Kauno apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant pareiškėjos (išieškotojos) UAB „ARN group“ atstovui ir suinteresuotiems asmenims: S. P. (skolininkės sutuoktiniui) ir antstolei Marijai Lekstutienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos UAB „ARN group“ prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Susipažinus su vykdomąja byla Nr. 0007/13/01630 (antstolė Marija Lekstutienė), nustatyta:

- 2013-12-30 antstolė priėmė vykdyti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013-12-16 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1439-548/2013 pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013-11-13 sprendimą dėl 2249,56 Lt skolos išieškojimo iš L. P. UAB „ARN group“ naudai;

- antstolė, atlikusi patikras registruose ir duomenų bazėse, nustatė, jog skolininkė L. P. ir S. P. yra sutuoktiniai, nuo 2009 m., vedybų sutarties nesudarę; skolininkė L. P. nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose, gauna motinystės pašalpą, iš kurios išieškojimas yra negalimas; skolininkės L. P. sutuoktinis S. P. dirba AB „Kaišiadorių paukštynas“;

- 2014-02-07 antstolio patvarkymu pasiūlyta išieškotojai UAB „ARN group“ kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (b.l. 5).

Susipažinus su Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančiu Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013-11-13 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-1439-548/2013, pagal kurį 2013-12-16 buvo išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-1439-548/2013 (b.l. 15-16) matyti, jog iš L. P. priteista 1393,00 Lt negrąžinto kredito ir kredito mokesčio pagal 2012-12-18 vartojimo kredito sutartį Nr. 56648, 767,38 Lt palūkanų, 17,18 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013-10-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 72,00 Lt žyminį mokesčio UAB „ARN group“.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo (skolininkė) L. P. su pareiškėjos (išieškotojos) UAB „ARN group“ reikalavimu iš dalies sutiko, nes šiuo metu ji jau dirba (2014 m. kovą po vaiko priežiūros atostogų grįžo į AB „Kaišiadorių paukštynas“) ir išieškojimas pagal nurodytą vykdomąjį raštą gali būti nukreiptas į jos darbo užmokestį, mokamą į AB DNB banke esančią sąskaitą, o tik vėliau – į jos sutuoktinio. Paklausta, suinteresuotas asmuo (skolininkė) L. P. atsakė, kad vartojimo kreditą iš pareiškėjos UAB „ARN group“ ji paėmė sutuoktiniui nežinant, paimtu vartojimo kreditu padengė kitą kreditą, kurį buvo išleidusi pragyvenimui.

Pagal VSDFV duomenų bazės 2014-05-28 išrašą iš tiesų suinteresuotas asmuo (skolininkė) L. P. 2014-03-23 grįžo į darbą – AB „Kaišiadorių paukštynas“ – po vaiko priežiūros atostogų (b.l. 25).

Suinteresuotas asmuo – skolininkės sutuoktinis – S. P. atsiliepimo į pareiškėjos (išieškotojos) UAB „ARN group“ prašymą nepateikė ir į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimą jam pranešta tinkamai (b.l. 11, 18), prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 666 str. 1 d. išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į jų turtą, jų dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat į jų dalį jungtinėje nuosavybėje.

Lietuvos Respublikos CPK 667 str. 1 d. nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui <...> kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Išieškotojo reikalavimu, teismas nutartimi nustato skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos CPK 667 str. 2 ir 4 d.).

Pagal Lietuvos teismų praktiką, išieškojimas galimas esant nustatytai tiek idealiajai, tiek realiajai daliai, nes Lietuvos Respublikos CPK normos neįpareigoja būtinai nustatyti realiosios skolininkui priklausančio turto bendroje nuosavybėje dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3542/2007).

Nagrinėjamu atveju pagal Lietuvos teismų praktiką, siekiant nustatyti, iš kokio turto turi būti vykdoma atsiradusi prievolė, būtina nustatyti šios prievolės pobūdį. Prievolės vykdymas iš bendro sutuoktinių turto yra prievolės asmeniui nustatymas, todėl tokios prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendro sutuoktinių turto nustato tik teismas, antstolis tokios teisės neturi ir negali priimti patvarkymo dėl skolos išieškojimo iš bendro turto, nes tokiu atveju vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-07 nutartis Nr. 3K-7-114/2008; 2009-12-23 nutartis Nr. 3K-3-567/2009; 2010-02-17 nutartis Nr. 3K-3-81/2010 ir kt.). Kai civilinės bylos nagrinėjimo metu kitas sutuoktinis nebuvo įtrauktas atsakovu, kreditorius, esant solidariai prievolei, turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį šiam sutuoktiniui, įrodinėdamas Lietuvos Respublikos CK 3.109 str. taikymo sąlygas.

Nagrinėjamu atveju vykdytinas dokumentas – Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013-12-16 išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-1439-548/2013 pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013-11-13 sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-1439-548/2013, kurioje atsakove (skolininke) buvo nurodyta tik L. P., o jos sutuoktinis S. P. nurodytoje byloje nedalyvavo bendraskoliu. Vykdomajame dokumente skolininke nurodyta tik L. P. ir nėra teismo sprendimo, kad už vykdomajame dokumente nurodytą prievolę solidariai ar asmeniškai yra atsakingas skolininkės sutuoktinis S. P..

Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendrosios, t.y. tokios, kurias įgyja abu sutuoktiniai šeimos interesais. Lietuvos Respublikos CK 3.109 str. 1 d. pateikiamas prievolių, kurios laikomos bendrosiomis sutuoktinių prievolėmis, sąrašas. Lietuvos Respublikos CK 3.109 str. 1 d. 5 p. nustatyta, kad bendrosios prievolės gali atsirasti ne tik dėl abiejų sutuoktinių veiksmų, bet ir vieno sutuoktinio iniciatyva, jei konkretų sandorį vienas sutuoktinis sudarė kito sutuoktinio sutikimu arba jį kitas sutuoktinis vėliau patvirtino, arba tokiam sandoriui kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jis sudarytas šeimos interesais. Turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu (Lietuvos Respublikos CK 3.92 str. 1 d.). Ši nuostata kyla iš bendrosios nuosavybės esmės ir sutuoktinių lygiateisiškumo principo – nesuteikti nė vienam sutuoktiniui daugiau teisių į bendrą turtą, negu jų turi kitas. Atsižvelgiant į vienodas abiejų sutuoktinių teises, susijusias su bendrąja jungtine nuosavybe, Lietuvos Respublikos CK 3.92 str. 3 d. nustatyta prezumpcija, kad, sudarydamas sandorius, sutuoktinis veikia kito sutuoktinio sutikimu, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Šia prezumpcija siekiama palengvinti civilinę apyvartą ir apsaugoti sąžiningus trečiuosius asmenis, sudarančius sandorius su sutuoktiniais, nuo galimų ieškinių siekiant nuginčyti sudarytus sandorius.

Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama turtas: įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinių veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; taip pat pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno iš jų darbinės veiklos, taip pat pensijos, pašalpos ir kt. išmokos (Lietuvos Respublikos CK 3.88 str. 1 d. 1, 3 ir 5 p.), todėl išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (Lietuvos Respublikos CK 3.112 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos CK 3.87 str. įtvirtintą prezumpciją, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, paneigiančių pagrindų sąrašas nustatytas Lietuvos Respublikos CK 3.89 str. 1 d., jis yra baigtinis ir negali būti aiškinamas plečiamai. Lietuvos Respublikos CK 3.88 str. 2 d. numatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Nagrinėjamu atvejui teismui nepateikti duomenys, kad sutuoktiniai L. P. ir S. P. yra nustatę kitokį turto teisinį režimą tarpusavio sutartimis (Lietuvos Respublikos CK 3.101-3.108 str.). Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, teismas daro išvadas, kad: nurodytos 2012-12-18 vartojimo kredito sutarties sudarymo metu L. P. ir S. P. buvo bei šiuo metu yra sutuoktiniai; nors skolininkės sutuoktinis S. P. apie nurodytą paskolą nežinojo, tačiau ji iš esmės buvo panaudota šeimos poreikiams. Atsižvelgus į šias aplinkybes, darytina išvada, jog skolininkės L. P. sutuoktinio S. P. darbo užmokestis yra bendroji jungtinė sutuoktinių (skolininkės ir jo) nuosavybė. Atsižvelgus į įstatyme įtvirtintą prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, teismas sprendžia, kad skolininkei L. P. priklauso ½ jos sutuoktinio S. P. darbo užmokesčio ar jam prilyginamų pajamų dalis, nes nėra nustatyta pagrindų, dėl kurių galima nukrypti nuo lygių dalių principo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291 str. ir 667 str., teismas

nutaria:

Pareiškėjos (išieškotojos) UAB „ARN group“ prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkei L. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis jos sutuoktinio S. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio ar jam prilyginamų pajamų.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.