Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Mefodijos Povilaitienės, Donato Vansevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Liudmilos Zaborovskos,

dalyvaujant pareiškėjos atstovams: J. B. ir advokato padėjėjui Juriui Petreikiui, atsakovės atstovei S. N. ir trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės atstovui Aurimui Gadeikiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Augantis miestas“ skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovai skundą palaikė, prašė jį tenkinti skunde nurodytais argumentais. Paaiškino, kad nėra skirtumo, kas bus statoma, ar vaikų žaidimų aikštelė ar krepšinio aikštelė, šiuo atveju kalbama apie nesudėtingus statinius.

Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovas prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad daugiabučių namų gyventojų nuomonė dėl statomos aikštelės nėra būtina. Tokio reikalavimo teisės aktuose nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas k o n statuoja:

byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Tarnyboje 2017 m. rugsėjo 26 d. gautas pareiškėjos prašymas išduoti leidimą ties S. Batoro g. 2 (Peteliškių g.), Vilniuje, laisvoje valstybinėje žemėje, kurioje nėra suformuotų žemės sklypų, įrengti nesudėtingą statinį – vaikų žaidimų aikštelę. Atsakovė skundžiamu Sprendimu atsisakė išduoti sutikimą statyti minėtą statinį laisvoje valstybinėje žemėje, kurioje nėra suformuotų žemės sklypų (b. l. 5–6). Šis atsisakymas motyvuojamas tuo, kad pageidaujamas įrengti antros grupės nesudėtingas statinys – vaikų žaidimų aikštelė ties S. Batoro g. 2 (Peteliškių g.), Vilniuje, nepatenka į STR 1.01.03:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 4 priede nurodytus išimties atvejus.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar teisėtai ir pagrįstai Tarnyba atsisako išduoti UAB „Augantis miestas“ įrengti nesudėtingą statinį – vaikų žaidimų aikštelę laisvoje valstybinėje žemėje, kurioje nėra suformuotų žemės sklypų.

Statybos įstatymo 3 straipsnyje nustatytos statytojo teisės įgyvendinimo sąlygos. Pagal šio straipsnio 2 dalies statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 16 punkte nurodyta, kad inžineriniai statiniai – tai susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai.

Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ tvirtinimo“ (toliau – STR 1.05.01:2017) 4 priede numatyti atvejai, kad statytojo teisei įgyvendinti nereikia žemės sklypo (teritorijos) valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Naujo statinio statybos atveju: 1.1. statant geležinkelių infrastruktūros statinius, juos išdėstant geležinkelių apsaugos zonose, kurių dydis nustatytas įstatymų ir kitų teisės aktų; 1.2. statant statinius valstybiniuose vidaus vandenyse; 1.3. tiesiant valstybinėje žemėje susisiekimo komunikacijas ar inžinerinius tinklus ir statant jiems funkcionuoti būtinus statinius; 1.4. statant statinius Lietuvos Respublikos teritoriniuose vandenyse ir tarptautiniuose vandenyse esančiame jos kontinentiniame šelfe, į kurį Lietuvos Respublika turi išimtines teises; 1.5. statant valstybės sienos apsaugos statinius pasienio zonoje, jei yra parengtas šių statinių teritorijų detalusis planas; 1.6. statant valstybinėje žemėje nesudėtinguosius poilsio ar sporto paskirties inžinerinius statinius, skirtus daugiabučių namų gyventojų reikmėms; 1.7. prie daugiabučio namo ar visuomeninės paskirties pastato valstybinėje žemėje įrengiant laiptus, pandusus, keltuvus, liftus ar kitaip keičiant pastato išvaizdą; 1.8. rezervatų valstybinėje žemėje statant statinius, reikalingus rezervatų steigimo ir veiklos tikslams įgyvendinti.

Pareiškėja tvirtina, kad pagal paminėto STR 1.05.01:2017 4 priedo 1.6 punktą žemės sklypo (teritorijos) valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais neprivaloma naujo statinio statybos atveju, statant valstybinėje žemėje nesudėtinguosius poilsio ar sporto paskirties inžinerinius statinius, skirtus daugiabučių namų gyventojų reikmėms. Šiuo atveju pareiškėja prašo išduoti leidimą statinį nesudėtingą statinį, kuris būtų skirtas toje teritorijoje esančių daugiabučių namų gyventojų reikmėms.

Statybos techninis reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“ (toliau – STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“) 11 punkte numatyta, kad sporto paskirties inžineriniai statiniai ? sporto aikštynai, naudojami žaidimams atvirame ore (futbolui, krepšiniui, beisbolui, regbiui, vandens sportui ir panašiai), mašinų, dviračių ar arklių lenktynių keliai ir kiti inžineriniai statiniai, kurie nėra pastatai. STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 15 punkte numatyta, kad nesudėtingieji statiniai skirstomi į šias grupes: I grupės nesudėtingieji statiniai (15.1.) ir II grupės nesudėtingieji statiniai (15.2). Nesudėtingųjų statinių sąrašas pateikiamas Reglamento 2 ir 3 lentelėse. Objektai laikomi nesudėtingaisiais statiniais, jei jie atitinka Statybos įstatyme [3.3] įtvirtintą sąvoką. Pagal Statybos įstatymo nuostatas nesudėtingasis statinys – paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma – ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai (Statybos įstatymo 2 straipsnio 30 punktas).

Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad STR 1.05.01:2017 numato, jog naujos statybos atveju neprivaloma žemės sklypo valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir nuomoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais tais atvejais, kai statomi nesudėtingieji poilsio ar sporto paskirties pastatai (šiuo atveju – vaikų žaidimų aikštelė), kurie, vadovaujantis STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 15 punktu, apima tiek I grupės nesudėtinguosius statinius, tiek ir II grupės nesudėtinguosius statinius. Įvertinus tai, teismas daro išvadą, kad Tarnyba, vadovaujantis STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 4 priedo 1.6 punkto nuostatomis, nepagrįstai atsisako išduoti sutikimą statyti pareiškėjai vaikų žaidimų aikštelę, siaurinamai aiškindama minėtas STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ nuostatas. Šiuo atveju sutiktina su pareiškėjos argumentacija, kad toks atsakovės atsisakymas, vadovaujantis minėtu STR 4 priedo 1.6 punktu, yra nepagrįstas.

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažįsta pagrįstais pareiškėjos skundo argumentus dėl STR 1.05.01:2017 4 priedo 1.6 punkte numatytų išimčių ir konstatuoja, kad atsakovė netinkamai įvertino teisės aktuose nurodytą teisinį reglamentavimą, iš kurio matyti, kad vaikų žaidimų aikštelė yra priskiriama prie nesudėtingų statinių, kuriems statyti yra neprivaloma žemės sklypo valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir nuomoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Įvertinus tai, darytina išvada, jog buvo netinkamai taikytos teisės aktų nuostatos, kas lėmė, jog buvo priimtas neteisėtas sprendimas, kuris neatitinka Viešojo administravimo 8 straipsnio reikalavimų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog gero administravimo (atsakingo valdymo) principas apima ir asmens teisę į pagrįstą (faktais ir teisės normomis) bei motyvuotą administracinį sprendimą (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis) (2012 m. gegužės 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-2112/2012).

Teismas taip pat pastebi, kad pareiškėja Tarnybai pateikė prašymą išduoti leidimą įrengti nesudėtingą statinį – vaikų žaidimų aikštelę, tačiau, kaip teisingai nurodo atsakovė, skunde pareiškėja prašo įpareigoti išduoti leidimą įrengti nesudėtingą statinį – krepšinio aikštelę. Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime teismui patvirtino, kad duomenų apie tai, jog būtų gautas pareiškėjos prašymas dėl statybos leidimo, projekto suderinimo ar kitokio leidimo išdavimo krepšinio aikštelei nėra. Kadangi vaikų žaidimų aikštelė ir krepšinio aikštelė yra du skirtingi statiniai, o, kaip jau minėta, pareiškėja pateikė prašymą išduoti leidimą vaikų žaidimų aikštelei, teismas negali tenkinti pareiškėjos skundo reikalavimo įpareigoti atsakovę išduoti leidimą UAB „Augantis miestas“ savo lėšomis ties S. Batoro g. 2 (Peteliškių g.), Vilniuje, laisvoje valstybinėje žemėje, kurioje nėra suformuotų žemės sklypų, įrengti nesudėtingą statinį – krepšinio aikštelę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniu, 88 straipsnio 2 punktu, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos UAB „Augantis miestas“ skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. spalio 30 d. sprendimą Nr. 49SJN-2577-(14.49.105) „Dėl atsisakymo išduoti sutikimą įrengti vaikų žaidimų aikštelę“.

Įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių išnagrinėti pareiškėjos UAB „Augantis miestas“ prašymą išduoti įrengti vaikų žaidimų aikštelę iš naujo.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.