- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-25
- Bylos Nr.
- eI-297-505/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01630-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Daina Kukalienė
- Pareiškėjas
- J. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 20.2.3.1Turtinė žala
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 51.5Žodinis bylų nagrinėjimas
- 55.1.1Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
nedalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atstovui, trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja J. Š. skundu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 4 000 Eur turtinei ir 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėja skunde nurodė bei ji ir jos atstovė bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad 2016 m. liepos 16 d. 18.00 val. į pareiškėjos fiksuotojo ryšio telefono abonentą paskambino nenustatytas asmuo, kuris išgalvotų istorijų pagrindu apgaule išviliojo iš pareiškėjos 4 000 Eur. Pažymėjo, jog tokiu būdu pareiškėja patyrė 4 000 Eur turtinę žalą, todėl 2016 m. rugpjūčio 2 d. kreipėsi į policiją. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-36778-16 dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjai skambino abonentas, kuris registruotas kaip išankstinio apmokėjimo paslaugos vartotojas, ir kuris laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 20 d. veikė Marijampolėje. Teigė, kad neatmetama galimybė, kad pareiškėjai skambinusysis abonentas galėjo veikti Marijampolės pataisos namuose, tačiau Marijampolės pataisos namai pranešė, kad telefono aparatas, kuriame veikė pareiškėjai skambinęs abonementas, pataisos namuose nebuvo rastas. Pabrėžė, jog ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta nei vyro tapatybė, kuris iš pareiškėjos paėmė 4 000 Eur grynaisiais, nei asmenys, kurie įvykdė tiriamą nusikalstamą veiką, todėl išnaudojus visas galimybes, ikiteisminis tyrimas buvo sustabdytas. Pareiškėjos ir jos atstovės įsitikinimu, kadangi ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad asmuo, dėl kurio neteisėtų veiksmų nukentėjusiajai atsirado žala, tuo metu atliko bausmę Marijampolės pataisos namuose, todėl už šio asmens padarytą žalą, turi atsakyti jį prižiūrėti privalėjusi įstaiga - Marijampolės pataisos namai. Nurodė, kad pareiškėja dėl jos atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos patyrė ir neturtinę žalą, t. y. supratusi, kad yra apgauta, labai išgyveno, kankino nemiga, kaltės jausmas, kad nepagrįstai pasitikėjo žmonėmis. Prašė skundą tenkinti.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės pataisos namai su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėja siekia žalos atlyginimo, todėl privalo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, kad už pareiškėjai padarytą turtinę ir neturtinę žalą turi atsakyti Marijampolės pataisos namai. Akcentavo, jog nėra nustatyta, ar iš tikrųjų nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliko laisvės atėmimo bausmę. Pareiškėja savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veiksmo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą. Pažymėjo, jog Marijampolės pataisos namai ėmėsi tinkamų ir pakankamų priemonių užtikrinti, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems nepatektų mobilieji telefonai ir būtų tinkamai vykdoma valstybės pozityvioji pareiga apsaugoti visuomenę nuo nusikalstamų nuteistų asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, veiksmų. Kadangi nuteistieji pataisos namuose bausmę atlieka bendrabučio tipo pastate didelėmis asmenų grupėmis, todėl pataisos namų administracijai užtikrinti nuteistųjų nuolatinę priežiūrą yra neįmanoma. Atsakovės atstovo įsitikinimu, Marijampolės pataisos namai pagal savo kompetenciją atliko visus veiksmus, kad užkardytų neteisėtus nuteistųjų veiksmus. Mano, kad Marijampolės pataisos namai negali atsakyti už galimai nusikalstamą veiką padariusius asmenis, kurie ikiteisminio tyrimo metu nėra nustatyti, taip pat kyla klausimas ar nusikalstamą veiką padarę asmenys ar asmuo apskritai atliko laisvės atėmimo bausmę, jeigu atliko tai ar tikrai atliko Marijampolės pataisos namuose. Atkreipė dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta tik aplinkybė, jog nuskalstamos veikos įrankis (telefonas) laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 20 d. veikė Marijampolėje (jos ribose), tačiau nekonkretizuojant Marijampolės pataisos namų. Marijampolės pataisos namų nuomone, kalinimo įstaiga tinkamai, atsakingai vykdė teisės aktais numatytas pareigas, ėmėsi visų įmanomų priemonių priklausančių nuo žmogaus valios, pastangų ir galimybių, tam kad būtų užkirstas kelias draudžiamiems daiktams patekti į Marijampolės pataisos namus. Kadangi jokių tiesioginių pareigūnų veikų, sudariusių nuteistiesiems galimybę vykdyti mobiliojo ryšio telefonu nusikalstamas veikas užfiksuota nebuvo, todėl pataisos namai padaryti žalos pareiškėjai negalėjo. Atsakovės atstovo įsitikinimu, Marijampolės pataisos namai veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų (neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą. Atsakovės atstovo nuomone, pareiškėja visiškai neįrodė galimai patirtos neturtinės žalos nustatymui reikšmingų kriterijų, o neturtinės žalos dydį argumentuoja tik deklaratyvaus pobūdžio išsireiškimais bei kurie galėtų būti atlyginti pinigine išraiška. Nurodė, kad neturtinės žalos atlyginimas yra nukreiptas į prarastų neturtinių vertybių atkūrimą, kurių pareiškėja neįrodė, bei socialinio teisingumo atkūrimą. Prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į skundą su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad nors pareiškėja skunde teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad asmuo, dėl kurio neteisėtų veiksmų jai atsirado žala, tuo metu bausmę atliko Marijampolės pataisos namuose, todėl už šio asmens padarytą žalą turi atsakyti jį prižiūrėti privalėjusi įstaiga - Marijampolės pataisos namai, tačiau nėra pateikta jokių konkrečių įrodymų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad pareiškėjai atsiradusi žala kilo būtent iš Marijampolės pataisos namų netinkamo veikimo, t. y nėra visų civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų - Marijampolės pataisos namų neteisėtų veiksmų (neveikimo), žalos ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšio, kurias turi įrodyti pareiškėja, tačiau ji skunde mini tik subjektyvias prielaidas, teigdama jog „neatmetama galimybė“, kad kaltasis asmuo galėjo veikti iš Marijampolės pataisos namų, bet nepateikė jokių faktinių įrodymų, kad kaltasis asmuo skambino būtent iš Marijampolės pataisos namų. Paaiškino, kad dėl byloje surinktos medžiagos ir dėl įrodymų nebuvimo, jokia civilinė atsakomybė Lietuvos valstybei dėl Marijampolės pataisos namų ar jos darbuotojų kaltės negali kilti, todėl pareiškėjos skundas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos reikalavimo priteisti 4 000 Eur turtinei ir 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, pagrįstumo ir teisėtumo.
Administracinėje byloje nustatyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau- ir Kauno apskr. VPK) Kauno miesto Santakos policijos komisariate (toliau- ir Kauno miesto Santakos PK) 2016 m. rugpjūčio 4 d. buvo pradėtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr.01-1-36778-12 (toliau- ir ikiteisminio tyrimo byla) pagal pareiškėjos J. Š. 2016 m. rugpjūčio 2 d. protokolą- pareiškimą dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje (apgaule savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas) numatytos nusikalstamos veikos (prijungta Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros ikiteisminio tyrimo baudžiamoji byla Nr.01-1-36778-16).
Ikiteisminio tyrimo metu gauta duomenų, kad 2016 m. liepos 16 d. apie 18.00 val. į J. Š. fiksuotojo ryšio telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino nenustatytas asmuo (pagal balsą- vyras), kuris išgalvotų istorijų pagrindu apgaule išviliojo iš nukentėjusiosios J. Š. 4000 Eur, kurių ne už ilgo atėjo į namus (duomenys neskelbtini), pasiimti nenustatytas vyriškis. Nukentėjusioji J. Š. patyrė 4000 Eur turtinę žalą ir 2016 m. rugpjūčio 2 d. kreipėsi į policiją. Ikiteisminio tyrimo byloje J. Š. parodė, kad su kaltininku bendravo fiksuotojo ryšio abonentu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). Atliekant ikiteisminį tyrimą ir susipažinus su abonento Nr.8~37 260537 2016 m. liepos 16 d. telekomunikacinių įvykių informacija, nustatyta, kad J. Š. skambino abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuo 2016 m. kovo 23 d. yra registruotas kaip išankstinio apmokėjimo paslaugos vartotojas, kuris laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 20 d. veikė Marijampolėje. Daryta prielaida (galimybė), kad J. Š. skambinusysis abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) galėjo veikti Marijampolės pataisos namuose. Marijampolės pataisos namai pranešė, kad telefono aparatas, kuriame veikė abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo rastas Marijampolės pataisos namuose. Tokiu būdu ikiteisminio tyrimo metu nebuvo galimybės nustatyti vyro, kuris 2016 m. liepos 16 d. apie 18.00 val. atėjo į J. Š. namus (duomenys neskelbtini), ir perėmė 4000 Eur grynaisiais, tapatybės. Ikiteisminio tyrimo metu buvo imtasi visų priemonių (taip pat ir papildomai vertinti abonento Nr. (duomenys neskelbtini) tebekomunikaciniai įvykiai laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 20 d. (2019 m. vasario 28 d. tarnybinis pranešimas)), tačiau nenustatyti asmenys, kurie įvykdė tiriamą nusikalstamą veiką. Ikiteisminio tyrimo metu visi reikiami proceso veiksmai atlikti ir išnaudotos visos galimybės nustatyti nusikalstamą veiką padariusius asmenis, tačiau tokie asmenys nenustatyti, todėl ikiteisminis tyrimas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2019 m. vasario 28 d. nutarimu sustabdytas. Ginčo dėl šių faktinių aplinkybių byloje nėra, todėl šių aplinkybių teisėtumas nekvestionuojamas.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėja jai padarytą žalą kildina iš Marijampolės pataisos namų pareigūnų neteisėtų veiksmų, neužkardinus nuteistiesiems draudžiamo turėti daikto – telefono patekimo į pataisos įstaigos režiminę teritoriją, dėl kurio panaudojimo jai buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato CK 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).
Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis aukščiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti.
CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-213/2014). Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijos ar jos darbuotojų (pareigūnų) veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai (pareigūnai) privalėjo veikti.
Byloje nėra ginčo dėl 4000 Eur turtinės žalos padarymo pareiškėjai fakto. Pareiškėjai padaryta žala kildinama iš Marijampolės pataisos namų pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. dėl telefono patekimo į pataisos namų teritoriją, kuriuo naudojantis ir buvo padaryta turtinė žala. Nagrinėjamu atveju pareiškėja skundu siekia, jog jai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau- ir Marijampolės PN), būtų priteistas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas. Žalą pareiškėja kildina iš esmės iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų jai nevykdant teisės aktais nustatytų pareigų, t. y. kokius daiktus nuteistiesiems draudžiama turėti, ir kas yra atsakingas už tinkamą šių draudimų kontrolę. Pareiškėja teigia, kad jei pataisos namai ir juose dirbantys prižiūrėtojai nesugeba atlikti savo pareigos - uždrausti kaliniams turėti ir naudotis mobiliaisiais telefonais, kuriais padaroma nusikalstama veika (apgaulės būdu išviliojami pinigai), tokiu būdu už šią spragą yra atsakinga valstybė ir ji privalo prisiimti tiek teisinę, tiek moralinę, tiek finansinę atsakomybę.
Tam, kad būtų konstatuotas atsakovo veiksmų neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog Marijampolės pataisos namų pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Pataisos įstaigų režimą ir pagrindinius jo reikalavimus reglamentuojančio Bausmių vykdymo kodekso (toliau - ir BVK) 112 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog nuteistiesiems, išskyrus šio Kodekso 91 ir 152 straipsniuose numatytus atvejus, leidžiama su savimi turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kurių sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.
BVK 96 straipsnyje nustatyta, kad nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis ar perkeltus į kamerų tipo patalpas nuteistuosius, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar perduotais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais elektros prietaisais ir kitais daiktais (1 d.). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau- ir Taisyklės)(akto redakcija, galiojusi nuo 2016 07 05 iki 2017 01 01) 18 priedas, numato nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą, jo 4-4.18 punktuose (Kiti daiktai ir reikmenys) nėra numatyta, kad nuteistiesiems leidžiama turėti telefonus (jų dalis ir priedus) ir kitas elektroninio ryšio priemones.
Nagrinėjamu bylos atveju atsakovės neteisėtas neveikimas, neužtikrinant, kad nuteistieji neturėtų mobiliųjų telefonų ir SIM kortelių, nebuvo įrodytas ir tai patvirtina ikiteisminio tyrimo bylos duomenys (Marijampolės pataisos namų 2016 m. lapkričio 4 d. raštas Nr. 9/07-14918 „Dėl informacijos pateikimo baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-36778-16“), t. y. telefono aparatas, kuriame veikė abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo rastas Marijampolės pataisos namuose, todėl nenustačius fakto, kad mobiliuoju telefonu pareiškėjai skambino nenustatytas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose atliekantis asmuo (t. y. nuteistasis turėjo mobilų telefoną, nors teisės aktai draudžia laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems jį turėti), reiškia, kad atsakovės atstovo taikomos priemonės ir atitinkami veiksmai, siekiant užkirsti mobiliųjų telefonų ir SIM kortelių patekimą nuteistiesiems, buvo pakankami tam, kad būtų užkardintas jų patekimas į Marijampolės pataisos namų, todėl šiuo aspektu negali būti konstatuotas atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumas, kaip būtina sąlyga atsakovės atstovo deliktinei atsakomybei kilti.
Reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė ir neturtinė prievolė atlyginti žalą, o šiuo atveju atsakovės atstovo neteisėti veiksmai (neveikimas) nenustatyti, todėl tenkinti pareiškėjos reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nėra faktinio pagrindo (ABTĮ 56 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjos J. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.