Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Dėl valstybinės žemės sklypų panaudos sutarties su A. A. pareiškėjas paaiškino, kad šis asmuo yra jo tėvas. Teigia, kad šiuos žemės sklypus deklaravo tik jis (pareiškėjas) ir atliko visus veiksmus, kad deklaruoti žemės sklypai būtų tinkami paramai gauti. Mano, kad Agentūros ir LAGK sprendimo argumentas, jog jis neįrodė šių sklypų valdymo pagrindo, yra formalus. Atkreipia dėmesį, kad LAGK sprendime nurodytame Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklių (toliau – Nuomos taisyklės), patvirtintų LR Vyriausybės 2003 m vasario 18 d. nutarimu Nr. 236, 18 punkte nustatytas reikalavimas gauti išankstinį Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą subnuomojant valstybinės žemės sklypą nėra taikytinas šiuo atveju, kadangi A. A. nesudarė jokios valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties su sūnumi, o minėtos taisyklės sudaryti valstybinės žemės panaudos sutartį nedraudžia. Pažymėjo, kad nei jis, nei jo tėvas nėra teisininkai ir nežinojo išsinuomotos valstybinės žemės tolesnės nuomos ar panaudos subtilybių. Tvirtina, kad deklaruodamas panaudos sutartyje su A. A. nurodytus žemės sklypus, jis neturėjo jokių nesąžiningų ar neteisėtų ketinimų. Mano, kad jeigu ir buvo padarytas formalus pažeidimas, pritaikyta sankcija už aptariamą pažeidimą neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo, todėl turėtų būti iš viso netaikoma arba ženkliai sumažinta.

Nesutikdama su pareiškėjo skundo argumentais, kad jis pateikė valdymo teisę patvirtinančius dokumentus visiems 2016 m. Paraiškoje deklaruotiems laukams, Agentūra paaiškino, kad pagal pareiškėjo 2016 m. gruodžio 27 d. pateiktą 2016 m. vasario 23 d. žemės sklypo nuomos (panaudos) sutartį, sudarytą su V. J., nustatyta, jog V. J. išnuomojo pareiškėjui žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (1,91 ha plotą), 5 metams iki 2021 m. vasario 23 d., tačiau vadovaujantis NTR duomenimis buvo nustatyta, kad šis žemės sklypas nuo 2005 m. sausio 20 d. nuosavybės teise priklauso A. J. Atsižvelgiant į tai, buvo laikoma, kad pareiškėjas neįrodė 2016 m. Paraiškos kontrolinio žemės sklypo (toliau – KŽS) Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 deklaruoto ploto (1,85 ha) teisėto žemės valdymo. Pažymi ir tai, kad iš su skundu pateikto Rokiškio rajono 1-ojo notarų biuro notaro išduoto 2013 m. liepos 8 d. liudijimo apie palikimo priėmimą nėra aišku, kokį mirusiosios A. J. turtą paveldėjo V. J., t. y. šiame liudijime nėra aiškiai nurodyta, kad būtent šis asmuo paveldėjo žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (1,91 ha plotą). Be to, pagal aktualius NTR duomenis žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2005 m. sausio 20 d. nuosavybės teise priklauso A. J., o įrašų apie kitus savininkus nėra. Atsižvelgdama į tai, Agentūra mano, kad tiek ji, tiek LAGK teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas neįrodė valdymo teisės į šį sklypą.

Nurodo ir tai, kad pagal pateiktą 2016 m. kovo 16 d. žemės sklypo nuomos (panaudos) sutartį, sudarytą su I. K., nustatyta, jog ji išnuomojo pareiškėjui žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (1,12 ha plotą), 5 metams iki 2021 m. kovo 16 d., tačiau vadovaujantis NTR duomenimis buvo nustatyta, kad aukščiau minėtas žemės sklypas nuosavybės teise nuo 2001 m. lapkričio 7 d. priklauso P. D. (gim. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, buvo laikoma, kad pareiškėjas neįrodė 2016 m. Paraiškos KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 deklaruoto ploto (0,97 ha) teisėto valdymo. Pažymi ir tai, kad iš pareiškėjo pateikto Rokiškio rajono 3-ojo notarų biuro notaro išduoto 2008 m. vasario 15 d. liudijimo apie palikimo priėmimą, taip pat nėra aišku, kokį mirusiojo P. D. turtą paveldėjo I. K., t. y. šiame liudijime nėra aiškiai nurodyta, kad būtent ji paveldėjo žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (1,12 ha plotą). Be to, pagal aktualius NTR duomenis žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2001 m. lapkričio 7 d. priklauso P. D. (gim. (duomenys neskelbtini), o įrašų apie kitus savininkus nėra. Taigi, mano, kad ir šiuo atveju pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas neįrodė valdymo teisės į šį sklypą.

Paaiškino, kad 2017 m. sausio 12 d. NMA buvo gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) 2017 m. sausio 12 d. raštas Nr. 1SD-227-(7.22E) „Dėl informacijos pateikimo“ (reg. Nr. BR5.2-647), remiantis kuriuo nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), buvo išnuomoti A. A., o deklaruoti Pareiškėjo 2016 m. Paraiškoje. Atsižvelgiant į tai, kad aukščiau minėti valstybiniai žemės sklypai buvo išnuomoti kitam asmeniui, o ne pareiškėjui, buvo laikoma, kad 2016 m. Paraiškoje KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 3 deklaruotas 0,52 ha plotas, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 deklaruotas 1,23 plotas, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 deklaruotas 2,10 ha plotas valdomas neteisėtai. Agentūra pažymėjo, kad pagal 2003 m. vasario 18 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (2015 m. rugpjūčio 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 918 redakcija) 18 punktą nuomininkas gali subnuomoti išnuomotą žemės sklypą tik gavęs rašytinį nuomotojo sutikimą ir tik pagal šioje sutartyje nustatytus reikalavimus ir sąlygas. Sutikimas subnuomoti žemės sklypą (jo dalį) gali būti duodamas tik tada, jeigu žemės sklypas subnuomojamas asmeniui, su kuriuo sudaryta statinių ar įrenginių (jų dalies), kuriems eksploatuoti žemės sklypas išnuomotas, nuomos ar kito naudojimo sutartis ne ilgiau kaip 5 metams, ir tik kai valstybinės žemės sklypo nuomininkas tinkamai vykdo pagal nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus. Jeigu išnuomotas statinys ar įrenginys (jo dalis), kuriems eksploatuoti reikia tik žemės sklypo dalies, nuomininkas privalo pateikti nuomotojui žemės sklypo planą, kuriame būtų pažymėta išnuomotam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalinga ir prašoma subnuomoti žemės sklypo dalis ir nustatytas jos dydis. Sutikime subnuomoti žemės sklypą (jo dalį) įrašoma, kad subnuomotame žemės sklype (jo dalyje) draudžiama statyti naujus ir rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius. Šio nutarimo 25 punkte nurodyta, kad žemės nuomos teisė į žemės sklypą ar jo dalį gali būti perleidžiama kitiems asmenims tik tais atvejais, kai žemės sklypas išnuomotas atvirajame aukcione arba perleidžiami išnuomotame žemės sklype esantys statiniai ar įrenginiai (jų dalys) ir kai valstybinės žemės sklypo nuomininkas tinkamai vykdo pagal nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus. Jeigu perleidžiamiems statiniams ar įrenginiams (jų dalims) eksploatuoti reikia ne viso aukcione ar be aukciono išnuomoto žemės sklypo, nuomininkas privalo pateikti nuomotojui žemės sklypo planą, kuriame būtų pažymėta išnuomotam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalinga žemės sklypo dalis, kurios nuomos teisę prašoma perleisti, ir nustatytas jos dydis. Perleidžiant žemės nuomos teisę į visą žemės sklypą, pakeičiama valstybinės žemės nuomos sutartis – joje įrašomas naujasis nuomininkas, tačiau valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygos nekeičiamos. Šį valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimą pasirašo naujasis nuomininkas ir nuomotojas. Perleidžiant žemės nuomos teisę į žemės sklypo dalį, pakeičiama valstybinės žemės nuomos sutartis – į ją įrašomas naujasis nuomininkas, nurodoma žemės sklypo dalis, į kurią perleidžiama nuomos teisė, ir atitinkamai sumažinamas ankstesniajam nuomininkui, su kuriuo iki žemės nuomos teisės į žemės sklypo dalį perleidimo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, išnuomoto žemės sklypo plotas. Šį valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimą pasirašo visi (naujasis ir ankstesnysis) nuomininkai ir nuomotojas.

Tvirtina, kad šiuo atveju pareiškėjas nepateikė Agentūrai nei valstybinės žemės nuomotojo sutikimo subnuomoti kitiems asmenims išnuomotos valstybinės žemės sklypų, nei naujai sudarytų valstybinės žemės nuomos sutarčių (ar jų pakeitimų), kuriose būtų nurodyta, kad jam suteikta teisė pernuomoti valstybinės žemės sklypus. Atsižvelgdama į tai, Agentūra mano, kad tiek ji, tiek LAGK teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas neįrodė valdymo teisės į šiuos valstybinės žemės sklypus.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, Agentūra teigia, kad pagal Pareiškėjo 2016 m. gruodžio 27 d. pateiktus dokumentus, NTR duomenis ir NŽT pateiktą informaciją ji pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas neįrodė valdymo teisės daliai sklypų, todėl teisėtai ir pagrįstai apskaičiavo grąžintiną paramos sumą ir 2018 m. lapkričio 28 d. priėmė teisėtą sprendimą, todėl pareiškėjo skundo reikalavimai yra visiškai nepagrįsti.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skundo reikalavimus ir prašė juos tenkinti remiantis skunde nurodytais argumentais. Papildomai akcentavo, kad pareiškėjas negalėjo sudaryti deklaruotų žemės sklypų nuomos sutarčių su NTR nurodytais jų savininkais, kadangi jie yra mirę, todėl šias sutartis sudarė su šių asmenų palikimo priėmėjais. Prašė atsižvelgti į tai, kad visi deklaruoti sklypai buvo dirbami ir atitiko reikalavimus paramai gauti

nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Agentūros 2018 m. lapkričio 28 d. Sprendimo, kuriuo pareiškėjui apskaičiuota 3 445,54 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis bylos ir LAGK bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. gegužės 26 d. Agentūrai pateikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus bei gyvulius paraišką (reg. Nr. 16-1011863344-1) (toliau – 2016 m. Paraiška), kurioje buvo deklaruota: – 32,92 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokamos tiesioginės išmokos; 32,92 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama žalinimo išmoka; 32,92 ha plotas, už kurį teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ (LAGK byla, l. 24-30).

Iki 2016 m. gruodžio 12 d. pareiškėjui išmokėta 1940,32 Eur pagrindinės tiesioginės išmokos suma, 1525,39 Eur žalinimo išmokos suma, iki 2016 m. gruodžio 28 d. – 1816,29 Eur išmokos ūkininkaujantiems vietovėse, kuriose esama specifinių kliūčių (2014-2020) (MPŪV priemonė).

Baigus administruoti 2016 m. Paraišką, nustatyta, jog pareiškėjui buvo išmokėta didesnė išmokų suma nei priklauso – 2016 m. Paraiškoje buvo nustatytas valdos padidinimas, todėl Agentūra išsiuntė pareiškėjui 2016 m. rugpjūčio 9 d. pranešimą Nr. 1123090 „Dėl deklaruotų duomenų neatitikimo“ (toliau – Pranešimas), kuriame nurodė iki 2016 m. lapkričio 1 d. pateikti visų plotų, kurių pareiškėjas nedeklaravo praėjusiais metais, žemės dirbimo ir žemės nuosavybės ar valdymo teisę patvirtinančius dokumentus. Pareiškėjas Pranešime nurodytus dokumentus pateikė 2016 m. gruodžio 27 d. (LAGK byla, l. 34-40), t. y. po 2016 m. lapkričio 1 d., todėl jų Agentūra nevertino ir laikė, kad pareiškėjas neteisingai deklaravo 2016 m. Paraiškoje nurodytus laukus.

Agentūra Pareiškėjo 2016 m. Paraišką vertino pakartotinai ir 2018 m. rugsėjo 25 d. priėmė sprendimą Nr. SP1-6131 (11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ (toliau – 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimas), kuriuo nusprendė susigrąžinti 5 302,12 Eur pareiškėjui išmokėtos paramos sumos.

Pareiškėjas 2018 m. lapkričio 16 d. kreipėsi į Agentūrą su prašymu (toliau – 2018 m. lapkričio 16 d. prašymas) įvertinti jo 2016 m. gruodžio 27 d. gautus dokumentus bei priimti naują sprendimą (LAGK byla, l. 59-61).

Tenkindama pareiškėjo prašymą, Agentūra įvertino Pareiškėjo 2016 m. gruodžio 27 d. pateiktus dokumentus, ir 2018 m. lapkričio 28 d. priėmė sprendimą Nr. SP1-6266 (11.2.12E) „Dėl dalies skolos anuliavimo ir susidariusios skolos sugrąžinimo“ (toliau – 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimas), kuriuo anuliavo dalį (1 856,58 Eur) skolos, nustačiusi, jog pareiškėjas įrodė valdymo teisę į dalį 2016 m. Paraiškoje deklaruotų laukų (26,23 ha) bei nurodė, kad NMA 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimas laikomas negaliojančiu. Tame pačiame sprendime Agentūra konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė valdymo teisės į 6,69 ha 2016 m. Paraiškoje deklaruotų laukų, todėl nurodė, kad susidarė 3 445,54 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma, kuria pareiškėjas privalo grąžinti Agentūrai (LAGK byla, l. 65-69). Apie priimtą 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir dalies skolos (1 856,58 Eur) anuliavimą pareiškėjas buvo informuotas Agentūros 2018 m. gruodžio 3 d. raštu Nr. BR6-14582 „Dėl dalies skolos anuliavimo“ (LAGK byla, l. 70-71).

Pareiškėjas, nesutikdamas su Agentūros 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimu, 2019 m. sausio 7 d. pateikė skundą LAGK (LAGK byla, l. 1-3). LAGK 2019 m. vasario 9 d. sprendimu Nr. 21R-100 (AG-22/2-2019) (toliau – LAGK sprendimas) pareiškėjo 2019 m. sausio 7 d. skundą atmetė kaip nepagrįstą (LAGK byla, l. 96-100).

Paramos už žemė ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016-2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m kovo 30 d. įsakymo Nr. 3D-175 redakcija; toliau – Taisyklės)) 4.22 papunktyje nurodyta, kad pagrindinė išmoka – išmoka iš Europos Sąjungos biudžeto išmoka iš Europos Sąjungos biudžeto lėšų, pagal vienkartinės išmokos už plotus schemą mokama pareiškėjui už deklaruotą plotą, atitinkantį paramos teikimo reikalavimus einamaisiais metais. Taisyklių 4.31 papunktyje nurodyta, kad tiesioginė išmoka – pagal paraiškos duomenis ir patikrų rezultatus apskaičiuojama paramos suma, kurią gali sudaryti pagrindinė tiesioginė išmoka, žalinimo išmoka, išmoka jaunajam ūkininkui, išmoka už pirmuosius hektarus, susietoji parama už plotą ir (arba) gyvulius.

Taisyklių 68.4 papunktyje nustatyta, kad Agentūra, vadovaudamasi Europos Sąjungos teisės aktų ir kitų dokumentų nuostatomis, už neteisingai deklaruotą plotą pareiškėjams sumažina mokėtiną arba susigrąžina išmokėtą paramą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo ir aiškinimo aspektu yra išaiškinta, kad taikomos priemonės turi būti proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams, jos neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1050-756/2017). Taigi sankcijos taikymas turi būti motyvuotas ir proporcingas, o patys sankcijos rūšies, dydžio parinkimo ir jos proporcingumo aspektai turi būti pagrįsti būtent sprendime, kuriuo tokios sankcijos taikomos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-89-438/2017, 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1282-442/2017, 2017 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1126-502/2017 ir kt.).

Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo, paramos dalies susigrąžinimo sankcija pareiškėjui pritaikyta konstatavus du pažeidimus: 1) neįrodyta valdymo teisė į dalį 2016 m. Paraiškoje deklaruoto ploto; 2) nustatytas dvigubo deklaravimo atvejis. Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka tik su pirmuoju pažeidimu, t. y. su tuo, kad jis neįrodė valdymo teisės į dalį 2016 m. Paraiškoje deklaruoto ploto.

Taisyklių 57.1.3 punkte nustatyta, kad pareiškėjas arba jo atstovas (įgaliotas asmuo, tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai) nuo paraiškų teikimo pradžios iki einamųjų metų birželio 6 d., seniūnijoje pagal pareiškėjo valdos centro adresą dirbančiam seniūnijos darbuotojui arba viešosios įstaigos Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos rajono konsultavimo biuro (toliau – konsultavimo biuras) darbuotojui pateikia žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinimo dokumentus (kartu su kadastro žemėlapiais (žemės sklypų planais), kai pareiškėjas praėjusiais metais neteikė paraiškos ir, jei pareiškėjo nurodytoje vietoje jau yra įbraižyti kito pareiškėjo laukai ir nepavyksta išspręsti dvigubo deklaravimo. Minėtų dokumentų pateikimo faktas pažymimas paraiškos antrojo lapo lentelėje. Deklaruojantieji valstybinėje žemėje privalo pateikti tos žemės naudojimo ar valdymo teisės patvirtinimo dokumentą. Jei deklaruoti plotai, valdomi kelių bendraturčių (žemės sklypas valdomas pagal idealiąsias dalis) ir nėra notariškai patvirtinta ir įregistruota viešajame registre naudojimosi žemės sklypu tvarka, pareiškėjas privalo pateikti rašytinius visų bendraturčių sutikimus, kur būtų aiškiai išskirta valdoma žemės sklypo dalis.

Iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad NMA, įvertinusi pareiškėjo 2016 m. gruodžio 27 d. pateiktus dokumentus, padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė valdymo teisės į KŽS Nr. (duomenys neskelbtini), lauko Nr. 1, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini), lauko Nr. 1, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini), lauko Nr.1, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini), lauko Nr. 1, KŽS (duomenys neskelbtini), lauko Nr. 3 (toliau – ginčo KŽS), 2016 m. Paraiškoje deklaruotus plotus, kurių bendra suma 6,67 ha, todėl konstatavo neteisingo deklaravimo atvejį ir pritaikė Taisyklių 68.4 papunktyje numatytą sankciją.

Nustatyta, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) ir KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) valdymo teisei pagrįsti pareiškėjas Agentūrai pateikė tarp jo ir V. J. 2016 m. vasario 23 d. sudarytą žemės sklypo nuomos (panaudos) sutartį (b. 1. 11), pagal kurią V. J. penkeriems metams, t. y. iki 2021 m. vasario 23 d., išnuomojo pareiškėjui 1,91 ha žemės (miško) sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir tarp jo ir I. K. 2016 m. kovo 16 d. sudarytą žemės sklypo nuomos (panaudos) sutartį ( el. byla, I t., 12 psl.), pagal kurią I. K. penkeriems metams, t. y. iki 2021 m. kovo 16 d., išnuomojo pareiškėjui 1,12 ha žemės (miško) sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (el. byla, I t., 13 psl.).

Teismo vertinimu, šiuo aspektu yra aktuali Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 13 dalis, kuri nustato, kad valstybinės žemės nuomininkai turi teisę naudoti išnuomotą valstybinės žemės sklypą savo veiklai, nepažeisdami nustatytos pagrindinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdo, laikydamiesi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, kitų veiklos apribojimų ir nustatytų servitutų, naudoti savo ūkio reikmėms (ne pardavimui) žemės sklype esančias naudingąsias žemės gelmių savybes, požeminį ir paviršinį vandenis, naudingąsias iškasenas (išskyrus gintarą, naftą, dujas, kvarcinį smėlį), laikydamiesi įstatymų nustatytų jų eksploatavimo ir apsaugos reikalavimų, disponuoti žemės sklype išauginta produkcija ir iš šio žemės sklypo gautomis pajamomis. Kitas sąlygas, kurios turi būti numatomos valstybinės žemės nuomos sutartyse, nustato Vyriausybė. To paties įstatymo 8 straipsnio, reglamentuojančio valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis (panauda) tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad sudarant valstybinės žemės panaudos sutartis, valstybinė žemė gali būti perduodama laikinai neatlygintinai naudotis valstybės institucijoms, savivaldybėms, miškų urėdijoms, valstybinių rezervatų direkcijoms, valstybinių parkų direkcijoms, kitoms iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomoms įstaigoms, tradicinėms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, viešosioms įstaigoms, veikiančioms pagal Viešųjų įstaigų įstatymą, kai bent vienas iš jų dalininkų yra valstybės ar savivaldybės institucija, ir viešosioms įstaigoms – mokykloms. Kitiems Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnyje nurodytiems asmenims, kuriems valstybės turtas (statiniai ar įrenginiai) perduotas panaudos pagrindais neatlygintinai naudotis, gali būti perduodami laikinai neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypai, reikalingi šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Tuo atveju, kai panaudos pagrindais perduodamas žemės sklypas yra reikalingas panaudos pagrindais perduotiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, žemės panaudos sutarties terminas negali būti ilgesnis už statinių ar įrenginių panaudos sutarties terminą. Valstybinė žemė perduodama neatlygintinai naudotis Vyriausybės nustatyta tvarka. Pagal to paties įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 4 punktą teisė priimti sprendimą perduoti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypą ir sudaryti valstybinės žemės panaudos sutartį suteikta Nacionalinės žemės tarnybos vadovui arba jo įgaliotam teritoriniam padalinio vadovui.