Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovams „Swedbank“, AB, A. S. dėl hipotekos lakšto (sutarties) pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš civilinėje byloje Nr. e2-9370-435/2017 ir prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-873-748/2012 esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) atsakovai A. S. ir AB „Hansabankas“ (dabar-atsakovas „Swedbank“, AB) sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 159 291,00 EUR kredito vertybinių fondų vienetams pirkti ir susitarė dėl sutarties įvykdymo užtikrinimo įkeičiant nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ir kavinę - barą ir kirpyklą (buvusį 1A1mp), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančius Taikos pr.28, Kaunas. A. S. kreipėsi į teismą dėl teismo leidimo įkeisti sūnaus M. S. turtą. Iš Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad teismas sprendė pareiškėjos A. S. prašymą išduoti teismo leidimą įkeisti jos sūnui M. S. priklausančią 1/3 dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nurodydama, kad bankui įkeitus minėtą gyvenamąjį namą gautos paskolos lėšos bus panaudotos investavimui. Teismas nutartyje darė išvadą, kad jei pareiškėjos pasirinktas investavimo sandoris bus sėkmingas, pagerės pareiškėjos A. S. turtinė padėtis, tačiau jei investavimo sandoris būtų nesėkmingas, kilusios turtinės pasekmės turėtų tiesioginę neigiamą įtaką nepilnamečio M. S. turtinėms teisėms. Kitaip sakant, už pareiškėjos sukurtas turtines prievoles, jų nesėkmės atveju (nesėkmingų investicijų atveju) savo turtu atsakytų ne tik pati pareiškėja, bet ir nepilnametis M. S.. Teismas nurodė, kad iš byloje pateiktų duomenų teismui nėra aišku kaip atliekant investavimo sandorius, kurie savo ekonomine prigimtini yra rizikingi, bus apsaugoti nepilnamečio M. S. interesai. Teismas nutarė prašymo netenkinti - atsisakyti išduoti A. S. teismo leidimą įkeisti jos sūnui M. S. priklausančią 1/3 dalį namo, esančio (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) kredito sutarties šalys A. S. ir AB „Hansabankas“ susitarė dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo ir sudarė susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini)-1, kuriuo pakeitė kredito paskirtį – nurodė, kad kreditas suteikiamas komercinės paskirties patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimui. A. S. vėl kreipėsi dėl teismo leidimo išdavimo įkeisti nepilnamečio turtą. Iš Kauno miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad teismas sprendė pareiškėjos A. S. prašymą dėl teismo leidimo išdavimo sudaryti nekilnojamojo turto – 1/3 dalies namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančios asmeninės nuosavybės teise nepilnamečiui sūnui M. S., įkeitimo sandorį. Teismas nustatė, kad nepilnametis M. S. gyvena kartu su pareiškėja jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), turi savo kambarį, yra pareiškėjos išlaikomas. Motyvuojant, kad pareiškėja viena išlaiko sūnų M. S., nori įsigyti komercinės paskirties patalpas (duomenys neskelbtini), kas garantuotų geresnes gyvenimo sąlygas nepilnamečiui M. S., bankas suteikia 550.000 Lt kreditą penkerių metų laikotarpiui, pareiškėja turi galimybes per penkerius metus grąžinti suteikiamą paskolą. Sprendė, kad toks įkeitimo sandoris nepažeis sūnaus interesų. Teismas nutarė išduoti A. S. leidimą sudaryti 1/3 namo 1A1mp, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausančios jos nepilnamečiui sūnui M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įkeitimo sandorį .

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad žemės sklypas unikalus Nr.1901-0109-0030, ir kavinė - baras ir kirpykla (buvęs 1A1mp), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantys Taikos pr.28, Kaunas, bendrosios dalinės nuosavybės teise nuo 1998 metų priklauso V. S., A. S. ir M. S.. Ieškovui M. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis pastato ir kitų statinių, esančių Taikos pr. 28, Kaunas, turto pasidalijimo sutarties, sudarytos (duomenys neskelbtini), pagrindu.

Hipotekos lakštu (duomenys neskelbtini) skolininkė A. S. įkeitė kreditoriui AB bankui „Hansabankas“ jai ir vaikams V. S. bei M. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą, tame skaičiuje M. S. priklausančią 1/3 dalį pastato 1A1mp, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kavinės -baro ir kirpyklos), su kiemo statiniais, užtikrindama 159.291 EUR dydžio prievolę su kintamomis palūkanomis, nustatytą (duomenys neskelbtini) kredito sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) su esamais ir būsimais jos pakeitimais. Prievolės įvykdymo terminas nustatytas 2012 m. kovo 1 d.. (duomenys neskelbtini) Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo nutartimi nutarta hipoteką įregistruoti, suteiktas identifikavimo kodas Nr. (duomenys neskelbtini). Hipoteka įregistruota (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke.

Kaip matyti iš kredito panaudojimo ataskaitos ir A. S. sąskaitos išrašo, 2007 m. balandžio 16 d. ir 2007 m. balandžio 17 d. A. S. į sąskaitą (duomenys neskelbtini) buvo išmokėtas kreditas bendroje 159 291,00 EUR sumoje. Tą pačią dieną, kai buvo išmokėtos atitinkamos kredito sumos, atsakovė A. S., atsakovui „Swedbank“, AB žinant, šias lėšas panaudojo kita paskirtimi, nei buvo numatyta (duomenys neskelbtini) kredito sutarties sąlygų pakeitimo susitarime Nr. (duomenys neskelbtini)-1, t. y. 2007 m. balandžio 16 d. atsakovė A. S. dalį suteikto kredito 48 000,00 Lt sumoje išmokėjo paskolą UAB vaistinei „Grindelija“, 2007 m. balandžio 17 d. pirko vertybinius popierius už 36 250,00 EUR, 36 250,00 EUR, 22 141,00 EUR, 21 650,00 EUR, 29 000,00 EUR AB banke „Hansabankas“.

Daiktas, priklausantis bendrosios nuosavybės teise, gali būti įkeistas tik visų bendraturčių sutikimu (CK 4.171str.8d.). Turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis (CK 3.185 str.1d.). Šioje byloje kilo ginčas, susijęs su sutarties šalių teisėmis ir pareigomis disponuojant vaiko turtu.

Šeimos įstatymai ir jų taikymas skirti apsaugoti nepilnamečius vaikus nuo netinkamos kitų šeimos narių bei kitų asmenų ir kitokių veiksnių įtakos (CK 3.3 straipsnio 2 dalis). Šio principo turinys atskleidžiamas kitose CK normose. CK 3.188 str.1 d. 1p. nustatyta, kad be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės perleisti, įkeisti savo nepilnamečių vaikų turtą ar kitaip suvaržyti teises į jį. Pažeidus šią taisyklę, sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu pagal vaiko, vieno iš jo tėvų ar jų įpėdinių ieškinį ( CK 3.187str.4d.). Šia teisės norma, kuria suvaržomas disponavimas vaiko nuosavybe, yra užtikrinamas viešasis interesas – vaiko teisės, o būtent vaiko teisė į nuosavybę, kurią gina Lietuvos Respublikos Konstitucija.

Hipoteka yra vienas iš prievolių užtikrinimo būdų. Ja užtikrinamas skolinis įsipareigojimas įkeičiant nekilnojamąjį daiktą, paties daikto neperduodant kreditoriui (CK 6.70str. 1d., 4.170 str.1d.). Sutartinių civilinių teisinių santykių subjektai, vadovaudamiesi sutarties laisvės principu ir atsižvelgdami į sutarties pobūdį, savo poreikius, finansinį pajėgumą, verslo praktikos tendencijas ir pan., gali pasirinkti tiek CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytus, tiek ir šioje teisės normoje nenustatytus, tačiau imperatyviosioms įstatymų normoms, teisės principams, viešajai tvarkai ir gerai moralei neprieštaraujančius bei adekvačius prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus. Taip pat šie subjektai gali prievolės įvykdymo užtikrinimui taikyti ne vieną įvykdymo užtikrinimo būdą, o tokių būdų daugetą. Bet kuriuo būdu užtikrinant sutartinės prievolės įvykdymą, jis (užtikrinimas) taip pat sukuria naujus prievolinius kreditoriaus ir skolininko arba kreditoriaus ir trečiojo asmens santykius. Šių prievolinių santykių specifika yra ta, kad jie priklausomi nuo pagrindinės prievolės, todėl šioje byloje svarbu įvertinti, kokia buvo pagrindinė prievolė ir ar tokios prievolės užtikrinimui buvo duotas teismo leidimas įkeisti nepilnamečio turtą.

Nustatyta, kad kredito sutartis buvo sudaryta tikslu įsigyti vertybinius fondų vienetus su sąlyga, kad A. S. kredito grąžinimui užtikrinti įkeis žemės sklypą ir pastatus, esančius Taikos pr.28, Kaunas, kurie priklausė bendraturčiams A. S., V. S. ir M. S.. Teismui nedavus leidimo gaunamo kredito grąžinimui įkeisti nepilnamečiui M. S. priklausančio turto vertybinių fondų vienetų įgijimo tikslu, atsakovė A. S. sudarė su atsakovu Swedbank, AB susitarimą pakeisti kredito paskirtį ir pakartotinai kreipėsi į teismą dėl leidimo įkeisti nepilnamečio M. S. turtą išdavimo gaunamo kredito grąžinimui užtikrinti nekilnojamojo turto įgijimo tikslu. Teismas įvertino naujas kreditavimo sutarties sąlygas, sprendė kiek ši pagrindinė prievolė yra rizikinga ir 2007-04-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) davė leidimą įkeisti nepilnamečio ieškovo turtą – jam priklausančią 1/3 dalį namo 1A1mp, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš teismo 2007-04-02 nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) turinio matyti, kad buvo sprendžiama dėl konkretaus sandorio sudarymo, t.y. dėl nepilnamečio M. S. turto įkeitimo užtikrinti kredito, kurio paskirtis - nekilnojamojo turto įgijimas, grąžinimą, analizuojama ir vertinama tokio sandorio paskirtis ir nepilnamečio teisių ir teisėtų interesų apsauga. Tai atsispindi nutarties aprašomojoje dalyje. Sprendžiama, jog teismas išdavė leidimą ne bet kokiam nepilnamečio M. S. turto įkeitimui, o A. S. gaunamo 550.000 Lt kredito penkerių metų laikotarpiui, nekilnojamojo turto, esančio L. A. g.46, Vilniuje, įgijimo tikslu, grąžinimui užtikrinti - kaip nurodyta nutarties aprašomojoje dalyje. Teismas pažymi, jog kredito sutarties 5 punktu atsakovas įsipareigojo suteikti kreditą tik pateikus Bankui teismo leidimą, kuriuo už suteikiamą kreditą tikslinei paskirčiai numatytai Sutarties Specialiojoje dalyje leidžiama įkeisti kredito gavėjo prievolių pagal Sutartį įvykdymo užtikrinimo 1 ir 2 punktuose nurodytą turtą, t.y. žemės sklypą ir kavinę – barą ir kirpyklą.

Atmetamas atsakovo atsikirtimas, jog žemės sklypo, unikalus Nr. 1901-0109-0030, kavinė – baras ir kirpykla, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), savininkai turėtų pateikti teismui šioje byloje naudojimosi aptariamais daiktais tvarkos nustatymo sutartį. Teismas sutinka su ieškovo atstovo nuomone, kad klausimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo gali būti sprendžiamas kitoje byloje. Pažymėtina ir tai, kad pripažinus negaliojančia (duomenys neskelbtini) sudarytą ir (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke įregistruotą hipotekos sutartį, identifikavimo kodas Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje dėl ieškovui M. S. priklausančios 1/3 dalies pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ir iki šio ieškinio pateikimo atsakovas Swedbank, AB nedėjo jokių pastangų, kad naudojimosi tvarka būtų nustatyta. Šis atsakovo Swedbank, AB argumentas nesudaro pagrindo atmesti ieškinį šioje byloje, laikytina, kad atsakovai veikė nesąžiningai, žinodami kokiu tikslu atlieka įkeitimo sandorį, kurį atliko be teismo leidimo.

Bylose esantys rašytiniai įrodymai: susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini)-1, iš kurio matyti, kad atsakovai susitarė pakeisti kredito paskirtį, nekeičiant kitų kredito sutarties sąlygų, bei atsakovų tolimesni veiksmai: kaip matyti iš nustatytų faktinių aplinkybių, kredito sutartis buvo vykdoma neatsižvelgiant į formaliai pakeistą kredito paskirties sąlygą – suteikus kreditą atsakovas Swedbank, AB iškart pardavė atsakovei A. S. vertybinius popierius. Atsižvelgiant į visumą nustatytų faktinių aplinkybių laikytina, kad atsakovai susitarė dėl kredito vertybiniams popieriams įsigyti ir tokios kreditavimo paskirties realiai nepakeitė (CK 6.193str.1d., 2d., 5d.). Esant nustatytoms faktinėms aplinkybės sprendžiama, kad ginčijama hipotekos sutartis buvo sudaryta nesant teismo leidimo įkeisti ieškovui priklausantį turtą.

Pagal sutarčių teisės institutą šalys visada privalo elgtis sąžiningai: CK 1.5 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. CK 6.158 straipsnyje šalims nustatyta pareiga sutartiniuose santykiuose elgtis sąžiningai. Sąžiningumas – tai vertybinis elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijų. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Asmens sąžiningumas teisėje vertinamas pagal asmens informatyvumą apie tam tikrus faktus.

Nagrinėjamoje situacijoje sudarant hipotekos sutartį atsakovė A. S. veikė kaip savo nepilnamečio sūnaus M. S. įstatyminė atstovė, todėl privalėjo veikti vaiko interesais, tačiau šią įstatyminę nuostatą pažeidė (CK 2.7 str. 2d., 3.186str. 1d.). Ir ji, ir atsakovas turėjo pareigą sąžiningai elgtis ne tik vienas kito atžvilgiu, bet ir nepilnamečio M. S. atžvilgiu. Ištirti įrodymai patvirtina atsakovų nesąžiningumą sudarant įkeitimo sutartį – nustatyta, kad ir Bankas, ir ieškovo motina A. S. žinojo apie tai, jog teismo leidimas yra susietas su kreditu nekilnojamojo turto įsigijimui, o ne su kreditu vertybiniams popieriams įsigyti, tačiau nepilnamečio ieškovo nekilnojamąjį turtą įkeitė būdami faktiškai susitarę dėl kredito vertybiniams popieriams įsigyti, ir realiai kreditą panaudojo vertybinių popierių įsigijimui, be to, dalį kredito sumos atsakovė A. S. panaudojo paskolos mokėjimui vaistinei „Grindelija“. Toks atsakovų nesąžiningas elgesys nepilnamečio turto savininko atžvilgiu sudarant jo nekilnojamojo turto įkeitimo (hipotekos) sutartį vertintinas kaip sutarties laisvės principo pažeidimas (CK 6.156str.). Nesant teismo leidimo įkeisti nepilnamečio turtą, atsakovas ir trečiasis asmuo sudaryti tokio sandorio negalėjo (CK 3.188str.1d.1p.).

CK 1.80 straipsnio 1 dalis numato, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Nustatant, ar teisės norma imperatyvi, reikia vadovautis CK 1.9 str. 3 d. numatytais jos aiškinimo principais. Imperatyvios normos nustatomos siekiant apsaugoti visos visuomenės interesus ir viešąją tvarką. Teisės norma, kuri yra privaloma ir kurios savo valia sandorio subjektai negali keisti yra imperatyvi teisės norma, o sandoriai, pažeidžiantys imperatyvias normas, yra niekiniai ir negalioja nuo sudarymo momento. Atsakovai „Swedbank“, AB ir A. S. sudarydami hipotekos sutartį nesant teismo leidimo pažeidė CK 3.188str. 1d. 1p.- imperatyviąją įstatymo nuostatą, nepilnamečio ieškovo teises, sutarties laisvės principą. Imant domėn, kad ginčijamas hipotekos sandoris buvo sudarytas atsakovės A. S. interesais, t. y. ne ieškovo interesais, ne ieškovui siekiant pagerinti gyvenimo sąlygas, o siekiant apsaugoti kito asmens skolinius įsipareigojimus, bei kad dėl tokio pažeidimo iškilo grėsmė nepilnamečio ieškovo turtui, sandoris dalyje pripažintinas negaliojančiu CK 3.188str.4d. pagrindu.

CK 6.225 str. 1d. nustatyta, kad sutartis yra absoliučiai negaliojanti (niekinė sutartis), jeigu ją sudarant buvo pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai ir dėl to pažeisti ne tik sutarties šalies, bet ir viešieji interesai. Absoliutaus negaliojimo faktą ir jo teisines pasekmes gali konstatuoti teismas ex officio ( savo iniciatyva) (CK 6.227str.2d.). Ginčijama sandorio dalis panaikintina ex officio ir tuo pagrindu, kad sandorį sudarant buvo pažeistos ne tik pirmiau nurodyta imperatyvioji įstatymo nuostata, bet ir pagrindinis sutarčių teisės principas – pareiga elgtis sąžiningai, taip pat buvo pažeisti viešieji interesai, siejami su būtinumu užtikrinti nepilnamečio vaiko teises bei teisėtus interesus.

Patenkinus ieškinį, iš atsakovų ieškovui priteistina 347,00 Eur žyminio mokesčio, jo sumokėto paduodant ieškinį ir valstybei priteistina po 5,66 Eur pašto išlaidų (CPK 93 str. 1 d., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 270 str.,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančia 2007-04-04 sudarytą ir 2007-04-06 Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke įregistruotą hipotekos sutartį, identifikavimo kodas Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje dėl ieškovui M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančios 1/3 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir 1/3 dalies kitų statinių (kiemo statinių), esančių (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), įkeitimo.

Priteisti iš atsakovų „Swedbank“, AB, įmonės kodas 112029651, ir A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 347,00 Eur (tris šimtus keturiasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio,.

Priteisti iš „Swedbank“, AB, įmonės kodas 112029651, ir A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei po 5,66 Eur (penkis eurus 66 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodyta suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.