Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Eglės Surgailienės ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės Mažosios bendrijos (toliau MB) „Ohoho“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 12 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės M. N. ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Ohoho“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – uždaroji akcinė bendrovė (toliau UAB) „Feriatus“, I. Š..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą netinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovė pagrindė savo reikalavimus.

13. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir nevertino tarp atsakovės ir I. Š. atstovaujamos UAB „Feriatus“ 2015 m. sausio 26 d. sudarytos Paskolos sutarties. UAB „Feriatus“ pažeidė Paskolos sutarties 4.4 punktą, todėl paskolos davėjas (atsakovė) pareikalavo iš paskolos gavėjo grąžinti visą paskolos sumą prieš terminą. Būtent todėl ieškovės atliktas pinigų pervedimas atsakovei, įvykdant UAB „Feriatus“ prievolę, padarytas nesuėjus paskolos grąžinimo pagal 2015 m. sausio 26 d. Paskolos sutartį terminui. Ieškovė, I. Š. prašymu įvykdydama UAB „Feriatus“ prievolę ir pervesdama atsakovei 30 000 EUR, o ne 35 000 EUR sumą, kurią pagal Paskolos sutartį UAB „Feriatus“ buvo skolinga atsakovei, UAB „Feriatus“ prievolę atsakovei įvykdė iš dalies ir tokią teisę jai numatė CK 6.50 str. 1 d. Ieškovės atliktame mokėjimo nurodyme, skiltyje „Mokėjimo paskirtis“ įrašytas įrašas „pagal sutartį su I. Š.“ būtent ir sudaro neginčijamą pagrindą teigti, kad ieškovė pinigus atsakovei pervedė I. Š. prašymu iš dalies įvykdydama UAB „Feriatus“, o ne I. Š., kaip fizinio asmens, prievolę atsakovei. Tai atsakovei patvirtino ir UAB „Feriatus“ vadovas I. Š.. Dėl nurodytų aplinkybių, atsakovės vertinimu, ieškovė M. N. turi pagrindą reikalauti grąžinti atsakovei MB „Ohoho“ pervestą 30 000 EUR sumą iš UAB „Feriatus“, o ne iš atsakovės MB „Ohoho“. 2015 m. sausio 26 d. Paskolos sutartis nenustatė draudimo kitiems asmenims įvykdyti skolininko prievolę, todėl nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog nenustačius ieškovės prievolių I. Š., UAB „Feriatus“ bei MB „Ohoho“, ginčo suma pervesta atsakovei be jokio pagrindo.

18. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ir I. Š. būtų turėjęs kokių nors įsipareigojimų atsakovei ar UAB „Feriatus“, todėl mokėjimo paskirtyje nurodytas įrašas nepatvirtina atsakovės nurodomų aplinkybių. Atkreipė dėmesį, jog ne tik kad nesutampa paskolos sutartimi paskolinta ir ieškovės pervesta sumos, prievolės įvykdymo terminas, bet ir teismui pateikta 2015 m. kovo 13 d. UAB ,,Feriatus”, atsakovės ir AB ,,Šiaulių bankas” pasirašyta Paskolų subordinavimo sutartis banko patvirtina, jog atsakovė iš viso neturėjo teisės gauti prievolės įvykdymą iš UAB ,,Feriatus”, o pastaroji neturėjo ne tik pareigos grąžinti paskolą pagal 2015 m. sausio 26 d. Paskolos sutartį, tačiau be Banko sutikimo, negalėjo realizuoti net ir teisės paskolą grąžinti. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patirvinančių, kad ji iš viso būtų prašiusi paskolos grąžinimo prieš terminą. Atsakovės susitarimai su trečiaisiais asmenimis negali turėti jokios įtakos ieškovei ir ieškovės santykių su atsakove vertinimui.

19. Nepagrįsti yra ir apeliantės argumentai dėl teismo priteistų palūkanų skaičiavimo. Šiuo atveju, tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo sudaryta paskolos, ar kitokia sutartis, todėl teismas pagrįstai skaičiavo palūkanas nuo pinigų pervedimo datos – 2016 m. kovo 3 d., kadangi nuo šio termino atsakovė naudojosi ieškovės pinigais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama atsakovės pateikto apeliacinio skundo ribose.

21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl ieškovės 2016 m. kovo 3 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1 pervestų 30 000 EUR sumos atsakovei MB „Ohoho“ grąžinimo bei palūkanų priteisimo.

22. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, šalių ir argumentus, konstatavo, kad paskolos sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, o ieškovė pervedė 30 000 EUR sumą atsakovei be jokio teisinio pagrindo, todėl vadovaudamasis CK 6.237 str. 1 d. ieškinį tenkino.

23. Apeliantė nesutinka su skundžiamu sprendimu, motyvuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė į tarp atsakovės ir trečiojo asmens sudarytos Paskolos sutarties nuostatas ir atsakovės argumentus, jog ieškovė atlikdama ginčo pavedimą iš dalies įvykdė trečiojo asmens UAB „Feriatus“ prievolę atsakovei.

24. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (1 dalis). Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad įvertindamas įrodymus teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. P. v. A. A., bylos Nr. 3K-3-375/2012, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

25. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantė pasisakydama dėl įrodymų vertinimo skundžiamame sprendime pakartotinai išdėsto argumentus, kuriuos įvertino ir dėl jų pasisakė pirmosios instancijos teismas. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas įrodymus padarė kitokias išvadas nei tikėjosi atsakovė, nesudaro pagrindo laikyti skundžiamą sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu. Kolegijos vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyręs byloje nustatytų aplinkybių ir esančių įrodymų visumą, tinkamai taikydamas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias normas, pagrįstai sprendė, jog nesant tarp šalių sudarytos paskolos sutarties ir atsakovei nepateikus įrodymų, patvirtinančių 30 000 EUR sumos gavimo iš ieškovės teisinį pagrindą, šiuo atveju taikytinos normos, reglamentuojančios be pagrindo įgijusio turtą asmens pareigą šį turtą grąžinti.

26. Priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovės teiginius, jog ieškovės atliktas ginčo pavedimas buvo dalinis trečiojo asmens UAB „Feriatus“ prievolės atsakovei įvykdymas ir motyvuotai juos atmetė kaip neįrodytus ir paneigtus kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateikdama apeliacinį skundą atsakovė nepaneigė pirmosios instancijos teismo argumentų, kad minėtą atsakovės poziciją paneigia faktai, jog nesutampa ieškovės atlikto mokėjimo ir atsakovės su trečiuoju asmeniu UAB „Feriatus“ sudarytos 2015 m. sausio 26 d. paskolos sutarties sumos bei prievolės įvykdymo terminas. Apeliantė siekdama pagrįsti savo poziciją teigia, jog mokėjimas atliktas nesuėjus paskolos sutartyje numatytam jos grąžinimo terminui (2016 m. balandžio 3 d.), kadangi sutarties įvykdymo prieš terminą pareikalavo pati atsakovė, atsižvelgdama į tai, kad trečiasis asmuo UAB „Feriatus“ pažeidė paskolos sutarties 4.4 p. Pagal tarp atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Feriatus“ 2016 m. sausio 26 d. sudarytos paskolos sutarties 4.4 p. šalys susitarė dėl atsakovės teisės pareiškus norą pilnai ar dalinai konvertuoti paskolos sumą į trečiojo asmens UAB „Feriatus“ 33 proc. akcijų paketą. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė nepateikė jokių jos nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų (CPK 178 str.). Pažymėtina, jog atsakovė yra juridinis asmuo, kuriam keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai, taigi, neatitiktų minėtų standartų atsakovės elgesys, jeigu ji reikalavimus trečiajam asmeniui dėl paskolos sumos konvertavimo į akcijas ar sutarties pažeidimo ir įvykdymo prieš terminą išdėstytų ne raštu, o žodžiu. Kita vertus, atsakovės dėstoma tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių versija, t.y. kad ginčo mokėjimą ieškovė atliko padengdama dalį trečiojo asmens prievolės atsakovei, taip pat sudaro pagrindo abejoti ir į bylą pateikta 2015 m. kovo 13 d. trišalė Paskolų subordinavimo sutartis, sudaryta UAB „Feriatus“, MB „Ohoho“ ir AB „Šiaulių bankas“. Pagal minėtą sutartį atsakovė neturėjo teisės reikalauti, o trečiasis asmuo UAB „Feriatus“ neturėjo teisės grąžinti paskolos pagal 2015 m. sausio 26 d. paskolos sutartį be AB „Šiaulių bankas“ sutikimo, tačiau byloje nėra duomenų, jog atsakovė norėdama, kad paskolos suma būtų grąžinta ar trečiasis asmuo norėdamas per ieškovę įvykdyti dalį prievolės, būtų kreipęsi į banką dėl tokio sutikimo davimo.

27. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog byloje nėra pakankamai duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog egzistavo koks nors teisinis pagrindas atsakovei įgyti 30 000 EUR sumą iš ieškovės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokio pagrindo buvimo taip pat nepatvirtina apelianto nurodoma aplinkybė, kad ginčo mokėjimo paskirtyje nurodoma „pagal sutartį su I. Š.“. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų apie trečiojo asmens I. Š. prievoles atsakovei. Taip pat nesutiktina su apeliantės argumentais, jog tokia nurodoma mokėjimo paskirtis vertintina kaip dalinis prievolės įvykdymas atsakovei, pagal paskolos sutartį sudarytą su UAB „Feriatus“. Pažymėtina, kad įstatyme įtvirtinta ne tik ieškovo pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimus, bet ir atsakovas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Taigi, atsakovei šiuo atveju teko pareiga įrodyti savo teiginį, kad ieškovės bankiniu pavedimu jam į asmeninę sąskaitą pervesta ginčo suma yra prievolės už trečiąjį asmenį dalinis įvykdymas. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, pagrįsta laikytina pirmosios instancijos teismo išvada, jog neįrodžius, kad ieškovė turėjo prievolių UAB „Feriatus“ ar I. Š., ieškovei nebuvo jokio pagrindo įvykdyti prievolę už UAB „Feriatus“ ar I. Š. atsakovei MB „Ohoho“.

28. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteista 2 200 EUR palūkanų suma už laikotarpį nuo 2016 m. kovo 3 d. iki 2018 m. rugpjūčio 27 d., motyvuodama tuo, kad apie tai, jog lėšos pervestos be teisinio pagrindo ji sužinojo tik pareiškus ieškinį teisme.

29. Sutinkamai su CK 6.240 str. 1 d., už be pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuojamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos. Šios palūkanos yra kompensuojamojo pobūdžio ir pradedamos skaičiuoti nuo to momento, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie nepagrįstą pinigų gavimą ar sutaupymą. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog ieškovės ir atsakovės nesiejo jokie teisiniai santykiai, taip pat byloje nėra duomenų, jog atsakovei prievolių turėjo mokėjimo paskirtyje nurodytas I. Š.. Minėta, jog pagal 2015 m. kovo 13 d. trišalę Paskolų subordinavimo sutartį trečiasis asmuo UAB „Feriatus“ be banko sutikimo negalėjo grąžinti atsakovei paskolos. Taigi, nurodytų aplinkybių visuma, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sudaro pagrindą manyti, jog atsakovė būdama pakankamai atidi ir rūpestinga, neturėdama konkrečių duomenų, jog tai prievolės už trečiąjį asmenį UAB „Feriatus“ dalinis įvykdymas, gavusi iš pašalinio asmens 30 000 EUR turėjo iš karto suprasti, jog šios lėšos įgytos be pagrindo. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinio reikalavimą dėl 2 200 EUR palūkanų priteisimo.

30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog trečiojo asmens UAB „Feriatus“ 2017 m. gruodžio 11 d. atsiliepimą į ieškinį pasirašė I. Š., kuris iš UAB „Feriatus“ direktoriaus pareigų atšauktas 2017 m. gruodžio 8 d., neturėjo įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui. Remiantis bylos medžiaga, trečiasis asmuo UAB „Feriatus“ buvo tinkamai informuotas apie teismo posėdžius, jam buvo siunčiami procesiniai dokumentai, teismo sprendimas bei nustatytas terminas atsiliepimui į apeliacinį skundą pateikti, tačiau tokia teise trečiasis asmuo nepasinaudojo ir byloje nėra duomenų, jog trečiasis asmuo pasikeitus vadovui nebepalaiko savo pozicijos išdėstytos atsiliepime į ieškinį.

31. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

32. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias normas, tinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas atmeta ieškovės reikalavimą priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi jas pagrindžiantys įrodymai teismui nebuvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.