Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas, e1-614-718/2023

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Įsakymas
Data: 2023-06-14
Bylos Nr.: e1-614-718/2023
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Laimutė Venckuvienė
Kaltinamasis: R. V.

Kategorijos

1.1.3.3Neatsargumas (BK 16 str.)
1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
11.2.13.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)

Baudžiamoji byla Nr. e1-614-718/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44562-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.3; 1.1.7.2.2; 1.1.8.12; 11.2.13.1.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 14 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laimutė Venckuvienė išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Kristinos Prialgauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, teistas:

1) 2013 m. rugsėjo 25 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 209 straipsnį, 223 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 mėnesių, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) 2014 m. spalio 3 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 219 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiam, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

3) 2016 m. rugpjūčio 24 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 219 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams; vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, 2017 m. spalio 26 d. Klaipėdos rajono teismo nutartimi papildomai paskirta BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta pareiga – dalyvauti elgesio pataisos programoje;

4) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 209 straipsnį laisvės atėmimu 1 metams, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (25 MGL dydžio (1 250 Eur)). Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies, 5 punktu, 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. birželio 15 d. nutartimi papildomai paskirtas įpareigojimas 9 mėnesius dalyvauti elgesį keičiančiose programose, 2021 m. lapkričio 3 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas Nustatė:

R. V. dėl neatsargumo pažeidė darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, dėl ko įvyko sunkus nelaimingas atsitikimas žmogui, o būtent:

2022 m. lapkričio 21 d., apie 13.59 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, (duomenys neskelbtini) sandėlyje, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir atsakingu už darbuotojų saugą ir sveikatą (pažymėjimas B Nr. (duomenys neskelbtini)), vykdydamas tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą sutartį Nr. DOM-1 (2018-11-02), negavęs rašytinės paraiškos ir konkrečių darbuotojo kvalifikacijos reikalavimų, krovėjui R. S., neapmokytam dirbti stropuotoju (krovinio kabinėtoju), paskyrė/leido atlikti 1 m³ talpos 1100 kg sveriančių didmaišių, užpiltų biriu kroviniu - teraftalio rūgšties miltais/granulėmis, krovos darbus neįvertinęs šių darbų rizikos: kaip saugiai atlikti darbus ant 3-4 eilėmis vienas ant kito sukrautų didmaišių, pakrautų 1 tonos biraus krovinio, esant didesniame nei 1,5 metrai aukštyje be kolektyvinių ir asmeninių apsaugos priemonių, kaip užkabinti/atkabinti didmaišių kilpas už/nuo šakinio krautuvo šakių kai didmaišiai su kroviniu krypsta ar dėl ilgo sandėliavimo sukrypo ir stovi nestabiliai rietuvėje, kaip įtvirtinti didmaišį, kad jis neslystų kilpų užkabinimo metu, neparengęs minėtų darbų saugą reglamentuojančių instrukcijų ir/ar kitų vidaus teisės aktų ir su jais nesupažindinęs darbuotojų, nesikreipė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl bendradarbiavimo, krovos darbų technologijos klausimų sukoordinavimo, nesupažindino su šios įmonės vidaus aktais, reglamentuojančiais minėto pobūdžio darbą, nekontroliavo savo darbuotojų atliekamo darbo, tuo pažeisdamas:

1. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 straipsnio (Darbuotojų saugos ir sveikatos vidinė kontrolė įmonėje) 2 dalies 1 ir 3 punkto reikalavimus.

2. Darbdavys imasi priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir organizuoja darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę įmonėje. Tuo tikslu darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo:

1) organizuoja rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vertinimą <...>

3) vadovaudamasis profesinės rizikos įvertinimo rezultatais, nustato darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi kontrolės tvarką įmonėje; <...>

2. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio (Darbdavio pareigos sudarant saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas) 1 dalies 1, 2, 3, 4 ir 13 punkto reikalavimus:

1. Darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas:

1) imasi priemonių, kad įmonės <...>, pačios darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus;

2) organizuoja <...> profesinės rizikos vertinimą ir tuo pagrindu įvertina (nustato) faktinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklę <...> atskirose darbo vietose. Nustačius, kad darbuotojų saugos ir sveikatos būklė neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, darbdaviui atstovaujantis asmuo organizuoja reikiamų priemonių parengimą ir įgyvendinimą;

3) atsižvelgęs į darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje sprendžia, kokias kolektyvines saugos priemones naudoti, organizuoja kolektyvinių apsaugos priemonių įrengimą ir, jeigu jos nepakankamai apsaugo darbuotojus nuo rizikos, darbuotojus aprūpina asmeninėmis apsaugos priemonėmis, organizuoja tokių priemonių patikrinimus, aprūpina darbuotojus saugiomis darbo priemonėmis, diegia saugius darbo ir technologijos procesus, darboviečių vietose, kur galima rizika, <...>

4) užtikrina, kad darbuotojai įsidarbindami ir darbo metu įmonėje gautų visapusę informaciją apie darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimą įmonėje, esamą ar galimą profesinę riziką, parengtas priemones rizikai šalinti ir (ar) mažinti, <…>

6) organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti darbuotojų instruktavimą užtikrinant, kad darbuotojai būtų instruktuojami juos priimant į darbą, perkeliant į kitą darbą, pakeitus darbo organizavimą, pradėjus naudoti naujas ar modernizuotas darbo priemones, pradėjus naudoti naujas technologijas, pakeitus ar priėmus naujus darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus. Nustato darbuotojų mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo tvarką;

13) kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, įmonėje nustatyta tvarka nušalina nuo darbo darbuotojus, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų; <...>

3. Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnio (Darbuotojų instruktavimas ir mokymas) 1 ir 2 dalies reikalavimus:

1. Darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų dirbti jam pavestą darbą įmonėje, jeigu jis neinstruktuotas ir (ar) neišmokytas saugiai jį atlikti. Darbuotojas instruktuojamas atsižvelgiant į jo darbo vietą ar atliekamą darbą, jį priimant į darbą, perkeliant į kitą darbą ar darbo vietą, pradėjus naudoti naujas ar modernizuotas darbo priemones, naujas technologijas. Kai darbuotojui nepakanka profesinių įgūdžių ir instruktuojant suteiktų žinių, kad jis galėtų saugiai dirbti ir nebūtų pakenkta jo sveikatai, darbdaviui atstovaujantis asmuo arba darbdavio įgaliotas asmuo, atsižvelgdamas į darbuotoją veikiančius kenksmingus ir (ar) pavojingus veiksnius, organizuoja darbuotojo mokymą darbo vietoje, įmonėje ar mokyklose, mokymo įstaigose, kurios vykdo mokymą vadovaudamosi Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendraisiais nuostatais. Instruktavimas ir mokymas vykdomas darbuotojo darbo laiku, atnaujinamas pasikeitus ar atsiradus naujai profesinei rizikai ir prireikus kartojamas.

2. Darbuotojas, darbdavių susitarimu pasiųstas laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės, negali pradėti dirbti tol, kol jis neinformuotas apie esamus ir galimus rizikos veiksnius įmonėje, į kurią jis pasiųstas dirbti, neinstruktuotas saugiai dirbti konkrečioje darbo vietoje, nepaisant to, kad įmonėje, kurioje jis nuolat dirba, buvo nustatyta tvarka instruktuotas ir apmokytas saugiai dirbti. <...>

4. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 straipsnio (Dviejų ir daugiau darbdavių pareigos organizuojant darbus toje pačioje darbo vietoje ar darbo vietose ) reikalavimus:

Du ir daugiau darbdavių, atlikdami darbus toje pačioje darbo vietoje ar darbo vietose, organizuoja darbą taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata, neatsižvelgiant į tai, kuriam darbdaviui darbuotojas dirba. Siekdami apsaugoti darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, darbdaviai bendradarbiauja ir koordinuoja veiksmus, įgyvendindami darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nuostatas, ir informuoja vienas kitą, darbuotojų atstovus, darbuotojų atstovus saugai ir sveikatai bei darbuotojus apie galimus pavojus ir rizikos veiksnius, prireikus parengia bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo tvarkos aprašą.

5. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A1-457/V-961 patvirtintu Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų 4 ir 9 punktų reikalavimus:

4. Rizika vertinama organizuojant ir pradedant veiklą, projektuojant ir įrengiant darbo vietas, projektuojant ar keičiant technologinius procesus, parenkant ar keičiant įrenginius, darbo priemones ar pavojingas medžiagas, parenkant įmonės personalą, keičiant įmonės struktūrą ar restruktūrizuojant įmonę. <...>

9. Rizikos vertinimas atliekamas visose darbo vietose (esančiose statinyje ar lauke, nuolatinėse, laikinose (įskaitant esančias kitose įmonėse), mobiliose) ar kitose įmonės vietose, kur darbuotojas gali būti darbo laiku. Atliekant rizikos vertinimą, darbdavys užtikrina įprastinę darbo ar technologinio proceso eigą, darbo priemonių naudojimą jų gamintojo nurodytomis sąlygomis. <...>

6. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2012 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-240 patvirtintu Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir darbuotojų, darbdavių susitarimu pasiųstų laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės, instruktavimo tvarkos aprašo 5 ir 10 punktų reikalavimus:

5. Instrukcijoje pateikiami nurodymai ir reikalavimai turi būti pritaikyti konkrečiai įmonės darbo vietai, darbui ar gamybos procesui. <...>

10. Darbuotojas, darbdavių susitarimu pasiųstas laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės, turi būti instruktuojamas saugiai dirbti konkrečioje darbo vietoje, nepaisant to, kad įmonėje, kurioje jis nuolat dirba, buvo nustatyta tvarka apmokytas ir instruktuotas. <...>

7. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 85/233 patvirtintų Darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų 15.1. punkto reikalavimą:

15. Pavojingos zonos. 15.1. Kai darbovietėse yra pavojingų zonų, kuriose dėl darbo pobūdžio gali kilti pavojus nukristi darbuotojui ar daiktui, jose turi būti numatytos priemonės, kad į tas zonas nepatektų pašaliniai darbuotojai. Reikiamų priemonių šiose zonose turi būti imtasi ir darbuotojų saugai ir sveikatai. Pavojingos zonos turi būti aiškiai pažymėtos. <...>

8. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2020 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. EV-90“ ,,Dėl prevencijos priemonių organizuojant darbus, reikšmingiausiai sąlygojančius mirtinus ir sunkius nelaimingus atsitikimus darbe, taikymo“ patvirtintos dalies „Kritimo iš aukščio apsaugos priemonių parinkimo, naudojimo ir priežiūros metodinių rekomendacijų“ reikalavimus:

Darbdavys, vykdydamas Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatų (Žin., 2007, Nr. 123-5055) reikalavimus, privalo išduoti darbuotojams tokias AAP (asmenines apsaugos priemones), kurios atitinka darbo vietoje esančias sąlygas, ergonominius reikalavimus ir apsaugo nuo galimų pavojingų veiksnių, pačios nesukeldamos papildomos rizikos. Darbdavys turi informuoti darbuotojus, atliekant instruktavimą darbo vietoje, apie naudojamų asmeninių apsaugos priemonių paskirtį ir apie tai, nuo kurių rizikos veiksnių jos saugo ir užtikrinti, kad AAP būtų naudojamos pagal gamintojo parengtoje naudojimo instrukcijoje nurodytąją paskirtį ir naudojimo instrukcijas.

Pagrindinius naudojimosi reikalavimus reikia įrašyti į darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas.

Dirbant aukštyje, galimi du AAP pasirinkimo sprendimo būdai.

Kritimo prevencija. Šiuo atveju turi būti sudarytos tokios sąlygos, kad darbuotojas nepatektų į situaciją, kurioje iškiltų kritimo pavojus. Tokiu atveju turėtų būti naudojami apraišai ar juosmeninis diržas ir reikiamo ilgio virvė.

Apsauga nuo kritimo. Tuo atveju, kai yra realus kritimo pavojus, turi būti naudojama apsaugos nuo kritimo sistema, kuri pradeda veikti tik kritimo atveju. Pagrindiniai šios sistemos elementai. apraišai, kritimo blokavimo priemonė, ankerinė atrama (prisitvirtinimo įtaisas) prisitvirtinimui.

9. 2018 m. lapkričio 2 d. sutarties Nr. DOM-1 pasirašytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3.11 punkto reikalavimą:

3.11. Už Vykdytojo darbuotojų, teikiančių paslaugas Užsakovo nurodytoje teritorijoje, saugos ir sveikatos, aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos darbo kodekso numatytų reikalavimų bei kitų su darbo santykiais susijusių norminių teisės aktų pažeidimus atsakingas yra vykdytojas ir jo administracija. <...>

10. 2009 m. gruodžio 11 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 75 patvirtintos „Krovėjo saugos ir sveikatos instrukcija (sutrumpinta) Nr. 54“ 2 dalies „Profesinės rizikos veiksniai. Saugos priemonės nuo jų poveikio“ 2.2. punkto reikalavimą:

2.2. Fizinis veiksnys – veiksnys, kurio pagrindą sudaro pavojingas veiksnys, kai susidarius tam tikroms aplinkybėms, darbuotojas gali būti traumuotas dėl darbo priemonių, jų judančių dalių, kėlimo įrangos, keliamo krovinio, transporto priemonių, krentančių daiktų fizinio poveikio. Krovėjo darbo vietoje tai gali būti nestabiliai sukrautas krovinys, kėlimo įranga, keliamas krovinys, transporto priemonės ir kiti judantys mechanizmai, taip pat neatsargus paties kroviko judėjimas užgriozdintoje, nesaugioje darbo vietoje. <...>

11. 2010 m. liepos 2 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 42 patvirtintos „Dokininko mechanizatoriaus, dirbančio krovinių kabinėtojų, saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 5(duomenys neskelbtini)“ 2 dalies „Profesinės rizikos veiksniai. Saugos priemonės nuo jų poveikio“ 12.4.2. punkto reikalavimą:

12.4.2. darbas aukštyje - vykdant darbus aukščiau nei 1,30 m virš pagrindo būtini saugos diržai arba vieta turi būti saugiai aptverta. Kritimas iš aukščio yra viena dažniausių nelaimingų atsitikimų priežasčių. <...>

dėl ko R. S. kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokininku mechanizatoriumi A. K. mėginant sutvirtinti surišant tarpusavyje virvėmis trečioji eilėje (vertikaliai sukrautus) pakrypusius didmaišius, R. S. užlipus ant antros didmaišių eilės (vertikalia kryptimi), pririšus virvę prie vieno iš trečioje eilėje esančio didmaišio kilpos ir patraukus link savęs, minėtas didmaišis su kroviniu pradėjo slysti, nustūmė R. S. ant grindinio ir iš dalies prispaudė, dėl ko R. S. patyrė pakauškaulio dešinės pusės lūžį su kaukolės pamato lūžiu, tai yra sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis R. V. ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino ir nurodė, jog būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir atsakingu už darbuotojų saugą ir sveikatą (pažymėjimas B Nr. (duomenys neskelbtini)), vykdydamas tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą sutartį Nr. DOM-1 (2018-11-02), negavęs rašytinės paraiškos ir konkrečių darbuotojo kvalifikacijos reikalavimų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovėją R. S., neapmokė ir leido dirbti stropuotoju (krovinio kabinėtoju) bei paskyrė jam atlikti 1 m3 talpos 1100 kg sveriančių didmaišių, užpiltų biriu kroviniu - teraftalio rūgšties miltais/granulėmis, krovos darbus UAB (duomenys neskelbtini)“. Šio nelaimingo atsitikimo darbe metu jis, kaip direktorius ir atsakingas už darbų saugos reikalavimus, neįvertino kaip saugiai atlikti darbus ant 3-4 eilėmis vienas ant kito sukrautų didmaišių, pakrautų 1 tonos biraus krovinio, esant didesniame nei 1,5 metrai aukštyje be kolektyvinių ir asmeninių apsaugos priemonių, kaip užkabinti/atkabinti didmaišių kilpas už/nuo šakinio krautuvo šakių kai didmaišiai su kroviniu krypsta ar dėl ilgo sandėliavimo sukrypo ir stovi nestabiliai rietuvėje, kaip įtvirtinti didmaišį, kad jis neslystų kilpų užkabinimo metu. Taip pat neparengė minėtų darbų saugą reglamentuojančių instrukcijų ir kitų vidaus teisės aktų ir su jais nesupažindino darbuotojo. Nesikreipė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl bendradarbiavimo, krovos darbų technologijos klausimų sukoordinavimo bei nesupažindino su šios įmonės vidaus aktais, reglamentuojančiais minėto pobūdžio darbą. Nekontroliavo savo darbuotojo atliekamo darbo. Tokiu būdu jis pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo bei aktualių darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimą reguliuojančių poįstatyminių teisės aktų nuostatas. Lengvabūdiškai tikėdamasis, kad dėl jo neveikimo nekils jokie pavojingi padariniai, padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalyje, dėl ko labai gailisi. Savo ruožtu jis nuoširdžiai atsiprašė nukentėjusiojo R. S. Nori pasisakyti, kad pats įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe ir vykstantis baudžiamasis procesas jam yra didžiausia bausmė, dėl ko stipriai išgyvena ir labai gailisi, kad tokia nelaimė įvyko. Su nukentėjusiuoju R. S. susitaikė, pretenzijų jam neturi, sudarė 2023 m. birželio 6 d. taikos sutartį, kurį prašo prijungti prie jo apklausos. Dėl įvykio nuoširdžiai gailisi ir sutinka, kad prokurorė ikiteisminį tyrimą užbaigtų teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nukentėjusysis R. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nuo 2021 m. spalio 26 d. dirba krovėjo pareigose. Pagal sutartį tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, darbdavio direktoriaus R. V. buvo siunčiamas teikti paslaugas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Prieš teikiant paslaugas direktoriaus R. V. nebuvo instruktuotas ar supažindintas su darbų saugos teisės aktais. Krovėjo pažymėjimo ar kitą specialybę patvirtinančių dokumentų iki šios dienos neturi ir jų pateikti negali. Jokių apmokymų ir mokymų programose nedalyvavo. Asmeninės apsaugos priemonės taip pat nebuvo išduotos. Niekur nebuvo pasirašęs. Su direktoriumi R. V. žodiniu susitarimu buvo sutarta, kad R. V. jį rytais paims nuo namų ir po darbo valandų iš ,,(duomenys neskelbtini)“ teritorijos parveš iki namų. Direktorius nurodė, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dirbs tuos darbus, kurie bus jam nurodyti. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 08.00 val. iki 20.00 val., 7 dienas į savaitę. Buvo sutarta, kad kiek dienų išdirbs tiek ir gaus algos. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dirba jau daug metų. Prieš UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo ir kitoje įmonėje, kurios pavadinimo neatsimena. Prieš teikdamas paslaugas šioje įmonėje, darbų saugos specialisto, darbo vietoje buvo instruktuotas ir pasirašytinai supažindintas su krovėjo saugos ir sveikatos instrukcija. Nepamena instruktuojančiojo nei vardo nei pavardės. Buvo paaiškinta, kad didmaišio kilpas užkelti ant krautuvo šakių. Tą darbą dirbo ir anksčiau, tai darbo specifika jam gerai žinoma. Dėl kilpų užkėlimo jis nebuvo apmokytas. Apie 2022 m. lapkričio 21 d. nelaimingą atsitikimą parodo, kad pradėjus darbą, apie 08.00 val., rytinio susirinkimo metu, darbų vadovas D., kurio pavardės nežino, telefono taip pat neturi, jį informavo, kad reikės dirbti (duomenys neskelbtini) sandėlyje, kuriame buvo sandėliuojami teraftalio rūgšties miltų pavidalu didmaišiai bei pasakė, jog reikės pakrauti atvažiavusius vilkikus. Kiek atvažiuoja vilkikų, tiek ir krauna. Kas sandėlyje turės dirbti su krautuvu, jam nebuvo paaiškinta, pasakė eiti ir tiek. Papildomai darbo vietoje instruktažas nebuvo pravestas. Sandėlyje jo pagrindinis darbas yra didmaišio kilpas užkelti ant krautuvo šakių, o krautuvo vairuotojas prikelia ir iš sandėlio veža į vilkiką ir taip atlieka su sekančiais didmaišiais. Neatsimena kiek iki nelaimingo atsitikimo buvome pakrovę didmaišius į vilkiką. Atliekant didmaišių krovos darbus, tiek sandėliuojant, tiek juos išvežant iš sandėlių, nėra jokių didmaišių sandėliavimo schemų, taip pat nėra jokių schemų ar rekomendacijų, kaip turėtų būti iš sandėlio išvežami, t. y. - nukraunami didmaišiai, tiesiog žinoma, kad reikia didmaišius pradėti nukėlinėti nuo viršaus, laikantis visų atsargumo taisyklių, kad neužkristų koks didmaišis. Kai kurie didmaišiai būna padėti nestabiliai, dėl to, kad viduje yra tokia tekstūra, laikui einant gali kisti. Tad imant iš krūvos didmaišius reikia žiūrėti kuriuos maišus imti, kad neįvyktų nelaimingas atsitinimas. Apie 14.00 val. kartu su kolega matė, kad norint nukrauti didmaišius eilės tvarka ir saugiai, tolesni didmaišiai esantys į aukštį trečioje eilėje yra pakrypę, todėl nenorėdami, kad didmaišiai neslystų, kaip nuolat daro dėl saugumo, jis kartu su kolega užlipo ant didmaišių antros eilės (į aukštį), tada su turėtomis virvėmis norėjo surišti trečio aukšto eilėje esančius didmaišius vieną su kitu, kad jeigu vienas dėl nestabilumo slystų maišas. Surištas su kitais maišais nenuslysta ir taip dėl saugumo buvo daroma nuolat. Virvių darbų vadovai nedavė, juos jie patys darbininkai naudojo dėl saugumo. Darbų vadovai žinojo apie tokią naudojamą apsaugą dėl didmaišių slydimo galimybės, teigė, kad tai yra tinkama, kitokių apsauginių priemonių ir galimybių dėl didmaišių slydimo nebuvo priimta. Taigi, jam stovint kartu su kolega antro aukšto eilėje, stovėjo per vieną didmaišį , kai jis užrišęs virvę ant trečio aukšto didmaišio, norėdamas patikrinti ar gerai užrišo tą virvę patraukė stipriai ant savęs, po ko pamatė, kad tas didmaišis iš trečio aukšto, prie kurio buvo pririšęs virvę, pradėjo slysti ant jo, to pasėkoje slysdamas didmaišis nustūmė jį žemyn, o iš paskos matė dar išslydo ketvirto aukšto didmaišis. Tuo metu kolega rišo virvę prie vieno trečio aukšto didmaišio. R. S. buvo prispaustas trečio aukšto didmaišio ties kairės rankos puse ir dešinės pusės šonu, o kojos ir kitos kūno dalys kairėje pusėje nebuvo prispausti. Nebuvo prispaustas visu didmaišio svoriu, kadangi ant žemės buvo padėti du didmaišiai, todėl jis įkrito į tų didmaišių tarpą. Mano, kad krisdamas pakaušiu atsitrenkė į grindinį. Darbo metu dėvėjo apsauginį šalmą, darbo rūbus. Po smūgio apsauginis šalmas buvo šalia jo ant grindinio. Neatsimena ar sąmonę buvo praradęs. Atsimena, kad kažkas šaukė, kad jam yra iškviesta greitoji pagalba ir kai greitosios pagalbos medikai su neštuvais nunešė į greitosios automobilį. Jo nuomone, kad dėl nelaimingo atsitikimo yra pats kaltas, nesaugiai virvę traukė ant savęs, dėl ko pajudino nestabiliai trečiame aukšte buvusį didmaišį. Dėl didmaišių sandėliavimo yra problema tame, kad tie patys didmaišiai yra slidūs, kiti plyšinėjantys, todėl sandėliuojant didmaišius, juose esantys teraftalio rūgšties miltai nėra stabilūs, jų forma didmaišiuose susikrovus į eiles keičiasi, dėl ko sustačius juos tvarkingai, po kiek laiko, juos nuiminėjant matosi tų maišų deformacija, pakrypimai, dėl ko parandamas tokių maišų stabilumas jiems būnant rietuvėje, tai yra krūvoje. Ir dėl tokio nestabilumo nieko negalima kaltinti, nes tokia tuose maišuose produkcija. Kas prieš nelaimingą atsitikimą sandėliavo didmaišius jam nėra žinoma. Tai buvo mano paties neatsargus judėjimas, veiksmai. Šiame darbe tai buvo pirmas toks kartas. Paskubėjo. Dėl nelaimingo atsitikimo niekam pretenzijų nereiškia, nieko nekaltina. Jei bus nustatyta, jog kitas asmuo pažeidė darbų saugos reikalavimus, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nepageidaus pareikšti civilinį ieškinį.

Ikiteisminio tyrimo papildomos apklausos metu nukentėjusysis R. S. parodė, kad tyrėjai pateikus nuotrauką pažymėtu Nr. 1 iš įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Sutartiniu ženklu pažymi Nr. 1 – vietą, kurioje galimai stovėjo, t. y. ant antros didmaišių eilės (į aukštį). Parodytoje nuotraukoje nelabai matosi, nes užstoja šakinis krautuvas, tačiau pateikus ir kitą kokybiškesnę nuotrauką, tikslios vietos negalėtų nurodyti, nes nepamena. Praėjęs ilgas laiko tarpas po nelaimingo atsitikimo. Pamena tik tiek, kad rišo arti sienos. Tuo metu kai rišo virvę prie vieno iš trečio aukšto didmaišio kilpų, neatsimena kurioje vietoje ir kokiu atstumu nuo didmaišių stovėjo šakinis krautuvas. Neatsimena į kurią tiksliai vietą krito, tad negali pažymėti pateiktoje nuotraukoje kritimo vietos. Jam atrodo, kad jis krito į didmaišių tarpą. Ar jis krisdamas trenkėsi galva į grindinį, neprisimena, bet pagal jo galvos sužalojimus, jo nuomone trenkėsi galva į grindinį. Darbo metu dėvėjo apsauginį šalmą. Mano, kad kritimo metu tarp didmaišių jam apsauginis šalmas nukrito nuo galvos. Nepamena, ar prieš nelaimingą atsitikimą apsauginį šalmą buvo užsisegęs. Po nelaimingo atsitikimo iki šios dienos jaučia didelius skausmus kairėje rankoje, nešioja šlapimo pūslę. Prieš mėnesį jau savarankiškai atsistoja ir gali savarankiškai nueiti į lauką. Jei bus nustatyta, jog ikiteisminio tyrimo metu asmuo pažeidė darbų saugos reikalavimus, tai reikš civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Dėl ikiteisminio tyrimo papildymų neturi, nes nelaimingo atsitikimo aplinkybių nepamena.

Ikiteisminio tyrimo papildomos apklausos metu nukentėjusysis R. S. parodė, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-44562-22 medžiagoje 2023-06-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui įteiktas pranešimas apie įtarimą, kuris padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 176 straipsnio 1 dalyje. 2023-06-02 pasirašytinai buvo įteiktas pranešimas dėl teisės reikšti civilinį ieškinį ikiteisminio turimo medžiagoje. Taip pat buvo išaiškinta, kad turi teisę turėti atstovą, o jei neturi pakankamai pajamų galite kreiptis į savivaldybę dėl garantuojamos teisinės pagalbos teikimo. Supranta 2023-06-06 sutarties esmę ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui R. V. jokių pretenzijų neturi. Po įvykio R. V. teikė materialinę pagalbą dėl vaistų apmokėjimo ir šiai dienai žodžiu yra sutarę dėl likusių kvitų apmokėjimo, kuriais patvirtina vaistų įsigijimą. R. V. pretenzijų neturi, yra sudarę taikos sutartį. Taip pat Sodra yra išmokėjusi išmoką dėl nedarbingumo, sumą sudaro apie 5000 Eur. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei ateityje civilinio ieškinio nereikš. R. V. yra senas pažįstamas ir ant jo pykčio nelaiko. Su R. V. susitaikė ir sutinka, kad ikiteisminis tyrimas R. V. atžvilgiu būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Liudytojas A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022-11-21, apie 13.59 val., dirbant darbe UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, (duomenys neskelbtini) sandėlyje, kartu su kolega R. S. ant kolegos R. S. užkrito maišas. Kadangi kolega atsistojo ant antro maišo ir rišo trečią maišą, pradėjo slysti maišai ir ant kolegos užkrito vienas maišas, kuris sveria tona. Maišas užkrito ant galvos ir krūtinės dalies, jis iškart išbėgo į lauką ieškoti pagalbos, kad padėtu nukelti maišą, nes vienas jo nepakeltų. Išbėgęs į lauką sutiko pamainos vadovą ir kitus asmenis kurie padėjo nukelti maišą nuo asmens. Nukėlus maišą, R. S. nebuvo praradęs sąmones, tik pradėjo gyliau kvėpuoti ir norėjo keltis, bet neleido, prašė, kad sulauktų medikų. Abu sandėlyje dirbo su šalmais.

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. K. parodė, kad anksčiau duotus parodymus prisimena ir juos tvirtina. Šios papildomos apklausos metu paaiškina, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nuo 2022 gegužės 2 d. dirba dokininko-mechanizatoriaus pareigose. Jo pareigos yra dirbti su pakrautuvais, esant būtinybei su galėtų dirbti su vilkiku, traukiančiu konteinerius, tačiau pagrinde jis dirba su pakrautuvu, kuriuo nuiminėja didmaišius, kuriuose yra teraftalio rūgštis, miltų pavidalu, taip pat kartais tenka atlikti ir kitokius perkrovimo darbus, kai iš atplaukusių laivų konteinerių reikia perkrauti kitokius krovinius. Pradėjus dirbti šioje įmonėje, jis buvo supažindintas su visais darbų saugos reikalavimais, savo darbui būtinais žinoti teisės aktais, taip pat yra supažindintas ir išmano savo atliekamo darbo pareigines instrukcijas bei su visais darbą reglamentuojančiais teisės aktais yra raštiškai supažindintas. Jo pareigos tiksliai vadinasi dokininkas - mechanizatorius. Kalbant apie 2022-11-21 įvykį, kurio metu ant pagalbinio darbuotojo R. S. užkrito didmaišis su teraftalio rūgšties miltais, gali nurodyti sekančias aplinkybes. Pamena, kad 2022-11-21 ryte pradėjus darbą nuo 8 val., tuo metu, pagal pamainos grafiką buvo darbų vadovas D., kurio pavardės nežino, telefono taip pat neturi, jį informavo, kad su pakrautuvu reikės dirbti (duomenys neskelbtini) sandėlyje, kuriame buvo sandėliuojami teraftalio rūgšties miltų pavidalu didmaišiai bei pasakė, jog reikės pakrauti lygtai keturis atvažiavusius vilkikus. Jis savo darbą išmanė, nes jį nuolat atlieka, todėl darbo pobūdis aiškus, tai yra jam paskyrus pagalbinį darbuotoją, jam sėdint pakrautuve, pagalbiniam darbuotojui stovint ant didmašių, jis turi užkabinti ant pakrautuvo šakių didmaišių kilpas, kad galėtų tą didmaišį nukelti ir dėti ant padėklo. Todėl kasdieniniai instruktažai jam nevedami, nes darbo pobūdis nesikeičia, tačiau, jeigu kokios nors aplinkybės keičiasi, darbų vadovas instruktuoja, instruktažas pravedamas žodžiu. Pamena, kad tą dieną kaip pagalbinis darbuotojas jam buvo paskirtas R., kurio pavardės nežinojo, tačiau vėliau sužinojo, kad S., kuris dirbo lygtai UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai yra buvo šios įmonės darbuotojas. Kiek jam žinoma, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal UAB (duomenys neskelbtini)“ darbų vadovų prašymą skiria pagalbinius darbuotojus ir mano supratimu, už jų darbą turi būti atsakingi „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovai, bet to tiksliai nežino. Kiek jam žinoma, tai R. S. pagalbinio darbuotojo pareigose (tikslaus jo pareigų pavadinimo nežino) dirbo jau tikrai seniai, tikrai daugiau negu metai, todėl kiek jis matė, jis žinojo ir suprato savo atliekamą darbą, žinojo, kaip jį atlikti, o būtent kalbant apie didmaišių kilpų kabinėjimą ant pakrautuvo šakių. Jis nežino ar R. S. tą dieną buvo pravestas koks nors instruktažas, bet mano, kad jeigu jo darbo pobūdis nesikeitė ir nereikėjo kažko naujo žinoti, tada instruktažas galėjo būti ir nepravedamas, tačiau tuo nėra garantuotas. Taip pat nori pasakyti, kad atliekant didmaišių krovos darbus, tiek sandėliuojant, tiek juos išvežant iš sandėlių, nėra jokių didmaišių sandėliavimo schemų, taip pat nėra jokių schemų ar rekomendacijų, kaip turėtų būti iš sandėlio išvežami - tai yra nukraunami didmaišiai. Tiesiog žinoma, kad reikia didmaišius pradėti nukėlinėti nuo viršaus, laikantis visų atsargumo taisyklių, kad neužkristų koks didmaišis. Kalbant apie apsaugos priemones, tai jam dirbant su pakrautuvu spec. priemonės yra šalmas, spec. batai, apsauginės kaukės, kurias turi ir naudoja, o kokios spec. priemonės turi priklausyti pagalbiniam darbuotojui, jis negali pasakyti, tačiau kaip apsaugos priemones R. S. turėjo šalmą, spec. batus, pirštines, ar dar ką nors jam reikėjo turėti, negali pasakyti. Pažymi, jog darbų vadovai griežtai prižiūri, kad atliekant paskirtus darbus, būtų dėvimos privalomos apsaugos priemonės, ir viena iš tokių yra šalmai, nedėvint šalmo, darbų vadovai tokį darbuotoją šalina nuo darbų. Todėl, tai yra griežtai prižiūrima. Taigi nurodant R. S. sužalojimo aplinkybes, paaiškina, kad 2022-11-21 pradėjus kartu dirbti, sandėlyje Nr. (duomenys neskelbtini), kartu iki jo sužalojimo, tai yra iki 14 val., nurodytame sandėlyje iškrovė tiek didmaišių, kad pakrovė vieną vilkiką, tai yra išvežė iš sandėlio apie 22 didmaišius. Todėl iki nelaimingo įvykio R. S. tą dieną, jau buvo nemažai prikabinėjęs ant krautuvo šakių didmaišių kilpų. Jis nežino ar R. S. darbą reglamentuoja kokia nors instrukcija, bet mano, kad turėtų, nes kitaip negalėtų atlikti jam pavesto darbo, ar jo darbą reglamentuoja kokia nors krovos - sandėliavimo schema, taip pat nežino. Pažymi, kad kartu atlikinėjo ne sandėliavimą, tai yra ne į sandėlį krovė didmaišius, o iš sandėlio vežė didmaišius ir jis juos nuvežęs prie vilkiko, kraudavo į priekabą, o būtent jau vilkike kraunant didmaišius yra reikalinga krovimo schema, kurią jis išmano ir ja vadovaujasi. Kas sukrovė didmaišius (duomenys neskelbtini) sandėlyje, jis nežino ir negali pasakyti. Taigi, dirbant su R., pamena, kad jau nukrovus ir išvežus pirmą eilę didmaišių, kur į aukštį didmaišių buvo sukrauta 4 didmaišiai, o į ilgį sukrauta apie 15-20 vnt. didmaišių (skaičių tiksliai negali pasakyti), tada su R. matė, kad norint nukrauti didmaišius eilės tvarka ir saugiai, tolesni didmaišiai esantys į aukštį trečioje eilėje yra pakrypę, todėl nenorėdami, kad didmaišiai nuslystų, kaip nuolat daro dėl saugumo, jis kartu su R. užlipo ant didmaišių antros eilės (į aukštį), tada su turėtomis virvėmis norėjo surišti trečio aukšto eilėje esančius didmaišius vieną su kitu, kad jeigu vienas dėl nestabilumo slystų maišas, tačiau būdamas surištas su kitais maišais, jis nenuslystų ir taip dėl saugumo buvo daroma nuolat. Virvių darbų vadovai nedavė, juos jie patys darbininkai naudojo dėl saugumo. Darbų vadovai žinojo apie tokią naudojamą apsaugą dėl didmaišių slydimo galimybės, teigė, kad tai yra tinkama, kitokių apsauginių priemonių ir galimybių dėl didmaišių slydimo nebuvo priimta. Taigi, jam stovint kartu su R. antro aukšto eilėje, stovėjo per vieno didmaišio tarpą (gal apie 1m atstumu), kai jis rišo virvę prie vieno trečio aukšto didmaišio, o R. rišo virvę prie kito trečio aukšto didmaišio. Tada matė, kad R. užrišęs virvę ant trečio aukšto didmaišio, norėdamas patikrinti ar gerai užrišo, tą virvę patraukė stipriai ant savęs, po ko pamatė, kad tas didmaišis iš trečio aukšto, prie kurio buvo pririšęs virvę, pradėjo slysti ant paties R., to pasėkoje slysdamas didmaišis nustūmė žemyn antro aukšto didmaišį ant kurio stovėjo R., taip jį prispausdamas su trečio aukšto didmaišiu, o iš paskos dar užslydo ketvirto aukšto didmaišis. Jis nebuvo kliudytas slystančio didmaišio, todėl sužalojimų nepatyrė. Pamatė, kad R. buvo prispaustas trečio aukšto didmaišio ties dešine jo kūno puse, tai yra dešinės pusės veido dalis ir dešinės pusės krūtinės dalis ir dešinė ranka, o kojos ir kitos kūno dalys kairėje pusėje nebuvo prispausti. Matė, kad R. nebuvo prispaustas visu didmaišio svoriu, kadangi ant žemės buvo padėti du didmaišiai, todėl R. įkrito į tų didmaišių tarpą, o tas slystantis trečio aukšto didmaišis pirma atsirėmė į ant žemės buvusius didmaišius ir tik paskui kažkuria dalimi prispaudė R., kaip minėjo dešinę kūno pusę. Todėl R. nebuvo prispaustas visu didmaišio svoriu, kuris sveria apie 1 toną. R. dėl tokio įvykio net nespėjo sušukti, tačiau jis tai pamatęs, nedelsiant pradėjo šaukti pagalbos ir iškart atbėgo netoliese buvę kiti darbininkai. Tada kažkuris iš darbininkų, dabar nepamena, atbėgęs įlipo į krautuvą, privažiavo prie nuslydusio didmaišio, o jis ant krautuvo šakių užkabino didmaišio kilpas, taip nuo R. nuėmė didmaišį. R. nebuvo praradęs sąmonės, kalbėjo, kad jam skauda, jis nematė akivaizdžių jo sužalojimų, tik matė, kad iš nosies bėgo kraujas. R. dar norėjo keltis, bet jam neleido. Įvykio metu netoliese buvo darbų vadovas D., tačiau paties įvykio niekas nematė, tik jis, kiti atėjo tik kviečiami pagalbos suteikimui. Greitąja iškvietė darbų vadovas D.. Taigi, jo supratimu įvykis atsitiko dėl to, kad R. nesaugiai virvę traukė ant savęs, dėl ko pajudino nestabiliai trečiame aukšte buvusį didmaišį. Dėl didmaišių sandėliavimo, tai čia yra problema tame, kad tie patys didmaišiai yra slidūs, kiti plyšinėjantys, todėl sandėliuojant didmaišius, juose esantys teraftalio rūgšties miltai nėra stabilūs, jų forma didmaišiuose susikrovus į eiles keičiasi, dėl ko sustačius juos tvarkingai, po kiek laiko, juos nuiminėjant matosi tų maišų deformacija, pakrypimai, dėl ko prarandamas tokių maišų stabilumas jiems būnant rietuvėje, tai yra krūvoje. Ir dėl tokio nestabilumo nieko negalima kaltinti, nes tokia tuose maišuose produkcija. Papildo, kad kai didmaišis slydo ant R., tuo metu krautuvas, kuriuo jis dirbo buvo pastatytas toliau nuo krūvos, gal kokių 5 m atstumu. Po to įvykio, jis tolesnius darbus tęsė vienas, nes ne visada reikia pagalbinio darbuotojo, gali ir pats būdamas krautuve su jo šakėmis užkabinti ant didmaišio kilpų.

Iš 2022-11-24 Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos m. PK vyriausiojo tyrėjo M. B. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2022-11-21, apie 14.05 val., adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, darbo metu, maišas, sveriantis apie 1000 kg, užvirto ant R. S. (pagal duomenis apie asmenį SODROS DB išrašą nuo 2021-10-26 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“). 2022-11-23 iš VŠĮ „Klaipėdos universitetinės ligoninės“ gauta pažyma Nr. 17-3743, kurioje nurodoma, kad R. S., nustatyti šie sužalojimai. Intracerebrinis pakraujavimas į dešinį smegenėlių pusrutulį. Kaukolės pamato lūžis. Stuburo L1, L2 ir Th12 slankstelių kompresiniai lūžiai. Stuburo Th 7,8,9, keterinių ataugų lūžiai. kairiojo žastikaulio kaklo lūžis su dislokacija. Dauginiai abipusiai šonkaulių lūžiai. Plaučių kontūzija. Kvėpavimo funkcijos nepakankamumas. skystis pleuros ertmėje. Abiejų gaktikaulių šakų skeveldriniai lūžiai. Kryžkaulio lūžiai. Įtariamas stemplės plyšimas. 2022-11-24 gautas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus raštas Nr. (1.8)SD-03-345, kuriame nurodoma, kad teismo medicinos ekspertas G. P., susipažinęs su Klaipėdos universitetinės ligoninės pacientui R. S. išvesta diagnoze, dėl 2022-11-21, apie 14.05 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėda, darbo metu patirtų sužalojimų padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Iš 2022-11-24 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini), Klaipėdos miesto sav., patekus pro pakeliamus vartus į teritoriją važiuojame iki sandėlio su Nr. (duomenys neskelbtini). Prie jų matome pilkos spalvos skardinį sandėlį. Patekę į jį pro vartus po dešine matome raudonos spalvos auto krautuvą ant kurio šakių matome kabančius kelis maišus su baltos spalvos maišais. Ant vieno iš maišų matome rudos spalvos skystį, galimai kraują. Po maišais yra padėta „(duomenys neskelbtini)“ paletė.

Iš 2022-12-30 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti 3 vnt., MP4 formato vaizdo ir garso failai, kuriuose policijos ,,BODY“ kamerų užfiksuoti vaizdo ir graso įrašai 2022-11-21 įvykio vietoje, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. 1. Apžiūrėjus 263 MB apimties, 5 min. 1 sek. trukmės spalvotą vaizdo įrašą pavadinimu ,,2022_1121_142918_013“ nustatyta, kad BODY kamera KLP_6195B, 2022/11/21 laikotarpyje nuo 14.29.17 iki 14.34.17 (data ir laikas matomi monitoriaus apatiniame, kairiajame kampe) policijos pareigūnai atvyksta prie sandėlio pažymėtu Nr. ,,(duomenys neskelbtini).“. Prie sandėlio įėjimo ant sienos kairėje matoma lentele, kurioje galimai yra įspėjamieji ženklai. Įrašo kairėje matomas greitosios pagalbos automobilis. Policijos pareigūnai kartu su įmonės darbuotoju eina į sandėlio vidų. Sandėlio viduje matomas krautuvas. Ant krautuvo dešiniojo šono matoma lentelė su užrašu ,,(duomenys neskelbtini) 32“. Didmaišio kilpos surištos tarpusavyje su galimai virve ar stropu ir užkelta ant dešiniojo krautuvo šakių. Įmonės darbuotojas, kuris prisistatė esąs pamainos vadovu parodė, kad nukentėjusysis smūgį gavo daugiau į petį. Policijos pareigūnas mobilaus ryšio telefonu fotografuoja įvykio vietą. Nustatomi nukentėjusio R. S. anketiniai duomenys. Policijos pareigūnė kartu su liudytoju (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai A. K.) eina link policijos automobilio. Toliau apžiūrėjus įrašą naujų aplinkybių nenustatyta. Apžiūra baigta. 2. Apžiūrėjus 148 MB apimties, 2 min. 50 sek. trukmės spalvotą vaizdo įrašą pavadinimu ,,2022_1121_143418_014“ nustatyta, kad BODY kamera KLP_6195B, 2022/11/21 laikotarpyje nuo 14.34.17 iki 14.37.07 (data ir laikas matomi monitoriaus apatiniame, kairiajame kampe) įmonės pamainos vadovas parodė, kad incidentas įvyko su 1000 kg didmaišiu. Toliau apžiūrėjus įrašą naujų aplinkybių nenustatyta. Apžiūra baigta. 3. Apžiūrėjus 193 MB apimties, 3 min. 42 sek. trukmės spalvotą vaizdo įrašą pavadinimu ,,2022_1121_142900_014“ nustatyta, kad BODY kamera KLP_6195B, 2022/11/21 laikotarpyje nuo 14.34.17 iki 14.37.07 (data ir laikas matomi monitoriaus apatiniame, kairiajame kampe) užfiksuotas policijos pareigūnų atvykimas į įvykio vietą. Policijos pareigūnus pasitinka du įmonės darbuotojai. Įrašo kairėje matomas greitosios pagalbos automobilis. Vienas iš darbuotojų, kuris buvo prisistatęs pamainos vadovu parodė, kad nukentėjusysis sąmonės nebuvo praradęs. Policijos pareigūnė kartu su liudytoju (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai A. K.) eina į policijos automobilį. Toliau apžiūrėjus įrašą naujų aplinkybių nenustatyta. Apžiūra baigta.

Iš 2022-12-30 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta VšĮ Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus 2022-12-02 pranešimu Nr. 41D(K)-1297 el.p. (duomenys neskelbtini) pateikta 2022-11-21 13 val. 58 min. informacinėje sistemoje užfiksuoto skambučio skaitmeninė garso įrašo kopija.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto 2023-02-03 išvados Nr. G 1420/2022 (03) matyti, kad pateiktuose medicininiuose dokumentuose R. S. nustatyti šie sužalojimai ir jų lokalizacija. galvos sumušimas su pakauškaulio lūžiu dešinėje pusėje, pereinančiu į kaukolės pamatą su kaukolės pamato lūžiu, kraujosruva dešiniame galvos smegenėlių pusrutulyje, krūtinės ląstos sumušimas su daugybiniais abipusiais (dešinėje I-X, kairėje I-VIII) šonkaulių lūžiais, stuburo krūtininių VII, VIII, IX slankstelių keterinių ataugų lūžiais ir kompresinių stuburo krūtininio XII slankstelio lūžiu bei plaučių sumušimu nugarinėse srityse, dubens sumušimas su skeveldriniu kairio gaktikaulio abiejų šakų lūžiu ir kryžkaulio lūžiu, skeveldrinis kairio žastikaulio kaklo lūžis. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose nustatytos keturios trauminių kontaktų sritys. galvos pakaušio dešinėje pusė, krūtinės ląsta, kairysis žastas ir dubens kairė pusė, kurios ne mažiau kaip po vieną kartą tiesiogiai kontaktavo su kietu buku daiktu ar daiktais, kas neprieštarauja užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms. Visi sužalojimai padaryti anksčiau kaip 2022-11-21 14.00 val. (nurodyta GMP iškvietimo priėmimo data ir laikas), kas neprieštarauja užduotyje nurodytam įvykio laikui. Galvos sumušimas pasėkoje padarytas pakauškaulio dešinės pusės lūžis su kaukolės pamato lūžiu, remiantis 2003-05-23 sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1. punktu, yra sunkus sveikatos sutrikdymas.

Iš Valstybinės darbo inspekcijos prie SADM Klaipėdos teritorinio skyriaus nelaimingo atsitikimo darbe akto 2023-05-02 Nr. 1 matyti, kad nelaimingo atsitikimo priežastys. Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvertinta profesinė rizika vykdant didmaišių krovos darbus. Darbuotojas, atliekantis didmaišių krovos darbus, nebuvo tinkamai instruktuotas (apmokytas), kaip saugiai vykdyti didmaišių krovos darbus, t. y, instruktavimas atliktas pagal instrukcijas, kurios parengtos neįvertinus visų profesinės rizikos veiksnių su kuriais susiduria (gali susidurti) darbuotojas, vykdydamas didmaišių krovos darbus. Neužtikrinta tinkama darbų vykdymo kontrolė, t. y., vadovaujantis profesinės rizikos įvertinimo rezultatais, neparengta darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi kontrolės tvarka, vykdant didmaišių krovos darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pažeista. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktai, 25 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 13 punktai, 27 straipsnio 1 dalis; Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A1-457/V-961, 4 ir 9 punktai; Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir darbuotojų, darbdavių susitarimu pasiųstų laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės, instruktavimo tvarkos aprašo, patvirtinto LR vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2012 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-240, 5 punktas.

Iš 2023-06-07 įtariamojo R. V. ir nukentėjusiojo R. S. susitaikymo protokolo matyti, kad gautas įtariamojo R. V. su nukentėjusiuoju R. S. pasirašytas 2023 m. birželio 6 d. susitarimas susitaikymo ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-44562-23. Įtariamasis R. V. prisipažino padaręs aukščiau minėtą nusikalstamą veiką, dėl kurios pradėtas ikiteisminis tyrimas ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi. Nukentėjusiojo atsiprašė, su juo susitaikė. Nukentėjusysis R. S. įtariamajam R. V. atleido, su juo susitaikė, žalos atlyginimo dėl padarytos nusikalstamos veikos nereiškia ir sutinka, kad ikiteisminis tyrimas įtariamojo R. V. atžvilgiu būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų instruktavimo darbo vietoje žurnalo matyti, kad R. S. instruktuotas 2021-10-25, tačiau žurnale nei instrukcijų numeriai, nei jų skaičius nenurodytas.

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ žurnalo matyti, kad R. S. 2022-05-05 supažindintas su įmonės patvirtinta „Krovėjo saugos ir sveikatos instrukcija Nr.54 (sutrumpinta)“.

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas

Vertinant byloje išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamojo R. V. nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuotina pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, nes nustatyta, kad jis dėl neatsargumo pažeidė darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui, kurio metu R. S. patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą.

R. V. inkriminuotas nusikaltimas yra neatsargus, nes padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Kaltinamasis nenumatė, kad dėl jo neveikimo gali atsirasti sunkūs padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo R. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką, padarė būdamas recidyvistu.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną neatsargų nusikaltimą. Kaltinamasis anksčiau ne kartą teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, dirbantis. Atsiprašė nukentėjusiojo, nukentėjusysis jam atleido. Įvertinęs visus aptartus duomenis, teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina BK 176 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta baudos bausmė, jos dydis nustatytinas artimas sankcijos minimaliam (BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punktas).

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl paskyrus bausmę, taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Nustatytina, jog paskirta bauda savanoriškai turi būti sumokėta per vienus metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kiti klausimai

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CR-R skaitmeninė laikmena, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktina baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

Nusprendžia:

R. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 90 MGL dydžio (4 500 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, R. V. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę – 60 MGL dydžio (3 000 Eur) baudą.

Nustatyti, kad paskirta 60 MGL (3 000 Eur) bauda savanoriškai turi būti sumokėta per vienus metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (kvitus, jeigu mokama keliais mokėjimais) būtina pristatyti į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų Dokumentų priėmimo poskyrį (Klaipėda, S. Daukanto g. 8, 1 a., kab. Nr. 102), arba elektroniniu paštu klaipedos.apylinkes@teismas.lt. Per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstine tvarka.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CR-R skaitmeninę laikmeną, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Laimutė Venckuvienė