7.1, 72. ir 7.4 papunkčiai). Pagal Įstatų 17 punktą Verslininkų organizacijos valdymo organai yra taryba ir tarybos pirmininkas. Tarybos darbui vadovauja tarybos pirmininkas, jam nesant – pavaduotojas, pastarųjų nesant – pirmininko įgaliotas tarybos narys (Įstatų 24.8 papunktis). Pagal Įstatus Verslininkų organizacijos tarybos pirmininkas: atstovauja organizacijai, jai vadovauja, pirmininkauja posėdžiams, pasirašo tarybos, susirinkimo protokolus, nutarimus ir kitus dokumentus; jos vardu sudaro sutartis su fiziniais ir juridiniais asmenimis; atstovauja jai teisme, valstybės ar savivaldybių valdymo bei atstovavimo organuose ir santykiuose su kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis (Įstatų 27.1, 27.3, 27.6 papunkčiai). Pagal Įstatų 10.3 papunktį Verslininkų organizacijai atstovauja taryba, tarybos pirmininkas, tarybos nariai – atstovai, patvirtinti susirinkime.

Taigi atsižvelgiant į paminėtas Įstatų nuostatas, G. S., kaip Verslininkų organizacijos tarybos pirmininkui, yra suteikta teisė atstovauti minėtai asociacijai valstybės ir savivaldybių valdymo organuose ir santykiuose su kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis be atskiro įgaliojimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčijamame Sprendime teisingai ir pagrįstai įvertinta, kad pareiškėjas, Verslininkų organizacijos vardu teikdamas (pasirašydamas) Raštą su konkrečiais siūlymais, atstovavo šiai asociacijai, veikė ne kaip atstovas pagal įstatymą, o kaip atstovas pagal pavedimą - būdamas Verslininkų organizacijos tarybos pirmininku. Taigi teismas konstatuoja, kad pareiškėjas šiais savo veiksmais nesilaikė Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatytų ribojimų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Verslininkų organizacija neturi jokio suinteresuotumo teikti siūlymus dėl mokesčių nustatymo pavieniams ar daliai jos narių.

Remiantis aukščiau nurodytais Verslininkų organizacijos įstatų 12 punktu bei 7.1 papunkčiu, sutiktina su Komisijos pozicija, kad Verslininkų organizacija neturi jokio suinteresuotumo teikti siūlymus dėl mokesčių nustatymo pavieniams ar daliai jos narių, nes pagal savo Įstatus turi atstovauti visiems savo nariams bei Jurbarko rajono verslininkams. Teismas sutinka su Komisijos vertinimu, kad minėta aplinkybė nėra pakankama paneigti faktui, kad Verslininkų organizacijos tikslas yra atstovauti Jurbarko rajono verslininkų interesams, o teikdama Raštą Savivaldybės tarybai Verslininkų organizacija siekė minėtų tikslų.

Pareiškėjas taip pat teigia, kad VTEK turėjo pasisakyti dėl jo, kaip individualios įmonės savininko, mokančio nekilnojamojo turto mokestį, ir fizinio asmens, mokančio žemės mokestį, galimo asmeninio suinteresuotumo aspekto.

Pažymėtina, kad Komisijos pareiškėjui pateiktame Pranešime apie pradėtas tyrimą buvo nurodyta, kad pareiškėjas, būdamas Verslininkų organizacijos tarybos pirmininku, pateikė Savivaldybės tarybai Raštą, kurio pasiūlymus vėliau svarstė ir už juos balsavo Savivaldybės tarybos posėdyje. Teismas sutinka su Komisijos pozicija, kad ji, įvertinusi Pranešime išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasi teisės aktais, pradėjo tyrimą siekiant išsiaiškinti, ar pareiškėjas, Verslininkų organizacijos vardu teikdamas Savivaldybės tarybai Raštą, nepažeidė Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto draudimo atstovauti privačioms grupėms ar asmenims ir ginti jų interesus valstybės ar savivaldybių institucijose bei, dalyvaudamas Savivaldybės tarybos ir Komiteto posėdžiuose, svarstant ir priimant sprendimus dėl Rašte išdėstytų pasiūlymų, nepažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatoms, įpareigojančioms vengti interesų konflikto ir nusišalinti nuo interesų konfliktą sukeliančių sprendimų rengimo, svarstymo ir priėmimo, kuris buvo susijęs tik su Verslininkų organizacijos teiktu Raštu ir pasiūlymu. Kadangi VTEK tyrimo objektas ir vertinimo dalykas buvo susijęs ne su pareiškėjo, kaip, privataus fizinio asmens ar juridinio asmens savininko, mokamais nekilnojamojo turto ar žemės mokesčiais, o su jo, kaip asmens, veikusio Verslininkų organizacijos vardu, pateiktu Raštu su pasiūlymais, nustatant 2020 m. nekilnojamojo turto bei žemės ir 2019 m. žemės nuomos mokesčių tarifus ir lengvatas, Komisija neturėjo pareigos pasisakyti ir vertinti dėl pareiškėjo, kaip individualios įmonės savininko, mokančio nekilnojamojo turto mokestį, ir fizinio asmens, mokančio žemės mokestį, galimo asmeninio suinteresuotumo, todėl Komisija ginčijamame Sprendime pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas, Verslininkų organizacijos vardu pateikęs Raštą su pasiūlymais tam tikrais klausimais, negali, kaip Savivaldybės tarybos narys, dalyvauti šiuos pasiūlymus svarstant ir priimant dėl jų sprendimus, kadangi jis veikia interesų konflikto situacijoje.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su Komisijos Sprendimo argumentais ir padarytomis išvadomis, todėl sprendžia, kad naikinti skundžiamą Sprendimą nėra teisinio ir faktinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Pareiškėjas skunde nurodo ir daugiau argumentų, jo manymu, pagrindžiančių ginčijamo Sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie nėra esminiai ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytų išvadų. Pažymėtina ir tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo G. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Violeta PetkevičienėJolita RasiukevičienėVita Valeckaitė