- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-28
- Bylos Nr.
- 1S-155-319/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07844-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimas Švirinas
- Nuteistasis
- V. T.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. T. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. sausio 26 d. nutarties, kuria nuteistajam V. T. subendrintos keliais nuosprendžiais paskirtos bausmės.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
Kauno apylinkės teismas skundžiama 2018 m. sausio 26 d. nutartimi patenkino nuteistojo V. T. prašymą dėl keliais nuosprendžiais jam paskirtų bausmių subendrinimo ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, prie Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu paskirtos 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės pridėjo dalį Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu paskirtos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir paskyrė V. T. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį konstatavo, kad nuteistajam V. T. bausmės buvo paskirtos ir subendrintos atskirais nuosprendžiais, kurie šiuo metu yra neįvykdyti, todėl jos turi būti subendrintos.Nuteistasis V. T. skunde prašo sušvelninti jam paskirtą subendrintą bausmę. Jo nuomone, vadovaujantis žmogiškumo ir sveikos logikos principais, aukštesnė bausmė turi apimti mažesnę, be to, prašo atsižvelgti, kad jis gailėjosi padaręs nusikaltimus, todėl mano, kad paskirta per griežta subendrinta bausmė. Nuteistojo V. T. skundas atmetamas.Nuteistasis neginčija paties bausmių subendrinimo, nekelia abejonių dėl įstatymo taikymo, bendrinant jam paskirtas bausme, tik prašo sušvelninti paskirtą bausmę. Tokį prašymą jis grindžia gailėjimusi dėl padarytų nusikaltimų, prašo taikyti su teise nesusijusius principus. Aukštesnysis teismas pažymi, kad aplinkybės, susiję su nuteistojo prisipažinimu ir gailėjimusi dėl padarytų nusikalstamų veikų, yra nustatinėjamos ir analizuojamos priimant nuosprendį ir vertinamos, skiriant bausmę. Šioje proceso stadijoje sprendžiama, ar apylinkės teismas tinkamai išsprendė BPK 347 straipsnio nuostatų taikymą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 347 straipsnyje nustatyta, kad kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas pats ar kitas tos pačios pakopos arba aukštesnysis teismas pagal vėliausiojo nuosprendžio vykdymo vietą privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose. Esant tokiai situacijai teismas, vadovaudamasis BK 63 ar 64 straipsnių nustatytomis taisyklėmis, privalo priimti nutartį subendrinti visas asmeniui paskirtas ir jo neatliktas bausmes, nustatant galutinę vykdytiną bausmę.BK 63 straipsnis reglamentuoja bausmių skyrimą už kelias nusikalstamas veikas, kuriame nurodyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Pagal šio straipsnio 4 dalies taisykles, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės. Pagal šio straipsnio 9 dalies taisykles, skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Kaip matyti iš pateiktos bylos medžiagos, V. T. K. apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu paskirta bausmė nebuvo subendrinta su vėliau, t. y. Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. jo atžvilgiu priimtu nuosprendžiu paskirta bausme. Šie teismo nuosprendžiai yra įsiteisėję, jie vykdytini, todėl Kauno apylinkės teismas skundžiama nustatė, kokia tvarka bus vykdomos bausmės pagal minėtus neįvykdytus nuosprendžius. Teismas nurodė, kad nusikaltimas, už kurį V. T. nuteistas 2017 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu buvo padarytas prieš priimant pirmąjį nuosprendį, bausmės turi būti bendrinamos taikant BK 63 straipsnio 1 – 4 ir 9 dalių nuostatas. Vadovaujanti šiomis įstatymo nuostatomis, pagal abu nuosprendžius paskirtos bausmės bendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės – 2017 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu paskirtos 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės pridėjus dalį Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu paskirtos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir V. T. paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į paskirtą bausmę įskaitė laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtą laiką, pagrindė, dėl ko į bausmės laiką nebuvo įskaityta ankstesniu bausmės dalis, atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Nuteistasis skunde teigia, kad logiškai didesnė bausmė turi apimti mažesnę. Teismas pažymi, kad bausmių bendrinimo taisyklės reglamentuotos baudžiamajame įstatyme. BK 63 straipsnio nuostatos numato, kada bendrinamos bausmės yra apimamos, o kada visiškai ar iš dalies sudedamos. Šiuo atveju matyti, kad abiem nuosprendžiais V. T. nuteistas už apysunkius ir sunkius nusikaltimus, taigi, bausmių apėmimui taikyti nebuvo nustatytas teisinis, t. y. BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatytas, pagrindas. Aukštesnysis teismas pažymi, kad įstatymas imperatyviai nenurodo, konkrečiai kokia bausmės dalis turi būti pridedama bendrinant bausmes BK 63 straipsnio 3 dalies pagrindu, tai paliekama teismo diskrecijai. Šiuo atveju atsižvelgiant į tai, kad paskutiniu nuosprendžiu V. T. laisvės atėmimo bausmė paskirta už aštuonių nusikalstamų veikų padarymą, kad prie šios bausmės iš dalies pridėta 2017 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu paskirta bausmė, kuri yra subendrinta dar su ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, bendrinant jas apėmimo būdu, taip pat vadovaujantis proporcingumo ir teisingumo principais, laikytina, kad teismas, bendrindamas bausmes, tinkamai nustatė pridedamą švelnesnės bausmės dalį. Remiantis išdėstytu aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas, spręsdamas bausmių subendrinimo pagal kelis neįvykdytus nuosprendžius klausimą, teisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl skundžiama nutartis paliktina galioti, o nuteistojo V. T. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo V. T. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. sausio 26 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.