- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-29
- Bylos Nr.
- T-2241-1130/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Erlandas Stanislovaitis
- Nuteistasis
- D. K.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Erlandas Stanislovaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. gruodžio 1 d. nutarimo Nr. RV-25-3954 „Dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam D. K.“, gimusiam (duomenys neskelbtini), patvirtinimo klausimą, bei
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Armando Vainausko skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. gruodžio 1 d. nutarimo Nr. RV-25-3954 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam D. K. (D. K.).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. K. (D. K.) (toliau – ir nuteistasis, teisės pažeidėjas) Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 2 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 265 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, pastarajam paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsniu, subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. nuosprendžiu (pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu) paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 13 metų 1aisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 13 metų laisvės atėmimo bausmė.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi buvo pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 2 d. nuosprendis, pakeičiant D. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, kvalifikavimą į BK 22 straipsnio 1 dalį bei 260 straipsnio 3 dalį, ir paskiriant 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Paskirta galutinė subendrinta 11 metų laisvės atėmimo bausmė.
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu D. K. pripažintas kaltu pagal BK 181 straipsnio 2 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, minėtu nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apygardos teismo 2016 m. birželio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 11 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, D. K. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu bei Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 2 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi, paskirtos bausmės subendrintos paskiriant galutinę subendrintą 11 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. gruodžio 7 d. gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. gruodžio 1 d. nutarimas Nr. RV-25-3954 „Dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam D. K.“ (toliau – ir Nutarimas). Nutarime nurodyta, kad Nuteistojo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžia – 2015 m. rugpjūčio 18 d., pabaiga – 2027 m. vasario 18 d., neatliktos bausmės dalis 2023 m. lapkričio 29 d. – 3 metai 2 mėnesis 20 dienų. D. K. 2/3 teismo paskirtos bausmės atliko 2023 m. balandžio 18 d. Nuteistasis lygtinio paleidimo atveju planuoja gyventi: (duomenys neskelbtini).
Toliau nutarime išdėstyta, kad nuteistasis terminuotą laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2015 m. rugpjūčio 18 d., 2019 m. rugpjūčio 19 d. perkeltas iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos į Vilniaus pataisos namus tęsti bausmės atlikimo. Bausmės atlikimo metu nuteistasis dalyvavo mokymosi procese, užsiima individualia apmokestinamąja veikla. Laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis.
Nutarime nurodoma, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis 6 kartus skatintas (paskutinį kartą 2023 m. rugpjūčio 22 d.) ir 8 kartus baustas administracine tvarka (paskutinį kartą 2019 m. gegužės 22 d.), 1 nuobauda panaikinta Regionų apygardos administracinio teismo. Teisės pažeidėjas iki įkalinimo turėjo įgijęs vidurinį išsilavinimą, bausmės atlikimo metu įgijo kompiuterinio projektavimo operatoriaus bei medienos ir medienos gaminių, baldų, popieriaus ir popieriaus gaminių baldžiaus profesinę kvalifikaciją. Nuo 2022 m. gegužės 19 d. Vilniaus pataisos namų direktoriaus leidimu jam leista užsiimti logistikos konsultacine veikla, kurią vykdo iki šiol. Nuteistasis pateikė 2023 m. spalio 20 d. UAB „Melniko auto“ pažymą, patvirtinančią jo galimybę įsidarbinti lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos atveju.
Nutarime minima, kad struktūruotoje aplinkoje nuteistasis vengia konfliktinių situaciją (apie smurtinio elgesio apraiškas pataisos įstaigoje duomenų nėra). Interviu metu išsako realius planus, susijusius su vertybinėmis nuostatomis šeimos ir darbo srityse. Duomenų apie asmens savitvardos praradimo atvejus nėra. Bausmės atlikimo metu nuteistasis dėjo pastangas spręsti finansinius sunkumu, artimųjų pagalba sumokėjo skolas, dalyvavo prevencinėse pataisos priemonėse, susijusiose su finansų valdymu.
Taip pat nutarime nurodoma, kad Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisija 2023 m. gegužės 16 d. nutarimu Nr. RV-25-1593 priėmė sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo ir pateikė rekomendacijas tęsti dalyvavimą individualiame resocializacijos plane numatytose priemonėse, nukreiptose į aktualių kriminogeninių sričių valdymą. Turimais duomenimis, D. K. rekomendacijas vykdė: dalyvavo užsiėmimuose „Nerimo valdymas“, „Psichologinė savęs analizė grupėje“, dailės terapijoje „R.A.K.T.A.S.“, „Skolų valdymas“, išieškojimo procesas., lėšų tvarkymas“, „Potrauminio streso sindromo įveikimas“, pozityvaus užimtumo priemonėse, atliko gerbūvio darbus.
Minima, jog D. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, aktyviai įsitraukia į resocializacijos procesą, Vilniaus kalėjime laikosi nustatytų vidaus tvarkos taisyklių. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, Komisija, kurios posėdyje dalyvavo 6 nariai, konstatavo, kad nuteistasis padarė pažangą, valdydamas savo nusikalstamo elgesio riziką, yra stebimi pozityvūs nuteistojo asmenybės pokyčiai, praktiškai nebėra dinaminių kriminogeninių veiksnių, kurie galėtų būti koreguojami resocializacijos priemonių pagalba, ir balsų dauguma (4 balsai už, 2 balsai prieš), nutarė taikyti nuteistajam D. K. lygtinį paleidimą pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
Taip pat nutarime nurodytos atskirosios 2 Komisijos narių motyvuotosios nuomonės: 1) siūloma netaikyti lygtinio, nes tik pastaruoju metu stebimos pastangos valdyti riziką; 2) siūloma netaikyti lygtinio, nes nuteistas už sunkų nusikaltimą bendrininkų grupėje, 2017 metais buvo atsisakęs administracijos siūlomo darbo, manytina, jog turi neigiamas nuostatas į visuomenės vertybes.
Šalies argumentai
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroras A. Vainauskas pateikė skundą, kuriuo prašo netvirtinti Komisijos 2023 m. gruodžio 1 d. nutarimo Nr. RV-25-3954 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam D. K.. Skunde nurodoma, kad Komisijos nutarime pateikti duomenys patvirtina, kad nuteistasis D. K. 2023 m. balandžio 18 d. atlikęs įstatymo nustatytos paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kai jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, bet lygtinio paleidimo taikymui būtinos materialiosios sąlygos – pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Prokuroras skunde taip pat pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, turi būti atsižvelgiama ir į visuomenės interesą, reikalaujantį jog nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų adekvačią bausmę jo padarytoms veikoms. D. K. nuteistas už labai sunkų nusikaltimą, ir už jį paskirtos neatliktos bausmės dalis yra pakankamai didelės – 3 metai 2 mėnesiai 20 dienų, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė. Skunde pažymima, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, neapsiribojama tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis, nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu, tačiau reikia vadovautis paskirtos bausmės tikslais, bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Prokuroro nuomone, nuteistasis D. K. neatitinka visų įstatymo numatytų lygtinio paleidimo taikymo kriterijų ir lygtinai paleidus nuteistąjį D. K. būtų pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai bei neįgyvendinta bausmės paskirtis.
Prokuroras skunde pritaria atskirosioms motyvuotoms 2 Komisijos narių nuomonėms ir argumentams dėl lygtinio paleidimo netaikymo.
Atsiliepimų į skundą negauta.
Komisijos Nutarimas tvirtinamas, prokuroro skundas netenkinamas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 360 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) nustatytos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti. Jei dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos buvo gautas skundas, šį klausimą teismas išnagrinėja ir išsprendžia kartu su skundu.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BVK 83 straipsnyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant asmenys negali būti paleisti iš pataisos įstaigos lygtinai. Nagrinėjamu atveju minėtų aplinkybių, kurioms esant negalima taikyti lygtinio paleidimo, nenustatyta.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, susipažinęs su Komisijos pateikta medžiaga, nustatė, kad D. K. atliko du trečdalius jam paskirtos bausmės 2023 m. balandžio 18 d., taigi, yra BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Kartu teismas primena, kad lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinas materialus pagrindas – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Nagrinėjamu atveju 2023 m. lapkričio 17 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-25-3804 nurodyta, kad Vilniaus kalėjime atlikus pakartotinį rizikos vertinimą nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl, nagrinėjant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, svarbu įvertinti, ar yra padaryta pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas sudarytų pagrindą manyti, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals. Būtina įvertinti nuteistojo asmenybę, jo elgesį visą bausmės atlikimo laiką, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, požiūrį į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, socialinius ryšius ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Nagrinėjant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, neapsiribotina vien tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinėmis reabilitacijos programomis, nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Teisės aktuose nenustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, todėl sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje nustatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Svarstant klausimą, ar yra pasiekti bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnyje, svarbus ir visuomenės interesas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri ne tik paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, tačiau ir būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kuris reikalauja, kad nusikaltimą padaręs asmuo būtų nubaustas bei įstatymų nustatyta tvarka atliktų teismo paskirtą bausmę. Pažymėtina, jog lygtinio paleidimo instituto nėra privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. BK nėra numatyta, kad nustatant bausmės dydį turi būti įvertinama ir nuteistojo paleidimo galimybė, suėjus atitinkamam, įstatyme numatytam terminui, nes pagal galiojančius įstatymus, nuteistojo lygtinio paleidimo galimybė vertinama bausmės atlikimo metu, atsižvelgiant į nuteistojo elgesį, dedamas pastangas mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, galimybę jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir kt.
Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad jis anksčiau teistas 3 kartus, šiuo metu atlieka realią subendrintą laisvės atėmimo bausmę pagal kelis nuosprendžius, terminuotą laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Nuteistasis bausmę atlieka nuo 2015 m. rugpjūčio 18 d., nuo 2019 m. m. rugpjūčio 19 d. perkeltas iš Pravieniškių pataisos namų - atviros kolonijos į Vilniaus pataisos namus (dabartinį Vilniaus kalėjimą), bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, bausmės atlikimo metu nuteistasis 6 kartus buvo skatintas (paskutinį kartą 2023 m. rugpjūčio 22 d.), 8 kartus buvo baustas drausmine tvarka (paskutinį kartą 2019 m. gegužės 22 d.), 1 nuobauda, paskirta 2019 m. liepos 25 d. panaikinta 2020 m. gegužės 20 d. Regionų apygardos administracinio teismo sprendimu, kas rodo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus. Tačiau kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos duomenų, toks nuteistojo elgesys išskirtinai buvo atliekant bausmę Pravieniškių pataisos namuose- atvirojoje kolonijoje, nes nuo 2019 m. rugpjūčio 19 d. tęsiant laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose (dabartiniame Vilniaus kalėjime), D. K. nei karto nepažeidė nustatytų taisyklių ar režimo reikalavimų, ne kartą skatintas už nepriekaištingą elgesį, tame tarpe ir už pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
Žemesnės instancijos teismas
Prokuroras iš esmės su Komisijos nutarimu nesutinka, nes, jo manymu, D. K. nepadarė reikšmingos pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Prokuroro nuomone, nors nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones, geba laikytis pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos bei reikalavimų, bet tai nepakankama daryti pagrįstą išvadą, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nenusižengs.
Lietuvos kalėjimo tarnybos Vilniaus kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2023 m. lapkričio 17 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-25-3804 nurodyta, kad Vilniaus kalėjime atlikus pakartotinį rizikos vertinimą nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Aptariant nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos kriterijų, svarbu paminėti ir pastarojo ankstesnių nusikalstamo elgesio vertinimų rezultatus. Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos, pastarasis pirmą kartą buvo vertinamas 2017 m. gegužės 3 d. (vertinimas atliktas Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (dabartiniame Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių kalėjime)), kurioje tuo metu jis atliko bausmę), tuomet buvo pripažinta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Pakartotinai nuteistasis buvo vertinamas 2020 m. lapkričio 20 d. ir 2022 m. spalio 31 d. (vertinimai atlikti Vilniaus pataisos namuose (Vilniaus kalėjime)), šių vertinimų metu pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė, vertinimo metu reikšmingų rizikos pokyčių nenustatyta, tačiau pažymėta, kad pastaruoju metu stebimas taikomų priemonių, nukreiptų į aktualių kriminogeninių poreikių valdymą priėmimas, nuteistajam rekomenduojamos tęstinės socialinės reabilitacijos prevencinės ir intervencinės priemonės, siekiant valdyti kriminogeninius poreikius. 2023 m. balandžio 25 d atlikto vertinimo metu taip pat nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau pažymėta, kad nustatyti teigiami pokyčiai problemų sprendimo ir pasekmių nustatymo (mąstymo ir elgesio) srityje. Kaip matyti iš 2023 m. balandžio 26 d. socialinio tyrimo išvados Nr. RV-25-1346, joje aptarti nuteistojo statiniai kriminogeniniai veiksniai, negalintys kisti dėl nuteistojo elgesio, bei dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, galintys mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų, teigiamų jo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčių. Statiniais nuteistojo kriminogeniniais veiksniais yra pripažintini – teistumai (5); didelis bendras atskirų teisės pažeidimų skaičius, už kuriuos teisės pažeidėjas nuteistas šiame teisme, skaičius; dabartiniai teisės pažeidimai yra nuteistajam būdingo nusikalstamo elgesio (t. y. siekiant finansinės naudos) modelio dalis. Nuteistojo dinaminiais kriminogeniniais veiksniais, kurie gali mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų, teigiamų jo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčių, nurodyti šie: lėšų įgijimo bei paskirstymo įgūdžių stoka; gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys pro-socialaus elgesio raiškos; kontaktai su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis; problemų sprendimo, pasekmių numatymo sunkumai. Tarp visų anksčiau aptartų statinių ir kriminogeninių veiksnių yra pripažinti tik trys apsauginiai veiksniai – darbo patirtis įgyta iki suėmimo, bausmės atlikimo metu įgyta profesinė kvalifikacija, įsidarbinimo galimybė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju.
Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad nuteistasis lygtinio paleidimo komisijai buvo teikiamas 3 kartus. 2023 m. gegužės 16 d. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija nutarimu netaikė lygtinio paleidimo nuteistajam ir rekomendavo nuteistajam tęsti dalyvavimą individualiame resocializacijos plane numatytose priemonėse, nukreiptose į aktualių kriminogeninių sričių valdymą. 2023 m. lapkričio 17 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad D. K. rekomendacijas vykdė: reguliariai ir aktyviai dalyvavo projekte psichologės- asistentės Ž. Ilgarūbytės vedamuose užsiėmimuose „Nerimo valdymas“; 2023 m. balandžio 13 d. – 2023 m. liepos 5 d. dalyvavo ir sėkmingai užbaigė pirmąjį užsiėmimų „Psichologinė savęs analizė grupėje“ etapą; 2023 m. rugpjūčio 28 d. dalyvavo dailės terapijoje „R.A.K.T.A.S.“, orientuotoje į nusikalstamo elgesio rizikos valdymą, skatinant pozityvius pokyčius mąstymo ir elgesio bei emocinės gerovės srityse; 2023 m. rugsėjo 15 d. dalyvavo „Skolų valdymas“, išieškojimo procesas, lėšų tvarkymas“ užsiėmimuose; 2023 m. spalio 9 d. dalyvavo psichologės - asistentės Ž. Ilgarūbytės vedamuose užsiėmimuose „Potrauminio streso sindromo įveikimas“; 2 valandų trukmės „Viešojo kalbėjimo“ mokymuose; nuo 2023 m. rugsėjo 6 d. dalyvavo grupinėse psichoterapijos užsiėmimuose; taip pat nuteistasis dalyvauja nuteistųjų sėkmingo reintegravimosi visuomenėje programos „Aš esu pokytis“ grupiniuose socialinių įgūdžių ugdymo „Karjeros portretai“ užsiėmimuose dalyvavo įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse; atliko gerbūvio darbus.
Kaip matyti iš Komisijos nutarimo, vienas iš Komisijos narių atskiroje motyvuotoje nuomonėje dėl lygtinio paleidimo netaikymo nuteistajam nurodė, kad nuteistasis 2017 metais buvo atsisakęs administracijos siūlo darbo, todėl manytina, jog turi neigiamas nuostatas į visuomenines vertybes. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad 2017 m. gegužės 10 d. Pravieniškių pataisos namų- atvirosios kolonijos direktoriaus nutarimu nuteistajam už tai, kad jis kategoriškai atsisakė dirbti bet kokį pataisos įstaigos siūlomą darbą, jam buvo skirta nuobauda – pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės, tačiau 2018 m. kovo 16 d. direktoriaus nutarimu nuteistasis buvo paskatintas už nepriekaištingą elgesį ir gerą mokymąsi panaikinant prieš terminą 2017 m. gegužės 10 d. nutarimu paskirtą nuobaudą. Taip pat nuteistojo asmens byloje nurodyta, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu 2018 metais įgijo kompiuterinio projektavimo operatoriaus profesinę kvalifikaciją, 2019 metais išklausė kompiuterinio projektavimo naudojimo pagrindų mokymo programą, 2022 metais įgijo medienos ir medienos gaminių, baldų, popieriaus ir popieriaus gaminių baldžiaus profesinę kvalifikaciją. Nuteistajam išreiškus poreikį užsiimti individualia veikla, 2022 m. gegužės 19 d. jam leista užsiimti logistikos konsultacine veikla, kurią vykdo iki šiol, bei patvirtino galimybę įsidarbinti lygtinio paleidimo atveju.
Kaip matyti iš 2023 m. lapkričio 17 d. socialinio tyrimo išvados, skiltyje, kurioje nurodyti kriminogeniniai veiksniai, pakito vienas iš dinaminių veiksnių, vietoje problemų sprendimo, pasekmių numatymo sunkumų atsirado kriminalinės nuostatos, neigiamos nuostatos į visuomenės narius. Analizuojant nurodytą dinaminį veiksnį dėl lėšų įgijimo bei paskirstymo įgūdžių stokos, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad dauguma nusikalstamų veikų nuteistasis padarė tuo laikotarpiu, kai turėjo darbą ir gaudavo pajams, tačiau bausmės atlikimo metu įgijo profesinę kvalifikaciją, užsiima apmokestinamąja individualia veikla (gauna pajamas), dalyvavo užsiėmimuose „skolų valdymas, išieškojimo procesas, lėšų tvarkymas“. Išvadoje nurodyta, kad nuteistasis dėjo pastangas spręsti finansinius sunkumus, ir šiuo metu neturi finansinių įsipareigojimų.
Analizuojant D. K. gyvenimo stiliaus ypatumus, neskatinančius pro-socialaus elgesio raiškos, Išvadoje pažymėta, kad D. K. nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, teisės pažeidimai buvo vykdomi sąmoningai, tuo metu tai buvo jo pasirinkto gyvenimo būdo pasekmė; kriminalines nuostatas turinčių asmenų įtaka buvo nuteistojo socializacijos problema, turinti sąsajų su jo nusikalstamu elgesiu ir kriminaliniu gyvenimo stiliumi. Išvadoje nurodyta, kad šiuo metu nuteistasis kritiškai vertina ankstesnį savo gyvenimo būdą bei elgesį, pabrėžia šeimos ir darbo svarbą, turi ateities planų. Duomenų, kad bausmės atlikimo metu atliktų veiksmus, kurie skatintų nusikalstamą elgesį nėra.
Dėl nuteistojo kontaktų su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis, kriminalinių nuostatų bei neigiamų nuostatų į visuomenės narius, išvadoje nurodyta, kad D. K. nusikalstamas elgesys pasireiškė vadovaujantis netinkamomis moralinėmis nuostatomis; bausmės atlikimo metu, veikiamas socialinės aplinkos, nuteistasis laipsniškai perima socialinei grupei būdingas vertybes, socialinio elgesio normas, veiklos ir bendravimo su kitais būdus ir jo elgesys atitinkamai kinta teigiama linkme.
Nuo 2019 metų (perkėlus nuteistąjį į Vilniaus kalėjimą) jis drausmine tvarka baustas nebuvo, tik skatintas, todėl negalima teigti, kad tik pastaruoju metu stebimos nuteistojo pastangos valdyti riziką. Apibendrinant, akivaizdu, kad nuo nuteistojo D. K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžios, pastarojo rizika nusikalsti ženkliai pasikeitė, yra pažanga, praktiškai nebėra dinaminių kriminogeninių veiksnių, kurie galėtų būti koreguojami resocializacijos priemonių pagalba.
Taigi, iš nurodytų aplinkybių visumos matyti, kad nuteistojo elgesys nuosekliai gerėjo, siekis keisti savo elgesį teigiama linkme nebuvo deklaratyvus ir rodo jo teigiamą motyvaciją. D. K. pastangos dirbti, pastangos keisti savo elgesį, dalyvavimas socialinės reabilitacijos priemonėse vertintini kaip sėkminga integravimosi visuomenėje pradžia. Teismo vertinimu, visos prieš tai aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistasis deda realias pastangas pakeisti savo elgesį ir toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, todėl tikslinga patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. gruodžio 1 d. nutarimą Nr. RV-25-3954 ir nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra jo atleidimas nuo paskirtos bausmės. Lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi, 364 straipsniu,
nutaria:
patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. gruodžio 1 d. nutarimą Nr. RV-25-3954 „Dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam D. K.“.
Lygtinio paleidimo terminą skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos dienos.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro A. Vainausko skundo netenkinti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.