Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Eglė Žakevičiūtė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Vidos Kaubrytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Plungėje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., išsiskyręs, turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. G. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent jis 2024 m. gruodžio 22 d., apie 17.18 val., adresu Perkėlos g. 1 C, Klaipėdoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p., draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo transporto priemonę „DAF“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Krone“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,69 promilių neblaivumo laipsnis.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo V. G. prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Asmuo atsako ir tais atvejais, kai šio straipsnio 1 dalyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo. Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, jog kaltinamasis V. G. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent jis 2024 m. gruodžio 22 d., apie 17.18 val., adresu Perkėlos g. 1C, Klaipėda, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p., draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo transporto priemonę „DAF“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Krone“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,69 promilių neblaivumo laipsnis. Kaltinamojo nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad vairuoja automobilį būdamas neblaivus, suprato pavojingą šių savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Tai pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad V. G. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą transporto eismo saugumui. Šioje byloje kaltinamasis prisipažino ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas įvertina ir kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – Lietuvos Respublikoje neteistas, tačiau teistas užsienio valstybėse už vairavimą neblaiviam, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, išsiskyręs, turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje.

Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokurorės prašomą bausmės rūšį – areštą. Prokurorės pasiūlyta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, veikos pobūdį, parinkta pagrįstai, todėl jos mažinti ar didinti nėra pagrindo. Teismo vertinimu, kaltinamajam skirtina bausmė yra teisinga ir proporcinga, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

Įvertinęs kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – kaltę visiškai pripažino ir dėl savo elgesio nuoširdžiai gailėjosi, byloje jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, anksčiau Lietuvos Respublikoje neteistas, todėl ši nusikalstama veika vertintina kaip atsitiktinė – teismas turi pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam gali būti pasiekti ir be realaus arešto bausmės atlikimo. Net ir trumpalaikio arešto bausmės atlikimas šiuo atveju padarytų daugiau žalos nei naudos.

Teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidedant kaltinamajam skirtinos arešto bausmės vykdymą prokurorės pasiūlytam 1 (vienerių) metų laikotarpiui. Kaltinamajam atidedant paskirtos arešto bausmės vykdymą, jam intensyvi priežiūra netaikytina, o skirtini įpareigojimas ir draudimas, kurie teigiamai veiks jo elgesį bei skatins nenusikalsti. Kaltinamasis įpareigotinas per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 5.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 6 dalies 7 ir 10 punktai).

Siekdamas sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo bei paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų, atsižvelgdamas į tai, kad V. G. nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė vairuodamas transporto priemonę (vilkiką), tai yra naudodamasis specialia jam suteikta teise ir nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam paskirtos bausmės paskirtį padės įgyvendinti dvi baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas.

BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Teismas pažymi, kad vairavimas esant apsvaigus nuo alkoholio yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Siekdamas sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo bei paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nusikalto vairuodamas transporto priemonę ir nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, teismas mano, kad kaltinamajam paskirtos bausmės paskirtį įgyvendinti padės baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, todėl vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šios priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos, tai yra nuo 2025 m. sausio 16 d.

Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Aktualioje teismų praktikoje išaiškinta, jog rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas). Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje. Automobilio rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką automobilį realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-7-12-495/2020).

Siekiant užtikrinti, jog naujų nusikalstamų veikų darymas kaltinamajam taptų finansiškai nenaudingas ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – pasiektų jai keliamus tikslus, iš kaltinamojo turėtų būti išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Tačiau visais atvejais už teisės pažeidimus nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teismų praktikoje yra konstatuota, kad poveikio priemonės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos sankcijos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad V. G. vairavo transporto priemonę (vilkiką), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas net 1,69 promilių neblaivumas, todėl transporto priemonė „DAF“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) turėtų būti konfiskuojama, kaip darant nusikalstamą veiką panaudota priemonė, kadangi be transporto priemonės panaudojimo neįmanomas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymas. Iš AB „Regitra“ duomenų išrašo matyti, kad transporto priemonės „DAF“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas UAB (duomenys neskelbtini). Taigi, automobilis, kurį vairavo V. G. nusikalstamos veikos padarymo metu, jam nepriklauso, jis priklauso buvusiai kaltinamojo darbovietei – UAB (duomenys neskelbtini). Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje, matyti, kad analogiško automobilio (vilkiko) rinkos vertė su PVM – 14 620 Eur. Teismas, įvertinęs V. G. amžių ir ilgametę vairavimo patirtį, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir padarymo aplinkybes, konfiskuotino turto (vilkiko), kuris priklauso buvusiai kaltinamojo darbovietei, rinkos vertę, taip pat darbovietės nurodą likutinę vertę, į kaltinamojo asmenybę ir jo turtinę padėtį, sprendžia, kad šiuo atveju dalies konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo atitiks teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus bei pasieks bausmei keliamus tikslus. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, anksčiau Lietuvoje neteistas, bei įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, iš kaltinamojo išieškotina dalis konfiskuotino turto - priemonės „DAF“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. 8 000 Eur (aštuoni tūkstančiai eurų).

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas bei dokumentų paėmimas – pradėjus baudžiamojo įsakymo vykdymą, naikintinos.

V. G. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduotinas AB „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. G. paskirti 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 7 ir 10 punktais, V. G. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 5.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, V. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam 2 (dvejus) metus vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2025 m. sausio 16 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 5 dalimis, V. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir iš jo valstybės naudai išieškoti konfiskuotino turto – transporto priemonės „DAF“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 8 000 Eur (aštuonis tūkstančius eurų).

V. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą bei dokumentų paėmimą – pradėjus baudžiamojo įsakymo vykdymą, panaikinti.

V. G. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti AB „Regitra“.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos jis turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.