Telšių apylinkės teismo sprendimas

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, daugiabučių namų savininkų bendrijos „Radasta“ atstovui A. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Virdaleka“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, „Ergo Insurance“ SE, veikianti per Lietuvos filialą, savivaldybės įmonė Kretingos komunalininkas, daugiabučio namo savininkų bendrija „Radasta“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Šioje byloje ginčas kilo dėl išmokėtos draudimo išmokos priteisimo regreso teise. Byloje nustatyta, kad 2018 m. spalio 22 d. buvo aplieti du butai, esantys daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Minėtu laikotarpiu namas buvo renovuojamas. Statybos darbų pradžia buvo 2018 m. birželio 21 d. (2 t., b. l. 44-46), statybos darbai buvo baigti 2019 m. balandžio 24 d. (2 t., b. l. 28-33). Pagal 2017 m. birželio 1 d. pavedimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – DNSB) „Radasta“ sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis savivaldybės įmonei (toliau – SĮ) Kretingos komunalininkui pavedė atlikti visus būtinus administracinius ir teisinius veiksmus, pasirašyti ir pateikti visus būtinus dokumentus, susijusius su namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projektu (2 t., b. l. 34-37). Pagal tarp SĮ Kretingos komunalininko ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Virdaleka“ 2017 m. liepos 25 d. sudarytą pagrindinę sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimą (bendrastatybinius darbus: cokolio, sienų, perdangos šiltinimą, langų, durų montavimą) atliko atsakovė.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnį, reglamentuojantį draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis); reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos davėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (6.1015 straipsnio 2 dalis).

Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas). Šioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės, reiškianti, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto statinio, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą, kuris laikomas ir neteisėtais veiksmais, ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjama valdytojo kaltė. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį atsakomybės subjektu gali būti ne tik asmuo, valdantis daiktą nuosavybės teise, bet ir kitais teisėtais pagrindais – jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui. Nekilnojamojo turto savininkas laikomas savarankiškai įgyvendinančiu valdymo teisę, nebent jis įrodo, kad ją savarankiškai įgyvendina kitas asmuo. Ieškovė ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, daugiabučio namų savininkų bendrijos „Radasta“ pirmininkas teigia, kad renovacijos darbų metu atsakovei buvo suteikta teisė naudotis techninėmis patalpomis, kuriose buvo šildymo sistemos nuorinimo kranai ir kuriuos atsukus buvo aplieti butai, todėl atsakovė laikytina techninių patalpų valdytoja ir yra atsakinga už atsiradusią žalą. Pažymėtina, kad taikant CK 6.266 straipsnio 2 dalį, asmuo, viešame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą, ir tuo atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016, 22 punktas).

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė pagal 2017 m. liepos 25 d. sudarytą pagrindinę sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su SĮ „Kretingos komunalininku atliko daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), renovaciją (bendrastatybinius darbus: cokolio, sienų, perdangos šiltinimą, langų, durų montavimą), šiems darbams atlikti jai buvo sudaryta galimybė patekti į rūsio, šeštame aukšte esančias technines bei kitas statybos darbams atlikti patalpas. Nors ieškovės atstovas ir DNSB „Radasta“ pirmininkas nurodo, kad suteikus galimybę patekti į nurodytas patalpas, atsakovė tapo šių patalpų valdytoja, šie teiginiai atmestini kaip nepagrįsti, nes galimybinė patekti į patalpas nesuteikia atsakovei teisės savarankiškai valdyti rūsio, techninių bei kitų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Atsakovė įsipareigojo tik pagal 2017 m. liepos 25 d. sudarytą pagrindinę sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti tam tikrus daugiabučio namo atnaujinimo (modernizacijos) darbus, t. y. cokolio, sienų, perdangos šiltinimą, langų, durų montavimą, kuriuos atsakovė atliko ne savo nuožiūra ir iniciatyva, o pagal su SĮ Kretingos komunalininku 2017 m. liepos 25 d. sudarytą pagrindinę sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), SĮ Kretingos komunalininkui sprendžiant dėl darbų kiekių ir jų atlikimo terminų, t. y. rangovė veikė tik pagal užsakovės nurodymus. Byloje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad techninės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), buvo perduotos atsakovei savarankiškai valdyti, todėl darytina išvada, kad atsakovei statinio techninių patalpų valdymas neperėjo ir jai CK 6.266 straipsnio pagrindu atsakomybė nekyla.

Pagal CK 6.245 straipsnio 4 dalį deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019, 77 punktas). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019, 33 punktas).

Byloje nėra ginčo, kad 2018 m. spalio 22 d. buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir šio buto savininkei padaryta 2161,40 Eur žala, kurią atlygino ieškovė išmokėdama draudimo išmoką. Byloje kyla ginčas, dėl kokių priežasčių buvo užlietas minėtas butas. Ieškovė, remdamasi DNSB „Radasta“ pirmininko teigimu, nurodo, kad to priežastis yra atsakovės vykdyti renovacijos darbai, t. y. nešant statybos šiukšles atsakovės darbininkai atsuko šilumos nuorinimo kraną ir tokiu būdu apliejo butą. Pažymėtina, kad byloje, be DNSB „Radasta“ pirmininko nuomonės, nėra pateikta jokių išvadų ar kitų rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų nurodytą teiginį. Kaip patvirtino pats bendrijos pirmininkas A. K., įvykio metu jis buvo darbe ir paties įvykio nematė, o tokią išvadą padarė, kai grįžęs po darbo, t. y. po 17 val. apžiūrėjo technines patalpas ir pamatė, kad tik iš pirmos laiptinės, kurioje yra užlieti butai yra išneštos šiuklės. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojas V. V. paaiškino, kad šiukšlės buvo išneštos 2018 m. spalio 22 d. darbo dienos metu sužinojus, kad yra aplieti butai, siekiant užtikrinti, kad būtų galima laisvai prieiti iki šildymo sistemos nuorinimo krano ir nustatyti įvykio aplinkybes. Vandens nuotėkio priežasties negalėjo įvardinti ir liudytojos, aplietų butų savininkės I. S. ir L. K. Pažymėtina, kad nei vienas teismo posėdžiuose apklaustas liudytojas nepatvirtino, kad įvykio dieną atsakovės darbininkai dirbo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmoje laiptinėje, kurioje įvyko vandens nuotėkis. Iš byloje pateikto statybos darbų žurnalo matyti, kad 2018 m. spalio 22 d. jokie darbai nurodytoje laiptinėje nevyko. Liudytoja I. S. nurodė, kad pastebėjusi, jog jos butas užlietas, išbėgo į kiemą ir ten rado darbininkus, liudytojas K. D. taip pat nurodė, kad jam atvykus apžiūrėti šildymo sistemos, techninė patalpa buvo tuščia, darbininkų pirmoje laiptinėje nebuvo. DNSB „Radasta“ pirmininko A. K. pateiktos, jo teigimu, statybos žurnalo nuotraukos, kuriose nurodyti 2019 m. spalio 22 d. statybos darbai, negali būti laikomos tinkamu įrodymu byloje, nes pateiktos kelios nuotraukos, o ne visas dokumentas, taigi nėra aišku, koks dokumentas buvo fotografuotas, kada atliktos į bylą pateiktos nuotraukos. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad V. V. nurodė, kad 2018 m. spalio 22 d. ryte matė K. D., vaikščiojantį po namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptines. K. D. ir A. K. nurodė, kad tą dieną K. D. buvo darbe, ką patvirtina uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ išduota pažyma apie K. D. darbo laiką (2 t., b. l. 88), tačiau tiek pats liudytojas K. D., tiek A. K. patvirtino, kad 2018 m. spalio 22 d. K. D. darbo dienos metu buvo atvykęs apžiūrėti šildymo sistemos, nors pateiktoje pažymoje apie darbo laiką tai nėra pažymėta. Be to, K. D. V. V. siūlė nuostolius dėl užlieto buto dalintis per pusę, tą patvirtino liudytojas V. Z. Esant nurodytoms aplinkybėms bei vadovaujantis tuo, kad teismo sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, vien aplinkybė, kad atsakovė vykdė daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo darbus, neleidžia daryti išvados, kad žala buvo padaryta būtent dėl atsakovės veiksmų.

Ieškovės atstovo ir daugiabučių namų savininkų bendrijos „Radasta“ pirmininko A. K. teigimu, atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 5 punkte nurodytas pareigą užtikrinti saugų darbą, gaisrinę saugą ir aplinkos apsaugą bei tinkamas darbo higienos sąlygas statybvietėje ir statomame statinyje, taip pat gretimos aplinkos bei gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą, greta statybvietės gyvenančių, dirbančių, poilsiaujančių ir judančių žmonių apsaugą nuo statybos darbų keliamo pavojaus, be to, nepažeisti trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygų, nurodytų Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje. Visgi iš dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų nustatyta, kad vykdant pastato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), atnaujinimo darbus buvo atliekami cokolio, sienų, perdangos šiltinimo, langų, durų montavimo darbai, dėl ko tam tikrų patalpų nebuvo galimybės užrakinti, nuo dalies patalpų raktų nebuvo, S. V. perėmus vykdyti pastato atnaujinimo darbus buvo nusistovėjusi praktika dalies patalpų nerakinti, byloje nėra rašytinių įrodymų, kad dėl to DNSB „Radasta“ pirmininkas A. K. būtų pareiškęs pretenzijas atsakovei.

Apibendrinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų ir dėl to nėra priežastinio ryšio su butui, esančiam Kretingoje, (duomenys neskelbtini), padaryta žala, todėl ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, tačiau atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas ir jų priteisti neprašė.

Trečiojo asmens DNSB „Radasta“ atstovas teismo posėdyje prašė priteisti iš atsakovės 150 Eur kelionės į teismą išlaidas, tačiau jokių įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Be to DNSB „Radasta“ byloje dalyvavo ieškovo, kurio ieškinys atmestas, pusėje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, DNSB „Radasta“ bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.