- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-07
- Bylos Nr.
- II-15-446/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-23-3-00120-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Pažeidėjas
- J. M.
- Advokatai
- Vlada Buivydienė
- Kategorijos
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.10.3Bylos dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nagrinėjimo ribos apylinkės teisme (ANK 641 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J. M., jo atstovei advokatei Vladai Buivydienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. M. skundą dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato veiklos skyriaus nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2017 m. rugsėjo 2 d. 8 val. 10 min J. M. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame nurodyta, kad jis 2017 m. rugsėjo 2 d. 7 val. 24 min (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę – automobilį „Audi A4 Avanat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas (0,50 promilės) girtumo laipsnis, be to, vairuotojas nepateikė vairuotojo pažymėjimo, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį ir 417 straipsnio 8 dalį. 2017 m. rugsėjo 6 d. Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo nutarimu J. M. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, už ką jam paskirta 320 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių, pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje, už ką jam paskurta 10 Eur bauda.
Šalies argumentai
Teismui pateiktu skundu (b. l. 2-5) administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. M. prašo pakeisti 2017 m. rugsėjo 6 d. Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo nutarimą ir, taikant Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 5 dalį, neskirti jam administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti) atėmimo.
Skunde jis nurodė, kad neginčija piniginės nuobaudos paskyrimo, tačiau mano, kad jo atžvilgiu galėjo būti netaikoma administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas, nes ji neatitinka nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindų, yra neadekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir netinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Jam paskirta administracinio poveikio priemonė yra neadekvačiai ir nepamatuotai pergriežta jo padarytam teisės pažeidimui, t. y. jam nustatytas neblaivumas tik nežymiai viršija ribą, nuo kurios kyla teisinė atsakomybė, pažeidimu jis jokios žalos svetimam turtui ar asmenims nepadarė. Jam paskirta administracinio poveikio priemonė peržengia teisingumo ir protingumo prioritetus. Jis jau 11 metų be priekaištų dirba UAB (duomenys neskelbtini) pardavimų vadovu, darbdavys labai teigiamai atsiliepia apie jį ir apgailestauja, kad jis, ko gero, neteks darbo dėl teisės vairuoti atėmimo. Kad užimamų pareigų atlikimui jam yra būtinas vairuotojo pažymėjimas patvirtina Kelių transporto priemonių registravimo sistemos (eKETRIS) prekybinių numerio ženklų naudojimo istorija, iš kurios matyti, jog jis VĮ „Regitra“ pristato ir registruoja po keletą automobilių per dieną. Todėl akivaizdu, kad neturint galimybės atlikti šių veiksmų jis neatliks jo pareigoms keliamų reikalavimų. Ne tik darbdavys ir pats J. M. kaip darbuotojas patirs nepatogumus, kurie gali sąlygoti ir itin opų emigracijos pasirinkimą, tačiau dėl to nukentės ir jo šeima, kadangi žmona dirba griežtai kontroliuojamą darbą, dažnai tenka dirbti viršvalandžius, be to, jos darbo sutartyje nenumatytas leidimas darbo metu išvykti iš darbo vietos tam, kad galėtų pasirūpinti sūnumis, kurie yra perspektyvūs sportininkai ir kurių užklasinės veiklos vieta yra kitame miesto gale nuo M. gyvenamosios vietos. Vaikai negalėtų lankyti futbolo užsiėmimų dėl to, kad paprasčiausiai nespėtų po pamokų nuvykti į treniruotes. Be to, .M. šeima turi kreditorinius įsipareigojimus, kurių pažeidėjui netekus darbo, nebus kam apmokėti. Atsižvelgiant į J. M. nusižengimo mažareikšmiškumą, jo asmenybę apibūdinančius duomenis, kitas svarbias aplinkybes, jam paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas, net ir minimaliam terminui, - neatitinka nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindų, yra neadekvati padarytam pažeidimui ir netinkama nuobaudos tikslams pasiekti, kadangi pažeidžia teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. M. paaiškino, kad 2017 m. rugsėjo 1 d. vakare, žiūrėdamas futbolo rungtynes per televizorių, namuose išgėrė 3-4 stiklines alaus. Jis nevartojo tiek alkoholio, kad ryte negalėtų vairuoti, nes rugsėjo 2 d. kelionė į Kauną, stebėti vaikų futbolo rungtynių buvo suplanuota iš anksto. Rungtynės, kurias jis žiūrėjo per televizorių, baigėsi vėlai, galėjo būti apie 23 val. ar vėliau. Kėlėsi anksti ryte, nespėjo papusryčiauti, išsivalęs dantis, burną išskalavo specialiu skalavimo skysčiu, kas, jo nuomone galėjo įtakoti alkotesterio parodymams. Vaikai į varžybas išvyko mikroautobusu, tėvai kooperavosi važiuoti vienu automobiliu. Jis, Ž. Č., A. V., D. L. nusprendė važiuoti jo vairuojamu automobiliu. Jis nejautė jokio vakarykščiai išgerto alaus poveikio, apsvaigęs nesijautė, todėl vairavo automobilį. Prieš įvažiuodami į Kelmę, jie užsuko į degalinę, kur jis parūkė. Išsukus iš degalinės, jį sustabdė policijos pareigūnai. Pareigūnams specialiu prietaisu automobilio salone patikrinus alkoholio koncentraciją ore, pareigūnų reikalavimu jis išlipo iš savo automobilio, į alkotesterį jis pūtė lauke. Ar jis išsiėmė alkotesterio antgalį, neprisimena, nes buvo pasimetęs. Pareigūnai jam rodė alkotesterio rodmenis, tačiau kiek promilių buvo užfiksuota, jis taip pat neprisimena. Jis įsitikinęs, kad alkotesterio rodmenis taip pat galėjo iškreipti ir jo surūkyta cigaretė, nes po parūkymo iki automobilio sustabdymo buvo praėjusios vos kelios minutės, pareigūnai jį sustabdę, nepalaukę 15 minučių, tikrino blaivumą. Jis su alkotesterio parodymais sutiko, į medicinos įstaigą pasitikrinti blaivumo nevyko, nes pareigūnai jam paaiškinę, kad kraujyje gali būti ir didesnė alkoholio koncentracija. Galiausiai J. M. teisme nurodė, kad jis nesijaučia kaltu padaręs administracinį nusižengimą.
Teisme administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė advokatė Vlada Buivydienė ne tik palaikė skunde nurodytus motyvus dėl veikos mažareikšmiškumo, įstatymo nuostatų dėl nuobaudos sušvelninimo taikymo, bet taip pat prašė administracinio nusižengimo bylą J. M. atžvilgiu nutraukti, nes byloje nėra objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad J. M. vairavo transporto priemonę apsvaigęs, kadangi nėra alkotesterio rodmenų, kurie jos nuomone, turi būti atspausdinti, vien alkotesterio parodymų įrašymo į protokolą kaltei pagrįsti neužtenka. Be to, jos manymu, pareigūnai pažeidė alkotesterio naudojimo instrukciją, nes nedavė jos atstovaujamajam pačiam išsiimti iš pakuotės alkotesterio antgalio.
Institucijos, paskyrusios nuobaudą, atstovas paaiškino, kad nuobauda už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą J. M. paskirta pagrįstai. Sustabdžius J. M. vairuojamą automobilį ir patikrinus girtumą, alkotesteris parodė 0,50 promiles, apsvaigimo laipsnis viršijo leistiną alkoholio kiekį vairavimo metu, su alkotesterio parodymais ir padarytu nusižengimu J. M. sutiko. Teisės vairuoti atėmimo terminas jam paskirtas minimalios trukmės, išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo nėra pagrindo, todėl prašo nutarimo nekeisti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Paduodamas skundą administracinėn atsakomybėn patraktas asmuo J. M. neneigė padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, savo kaltės neginčijo, su baudos dydžiu sutiko, tačiau kėlė nuobaudos individualizavimo klausimą, prašė taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir teisės vairuoti transporto priemones neatimti.
ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. To paties straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.
ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016).
Iš 2017 m. rugsėjo 2 d. administracinio nusižengimo protokolo, nutarimo, priimto 2017 m. rugsėjo 6 d. administracinio nusižengimo byloje matyti, kad J. M. vairavo automobilį būdamas neblaivus, jam buvo nustatytas 0,50 promilės neblaivumo (girtumo) laipsnis, kuris, atmetus paklaidą, nors ir nežymiai, tačiau viršija ribą, nuo kurios draudžiamas transporto priemonių vairavimas (0,41 promilės), tokiu būdu jis padarė vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių administracinių nusižengimų, tuo sukeldamas pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Nepaprastų aplinkybių, būtinojo reikalingumo sąlygų, dėl kurių būtų neišvengiamas vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, nenustatyta. Vadovaujantis susiformavusia teismų praktika analogiško pobūdžio bylose tai, jog pažeidėjui teisė vairuoti transporto priemones reikalinga atliekant darbines funkcijas ir rūpinantis savo šeimos gerove, nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių turėtų būti trumpinamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Akivaizdu, kad aplinkybės, susijusios su darbine veikla, šeimine padėtimi, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo žinomos ir prieš darant pažeidimą, tačiau tai jo nuo itin neatsakingo ir pavojingo elgesio nesulaikė, taigi kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens itin neatsakingo elgesio rezultatas. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems, taip pat kitiems eismo dalyviams dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbinės veiklos pobūdžio, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Be to, J. M. teisė vairuoti transporto priemones atimta minimaliam ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatytam terminui, ši nuobauda yra proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui, atitinkanti nubaustojo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismo nuomone, administracinėn atsakomybėn už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio patraukto asmens teisinės padėties švelninimas būtų nesuderinamas tiek su teismų praktika analogiško pobūdžio bylose, tiek ir su valstybės politika griežtinti atsakomybę už vairavimą esant vairuotojams neblaiviems, taip pat su visuomenės interesu, kad asmuo, sukėlęs realią grėsmę jos nariams, neišvengtų nuobaudos, ribojančios jo teises ir kartu galimybes padaryti analogišką pažeidimą.
Pažymėtina ir tai, kad ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali, neteisėtas yra pats vairavimo, esant neblaiviam, faktas, todėl laikoma, kad J. M. administracinį nusižengimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia, t. y., darydamas administracinį nusižengimą, jis suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (ANK 8 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Aplinkybė, kurią nurodė J. M., kad jis, nors ir vakarykščiai buvo vartojęs alkoholinį gėrimą – alų, tačiau iš ryto alkoholio poveikio nejautė, todėl vairavo automobilį, įtakos šio pažeidimo padarymui neturi.
Teismas neturi pagrindo abejoti alkotesterio parodymais, girtumo nustatymo faktui. Administracinio nusižengimo protokole yra nurodytas alkoholio matuoklis, kuriuo buvo tikrinamas J. M. blaivumas, - alkotesteris „Alcotest 6810“ Nr. ARYC 0013, 0631221. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tiek protokolo surašymo metu, tiek administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo, kuris vyko praėjus kelioms dienoms po įvykio, metu su alkotesterio parodymais sutiko. Protokole J. M. dvejose vietose pasirašė, nutarime pasirašė ir nurodė, kad prisipažįsta ir gailisi. Tai, kad pareigūnams nustačius girtumą alkotesteriu savanoriškai pasitikrinti girtumą į medicinos įstaigą J. M. nevyko, taip pat patvirtina, kad jis su alkotesterio rodmenimis sutiko. Kiekvienam vairuotojui, elementarią gyvenimišką patirtį turinčiam žmogui žinoma, kad laikui bėgant žmogaus organizmas pašalina alkoholį, tačiau šis pasišalinimo procesas kiekvieno žmogaus organizme vyksta skirtingu greičiu, tam įtakos turi įvairūs veiksniai. J. M. pripažino, kad maždaug prieš septynias valandas iki patikrinimo jis vartojo alkoholinį gėrimą, nors jo teigimu, tai nebuvęs didelis keikis, tačiau akivaizdu, kad iš jo organizmo natūraliu būdu pasišalino tik dalis alkoholio ir patikrinimo alkotesteriu rezultatai būtent tai ir parodė. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės nurodytos aplinkybės dėl objektyvių įrodymų, patvirtinančių J. M. vairavimą apsvaigus, nebuvimo yra gynybinė versija, mėginimas bet kokiomis priemonėmis išvengti atsakomybės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Byloje nėra duomenų, kad tikrindami J. M. neblaivumą alkotesteriu pareigūnai būtų pažeidę jo naudojimo instrukcijos nuostatas. Teisme J. M. nurodė, kad jis dėl netikėtumo, streso tikrinimo metu buvo pasimetęs, neprisimena, ar jis pats išėmė iš pakuotės alkotesterio antgalį, jis net neprisimena, kokius skaičius rodė alkotesteris, nors pripažino, kad pareigūnai alkotesterio rodmenis jam parodė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vienas iš pagrindinių reikalavimų, keliamų alkotesteriu tikrinamam asmeniui, – išgėrus alkoholio, palaukti bent 15 min. Toks laiko tarpas tarp alkoholinių gėrimų vartojimo ir alkotesterio naudojimo blaivumo nustatymui yra numatytas tam, kad blaivumo nustatymo testo rezultatai būtų tikslūs ir alkoholio vartojimas nepraėjus alkotesterio naudotojo instrukcijoje numatytam laiko tarpui neturėtų reikšmės blaivumo nustatymo testo rezultatams. Administracinėn atsakomybėn traukiamo J. M. teigimu, jis alkoholį vartojo prieš eidamas miegoti, vairuodamas automobilį, važiuodamas iš Šiaulių į Kelmę, nieko negėrė, taigi, policijos pareigūnams nebuvo jokio pagrindo laukti 15 minučių kad alkotesteriu patikrinti girtumą arba patikrinimą kartoti.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymu apklausti liudytojai Ž. Č., D. L. ir A. V. reikšmingų aplinkybių, paneigiančių vairavimo apsvaigus nuo alkoholio faktą, nenurodė. Jų parodymai tik patvirtina tą aplinkybę, kad po pareigūnų patikrinimo nei vienam iš J. M. bendrakeleivių nekilo abejonių, kad alkotesterio parymai neteisingi, visi drauge jie aptarinėję priežastį, dėl kurios buvo užfiksuotas didesnis nei leistinas alkoholio kiekis. Liudytojas Ž. Č. parodė, kad prieš persėdant į J. M. automobilį, jis neminėjęs, kad vakarykščiai vartojo alkoholį, J. M. automobiliu važiavo į Kauną stebėti vaikų futbolo rungtynių todėl, kad J. M. automobilis buvęs geriausiais ir naujausias. Liudytojai A. V. parodė, kad tik po pareigūnų patikrinimo J. M. papasakojęs, jog vakarykščiai išgėręs du butelius alaus žiūrėdamas futbolo rungtynes per televizorių. D. L. taip pat parodė, kad po girtumo nustatymo J. M. papasakojęs, kad gėrė alų, žiūrėdamas futbolo rungtynes, kurių transliacija baigėsi vėlai – vidurnaktį ar apie 1 val. nakties, ryte anksti kėlėsi, nespėjo pavalgyti.
Įvertinus visumą aptartų aplinkybių, darytina išvada, kad naikinti Kelmės rajono policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjo nutarimu J. M. paskirtos nuobaudos už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas teismas neturi pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi,
nutaria:
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutarimą, kuriuo J. M. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirta 320 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių, palikti nepakeistą, J. M. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.