Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2015-10-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2935-716/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2015-10-23
Bylos Nr.
1-2935-716/2015
Teisminio proceso Nr.
1-06-1-00040-2012-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Striaukas
Kaltinamasis
Č. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2935-716/2015Proceso Nr. 1-06-1-00040-2012-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.18.10.; 2.10.1.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 23 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas susipažinęs su Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje Č. J., g. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, užsiimantis individualia veikla, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Č. J. apgaulingai tvarkė UAB „A. ir Ko“ buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti šios įmonės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2011 metus, o būtent: jis nuo 2004-04-14 iki 2012-03-06, eidamas UAB „A. ir Ko“ (įm. k. (duomenys neskelbtini)), reg. (duomenys neskelbtini), Vilniuje) direktoriaus pareigas, ir vadovaujantis 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str. 1 d. nuostata, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama“, 14 str. 2 d. nuostata, kad „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, 21 str. 1 d. nuostata, kad „už apskaitos organizavimą, pagal šiuos įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už UAB „A. ir Ko“ buhalterinės apskaitos organizavimą, 2011 metais, veikdamas Vilniuje, žinodamas, kad dalį prekių UAB „A. ir Ko“ pardavė pagal tikrovę neatitinkančius pardavimo dokumentus, kuriuose parduodamų prekių vertė yra nurodyta mažesnė, negu reali jų vertė, o dalį - be jokių pardavimą patvirtinančių dokumentų, pažeisdamas 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. nuostatą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pakeitimu“, 12 str. 1 d. nuostatą, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 12 str. 2 d. nuostatą, kad „ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais, surašant buhalterinę pažymą, kuri turi šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytus rekvizitus“, 12 str. 4 d. nuostatą, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“ bei 2001-11-06 LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 14 str. reikalavimą, kad “ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į apskaitą traukiami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne pagal jų juridinę formą”, veikdamas per UAB „A. ir Ko“ buhalterinę apskaitą tvarkiusią J. M., duodamas pastarajai atitinkamus nurodymus dėl dokumentų įforminimo ir apskaitos tvarkymo, organizavo prekių pardavimų pagal verslo liudijimus prekybą vykdančiai I. S. įforminimą tikrovę neatitinkančiomis UAB „A. ir Ko“ PVM sąskaitomis-faktūromis 2011-03-23 ALJ Nr. 002395, 2011-06-15 ALJ Nr. 002423, 2011-12-21 ALJ Nr. 002423, bendrai 2905,33 Lt (kas atitinka 841,44 EUR) sumai, kuriose nurodyti melagingi duomenys apie I. S. parduotų prekių vertę ir pastarosios UAB – ei „A. ir Ko“ už parduotas prekes sumokėtų piniginių lėšų sumas, tuo pačiu, neorganizavo UAB „A. ir Ko“ prekių pardavimų pagal verslo liudijimus prekybą vykdančiai A. V., įforminimo jokiais dokumentais bei šių duomenų apie tokius pardavimus įtraukimo į UAB „A. ir Ko“ buhalterinę apskaitą, be to, 2012 m. kovo mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, šalia namo, Savanorių g. 142, Vilniuje, sudegindamas, sunaikino visus UAB „A. ir Ko“ buhalterinės apskaitos dokumentus.

Tyrimo metu apklaustas Č. J. kaltu pripažino visiškai ir parodė, kad 2006-2007 metais, tiksliau pasakyti negali, nes neprisimena, įsteigė uždarąją akcinę bendrovę „A. ir Ko“ ir tapo šio įmonės direktoriumi. Uždarosios akcinės bendrovės „A. ir Ko“ veikla buvo turizmas – kelionių pardavimas, bilietų pardavimas. Bendrovės ofisas buvo Gariūnų turgavietėje, Vilniuje. Įmonės apskaitą tvarkė buhalterė J. M.. Č. J. rodo, kad žmones, prekiaujančius Gariūnuose, pažinojo ir jiems organizuodavo pigesnius avia bilietus į Pekiną, rezervuodavo kambarius viešbučiuose. Jis neatsimena kada, net negali nurodyti metų, vasaros metu pas jį į namus, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atvažiavo I. B.. Jis nebuvo Č. J. draugas, tačiau jam buvo žinomas ankščiau, jis buvo jo žmonos A. J. pažįstamas. I. B. pasiskundė, kad neturi darbo, negali išlaikyti šeimos. Č. J. nutarė priimti jį į dirbti į uždarąją akcinę bendrovę „A. ir Ko“. I. B. buvo įdarbintas administratoriumi. Č. J. parodė, kad I. B. privalėjo būti ofise, bei atlikdavo kurjerio paslaugas. Maždaug 2008 metais, tiksliau pasakyti negali, nes neprisimena, turizmo reikalais Č. J. buvo Pekine. Pekine jis susitiko pažįstamą, tuo metu prekiavusį Gariūnų turgavietėje ir atvykusį užsipirkti prekių. Šio pažįstamo vardo, pavardės jis įvardinti nenori, jis nėra susijęs su jam inkriminuojama veika, ir nėra susijęs su jo veikla. Su šiuo pažįstamu jie nuėję pietauti. Prie jų prisijungė jam anksčiau nepažįstamas kinas, kuris jam prisistatė K.. Pietų metu K. paaiškino, kad jis yra vežėjas, tai yra atlieka prekių iš Kinijos į Lietuvą transportavimo paslaugas su prekių išmuitinimu. Kolia pasiūlė šias savo paslaugas Č. J., maždaug 6 litus už prekių kilogramą. Č. J. iškart K. atsakymo jokio nedavė. Grįžęs į Lietuvą, pasitarė su I. B., nes pats vienas nesugebėtų tokio verslo vykdyti. I. B. sutiko jam padėti ir jie nutarė pabandyti. Jų verslas buvo „pastatytas“ taip: vienas iš jų būdavo Pekine. Ateidavo klientas, kuris užsakydavo prekes pas kinus ir paprašydavo jų, kad tos prekės būtų pristatytos į Lietuvą. Č. J. arba I. B. atskanuodavo kliento pateiktą kinų išrašytą prekių užsakymo lapą. Iš to lapo buvo matyti koks prekių kiekis turėjo pasiekti sandėlį, parduotuvės pavadinimas, telefono numeris, bei buvo nurodyta pinigų suma, kurią klientas buvo sumokėjęs parduotuvei už prekes. Kartais klientas atsiskaitydavo visiškai su kinais, kartais sumokėdavo tik 30 procentų už prekes, likusius 70 procentus palikdavo pas juos sandėlyje, apmokėti kai prekės bus pristatytos į sandėlį. Jokie dokumentai surašomi nebuvo, viskas buvo pagrįsta pasitikėjimu. Gavus prekes iš kinų, Č. J. arba I. B. jas apžiūrėdavo, suskaičiuodavo vienetais ir pasverdavo. Jeigu reikėdavo, jie atsiskaitydavo su kinais, sumokėdavo likusią pinigų sumą už prekes. Su kinais atsiskaitymo valiuta buvo tik doleriai. Kai prekės buvo pas Č. J. ir I. B. sandėlyje, jis rodo skambindavęs K. ir pasakydavęs, kad atvažiuotų paimti prekes, kurias reikia pristatyti į Lietuvą. Atvažiuodavo K. darbininkai, paimdavo prekes. Č. J. atspausdindavęs neoficialų važtaraštį, kuriame nurodydavęs bendrą prekių kiekį ir bendrą svorį. Šiame neoficialiame važtaraštyje pasirašydavo vienas iš K. darbininkų, kad būtent tiek prekių paėmė. Tokius važtaraščius Č. J. ir I. B. laikė minėtame sandėlyje Pekine iki tol kol prekės pasiekdavo klientą Lietuvoje, vėliau jie buvo naikinami. Č. J. parodė, kad K. darbininkų nepažinojo, su jais nebendraudavo, išskyrus P., kuris buvo K. „dešinė ranka“, ir kuris gerai mokėjo kalbėti rusiškai, ir su kuriuo Č. J. tvarkydavo reikalus, jeigu K. būdavo užsiėmęs. Ištransportavus prekes iš Kinijos, K. jam paskambindavo ir pasakydavo kada maždaug prekės pasieks Lietuvą. Č. J. nurodo žinojęs, kad prekės - krovinys buvo transportuojamas į Latviją. Kai krovinys būdavo Latvijoje, jam paskambindavo latvis vairuotojas ir pranešdavo tiksliai laiką, kada prekės bus Gariūnuose. Gariūnuose vairuotoją pasitikdavo Č. J. arba I. B., priklausomai kuris iš jų buvo Lietuvoje. Prekes - krovinį jie apžiūrėdavo, suskaičiuodavo, sulygindavo su duomenimis iš Pekino. Krovinio duomenis siuntė internetu – „Skype“ programa. Ar vairuotojas, atvežęs prekes - krovinį, pateikdavo sąskaitą-faktūrą ar PVM sąskaitą-faktūrą, tiksliai pasakyti jis negalįs. Tokioje sąskaitoje faktūroje būdavo nurodyta, kad Latvijos įmonė, kurios pavadinimo jis neprisimena ir negali nurodyti, parduoda uždarajai akcinei bendrovei „A. ir Ko“ prekes. Kas ir kokiomis aplinkybėmis išrašydavo tokias sąskaitas-faktūras - jis nežino. Č. J. nurodė, kad uždaroji akcinė bendrovė „A. ir Ko“ jokių prekių nepirkdavo, tai buvo žmonių prekės, pirktos Pekine. Šiose sąskaitose faktūrose buvo nurodytas realus prekių pavadinimas, realus kiekis, tačiau jis nieko negali paaiškinti dėl kainų, jos jo nedomino, jį domino tik bendra suma, kurią pagal susitarimą su K. jis turėjo pervesti į Latvijos įmonės sąskaitą, nurodytą sąskaitose-faktūrose. Šie pervesti pinigai buvo užskaitomi, kaip atsiskaitymas už K. suteiktas transportavimo paslaugas, tai yra pagal krovinio svorį, Č. J. žinojo kiek turi sumokėti K., iš tos sumos atimdavo pervestų pinigų sumą, ir likutį atiduodavo jis pats arba I. B., priklausomai kuris iš jų būdavo Pekine, K. grynais pinigais Pekine. Latvijos įmonės vairuotojams jis nieko nemokėdavo. Kas jiems mokėdavo – jis nežino, mano, kad tas, kas juos samdė, o jis pats jų nesamdė. Kiekvieną kartą atvažiuodavo skirtingi vairuotojai, todėl jis jų nepažįsta ir įvardinti negali. Gautas sąskaitas-faktūras jis atiduodavo uždarosios akcinės bendrovės „A. ir Ko“ buhalterei J. M. ir ši sutvarkydavo apskaitą. Jis pats dėl apskaitos jokių nurodymų buhalterei J. M. nedavė, nes pats nieko nesupranta apskaitos klausimais. Pačias prekes jis arba I. B., priklausomai kuris iš jų būdavo Lietuvoje, išdalindavome klientams. Kokie dokumentai buvo surašomi, pasirašomi jis neprisimena, šiuo klausimu rūpinosi buhalterė J. M.. Klientai už prekių pristatymą atsiskaitydavo grynais pinigais, juos duodavo Č. J. arba I. B., arba A. J., priklausomai kuris iš jų buvo įmonės ofise. Kartais jis arba I. B., arba A. J. surinkdavo patys pinigus iš žmonių. Č. J. nurodo, kad jo žmona A. J. žinojo apie jo veiklą ir prisidėjo tik tuo, kad surinkdavo iš prekeivių pinigus už prekių pristatymą į Lietuvą. Toks veiklos mechanizmas veikė iki 2010 metų pabaigos, tai yra iki tol, kol pradėjo mažėti klientų skaičius. 2011 metų pradžioje tiksliau pasakyti negali, nes neprisimena, I. B. išėjo iš darbo uždarosios akcinės bendrovės „A. ir Ko“ ir nuo tada su I. B. jis kartu nedirbo. I. B. nuėjo dirbti pas K., tačiau į kokią įmonę, jis nežino. 2011 metų vasarą tiksliau pasakyti negali, nes neprisimena, Č. J. įdarbino S. K.. Jis dirbo tą patį darbą ką atlikdavo I. B., tik skirtumas buvo toks, kad S. K. neturėjo jokio priėjimo prie grynųjų pinigų Lietuvoje, tik Pekine. S. K. iš prekeivių jokių pinigų nerinkdavo. Č. J. nusivežė jį į Pekiną, kur apmokė, aprodė parduotuves. Jo klientais buvo prekeiviai: A. V., I. S. ir kiti, kurių vardų pavardžių jis neatsimena. Č. J. pasikartoja, kad klientų ženkliai sumažėjo, verslo išlaikyti jis negalėjo ir nutarė įmonę parduoti. 2012 metų pavasarį, tiksliau pasakyti negali, nes neprisimena, jis pardavė uždarąją akcinę bendrovę „A. ir Ko“ iš matymo pažįstamam užsienio piliečiui I., nors tiksliai pasakyti vardo negali, pavardės neprisimena. Pardavimo momentu uždarosios akcinės bendrovės „A. ir Ko“ antspaudas ir kiti dokumentai perduoti I. nebuvo. Visi uždarosios akcinės bendrovės „A. ir Ko“ dokumentai ir antspaudas yra sunaikinti, tai yra 2012 metų kovo mėnesį namo, esančio Savanorių pr. 142, Vilniuje, Č. J. sukūrė laužą ir jame sudegino uždarosios akcinės bendrovės „A. ir Ko“ visus dokumentus ir antspaudą. Anot G. J. uždarosios akcinės bendrovės „A. ir Ko“ apskaita buvo tvarkoma kompiuteriu, kurį pasiėmė buhalterė J. M.. Ar ji ištrynė visus duomenis, susijusius su uždarosios akcinės bendrovės „A. ir Ko“ apskaita, ar neištrynė – jis nežino ir nurodyti negali (t. 4, b. l. 148-151).

Įtariamoji J. M. apklausos ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2004 metų dirba UAB „A. ir Ko“ buhaltere. Pagal šias pareigas buvo atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Laikotarpiu nuo 2011 - 2012 m. pradžios UAB „A. ir Ko“ vykdė didmeninę prekybą rūbais, batais, dirbtinėmis gėlėmis, sagomis ir kitomis prekėmis. UAB „A. ir Ko“ buvo įregistruota PVM mokėtoja. Šios įmonės direktoriumi visą laiką dirbo Č. J., jis buvo ir vienintelis akcininkas, kuris ją ir priėmė į darbą. Visą įmonės vykdomą prekybą organizuodavo ir pilnai kontroliuodavo direktorius Č. J.. Suderinus su Č. J., pirkimo pardavimo dokumentus (sąskaitas-faktūras ir kasos pajamų orderius) ruošdavo ji arba pats direktorius. UAB „A. ir Ko“ registruota adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, įmonės ofisas buvo adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Šios įmonės buhalterinę apskaitą ji tvarkė minėtose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Su UAB „A. ir Ko“ grynaisiais pinigais dirbo ir juos tvarkė Č. J., kuris, be direktoriaus pareigų ėjo ir kasininko pareigas. Apskaitą ji tvarkydavo pagal direktoriaus Č. J. pateiktus dokumentus su buhalterine programa „Agnum“. Pastarasis apskaitos dokumentus jai pateikdavo asmeniškai, tačiau šiuos dokumentus jis pateikdavo ne kas mėnesį, o tada kai būdavo prekių įsigijimas ir pardavimas, pavasaris - ruduo, priklausydavo nuo sezono. Nupirkus prekes, direktorius jai nurodydavo, kiek ir kokiam kiekiui bei sumai reikia išrašyti sąskaitų-faktūrų UAB „A. ir Ko“, kaip pardavėjo vardu. Tai būdavo sąskaitų-faktūrų šablonai, kadangi „pirkėjo“ vietoje jokie rekvizitai rašomi nebuvo, nes direktorius tų pirkėjų neįvardindavo. Išrašytas sąskaitas-faktūras pasirašydavo pats direktorius Č. J., kadangi jis buvo už tai atsakingas, o kasos pajamų orderiuose būdavo ir jos parašai. Kartu su sąskaitomis-faktūromis ji paruošdavo ir kasos pajamų orderių šablonus, kuriuose būdavo iš karto nurodoma, kokia apmokama sąskaita-faktūra, nurodant jos numerį ir datą. Sąskaitas-faktūras ir kasos pajamų orderių šablonus ji pildydavo pagal direktoriaus Č. J. pateiktus duomenis. Jeigu jis atvykdavo į ofisą, tai jis jai iš karto nurodydavo, koks prekių kiekis ir kokiai sumai turi būti įrašytas. Kartais direktorius paskambindavo ir telefoninio pokalbio metu nurodydavo kiek sąskaitų-faktūrų, kokiam kiekiui ir kokiai sumai reikia įrašyti. Į sąskaitą-faktūrą ji įrašydavo parduodamų prekių kiekį, nurodant vienos prekės kainą ir bendrą sumą. Kokia konkrečiai prekių kaina buvo nurodoma išrašytuose dokumentuose, pasakyti negali, nes nepamena, tačiau ši kaina neatitikdavo tikrovės, nes, kiek žinojo iš Č. J., prekės buvo parduodamos brangiau (už didesnes kainas). Kokios buvo tos realios pardavimo kainos, Č. J. nesakydavo, tik bendrai iš jo žinojo, kad jos yra didesnės, negu nurodytos UAB „A. ir Ko“ dokumentuose. Nors UAB „A. ir Ko“ dokumentuose ir buvo nurodytos sumažintos prekių kainos, ji kaip buhalterė įtraukdavo juos į įmonės buhalterinę apskaitą, nes taip nurodydavo direktorius ir tik tokie dokumentai egzistavo. Kiek žino iš Č. J., dalį prekių UAB „A. ir Ko“ pardavė iš viso be jokių dokumentų. Kiek kartų ir kokiomis apimtimis tai vyko, ji nežino, nes pati šiuose pardavimuose nedalyvaudavo, tik žino, kad tokie pardavimai buvo, ir direktorius dėl jų jokių pirkimo-pardavimo dokumentų jai nepateikdavo bei jų įforminti neprašė, todėl ta dalis prekių pardavimų be dokumentų iš viso nebuvo įtraukta į įmonės apskaitą (t. 3, b. l. 173-175).

Įtariamoji I. S. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pažįsta Č. J. ir J. M., kurie pasirašydavo UAB „A. ir Ko“ vardu išrašytuose dokumentuose, pagal kuriuos jai buvo parduodamos prekės. Dėl prekių pirkimo per UAB „A. ir Ko“ ji visą laiką bendravo tik su Č. J.. Ji prekyba užsiima jau apie 20 metų: šiuo metu prekiauja įvairiais drabužiais „Gariūnų“ turgavietėje - pastate, vadinamame „Titanikas“. Prieš kelis metus per kažkokius šios turgavietės prekeivius ji susipažino su Č. J. ir jo vadovaujama UAB „A. ir Ko“, tačiau kada ir kokiomis aplinkybėmis ji neprisimena. Ji sužinojo prekių pirkimo iš Kinijos per UAB „A. ir Ko“ mechanizmą, pagal kurį ji pirko kelis kartus prekes, dėl to bendraudama tiesiogiai su Č. J.. Perkant prekes per UAB „A. ir Ko“ vienais atvejais ji pati nuvykdavo į Kiniją, užsakydavo prekes ir už jas sumokėdavo bei pateikdavo Č. J. sandėlio Pekine koordinates, iš kur, kaip ji sužinojo, tos prekės vėliau buvo vežamos į Lietuvą. Kitais atvejais ji į Kiniją neskrisdavo, prekes užsakydavo el. paštu, sumokėdavo Č. J. už prekes be atvežimo. Ji nurodo, kad abiem šiais atvejais, jokie, mokėjimus patvirtinantys, dokumentai surašomi nebuvo, viskas vyko pasitikėjimo pagrindu. Vėliau Kinijoje užsakytas ir visiškai apmokėtas prekes į „Gariūnų“ turgavietę atveždavo vairuotojas, kurio ji nepažįsta. Visus UAB „A. ir Ko“ vardu išrašytus dokumentus dėl jai atvežtų prekių (PVM sąskaitas-faktūras ir pinigų priėmimo kvitus) ji atsiimdavo šiek tiek vėliau iš paties Č. J., kuriam sumokėdavo pinigus už prekių atvežimą pagal tų prekių svorį, to nefiksuojant jokiais dokumentais. UAB „A. ir Ko“ PVM sąskaitose-faktūrose ir pinigų priėmimo kvituose, kurie jai buvo perduoti, buvo nurodytas tikras prekių kiekis, kurį ji pirko, tačiau prekių kaina buvo vidutiniškai 2-3 kartus mažesnė, negu realiai ji buvo sumokėjusi už prekes ir už jų atvežimą (t. 3, b. l. 22-25).

Iš 2015-05-04 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvados matyti, kad UAB „A. ir Ko“ įregistruota 2004-04-16, kodas (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31 bendrovė buvo įregistruota Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registre, PVM mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini). Bendrovės deklaruojama ir vykdoma veikla – kelionių agentūrų veikla. Tyrimui atlikti bendrovė nepateikė jokių tiriamojo laikotarpio (nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31) bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų (kasos, banko, prekių, paslaugų įsigijimo ir pardavimo dokumentų, apyvartos žiniaraščių pagal pardavėjus (tiekėjus) ir pirkėjus (mėnesiais), pirkimų ir pardavimų PVM apskaitos registrų ir jų suvestinių apskaitos registrų). Kadangi specialistui tyrimui nepateikti už tiriamąjį laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31 bendrovės buhalterinės apskaitos sąskaitų duomenys, suvestiniai registrai bei įrašus juose patvirtinantys pirminiai dokumentai, pirkimo ir pardavimo PVM sąskaitos faktūros, tyrimo metu nėra galimybės nustatyti, ar bendrovės PVM deklaracijose pateiktose Vilniaus AVMI už tiriamąjį laikotarpį deklaruotos pirkimo ir pardavimo PVM sumos yra pagrįstos pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais ir teisingai apskaitytos bendrovės buhalterinės apskaitos sąskaitose. Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo duomenimis, UAB „A. ir Ko“ Juridinių asmenų registro tvarkytojui nėra pateikusi tiriamojo laikotarpio 2011 metų metinės finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinių. Dėl tyrimo atlikimui nepateiktų pirminių apskaitos dokumentų, apskaitos registrų iš dalies negalima nustatyti UAB „A. ir Ko“ tiriamojo laikotarpio (2011-01-01 iki 2011-12-31) veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros (t. 4, b. l. 3-10).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas pripažįsta, kad Č. J. apgaulingai tvarkė UAB „A. ir Ko“ buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti šios įmonės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Kaltinamasis pripažiono savo neteisėtą veiką, jo nurodytas aplinkybes patvirtino J. M. ir I. S. parodymai, pasekmės konstatuotos specialisto išvadpje. Minėtų įrodymų visumos pagrindu teismas pripažįsta Č. J. kaltu, o jo veiksmus teisingai kvalifikuotus pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d.

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu.

Teismas nustatė, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: kaltinamajam už inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, teismas pripažino, kad Č. J. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai. Proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštarauja, tačiau nurodo, kad siūlomas baudos dydis jam yra per didelis, kadangi jis nuo 2015 m. birželio mėn. yra pripažintas neįgaliu (darbingumo lygis 45 %) ir jis neturi pakankamai pajamų šiai baudai sumokėti. Atsižvelgdamas į tai, jis prašo teismo sumažinti baudos dydį per pusę arba jam paskirti kitą bausmę, pvz., viešuosius darbus. Č. J. papildomai nurodo, jog tuo atveju, jei jam bus skiriama bauda, jos mokėjimą išdėstyti per 12 mėnesių (t. 4, b. l. 152-154, 155-156).

Kaltinamojo Č. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Kaltinamojo Č. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamajam paskyrimo, teismas įvertina visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str., 61 str. nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Tiriant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad jis administracine tvarka baustas (t. 4, b. l. 46-47), anksčiau neteistas, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir Vilniaus priklausomybės ligų centre nesigydė. (t. 4, b. l. 52,54,56), vedęs ir užsiima individualia veikla. Įvertinęs minėtas aplinkybes, reikšmingas bausmės individualizavimui, teismas pripažįsta, kad ribotą darbingumą turinčiam Č. J. netikslinga skirti viešuosius darbus, bausmės tikslai gali būti pasiekti jam kaip veiklą vykdančiam asmeniui paskyrus mažesnę, bet prokuroro siūlomą piniginę baudą.

Č. J. LR BPK 140 str. tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2013-03-12 iki 2013-03-13 (t. 4, b. l. 79-80, 82).

Č. J. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 4, b. l. 132-133) kaip tinkamai įgyvendinanti savo tikslus paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.

Kompaktinis diskas su įrašais paliktinas saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str.,

nusprendė:

Č. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 222 str. 1 d. ir skirti 75 MGL (2824,50 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu ir Č. J. skirti 50 MGL (1883 eurų) dydžio baudą, ją sumokant per penkis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 str., 66 str. į bausmę įskaityti sulaikymo laiką nuo 2013-03-12 iki 2013-03-13 kaip sumokėtą 2 MGL (75,32 eurų) dydžio baudą.

Kompaktinį diską su įrašais palikti saugoti kartu su bylos medžiaga.

Č. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

Kaltinamasis, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo nuorašo įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja, yra neskundžiamas ir vykdomas.

Teisėjas Mindaugas Striaukas