Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą,- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovėms Laimutei Stokaitei ir J. T.,

V. V., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), nedirbančio, vidurinio išsilavinimo, vedusio, neteisto,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyresnioji specialistė Laimutė Stokaitė 2014 m. liepos 15 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. V. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 159 straipsnio 5 dalį, t.y. už tai, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2014 m. liepos 7 d. nustatė, kad statytojas V. V. stato naują prekybos ir paslaugų paskirties pastatą, adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas statybos projektą ir Pakruojo rajono savivaldybės administracijos 2012-06-14 išduotą leidimą Nr. LNS-64-120614-00020, tačiau pažeisdamas esminius statinio sprendinius, t.y. pastatas statomas ne statinio projekte nurodytoje žemės sklypo vietoje: išorinio kampo ašyse 3-3 ir C-C iki žemės sklypo ribos ((duomenys neskelbtini)) yra 1,38 m, pagal pastato kontrolinę – geodezinę nuotrauką 1,01 m, nuo G. g. pusės ašyse 1-1 ir A-A nuo pastato išorinės sienos be apšiltinimo iki žemės sklypo ribos ((duomenys neskelbtini)) yra 4,22 m, pagal pastato kontrolinę – geodezinę nuotrauką 5,38 m; ašyse 1-1 ir C-C nuo pastato išorinės sienos be apšiltinimo iki žemės sklypo ribos ((duomenys neskelbtini)) yra 4,44 m, pagal pastato kontrolinę – geodezinę nuotrauką 5,44 m; ašyse 3-3 ir A-A nuo pastato išorinės sienos be apšiltinimo iki žemės sklypo ribos ((duomenys neskelbtini)) yra 3,20 m, pagal pastato kontrolinę – geodezinę nuotrauką 2,15 m; ašyse 3-3 ir C-C nuo pastato išorinės sienos be apšiltinimo iki žemės sklypo ribos ((duomenys neskelbtini)) yra 3,20 m, pagal pastato kontrolinę – geodezinę nuotrauką 1,96 m; pagal projektą cokolio alt. 66,40, pagal pastato kontrolinę – geodezinę nuotrauką cokolio alt. 66,71. Statybos leidimas išduotas statyti neypatingą statinį. Pastatui įrengti juostiniai monolitiniai pamatai, pamūrytos sienos iš keramzitbetonio blokelių, įrengta surenkama gelžbetoninių plokščių perdanga virš pirmojo aukšto, sumontuotos dvišlaičio stogo konstrukcijos metalinės stačiakampės santvaros. 2014-07-09 surašytas savavališkos statybos aktas. Pareigūnė nurodė, kad šiais savo veiksmais V. V. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 71 ir 93 dalis, 12 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai„ 48 punktą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 159 straipsnio 5 dalyje, nes pažeidė esminius statinio projekto sprendinius, nustatančius statinio vietą sklype, be to, pažeista detaliojo plano (patvirtinto 2006-06-22 Pakruojo rajono tarybos sprendimu Nr. T-190) nustatyta užstatyti leidžiama komercinės paskirties objektų teritorija.

V. V. teismo posėdžio metu kaltu dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo prisipažino visiškai ir nurodė, kad supranta, jog nukrypo nuo statinio statymo vietos, kuri numatyta projekte. Atstumą pažeidė dėl savo neapdairumo, taupumo,- kad iš pradžių nepasisamdė geodezininkų, neišsiaiškino tikslių ribų. Nuoširdžiai gailisi padaręs pažeidimą, prašė teismo skirti kuo mažesnę baudą, nes niekur nedirba, išlaiko šeimą: nedirbančią žmoną ir du nepilnamečius moksleivius vaikus, turi paėmęs paskolą Pragyvena parduodamas nuosavą mišką.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą,- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovė J. T. administracinio teisės pažeidimo protokolą, surašytą V. V., palaikė ir nurodė, kad, tiriant skundą, protokolas surašytas nustačius, kad nors V. V. turi statybą leidžiantį dokumentą, tačiau statant pastatą nesilaikyta projekte nurodytų sprendimų – esminis pažeidimas – statomas pastatas yra ne projekte nurodytoje žemės sklypo vietoje. Pažeidimas yra dėl visų keturių pastato taškų, pagrindinis pažeidimas – atstumas iki pastato, adresu (duomenys neskelbtini). Trijuose taškuose atstumai yra viršijantys metrą, atstumas iki (duomenys neskelbtini), neviršija metro, tačiau statinys yra ne nurodytoje sklypo vietoje. Jeigu atstumas neviršytų metro, tai būtų pažeidimas, tačiau nebūtų fiksuojama savavališka statyba, būtų galima koreguoti projektą, bet dėl atstumo iki sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), būtina gauti sklypo savininko sutikimą, nes yra artėjama prie gretimo sklypo ribos. Prašė V. V. skirti administracinę nuobaudą, pasieksiančią tikslą ir kad pažeidėjas ateityje tokių pažeidimų nedarytų.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą,- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovė Laimutė Stokaitė palaikė kolegės - institucijos atstovės J. T. nuomonę.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 159 straipsnio 5 dalį administracinė atsakomybė numatyta asmeniui už naujo neypatingo statinio savavališką statybą. Savavališkos statybos samprata įtvirtinta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje, kur įtvirtinta, kad savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Statybos įstatymo 2 straipsnio 93 dalis nustato, kad esminiai statinio projekto sprendiniai – statinio projekto sprendiniai, nustatantys statinio vietą sklype, statinio ar jo dalių paskirtį, statinio laikančiąsias konstrukcijas ir jų išdėstymą, statinio išorės matmenis (aukštį, ilgį, plotį ir pan.) ir įgyvendinantys specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus ir (ar) specialiuosius paveldosaugos reikalavimus.

Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių įrodymų: administracinio teisės pažeidimo protokolo (2-5 b. l.), 2014-07-14 rašto ir 2014-07-09 savavališkos statybos akto Nr. SSA-60-140709-00025 (6, 7-11 b. l.), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (12-13 b. l.), detaliojo plano (14 b. l.), specialiųjų architektūros reikalavimų Nr. A-11.32 su prašymu (15-16 b. l.), 2012-06-14 leidimo statyti naujus statinius Nr. LNS-64-120614-00020 (17 b. l.) bei kontrolinės - geodezinės nuotraukos (18 b. l.), o taip pat paties V. V. paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, nustatyta, kad Pakruojo rajono savivaldybės administracija pagal UAB „R.G. studija“ parengtą prekybos ir paslaugų paskirties pastato (duomenys neskelbtini), statybos projektą 2012 m. birželio 14 d. statytojui V. V. išdavė leidimą Nr. LNS-64-120614-00020 (18 b. l.) statyti naują neypatingą statinį – prekybos ir paslaugų pastatą, tačiau Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2014 m. liepos 7 d. atlikus statybos patikrinimą nustatė ir 2014 m. liepos 9 d. surašė aktą Nr. SSA-60-140709-00025 (6, 7-11 b. l.), kuriuo konstatavo, jog prekybos ir paslaugų paskirties pastatas statomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t.y. esminius statinio projekto sprendinius: ne statinio projekte žemės sklypo nurodytoje vietoje. Todėl įvertinus visumą byloje nustatytų duomenų konstatuotina, kad V. V. padaryta veika yra teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 159 straipsnio 5 dalį bei pilnai įrodyta, nes jis vykdydamas naujo neypatingo pastato statybą pažeidė esminius statinio projekto sprendinius.

V. V. dėl padaryto teisės pažeidimo kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), byloje duomenų apie baustumą administracine tvarka nėra, Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad administracine tvarka už tos pačios rūšies teisės pažeidimus nebaustas, neteistas. Skiriant administracinę nuobaudą V. V., teismas atsižvelgia į tai, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir ja siekiama auklėjamojo tikslo – atkreipti pažeidėjo dėmesį į padaryto pažeidimo sunkumą ir padėti jam suvokti atsakomybės neišvengiamumą, tuo pačiu siekiama ir prevencinio atsakomybės tikslo – kad suvokęs savo pažeidimo sunkumą ir patyręs neigiamas veikos pasekmes, ateityje asmuo nebedarytų pažeidimų (ATPK 20 str.). Nagrinėjamu atveju individualizuojant V. V. skirtiną administracinę nuobaudą už padarytą pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 159 straipsnio 5 dalyje, teismas atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes šiuo klausimu, t.y. pažeidėjo nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę - jis kaltu dėl padaryto teisės pažeidimo prisipažino visiškai ir dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailisi, administracine tvarka už tos pačios rūšies teisės pažeidimus nebaustas, neteistas, jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, niekur nedirba, o iš teismui pateiktų dokumentų: pažymos apie šeimos sudėtį (72 b. l.), santuokos bei vaikų gimimo liudijimų (73-75 b. l.), Kredito sutarties Nr. 07-054222-FA ir susitarimo dėl papildomo kredito suteikimo (47-71 b. l.), matyti, kad jis šeimoje su taip pat niekur nedirbančia žmona augina du nepilnamečius moksleivius vaikus, turi finansinių įsipareigojimų bankui – 2007-05-30 yra iš banko „Swedbank“ paėmęs gana didelį – 43443,00 Eur ilgalaikį kreditą, o taip pat 17377,20 Eur ilgalaikį kreditą, kas suponuoja išvadą, kad jo finansinė padėtis nėra labai gera. Teismų praktikoje dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatuota, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-08-02 nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1396/2007, 2011-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2999/2011 ir kt.). Be to, administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011). Būtent nagrinėjamu atveju, teismas įvertina ir tai, kad V. V. padaryto pažeidimo, numatyto ATPK 159 straipsnio 5 dalyje, sankcija yra pakankamai griežta, o baudos dydis, teismo vertinimu, labai didelis, lyginant su šioje byloje nustatyta pažeidėjo finansine padėtimi. Todėl atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, t.y. į V. V. asmenybę, padarytos veikos pobūdį, nustatytas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir nesant jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra pagrindas jam taikyti ATPK 30¹ straipsnyje įtvirtintas nuostatas ir skirti mažesnę nei sankcijoje už jo padarytą pažeidimą, numatytą ATPK 159 straipsnio 5 dalyje, įtvirtintą minimalią baudą, be to, ir sumažintos baudos dydžiu bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti nuobaudos tikslai. Todėl esant išdėstytoms aplinkybėms, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, V. V. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 159 straipsnio 5 dalyje, skirtina 400 eurų bauda (ATPK 30, 30², 31, 32 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str., 224 str., 281 str., 286-288 str., 302² str., 302⁴ str., teisėja

nutaria:

V. V. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 159 straipsnio 5 dalyje, ir jį nubausti 400 (keturių šimtų) eurų bauda.

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo pažeidėjai dienos į valstybės pajamas, sumokant ją į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM), įmokos kodas 6020.

Laiku nesumokėjus baudos ar nepaprašius mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką, pažeidėjui gresia papildomos išlaidos. Jeigu baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.