Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-01-30 · Administracinė byla Nr. eI3-2286-423/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-01-30
Bylos Nr.
eI3-2286-423/2024
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ramūnas Šarka, Asta Urbonienė, Jolanta Medvedevienė
Pareiškėjas
J. P.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-2286-423/2024Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02848-2023-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 17.7; 55.1.1
(S)REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 30 d.Kaunas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės, Ramūno Šarkos, Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Neringai Vaitekaitei,dalyvaujant pareiškėjui J. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. P. prašymą suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl termino pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. P. pateikė prašymą, kuriuo teismo prašo pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Inspekcija) 2023 m. sausio 9 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-230109-00008 (toliau – ir privalomasis nurodymas) įvykdymo terminą iki 2024 m. spalio 9 d.

Pareiškėjas prašyme nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad Inspekcija 2023 m. sausio 5 d. surašė jam savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-230105-00004, 2023-01-09 privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybų darbų Nr.PNSD-20-230109-00006 ir privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-230109-00008.

Privalomuoju nurodymu pašalinti savavališkos statybos padarinius jis buvo įpareigotas išardyti savavališkai (neturint privalomojo statybą leidžiančio dokumento - leidimo rekonstruoti statinį) pastatytą (įrengtas, sumontuotas) vieno buto gyvenamojo namo su stogu dengtą terasą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančią (duomenys neskelbtini), vakarinėje ir šiaurinėje pusėje pastatytas laikančias konstrukcijas (pamatą, sienas, stogą), atstatyti pastato padėtį buvusią iki pastato rekonstravimo, dėl kurio 2023-01-05 surašytas savavališkos statybos aktas ir sutvarkyti statybvietę. Įvykdymo terminas buvo nustatytas iki 2023 m. liepos 9 d. Inspekcija 2023 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. SDPN-20-230712-00069 privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2023 m. spalio 9 d.

Pagrindinė priežastis, dėl kurios pareiškėjas negali gauti statybą leidžiančio dokumento bei įteisinti namo priestatą yra ta, kad nepavyksta susitvarkyti žemės sklypo nuosavybės dokumentų.

Pažymėjo, jog per nustatytą, o vėliau pratęstą terminą buvo užsakytas žemės sklypo formavimo projekto rengimas. Parengus šį projektą Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) suderinimas gautas tik 2023 m. liepos 25, o 2023 m. liepos 27d. NŽT sprendimu Nr. l9SK-263-(14.19.110E.) šis žemės sklypas tapo Lietuvos Respublikos nuosavybe. Viešajame registre įrašas galioja nuo 2023 m. rugpjūčio 4 d.

Siekiant įteisinti žemės sklypo po statiniais nuosavybę paaiškėjo, kad statinių savininkė M. P. (pareiškėjo motina) po sutuoktinio J. P. (pareiškėjo tėvo) mirties gavo paveldėjimo teisės liudijimą tik į statinius, o paveldėjimo teisės liudijimo į sumokėtas įmokas už valstybinę namų valdos žemę, esančią (duomenys neskelbtini), nebuvo gavusi, todėl paveldėjimo teisės liudijimą į šias įmokas M. P. gavo tik 2023 m. rugsėjo 13 d.

Gavusi paveldėjimo teisės į įmokas dokumentus, M. P. kreipėsi į NŽT Vilkaviškio skyrių dėl namų valdos žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. NŽT informavo, kad turi būti sumokėti 24,19 Eur už perkamą valstybinės žemės sklypą. Šią sumą M. P. sumokėjo 2023 m. rugsėjo 20 d. ir 2023 m. spalio 31 d. buvo sudaryta žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 9543. Šiuo metu yra parengta sklypo topografinė nuotrauka ir užsakytas statinio projektas, jį parengus bus siekiama gauti statybą leidžiantį dokumentą, be kuriuo pareiškėjas negali įteisinti savavališkos statybos darbų.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, prašo nustatytą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsti iki 2024 m. spalio 9 d.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į prašymą prašė pareiškėjo prašymo pagrįstumą spręsti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus, o nusprendus privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsti, jį pratęsti objektyviai reikalingam terminui. Atsiliepime taip pat nurodė, kad Inspekcija 2022 m. gruodžio 22 d. atliko nesuformuoto valstybinio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas), ir jame esančių statinių statybos patikrinimą ir 2023 m. sausio 4 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-16. Patikrinimo metu nustatyta, kad nesuformuotoje valstybinėje žemėje galimai atlikti gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbai, naujai pastatyta namo dalis su polietilenu dengta terasa. Pristatytos dalies patalpų plotai 9,61 kv. m., 16,42 kv. m , bendras patalpų plotas 26,03 kv. m, terasos ilgis 6,63 m, plotis 2,12 m, aukštis 3 m., gyvenamojo namo patalpos turi patekimą į naujai pastatytą namo dalį. Įrengti naujos statinio dalies pamatai, išmūrytos sienos, sujungtos ir naujai pastatytos namo ir terasos stogo konstrukcijos, uždėta stogo danga. Statytojas ir gyvenamojo namo savininkas nevaldo žemės sklypo teisės aktų nustatyta tvarka. Gyvenamasis namas patenka į valstybinio parko teritoriją. Gyvenamojo namo ilgis 12,7 m, plotis 10,5 m. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą aukštų skaičius 1, bendras plotas 89,26 kv. m, naudingas plotas 64,14 kv. m, gyvenamasis plotas 48,29 kv. m, rūsių (pusrūsių) plotas 25,12 kv. m. Gyvenamojo namo patalpų plotas 64,14+26,03=90,17 kv. m. Statinio kategorija po rekonstrukcijos darbų - neypatingas. Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ duomenų apie išduotą statybą leidžiantį dokumentą nėra.

VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis - kita, naudojimo būdas - gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis - mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, kurios patikėtinis - NŽT.

Nustačius savavališkos statybos faktą, t. y. kad savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, atliktas gyvenamojo namo rekonstravimas, pareiškėjui 2023 m. sausio 5 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-230105-00004, 2023 m. sausio 9 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-230109-00008, kuriuo pareiškėjas įpareigotas iki 2023 m. liepos 9 d. išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Išardyti savavališkai (neturint privalomojo statybą leidžiančio dokumento - leidimo rekonstruoti statinį) pastatytą (įrengtas, sumontuotas) vieno buto gyvenamojo namo su stogu dengtą terasą 1A1/m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančią (duomenys neskelbtini), vakarinėje ir šiaurinėje pusėje pastatytas laikančias konstrukcijas (pamatą, sienas, stogą), atstatyti pastato padėtį buvusią iki pastato rekonstravimo, dėl kurio surašytas savavališkos statybos aktas ir sutvarkyti statybvietę. Taip pat pareiškėjui 2023 m. sausio 9 d. surašytas privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-20-230109-00006.

Inspekcija, tenkindama pareiškėjo 2023 m. liepos 5 d. prašymą pratęsti privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius vykdymo terminą, 2023 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. SDPN-20-230712-00069 „Dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo“ nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2023 m. spalio 9 d.

Dėl nurodymo įvykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui pareiškėjas su prašymu kreipėsi į teismą ir prašo nurodymo įvykdymo terminą pratęsti iki 2024 m. spalio 9 d.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 3 straipsnio 2 dalis numato, kad statytojo teisė gali būti įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą (teritoriją), kuriame (kurioje) statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais - statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Jeigu statytojas neatitinka Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyto bent vieno privalomojo reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti, statyba yra draudžiama (Statybos įstatymo 3 str. 5 d.).

Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 dalyje apibrėžta, jog statinio rekonstravimas - tai statyba, kurios tikslas - perstatyti statinį, t. y. pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Atitinkamai statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622, 9 punkte detalizuota, jog statinio rekonstravimo tikslas - perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis - ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai: 1) pastatomi nauji aukštai; 2) įrengiamas naujas rūsys, praplečiamas esamas; 3) nugriaunama dalis esamų aukštų; 4) prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos; 5) pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų.

Vadovaujantis Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nesudėtingojo statinio rekonstravimui į neypatingąjį turi būti rengiamas rekonstravimo projektas. Vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punktu, statybą leidžiantis dokumentas - leidimas rekonstruoti statinį, privalomas ypatingojo ar neypatingojo statinio rekonstravimui (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose rekonstruojamą neypatingąjį statinį); nesudėtingojo statinio rekonstravimui mieste (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose rekonstruojamą nesudėtingąjį statinį), konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; nesudėtingojo statinio rekonstravimui kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalis reglamentuoja, kad statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, yra savavališka statyba.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 2 dalimi, Inspekcijos pareigūnas per 10 darbo dienų nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pateikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo vienu iš šioje dalyje nurodytų būdų. Inspekcija, veikdama pagal teisės aktais jai suteiktą kompetenciją, privalomuoju nurodymu iš pareiškėjo pareikalavo ne vėliau kaip iki 2023 m. liepos 9 d. išardyti savavališkai pastatytas ar perstatytas gyvenamojo namo žemės sklype dalis.

Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalis numato, kad asmenys turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

Inspekcijos nuomone, pratęsiamas terminas privalomajam nurodymui įvykdyti turi būti protingas, realus bei pagrįstas, skatinantis operatyvų savavališkos statybos padarinių šalinimą. Priešingu atveju, ilgo termino nustatymas mažins statytojo suinteresuotumą ir pareigą kaip įmanoma greičiau pašalinti egzistuojantį teisės pažeidimą. Suinteresuoto asmens įsitikinimu, prašomas pratęsti terminas turėtų būti nustatomas atsižvelgiant į visas byloje esančias aplinkybes, o nusprendus privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsti, jį pratęsti objektyviai reikalingam terminui.

Prašymas tenkintinas.

Administracinėje byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad Inspekcija 2022 m. gruodžio 22 d. atliko nesuformuoto valstybinio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bei jame esančių statinių statybos patikrinimą ir 2023 m. sausio 4 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-16. Patikrinimo metu nustatyta, kad nesuformuotoje valstybinėje žemėje, galimai atlikti gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbai, naujai pastatyta namo dalis su polietilenu dengta terasa. Pristatytos dalies patalpų plotai 9,61 kv. m., 16,42 kv. m , bendras patalpų plotas 26,03 kv. m, terasos ilgis 6,63 m, plotis 2,12 m, aukštis 3 m., gyvenamojo namo patalpos turi patekimą į naujai pastatytą namo dalį. Įrengti naujos statinio dalies pamatai, išmūrytos sienos, sujungtos ir naujai pastatytos namo ir terasos stogo konstrukcijos, uždėta stogo danga. Statytojas ir gyvenamojo namo savininkas nevaldo žemės sklypo teisės aktų nustatyta tvarka. Gyvenamasis namas patenka į valstybinio parko teritoriją. Gyvenamojo namo ilgis 12,7 m, plotis 10,5 m. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą aukštų skaičius 1, bendras plotas 89,26 kv. m, naudingas plotas 64,14 kv. m, gyvenamasis plotas 48,29 kv. m, rūsių (pusrūsių) plotas 25,12 kv. m. Gyvenamojo namo patalų plotas 64,14+26,03=90,17 kv. m. Statinio kategorija po rekonstrukcijos darbų - neypatingas. Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ duomenų apie išduotą statybą leidžiantį dokumentą nėra.

VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis (registro išrašas Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis - kita, naudojimo būdas - gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis - mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, kurios patikėtinis - NŽT.

Nustačius savavališkos statybos faktą, t. y. kad savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, atliktas gyvenamojo namo rekonstravimas, pareiškėjui 2023 m. sausio 5 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-230105-00004, 2023 m. sausio 9 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-230109-00008, kuriuo pareiškėjas įpareigotas iki 2023 m. liepos 9 d. išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Išardyti savavališkai (neturint privalomojo statybą leidžiančio dokumento - leidimo rekonstruoti statinį) pastatytą (įrengtas, sumontuotas) vieno buto gyvenamojo namo su stogu dengtą terasą (duomenys neskelbtini) (unikalus (duomenys neskelbtini)), esančią (duomenys neskelbtini), vakarinėje ir šiaurinėje pusėje pastatytas laikančias konstrukcijas (pamatą, sienas, stogą), atstatyti pastato padėtį buvusią iki pastato rekonstravimo, dėl kurio 2023 m. sausio 5 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-230105-00004, ir sutvarkyti statybvietę. Taip pat pareiškėjui 2023 m. sausio 9 d. surašytas privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-20-230109-00006.

Inspekcija, tenkindama pareiškėjo 2023 m. liepos 5 d. prašymą pratęsti privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius vykdymo terminą, 2023 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. SDPN-20-230712-00069 „Dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo“ nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2023 m. spalio 9 d.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pareiškėjo prašymas dar kartą pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2024 m. spalio 9 d.

Pažymėtina, kad paties privalomojo nurodymo pareiškėjas neginčijo, todėl šis individualus administracinis aktas yra galiojantis ir ginčo dėl jo teisėtumo byloje nėra, todėl jis yra vykdytinas.

Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog Inspekcija privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą. Pagal Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalį, asmenys turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

Minėtos įstatymo nuostatos leidžia teigti, jog nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius gali būti įgyvendintas dviem būdais – arba įvykdžius reikalavimo nurodymus, arba kreipiantis į statybos leidimus išduodantį subjektą dėl statybos leidimo išdavimo ir jį (leidimą) gaunant, t. y. įteisinant savavališką statybą.

Pagal Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalį, svarbios priežastys siejamos su procedūromis, skirtomis įteisinti savavališką statybą. Jei asmuo, kuriam surašytas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, imasi veiksmų, numatytų minėto 14 straipsnio 5 dalyje, t. y. siekia gauti statybą leidžiantį ar su statybos įteisinimu susijusį kitokį dokumentą, teismas turėtų faktinį pagrindą pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą ilgesniam laikui nei apibrėžta šiame įstatyme, jei pakankamai akivaizdu, kad vykstančiai procedūrai suinteresuotas asmuo negali daryti įtakos.

Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis numato, kad statytojo teisė gali būti įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą (teritoriją), kuriame (kurioje) statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais - statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Jeigu statytojas neatitinka Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyto bent vieno privalomojo reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti, statyba yra draudžiama (Statybos įstatymo 3 str. 5 d.).

Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 dalyje apibrėžta, jog statinio rekonstravimas - tai statyba, kurios tikslas - perstatyti statinį, t. y. pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Atitinkamai statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002­ m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622, 9 punkte detalizuota, jog statinio rekonstravimo tikslas - perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis - ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai: 1) pastatomi nauji aukštai; 2) įrengiamas naujas rūsys, praplečiamas esamas; 3) nugriaunama dalis esamų aukštų; 4) prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos; 5) pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų.

Vadovaujantis Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nesudėtingojo statinio rekonstravimui į neypatingąjį turi būti rengiamas rekonstravimo projektas. Vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punktu, statybą leidžiantis dokumentas - leidimas rekonstruoti statinį, privalomas ypatingojo ar neypatingojo statinio rekonstravimui (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose rekonstruojamą neypatingąjį statinį); nesudėtingojo statinio rekonstravimui mieste (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose rekonstruojamą nesudėtingąjį statinį), konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; nesudėtingojo statinio rekonstravimui kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalis reglamentuoja, kad statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, yra savavališka statyba. Atitinkamai, Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nustatyta, jog statytojas (užsakovas) privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą ir šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą. Statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, yra draudžiama (Statybos įstatymo 27 str. 22 d.). Pagal techninius parametrus (ilgis - 12,70 m, plotis - 10,50 m, aukštis - 6,30 m) statinys priskiriamas neypatingosios kategorijos statiniams.

Statybos įstatymo 32 straipsnis numato, kad savavališkos statybos padariniai šalinami Priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Vadovaujantis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, Inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą. Inspekcijos pareigūnui nustačius, kad statinio rekonstravimas vykdomas savavališkai, pareiškėjui buvo surašytas savavališkos statybos aktas.

Pagal minėtą teisinį reglamentavimą, pareiškėjas rekonstravimo darbams atlikti privalėjo turėti statybą leidžiantį dokumentą. Šiuo atveju pareiškėjas žemės sklype rekonstravo statinį be projekto ir leidimo. Pareiškėjo nurodytos priežastys, dėl kurių turėtų būti pratęstas savavališkos statybos padarinių šalinimo įvykdymo terminas, susijusios su žemės sklypo prie pastato pirkimo - pardavimo sutarties sudarymu, t.y. nuosavybės teisių į žemės sklypą įgijimu bei statybą leidžiančio dokumento gavimu.

Pareiškėjas siekia įteisinti savavališką statybą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas kai kuriuos veiksmus, susijusius su statinio įteisinimu per nustatytus terminus jau yra atlikęs: buvo užsakytas sklypo formavimo projekto rengimas, gautas NŽT suderinimas, 2023 m. liepos 27d. NŽT sprendimu Nr.l9SK-263-(14.19.110E.) žemės sklypas tapo Lietuvos Respublikos nuosavybe.

Tačiau siekiant įteisinti žemės sklypo po statiniais nuosavybę paaiškėjo, kad statinių savininkė M. P. (pareiškėjo motina) po sutuoktinio J. P. (pareiškėjo tėvo) mirties gavo paveldėjimo teisės liudijimą tik į statinius, o paveldėjimo teisės liudijimo į sumokėtas įmokas už valstybinę namų valdos žemę, esančią (duomenys neskelbtini), nebuvo gavusi ir jį gavo tik 2023 m. rugsėjo 13 d.

Gavusi paveldėjimo teisės į įmokas dokumentus, M. P. kreipėsi į NŽT Vilkaviškio skyrių dėl namų valdos žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. NŽT informavo, kad turi būti sumokėti 24,19 Eur už perkamą valstybinės žemės sklypą. Šią sumą M. P. sumokėjo 2023 m. rugsėjo 20 d. ir 2023 m. spalio 31 d. buvo sudaryta žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 9543. Šiuo metu yra parengta sklypo topografinė nuotrauka ir užsakytas statinio projektas, jį parengus bus siekiama gauti statybą leidžiantį dokumentą, be kurio pareiškėjas negali įteisinti savavališkos statybos darbų.

Taigi, pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas įvykdyti visas būtinas procedūras savavališkai statybai įteisinti, tačiau iki nustatyto termino neturėjo realios galimybės užbaigti pradėtų savavališkos statybos įteisinimo procedūrų dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių. Teismo nuomone, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su administracinių procedūrų įgyvendinimu, kurių trukmei pareiškėjas negali daryti įtakos, tačiau jis aktyviai siekia atlikti visus būtinus veiksmus savavališkai statybai įteisinti.

Nustatytos faktinės aplinkybės ir byloje surinkti objektyvūs įrodymai, teismo nuomone, sudaro pagrįstą ir pakankamą pagrindą pareiškėjo nurodytas priežastis pripažinti svarbiomis ir, atsižvelgus į vykstančias procedūras, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pratęsti terminą įvykdyti privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius iki 2024 m. spalio 9 d.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Prašymą patenkinti.

Pratęsti pareiškėjui J. P. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2023 m. sausio 9 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-230109-00008 įvykdymo terminą iki 2024 m. spalio 9 d.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Jolanta MedvedevienėRamūnas ŠarkaAsta Urbonienė