Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Panevėžio apygardos administracinis teismas, pirmininkaujant teisėjai Dalytei Zlatkuvienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V.P. ir jo atstovui advokatui Artūrui Balčiūnui,

nutarimą priėmusios institucijos valstybės įmonės Panevėžio miškų urėdijos atstovui Andriui Ropei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V.P. skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimą priėmusiai institucijai valstybės įmonei Panevėžio miškų urėdijai ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas A. Balčiūnas papildomai paaiškino, kad, patraukiant V.P. administracinėn atsakomybėn, buvo remtasi tik prielaidomis ir nepagrįstais įtarimais. Atstovas atkreipė dėmesį, kad tai, jog VĮ Panevėžio MU pareigūnai galėjo žiemą, tamsiu paros metu ir iš 200-300 metrų atstumo atpažinti V.P., kuris, kaip nurodoma kaltinime, su tyrimo metu nenustatytu kitu asmeniu miške tempė nušautą šerną, kelia pagrįstų abejonių. V. Balčiūnas pažymėjo, kad, nesuradus ginklo ir esant prieštaringiems liudytojų parodymams apie asmenų, kurie galimai neteisėtai medžiojo, išvaizdą ir aprangą, nėra pagrindo konstatuoti, kad būtent V.P. sumedžiojo tą naktį miške rastą šerną. Dėl šių aplinkybių VĮ Panevėžio MU pareigūno 2010 m. kovo 2 d. nutarimas turi būti panaikintas, o administracinės bylos teisena jo atžvilgiu nutraukta.

Nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos atstovas A. Ropė prašė netenkinti skundo. A. Ropė paaiškino, kad 2010 m. vasario 19 d. jis su kolegomis J. Leika, V. Ignatavičiumi ir K. Alekna dalyvavo reide, siekdami nustatyti, ar nėra kokių nors pažeidimų profesionalios medžioklės plotuose, esančiuose Krekenavos girininkijoje. Jiems išsiskirsčius po atskirus girininkijos kvartalus, apie 17.30 val. jis išgirdo šūvį, atsklidusį nuo pašarinės aikštelės, esančios 128 girininkijos kvartale. Susiskambinęs su kolegomis, jis nuvažiavo į minėtą kvartalą ir pamatė automobilį VW Passat, o jame sėdėjęs vyriškis prisistatė V.A. Atstovas nurodė, kad pastarasis ėmė teisintis, teigdamas, kad ieško užklimpusio sniege draugo, tačiau netrukus paskambino J. Leika ir jį informavo, kad mato kaip du žmonės iš pašarinės aikštelės traukia šerną link pamiškės. Netrukus K. Alekna, pasekęs dviejų asmenų pėdsakais sniege, pranešė, kad netoli palaukės, miške sulaikė V.P. Nei vienas iš sulaikytų asmenų nepripažino vienas kitą pažįstantys ar kad kartu medžiojo ir nors prie V.P. ginklas nebuvo rastas, tačiau iš jo batų pėdsakų, kurie visiškai atitiko prie nušauto žvėries rastus pėdsakus, buvo galima spręsti, kad būtent jis dalyvavo neteisėtoje medžioklėje. Be to, atstovas mano, kad jo kaltė pilnai įrodyta J. Leikos, K. Aleknos, V. Ignatavičiaus paaiškinimais, byloje pateiktomis fotonuotraukomis ir visa kita administracinės bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Valstybės įmonės Panevėžio miškų urėdija Miško apsaugos inžinierius 2010 m. kovo 2 d. nutarimu pagal LR ATPK 85 straipsnio 4 dalį V.P. paskyrė teisės medžioti atėmimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, nustatęs, kad 2010 m. vasario 19 d., apie 17 val. 30 min., miškų pareigūnai, dalyvaudami reide, profesionalios medžioklės plotuose (Krekenavos girininkijoje) išgirdo šūvį link kvartalo 128, kur yra pašarinė aikštelė. Greitai patikrinus pašarinę aikštelę, esančią 128 kvartale, ant sniego šviežiai buvo pastebėti dviejų žmonių pėdsakai, kurie vedė link šios aikštelės. Girininkas J. Leika pastebėjo, kaip nušautą šerną du žmonės iš pašarinės aikštelės traukė link pamiškės ir sniegu užbėrinėjo kraujo pėdsakus. Palikę prie pamiškės šerną, šie du žmonės nuo girininko J. Leikos pradėjo bėgti. Miškų pareigūnai juos sekė tais pačiais pėdsakais, kurie prasidėjo nuo kelio link pašarinės aikštelės, kur buvo nušautas šernas (jauniklis) ir po to miške. Sekė ir girininkas J. Leika, ir miškoapsaugos inžinierius K. Alekna. 138 kvartale K. Alekna vieną iš bėgančiųjų žmonių sulaikė, tai buvo V.P. Kitas nuo miškų pareigūnų bėgęs pilietis, iš miško išėjęs į kelią Krekenava-Ramygala, buvo greitai mašinos paimtas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas LR ATPK 256 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio l dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį yra nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą – LR Administracinio teisės pažeidimų kodekso straipsnis, jo dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Be to, teisminėje praktikoje pripažįstama, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas ypač reikšmingas tuo aspektu, kad jame yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Atsižvelgus į nurodytas nuostatas, daroma išvada, kad administracinio teisės pažeidimo protokole kaltinimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti suformuluotas aiškiai, jame privalo būti nurodyta, kokia konkrečia veika, t. y. kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu, buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Be to, teisminėje praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisingai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas įtakoja administracinio teisės pažeidimo bylos baigtį, asmens kaltės nustatymą, taip pat užtikrina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens galimybę tinkamai realizuoti savo teisę į gynybą nuo pareikšto kaltinimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-444/06). Vieningą teismų praktiką formuojantis Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog LR ATPK 259 ir 260 straipsnių nuostatų nesilaikymas ir konkretaus kaltinimo asmeniui nesuformulavimas yra pakankamas pagrindas pripažinti administracinio teisės pažeidimo byloje priimtą nutarimą neteisėtu ir jį panaikinti bei grąžinti bylą iš naujo tirti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-575-862/2009).

Administracinio teisės pažeidimo protokolu ir priimtu nutarimu V.P. kaltinamas padaręs LR ATPK 85 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, t. y. nubaustas už medžiojimą medžioklės plotuose be galiojančio leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius. Taip pat administracinio teisės pažeidimo protokole ir skundžiamame nutarime konstatuota, kad V.P. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ( toliau – Medžioklės taisyklės) 60.2, 60.3, 76.3 ir 76.5 punktų reikalavimus. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 60.2 punktas nustato draudimus būti medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu šautuvu, kitais medžioklės įrankiais, medžiokliniais paukščiais ar palaidais šunimis, ar medžioklės produkcija vienam arba keliems turintiems teisę medžioti asmenims be būtinų ar teisingai užpildytų medžioklės dokumentų, o 60.3 punktas - draudžia medžioti svetimuose medžioklės plotuose, išskyrus atvejį, kai sužeistas medžiojamasis gyvūnas persekiojamas pagal Medžioklės taisyklių 26.15 punkto reikalavimus. Neteisėtą medžiojimą medžioklės plotuose, neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete, bei medžioklę be galiojančio medžioklės lapo Medžioklės taisyklės priskiria prie šiurkščių medžioklės taisyklių pažeidimų, kaip ir medžioklė be galiojančio medžioklės lapo (76.3 ir 76.5 punktai).

Medžiojimas suprantamas kaip viena iš laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo rūšių, kai siekiama panaudoti laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų išteklius šiuos gyvūnus sekant, tykojant, persekiojant, šaudant arba gaudant (Laukinės gyvūnijos įstatymo 11 straipsnio 1 dalis, Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 9 dalis). Be to, Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad leidimas medžiojamųjų gyvūnų ištekliams naudoti – tai dokumentas, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka suteikia teisę naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius tam tikrame medžioklės plotų vienete. Atsižvelgus į Medžioklės įstatymo 10 straipsnio 3 dalies nuostatas, numatančias, kad leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išduodamas tik vienam medžioklės plotų naudotojui ne trumpesniam kaip 10 metų laikotarpiui, darytina išvada, kad leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius siejamas su konkrečiu medžioklės plotų vienetu ir šių plotų naudotoju, o ne su teise naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius apskritai. Tokiu būdu laikytina, kad medžiotojas, medžiojantis svetimuose medžioklės plotuose, medžioja be galiojančio leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius ir gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 85 straipsnio 4 dalį.

Įvertinus V.P. atžvilgiu surašyto administracinio protokolo ir nutarimo turinį, daroma išvada, kad šiuose administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos procesiniuose dokumentuose nėra aiškiai ir konkrečiai nurodyta, kokius veiksmus, pagal Laukinės gyvūnijos įstatymo 11 straipsnio 1 dalį ir Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 9 dalį vertinamus kaip medžiojimas, 2010 m. vasario 19 d., apie 17 val. 30 min., Krekenavos girininkijos profesionalios medžioklės plotuose atliko V.P. Nurodytuose dokumentuose esanti V.P. pateikto kaltinimo analizė leidžia teigti, kad juos priėmę pareigūnai apsiribojo itin abstrakčiai suformuluotu kaltinimu, nurodydami tik Medžioklės taisyklių nuostatas, kurias pažeidė administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Surašytame protokole nurodomos pačio administracinio teisės pažeidimo fiksavimo aplinkybės, aprašytas asmenų, galimai padariusių Medžioklės taisyklių pažeidimus, persekiojimo procesas, tačiau konkrečiai nenurodant, kokiais ir kurio iš asmenų veiksmais buvo padarytas pažeidimas. Pažymėtina, kad iš liudytojų K. Aleknos, V. Ignatavičiaus ir J. Leikos bei institucijos atstovo A. Ropės parodymų darytina išvada, kad įvykio vietoje buvo du asmenys, iš kurių buvo sulaikytas tik vienas V.P. Dėl šios priežasties yra būtina tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek ir nutarime detaliai identifikuoti administracinėn atsakomybėn traukiamo V.P. atliktus neteisėtus veiksmus. Be to, atsižvelgus į LR ATPK 85 straipsnio 4 dalyje numatyto teisės pažeidimo sudėtį, daroma išvada, kad už šį pažeidimą asmuo administracinėn atsakomybėn galėtų būti traukiamas tik neginčijamai nustačius, kad jis profesionalios medžioklės plotuose, esančiuose Krekenavos girininkijoje, medžiojo, t.y. atliko kokius nors veiksmus, kurie gali būti vertinami kaip medžiojimas, – sekė gyvūnus, juos persekiojo, tykojo ir pan. Šiuo atveju administracinio teisės pažeidimo protokole neindividualizavus V.P. neteisėtų veiksmų ir nesant konkrečiai suformuluoto kaltinimo, teismui nėra pagrindo tikrinti, ar asmens veikoje yra konkretūs LR ATPK 85 straipsnio 4 dalyje numatyto teisės pažeidimo veikos sudėties elementai. Taip būtų grubiai pažeistos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisės ne tik žinoti jam reiškiamo kaltinimo esmę ir apimtį bei gintis nuo jo, bet ir kitos LR ATPK 272 straipsnyje numatytos teisės.

Teismas, vadovaudamasis LR ATPK 7 ir 284 straipsnių nuostatomis, atkreipia protokolą ir nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje surašiusios institucijos dėmesį, kad nurodytos teisės normos nustato, jog teisėtu pripažįstamas tik toks nutarimas, kuris priimtas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, todėl organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, nustatyti ne tik administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, bet byloje surinkus įrodymus, kurių pagrindu konstatuojama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė bei kiti teisės pažeidimo veikos sudėties elementai. Be to, LR ATPK 286 straipsnio 2 dalis reikalauja, kad nutarime skirti administracinę nuobaudą turi būti nurodytos ne tik bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, bet kartu duotas ir motyvuotas jų įvertinimas, t. y. būtina nurodyti, kokių įrodymų pagrindu konstatuojama asmens kaltė ir kurie įrodymai atmetami kaip nepagrįsti. Įvertinus Panevėžio miškų urėdijos pareigūnų administracinio teisės pažeidimo byloje surašytų protokolo ir nutarimo turinį, daroma išvada, kad paminėtų įstatymų reikalavimai buvo pažeisti.

Esant nurodytoms aplinkybėms, VĮ Panevėžio MU miško apsaugos inžinieriaus 2010 m. vasario 19 d. nutarimas naikintinas, administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina iš naujo tirti Panevėžio miškų urėdijai.. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 128 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

skundą patenkinti iš dalies.

Valstybės įmonės Panevėžio miškų urėdijos miško apsaugos inžinieriaus 2010 m. kovo 2 d. nutarimą, kuriuo V.P., pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 85 straipsnio 4 dalį paskirta teisės medžioti atėmimo vieneriems metams ir šešiems mėnesiams nuobauda, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo tirti Valstybės įmonei Panevėžio miškų urėdijai.

Nutartis per dešimt dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.