- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-06
- Bylos Nr.
- 2S-675-360/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Savinijus Katauskas (pirm.), Aušra Maškevičienė, Bronius Valius
- Ieškovas
- A. Š.
- Atsakovas
- Z. M.
- Kategorijos
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja D. Žukauskienė Procesinio sprendimo kategorija 122.3 (S)
2009 m. gegužės 6 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Savinijaus Katausko, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Broniaus Valiaus, rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės A. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-02-19 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovui Z. M. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė pakeisti iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui formą – vietoj Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2000-04-11 sprendimu priteisto išlaikymo po ¼ dalį visų pajamų, bet ne mažiau kaip 135 Lt prašė nustatyti fiksuotą 450 Lt sumą, mokamą kas mėnesį, pradedant skaičiuoti nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės; prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą 2009-02-19 nutartimi atsisakė priimti ieškinį ir jį grąžino ieškovei, pasiūlė ieškovei kreiptis į Klaipėdos miesto apylinkės teismą arba Kretingos rajono apylinkės teismą. Nurodė, kad pagal bendrąsias teismingumo taisykles ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą, o pagal alternatyvųjį teismingumą ieškovei suteikta teisė ieškinį dėl išlaikymo priteisimo pareikšti pagal ieškovės gyvenamąją vietą (LR CPK 30 str. 4 d.). Nurodė, kad, pagal ieškinį, ieškovės gyvenamoji vieta yra Klaipėdoje, o atsakovo – Kretingos rajone, todėl ieškinys neteismingas Klaipėdos rajono apylinkės teismui.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-02-19 nutartį ir pripažinus, kad byla teisminga Klaipėdos miesto apylinkės teismui, perduoti ją nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui, laikant ieškinį paduotu jo pateikimo teismui dieną. Apeliantė atskirajame skunde pripažino, kad kreipiantis į Klaipėdos rajono apylinkės teismą, o ne į Klaipėdos miesto apylinkės teismą buvo suklysta, tačiau dėl ekonomiškumo, koncentracijos principų teismas turėjo persiųsti ieškinį. Paaiškino, kad šeimos bylose teismo vaidmuo yra aktyvus, todėl užtikrindamas vaiko interesus teismas turėjo priimti nutartį perduoti ieškinį Klaipėdos miesto apylinkės teismui.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
Apeliantė priimtą nutartį ginčija dėl proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų pažeidimų. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais argumentais. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (LR CPK 5 str. 1 d.), tačiau ši teisė turi būti realizuojama įstatymų nustatyta tvarka. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismų kompetencijai priskiriamų bylų paskirstymas teismams vadinamas teismingumu. Jeigu ieškinys tam tikram teismui neteismingas, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (LR CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Teritorinio teismingumo taisyklės reguliuoja tos pačios grandies – apylinkės arba apygardos – teismų kompetenciją. Teritorinis teismingumas skirstomas į bendrąjį, alternatyvųjį, išimtinį, sutartinį ar kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumą. Taigi viena iš teritorinio teismingumo rūšių – alternatyvusis teismingumas, kurio taisyklės numato galimybę nagrinėti bylą dviejuose ar daugiau tos pačios grandies bendrosios kompetencijos teismų. LR CPK ir kiti įstatymai nustato atvejus, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš galimų teismų. Teismingumas ieškovo pasirinkimu nustatomas bylose, kuriose ginamos itin reikšmingos ieškovo teisės ir interesai, todėl ieškovui numatytos lengvatos, kad jis ekonomiškiau ir lengviau galėtų įgyvendinti savo teisę kreiptis teisminės gynybos.
Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas ieškovei išaiškino, kad ji turi dvi galimybes pateikti ieškinį – pagal savo arba pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, savo iniciatyva negali nuspręsti, kuriam teismui perduoti pateiktą ieškinį. Išaiškintina, kad šiuo atveju ieškinys dar nebuvo priimtas, todėl pirmosios instancijos teismas taip pat negalėjo pagal LR CPK 34 str. 2 d. nuostatas ieškinio perduoti kitam apylinkės teismui. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės priimtos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335?339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-02-19 nutartį palikti nepakeistą.