Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdamas teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. gruodžio 19 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. K., nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 149 straipsnio 1 dalį, BK 150 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu A. K. paskirtos bausmės subendrintos ir jam paskirta galutinė bausmė – 3 metai laisvės atėmimo.

2. Bausmės pradžia – 2023 m. liepos 4 d., bausmės pabaiga – 2026 m. birželio 17 d.

4. Kauno apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 19 d. nutartimi prokuroro skundą tenkino, pakeitė Komisijos 2024 m. lapkričio 20 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam ir nutarė netaikyti nuteistajam A. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. K. skundas atmestinas.

6. BVK 82 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

7. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. K. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Jis pataisos įstaigoje dirba, neturi nuobaudų, yra vieną kartą skatintas, dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, palaiko ryšius su artimaisiais, juos lanko, laisvėje turės gyvenamąją vietą bei darbą. Visos šios aplinkybės neabejotinai charakterizuoja nuteistąjį teigiamai, rodo, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

8. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktus duomenis, sutiktina, jog A. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika įvertinta, kaip žema (pakito iš vidutinės į žemą), rizika sumažėjo srityje „mąstymas ir elgesys“. Vis tik, kaip nurodyta pirmiau, rizikos priskyrimas žemai savaime nelemia lygtinio paleidimo taikymo. Priešingas vertinimas neatitiktų BVK įtvirtinto teisinio reguliavimo, pagal kurį BVK 82 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus atitinkantys nuteistieji gali, bet neprivalo būti paleisti lygtinai. Pažymėtina, kad net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, nustatyta pažanga taip pat turi būti akivaizdi ir įtikinanti. Tam, kad galima būtų daryti neabejotiną išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis, visos aplinkybės turi būti vertintinos itin atidžiai. Šiame kontekste pažymėtina, kad nuteistajam nustatyti statiniai kriminogeniniai veiksniai – smurtinio elgesio istorija; nusikalstamo seksualinio elgesio istorija. Taip pat vis dar nustatyta didelė gausa dinaminių kriminogeninių veiksnių - dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, piktnaudžiavimas alkoholiu, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, neturi motyvacijos nutraukti arba keisti alkoholio vartojimo įpročius, būdingas impulsyvus elgesys, būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių, stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį. Nustatyti apsauginiai veiksniai – turima gyvenamoji vieta, turima darbinė patirtis.

9. Pažymėtina, kad dinaminių kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad su nuteistojo nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra pakankamai efektyviai koreguojamos, nors nuteistasis ir vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Aukštesnysis teismas sutinka su skundžiamos nutarties argumentais, jog pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir vyraujantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis nededa maksimalių pastangų mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo elgesyje yra nustatyti ir apsauginiai, riziką pakartotinai nusikalsti mažinantys veiksniai, o būtent turima gyvenamoji vieta, turima darbinė patirtis. Šie apsauginiai veiksniai, aplinkybių visumos kontekste, pagrįstai leidžia nelaikyti jų išimtinai nuteistąjį saugančiais nuo pakartotinio nusikalstamumo.

10. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistojo darbinė patirtis yra pakankama, tačiau analizuojant nuteistojo darbinę patirtį būnant laisvėje matyti, kad jis buvo linkęs dažnai keisti darbovietes, vienoje darbovietėje ilgiausiai yra išdirbęs dvejus metus, buvo ir nedarbo laikotarpių. Be to, pats nuteistasis nurodė, kad iš vienos darbovietės buvo paprašytas išeiti iš darbo, kadangi neteisėtu būdu pasisavino įmonės pinigus iš seifo dėl tuo metu turėtos priklausomybės nuo azartinių žaidimų (ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu nutrauktas, jam pinigus gražinus ir atsiprašius darbdavio). Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti ir kelia pagrįstas abejones, jog jis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę. To nepaneigia ir asmens byloje esanti pažyma, jog paleistas lygtinai A. K. bus įdarbintas, tokio pobūdžio pažymos pateikimas savaime neužtikrina to, kad nuteistasis paleistas lygtinai tikrai įsidarbins ir gaus stabilų atlyginimą.

11. Aukštesnysis teismas pažymi, kad įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant ir į tai, už kokio pobūdžio ir pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo elgesys buvo prieš nusikaltimų, už kuriuos atlieka bausmę, padarymą, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra neatlikta. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

12. Nors A. K. nusikalto pirmą kartą, tačiau nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę už smurtinį elgesį apsvaigus nuo alkoholio, nusikaltimas buvo įvykdytas įžūliu būdu, būnant viešoje, žmonių lankytinoje vietoje, panaudojant smurtą ir prievartą prieš nepažįstamą moterį. Be to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nuteistajam nustatyta didelės žalos rizika yra vidutinė, nurodyta, kad yra identifikuojamų žalos rizikos požymių – turi galimybę sukelti žalą, tačiau nėra linkęs tai daryti, nebent pasikeistų aplinkybės, t. y. nuteistasis praprastų gyvenamąją vietą, nutrūktų tarpusavio santykiai su žmona, piktnaudžiautų alkoholiu. Aukštesniojo teismo vertinimu, šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog susiklosčius nepalankioms gyvenimo aplinkybėms nuteistasis gali imtis neteisėtų veiksmų, kas didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Taigi, nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pobūdis ir pavojingumas, likusios neatliktos bausmės dalies dydis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai darantys įtaką teismo sprendimui, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu.

13. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu pažymėti, kad nors likusi neatlikta bausmės dalis negali būti esminė aplinkybė sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, tačiau pritartina apylinkės teismo argumentui, jog ji taip pat negali būti ir visiškai sumenkinta. Šiame kontekste svarbu įvertinti ir tai, kad nuteistajam likusi dar pakankamai didelė neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis (Komisijos posėdžio dieną) – 1 metai 6 mėnesiai ir 28 dienos (iš paskirtų 3 metų). Nepaneigiant bausmės paskirties, nuteistasis asmuo dėl savo padarytų teisei priešingų veiksmų turi patirti tam tikrus apribojimus, o nepatogumai kylantys atliekant laisvės atėmimo bausmę yra neišvengiami, tačiau būtini siekiant įgyvendinti bausmės tikslus. Svarbu ir tai, kad pernelyg išankstinis lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto taikymas taip pat gali sąlygoti nebaudžiamumo jausmo formavimąsi bei nepakankamą savo neteisėto elgesio ir už tai kylančių teisinių pasekmių įvertinimą bei suvokimą. Taigi, įvertinus ir šiuos argumentus kitų aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, kol kas nėra pagrindo daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas struktūrizuotoje aplinkoje yra baigtas.

14. Nuteistasis savo skunde akcentuoja aplinkybę, kad atlikdamas bausmę įkalinimo įstaigoje elgiasi nepriekaištingai. Šiame kontekste aukštesnysis teismas pritaria apylinkės teismo argumentams, jog šiuo atveju nuteistasis elgiasi tiesiog taip, kaip ir privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis, nes priešingu atveju visos nuteistojo skunde vardinamos lengvatos gali būti panaikintos ir jis būtų pasiųstas laisvės atėmimo bausmę atlikti griežtesnėmis sąlygomis. Skunde nurodomos aplinkybės dėl tinkamo nuteistojo elgesio savaime nereiškia, kad paleistas lygtinai, jis taip pat laikytųsi įstatymų bei vėl nenusikalstų, nepažeistų probacijos sąlygų ir (ar) nepasislėptų nuo likusios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo. Tokia išvada daroma įvertinus tai, jog bausmę pataisos namuose atliekantys nuteistieji, net ir tie, kuriems leidžiama laikinai išvykti, dirbti ir (ar) gyventi už įkalinimo įstaigos ribų, yra kontroliuojami kur kas griežčiau, nei probuojamieji asmenys.

15. Nors nuteistasis skunde deklaruoja didelį norą toliau taisytis būnant laisvėje, nurodo, kad skunde nurodomas aplinkybės duoda pagrindą probacijos taikymui jį paleidus iš įkalinimo įstaigos, tačiau aukštesnis teismas vertina, kad tai visgi tai nėra pakankamas pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pažymėtina, kad nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei tarptautiniai dokumentai, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam nuteistajam. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai arba jų galima siekti lygtinai asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes šio instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Bendra taisyklė yra ta, jog nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus jos skyrimo tikslus. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodyta, jog akivaizdu, kad nuteistojo pataisos procesas dar nėra baigtas ir turi būti koreguojamas maksimaliai keičiant nuteistajam savo elgesį teigiamos dinamikos link. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į aukščiau aptartas aplinkybes, negalima daryti pagrįstos išvados, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti, todėl atitinkamai galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės vietų atėmimo įstaigos.

16. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Komisija nuteistąjį A. K. charakterizuojančias aplinkybes vertino netinkamai, o apylinkės teismas, išnagrinėjęs prokuroro skundą, dėl visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 82 straipsnyje nurodytas lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas, kas duoda pagrindo išvadai, jog nuteistojo lygtinio paleidimo galimybės klausimą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, ir todėl pagrįstai prokuroro skundą dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą panaikinimo, tenkino. Pritartina skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas.

17. Remiantis aptartu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, tenkindamas prokuroro skundą ir priimdamas sprendimą pakeisti Komisijos nutarimą bei netaikyti nuteistajam A. K. lygtinio paleidimo, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. K. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. gruodžio 19 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.