Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės, Donato Vansevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų UAB „LK1“, UAB „LK2“, UAB „LK3“ skundą atsakovei Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijai dėl sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Be to, anot Bendrovių, rangovas UAB „Vilnius house“ savo įsipareigojimus pagal rangos sutartis įvykdė tinkamai, sutartimis užsibrėžti rezultatai buvo pasiekti, todėl UAB „Vilnius house“ turėjo teisę į šių paslaugų ir darbų apmokėjimą, taigi netgi tuo atveju, jeigu nebūtų rangos sutartyse numatytos sąlygos apie sutarties nutrūkimą, pareiškėjos turėtų pareigą atsiskaityti už suteiktas paslaugas ir atliktus darbus, o UAB „Vilnius house“ pasilikti iš Bendrovių gautus avansus. Atkreipė dėmesį, jog rangos sutarčių 4.3 p. įtvirtinta, kad tarpiniai užsakovo atlikti darbai taip pat gali būti įrodomi objektyviai egzistuojančiais rezultatais, taigi tai reiškia, kad šalys nurodytiems darbams neprivalėjo sudarinėti atliktų darbų akto, todėl Komisijos reikalavimas pateikti atliktų darbų aktus šiuo atveju yra nepagrįstas. Pareiškėjų įsitikinimu, dvišaliai rangos sutarčių nutraukimo dokumentai nėra reikalingi tam, kad būtų patvirtintas rangos sutarčių nutraukimo faktas, nes situacija, dėl kurios nutrūko rangos sutartys yra aptarta pareiškėjų ir rangovo pasirašytose sutartyse, tačiau Komisija, priimdama skundžiamus sprendimus, į tai neatsižvelgė, rangos sutarčių nevertino ir neanalizavo, ko pasekoje priėmė neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus.

Pareiškėjos taip pat pabrėžė, kad skundžiami sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų. Pažymėjo, kad Komisija privalėjo nurodyti, kokie motyvai nulėmė būtent tokių, t. y. iš dalies tenkintinų, sprendimų priėmimą. Be to, pareiškėjų manymu, valstybė pažeidė jų teisėtus lūkesčius bei teisinės valstybės principą.

Be to, anot atsakovės, pateikti kasos pajamų orderiai neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 41 p., pagal kurį kasos pajamų ir išlaidų orderius pasirašo ūkio subjekto vadovo patvirtinti asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti kasos pajamų ir išlaidų orderius. Pažymėjo, kad šiuo atveju kasos pajamų orderiai nėra pasirašyti UAB „Vilnius house“ direktoriaus įgalioto asmens, todėl laikytina, kad jie neatitinka taip pat ir Aprašo 4 p. reikalavimų.

Atsakovės nuomone, teismo veikla, tikrinant Komisijos atliktus sudėtingus vertinimus, iš esmės turėtų apsiriboti patikrinimu, ar įgyvendindama savo diskreciją, Komisija nepadarė aiškios klaidos, ar nepiktnaudžiavo įgaliojimais, ar akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų. Teismas taip pat turėtų įvertinti, ar priimant skundžiamą Komisijos sprendimą buvo laikytasi atitinkamų procedūrinių taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas. Pažymėjo, kad skundžiami sprendimai atitinka VAĮ nuostatas, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis bei juose aiškiai suformuluotos suteikiamos teisės ir pareigos.

Teismo posėdyje pareiškėjų ir atsakovės atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Pažymėtina, kad buvo gautas pareiškėjų atstovės prašymas atidėti bylos nagrinėjimą dėl jos užimtumo kitoje byloje. Teismo vertinimu, tokio pobūdžio prašymo netenkinimas nepažeis pareiškėjų teisės būti išklausytiems, šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų, nes analogiškas pareiškėjų atstovės prašymas jau vieną kartą buvo tenkintas ir bylos nagrinėjimas buvo atidėtas suteikiant advokatei galimybę dalyvauti teismo posėdyje tiriant įrodymus, teikti paaiškinimus, taip pat naudotis kitomis teisėmis. Atstovė šia teise pasinaudojo, todėl buvo nutarta bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Ginčas kilo dėl Komisijos sprendimų, nekompensuoti visų pareiškėjų prašomų išlaidų, susijusių su elektrinių projektų plėtojimu, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjos saulės elektrinių statybos, rangos, projektavimo ir dokumentų rengimo darbams atlikti sudarė rangos sutartis su UAB „Vilnius house“: 2012 m. spalio 1 d. UAB ,,LK 1” ir UAB ,,Vilnius house“ rangos sutartis Nr. VH LK 1 (b. l. 96–105), 2012 m. spalio 3 d. UAB ,,LK 1” ir UAB ,,Vilnius house“ rangos sutartis Nr. VH LK 1 RK 5 (b. l. 48–57); 2012 m. lapkričio 28 d. UAB ,,LK 1” ir UAB ,,Vilnius house“ rangos sutartis Nr. VH LK 1 GG 9 (b. l. 80–89), 2012 m. spalio 1 d. UAB ,,LK 2” ir UAB ,,Vilnius house“ rangos sutartis Nr. VH LK 2 (b. l. 32–41), 2012 m. spalio 3 d. UAB ,,LK 2” ir UAB ,,Vilnius house“ rangos sutartis Nr. VH LK 2 RK 6 (b. l. 112–121), 2012 m. lapkričio 28 d. UAB ,,LK 2” ir UAB ,,Vilnius house“ rangos sutartis Nr. VH LK 2 GG 10 (b. l. 64–73), 2012 m. spalio 1 d. UAB ,,LK 3” ir UAB ,,Vilnius house“ rangos sutartis Nr. VH LK 3 (b. l. 128–137); 2012 m. spalio 3 d. UAB ,,LK 3” ir UAB ,,Vilnius house“ rangos sutartis Nr. VH LK 3 RK 7 (b. l. 16–25), 2012 m. lapkričio 28 d. UAB ,,LK 3” ir UAB ,,Vilnius house“ rangos sutartis Nr. VH LK 3 GG 11 (b. l. 144–153).

Pagal rangos sutartis Nr. VH LK 1, Nr. VH LK 1 RK 5, Nr. VH LK 2, Nr. VH LK 2 RK 6; Nr. VH LK 3, Nr. VH LK 3 RK 7 pareiškėjos UAB ,,Vilnius house“ sumokėjo po 5 000 Lt avanso, o pagal rangos sutartis Nr. VH LK 1 GG 9, Nr. VH LK 2 GG 10 IR Nr. VH LK 3 GG 11 – po 5 250 Lt avanso.

Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo (toliau – ir Įgyvendinimo įstatymas) 3 str. 1 d. nustatyta, kad asmenys, kurie turi šio įstatymo 2 str. 1 d. nurodytus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir kuriems šio įstatymo 2 str. 3 d. nustatyta tvarka leidimo galiojimo terminas nebuvo pratęstas, ir asmenys, kurie iki šio įstatymo 2 str. 3 d. nustatyto termino nesikreipė į Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, ir iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos patyrę tiesiogiai su elektrinės projekto plėtojimu susijusių išlaidų, iki 2013 m. rugsėjo 1 d. turi teisę raštu kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarytą komisiją dėl tokių išlaidų kompensavimo.

Aprašo 4 p. nustatyta, kad kompensuotinomis laikomos išlaidos, patirtos iki 2013 m. vasario 1 d., kurios gali būti nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais. Kompensuotinų išlaidų kategorijų sąrašas įtvirtintas Aprašo 5 p. Aprašo 5.4.3. p. nustatyta, kad kompensuojami sumokėti ir negrąžinti avansiniai mokėjimai pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimo, tačiau šios išlaidos turi atitikti Aprašo 4 p. nustatytas būtinas kompensavimo sąlygas. Aprašo 5, 20 p. suteikia Komisijai įgaliojimus vertinti pareiškėjų patirtų išlaidų pagrįstumą ir, išnagrinėjus pareiškėjo prašymą, priimti sprendimą dėl jo patirtų išlaidų kompensavimo, dalinio kompensavimo ar prašymo atmetimo.

Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad Komisija turi įgaliojimus priimti sprendimą kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas, kai: 1) pareiškėjas turi išduotą leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, tačiau Įgyvendinimo įstatymo 2 str. 3 d. nustatyta tvarka leidimo galiojimo terminas nebuvo pratęstas arba pareiškėjas iki 2013 m. liepos 1 d. nesikreipė į Energetikos ministeriją dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo; 2) pareiškėjas iki 2013 m. vasario 1 d. patyrė tiesiogiai su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu susijusias išlaidas, kurios gali būti nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais; 3) pareiškėjas iki 2013 m. rugsėjo 1 d. raštu kreipėsi į Komisiją.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos 2013 m. rugpjūčio 21 d. su prašymais kreipėsi į Komisiją dėl patirtų išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo. Kaip matyti iš minėtų prašymų, pareiškėjos prašė kompensuoti avansinius mokėjimus pagal rangos sutartis bei nuomos sutarčių registravimo Registrų centre išlaidas (b. l. 14–15, 30–31, 46–47, 62–63, 78–79, 94–95, 110–11, 126–127, 142–143). Nurodytas išlaidas pareiškėjos grindė rangos sutartimis, kasos pajamų orderio kvitais ir Registrų centro sąskaitomis.

Komisija skundžiamais 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimais nutarė iš dalies kompensuoti pareiškėjų patirtas išlaidas, t. y. kompensavo tik sutarčių registravimo Registrų centre išlaidas, o avansinių mokėjimų rangovui išlaidų nusprendė nekompensuoti (b. l. 5–13). Atsakovės teigimu, pareiškėjos nepateikė pakankamai dokumentų, pagrindžiančių jų patirtas išlaidas avansiniams mokėjimams, todėl pastarieji ir nebuvo kompensuoti. Tuo tarpu pareiškėjos teigia, kad rangos sutartys pagal jų 6.5 p. nutrūko automatiškai, o sumokėti avansai pagal minėtą sutarties punktą negrąžintini.

Teismas pažymi, kad pagal rangos sutarčių 6.5 p., pareiškėjoms vienašališkai nutraukus sutartį, jos privalo atlyginti visus rangovo nuostolius. Minimaliais rangovo nuostoliais laikoma užsakovo sumokėta avansinio mokėjimo suma. CK 1.5 str. nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. CK 6.200 str. nustatyta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis, sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu.

Pažymėtina, kad pareiškėjos yra komercinę veiklą vykdantys subjektai, kuriems taikomi aukštesni apdairumo standartai. Laikydamosi šių principų, o ypač, vykdydamos prievolinių santykių šalių bendradarbiavimo pareigą, veikdamos rūpestingai, pareiškėjos galėjo ir turėjo numatyti, kad ginčo santykių reglamentavimas gali būti koreguojamas ir veiklos sąlygos gali keistis, todėl veikdamos apdairiai, galėjo nesutikti su rangos sutarties sąlyga minimaliais rangovo nuostoliais laikyti sumokėto avanso sumą. Avansas yra išankstinis mokėjimas, kurio paskirtis – apmokėti pagrindinį mokėjimą ar jo dalį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tuo atveju, kai sutarties šalys nustato imperatyviosioms teisės normoms neprieštaraujančią sąlygą, kad iš anksto sumokėtas avansas, kuris atliks mokėjimo-atsiskaitymo funkciją ir bus įskaitytas į sutarties, ją įvykdžius, kainą, dėl sutartyje aptartų šalies padarytų pažeidimų negrąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui, avansas laikomas netesybomis baudos forma, t. y., atlieka ne tik mokėjimo-atsiskaitymo, bet ir netesybų funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2010; 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2011). CK 6.73 str. 2 d. bei 6.258 str. 3 d. yra nustatyta skolininko teisė kreiptis į teismą su prašymu pripažinti netesybas neprotingai didelėmis ir dėl to jas mažinti, tačiau pareiškėjos šia teise nepasinaudojo ir nesiėmė priemonių, kad sutarties šalys patirtų kuo mažiau nuostolių, t. y., neveikė, kaip apdairus ir rūpestingas juridinis asmuo, siekiantis maksimaliai sumažinti patiriamas išlaidas.

Pažymėtina, kad pagal rangos sutarčių 4.1 p. visi darbai turėjo būti įforminami abiejų sutarties šalių pasirašytu darbų priėmimo-perdavimo aktu, tačiau tokių aktų pareiškėjos nei Komisijai, nei teismui nepateikė. Nors rangos sutarčių 4.3 p ir nurodyta, kad tarpiniai darbai taip pat gali būti įrodomi objektyviai egzistuojančiu rezultatu, tačiau pareiškėjos tokių įrodymų taip pat nepateikė. Taigi pareiškėjos neįrodė, kad visos jos išlaidos, susijusios su avansiniais mokėjimais, buvo patirtos išimtinai vykdant saulės elektrinės projektą.

Teismas atkreipia dėmesį, jog pagal Aprašo 26 p. nustačius, kad pateikti ne visi reikiami dokumentai ar pateiktuose dokumentuose yra trūkumų, pareiškėjams suteikiamas 5 darbo dienų terminas trūkumams pašalinti. Apie tai pareiškėjas informuojamas jo prašyme nurodytu būdu. Į bylą yra pateikti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2013 m. rugsėjo 23 d. raštai (b. l. 158–166), kuriuose yra išaiškinama, kokius papildomus dokumentus turi pateikti pareiškėjos, tačiau Bendrovės Inspekcijos nurodytų savo prašymų trūkumų nepašalino. Bendrovių teiginiai, kad jos minėtų Inspekcijos raštų negavo, vertintini kritiškai, kadangi atsakovė pateikė teismui duomenis, jog 2013 m. rugsėjo 23 d. raštai pareiškėjoms iš tiesų buvo išsiųsti elektroniniu paštu adresu imones@outlook.com. Pažymėtina, kad šį adresą pareiškėjos buvo nurodžiusios savo prašymuose dėl išlaidų, susijusių su elektrinės projektavimo plėtojimu, kompensavimo, skiltyje „3. Komisijos priimtą sprendimą ir kitą informaciją pageidauju gauti“ nurodydamos, kad sprendimą ir kitą informaciją nori gauti elektroniniu paštu, kuris pagal minėtų prašymų 1.5 p. buvo nurodytas būtent toks, kokiu ir buvo išsiųsti minėti raštai, t. y. imones@outlook.com. Kadangi pačios pareiškėjos Komisijai nurodė šį elektroninio pašto adresą, todėl darytina išvada, jog atsakovė tinkamai informavo pareiškėjas apie jų prašymų trūkumus ir sudarė galimybę šiuos trūkumus pašalinti, tačiau jos šia teise nepasinaudojo.

Pažymėtina, kad išlaidų kompensavimo galimybę nustatančiomis teisės aktų nuostatomis siekiama atlyginti dalį pagrįstų praradimų, susijusių su saulės elektrinės projekto plėtojimu, todėl, teismo vertinimu, šių tikslų iš esmės neatitiktų kompensavimas išlaidų, kurių galėjo būti išvengta veikiant apdairiai, rūpestingai arba jos galėjo būti mažesnės. Pagal byloje esančius duomenis nėra galimybės nustatyti, kokia rangos sutartyse numatyta rangovo įsipareigojimų dalis buvo įvykdyta iki sutarties nutraukimo ir ar atliktų darbų kaina yra proporcinga pareiškėjų sumokėtam avansui. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjos ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamos apginti savo teises, ginčijo sutarties sąlygą dėl avansinio mokėjimo įskaitymo į nuostolius ar siekė nustatyti, kokie darbai buvo atlikti, kokią įrangą rangovas pirko ir kokia jų kaina, ar domėjosi kitomis UAB „Vilnius house“ patirtomis išlaidomis ir jų pagrįstumu. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjos neįrodė, jog siekė išvengti ar sumažinti išlaidas (nuostolius), susijusias su rangos sutarčių nutraukimu, todėl Komisija pagrįstai atsisakė kompensuoti avansiniais mokėjimais patirtas išlaidas.

Pareiškėjų nuomone, skundžiami sprendimai yra nemotyvuoti ir neatitinka VAĮ reikalavimų.

Pagal VAĮ 8 str. 1 d. individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) teisėjų išplėstinė kolegija yra išaiškinusi, jog VAĮ 8 str. 1 d. iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (LVAT 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011).

Nagrinėjamu atveju ginčijamuose sprendimuose nurodyta, kokių teisės aktų pagrindu jie priimti, pažymėta, kad avansiniai mokėjimai pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimo nekompensuojami, nes darbų atlikimas ir avanso negrąžinimo faktas nėra įrodyti pagrindžiamaisiais dokumentais. Be to, ir 2013 m. rugsėjo 23 d. Inspekcijos raštuose pareiškėjoms buvo nurodyti konkretūs dokumentai ir paaiškinimai, kurie turėjo būti papildomai pateikti Komisijai. Taigi, teismo vertinimu, ginčijamuose sprendimuose nurodyta informacija leido pareiškėjui suprasti apie jų priėmimo priežastis, sprendimuose buvo nurodytas pakankamas faktinis bei teisinis jų pagrindimas, taigi šie sprendimai atitinka VAĮ 8 str. reikalavimus, keliamus individualiems administraciniams aktams.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad skundžiami Komisijos sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl pagrindo juos panaikinti ir priteisti pareiškėjų patirtas avansinių mokėjimų išlaidas, nėra. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Netenkinus pareiškėjų skundo, nėra pagrindo priteisi joms ir bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „LK1“, UAB „LK2“, UAB „LK3“skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.