Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-624-450/2018

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-06-13
Bylos Nr.: e2A-624-450/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-19778-2015-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Asta Radzevičienė, Laima Gerasičkinienė, Alma Urbanavičienė
Ieškovas: If P, „If P&C Insurance AS“
Atsakovas: UAB „Santechnikos spektras“, UAB „Jaukurai“, ADB „Gjensidige“
Trečiasis asmuo: K. G., S. S., Ž. S.

Civilinė byla Nr. e2A-624-450/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19778-2015-9Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.3.1.20.; 2.6.10.6.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo If P&C Insurance AS”, Lietuvoje vykdančio veiklą per „If P&C Insurance AS” filialą, ir atsakovės UAB „Santechnikos spektras“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje pagal ieškovo „If P&C Insurance AS“, veikiančio per Lietuvos filialą, ieškinį atsakovėms UAB „Jaukurai“, UAB „Santechnikos spektras“ ir ADB „Gjensidige“ (anksčiau – UADB „PZU Lietuva“) dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo, tretieji asmenys K. G., S. S. ir Ž. S., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas „If P&C Insurance AS”, Lietuvoje veikiantis per „If P&C Insurance AS” filialą, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovių 30 491,72 Eur žalos atlyginimo ir šešių procentų procesines palūkanas.Ieškinį grindė tuo, kad 2005 m. vasario 21 d. buvo apdraustas S. S. ir Ž. S. namas, o 2012 m. gruodžio 6 d. sudaryta sutartimi apdraustas S. S. ir Ž. S. namų turtas. Galiojant draudimo apsaugai, 2013 m. gruodžio 20 d. name kilo gaisras. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie LR VRM Gaisrinių tyrimų centro 2014 m. vasario 28 d. ekspertizės akte konstatuota, jog labiausiai tikėtina, kad gaisras namo katilinėje galėjo kilti dėl katilo kuro granulių užpylimo vamzdyje susikaupusių granulių užsidegimo. Ieškovas, pripažinęs gaisrą draudžiamuoju įvykiu, išmokėjo draudimo išmoką: už namų turtą – 61 840 Lt (17 910,10 Eur), už namą – 158 244,72 Lt (45 830,84 Eur), taip pat apmokėjo iš viso 1426,57 Eur išlaidų, susijusių su žalos įvertinimu ir gaisro priežasties nustatymu. Draudėjas tinkamai eksploatavo katilą, todėl įvertinus ekspertizės išvadas ir nenustačius konkrečių gaisro kilimo priežasčių, už gaisro kilimą solidariai atsakingi tiek katilo pardavėjas UAB „Jaukurai“, tiek katilą sumontavęs, paleidęs ir priežiūrą vykdęs UAB „Santechnikos spektras“. Katilas neatitiko saugos reikalavimų, nes tiek gaisro kilimo dieną, tiek ir nuo pat katilo eksploatavimo pradžios katilo granulių užpylimo vamzdyje kaupdavosi ir strigdavo granulės – atsakovės taip ir nepateikė katilo sertifikatų, taip pat įrodymų apie katilo veikimą prižiūrėjusių asmenų apmokymą. Ieškovas perėmė katilo pirkėjų-vartotojų teises ir įgijo reikalavimo teisę į atsakingus už žalos atsiradimą asmenis.Atsakovė UAB „Jaukurai“ su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ji tik pardavė katilą, o katilą paleido ir jo priežiūrą vykdė UAB „Santechnikos spektras“, juolab kad į UAB „Jaukurai“ nebuvo kreipiamasi dėl katilo gedimų. Atsakovė gali būti atsakinga tik už pirkėjo įrodytus katilo gedimus, atsiradusius iki pirkimo. Katilo kuro padavimo žarna galėjo užsikimšti ir dėl netinkamų granulių – būtent ieškovui tenka pareiga įrodyti, jog nebuvo nekokybiškų granulių, nes jeigu granulės užsikimšo jų padavimo vamzdyje, tai ši aplinkybė vertintina ne kaip katilo gedimas, o kaip netinkamas katilo eksploatavimas naudojant netinkamas granules. Dėl įrengtų katilo saugiklių gaisras negalėjo kilti be šalia katilo buvusių degių medžiagų. Gaisro priežastis – pirkėjų netinkamas naudojimasis katilu, t. y. neatsargus elgesys. Jeigu būtų laikomasi katilo montavimo, aptarnavimo ir priežiūros instrukcijos, tai gaisras (net jeigu jis ir būtų kilęs dėl katilo gedimo) niekaip negalėtų išplisti po katilinės patalpą, nes nedegios grindys negalėtų būti ugnies išplitimo priežastimi ir arti katilo nesant degių medžiagų nebūtų kam degti. Jeigu atsakovė vis dėlto atsakinga už žalą, tai pagal ieškinį žalą turėtų atlyginti draudimo bendrovė. Atsakovė pirmąją ieškovo pretenziją gavo tik 2014 m. kovo 17 d., o tai, kad apie gaisro faktą atsakovė sužinojo 2014 m. sausio mėn., negali būti laikoma pagrindu manyti, jog pretenzija bus pareikšta ateityje. Taigi, pasirašydama antrąją draudimo sutartį, atsakovė žinojo tik apie gaisro faktą, tačiau tai nereiškia, kad buvo žinoma apie jau įvykusį draudžiamąjį įvykį.Atsakovė UAB „Santechnikos spektras“ su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad katilo įrengimo darbus atliko K. G., o katilą paleido UAB „Jaukurai“ atstovas, UAB „Santechnikos spektras“ katilo paleidimą tik stebėjo praktinių apmokymų tikslais ir garantinio paleidimo aktą pasirašė tik atsakovės UAB „Jaukurai“ prašymu. Atsakovė nebuvo gavusi jokių iškvietimų ar pranešimų dėl katilo netinkamo veikimo ar kitokio garantinio ar negarantinio aptarnavimo, o darbuotojai katilo gedimų šalinti vyko būtent UAB „Jaukurai“ prašymu, kai dar tik vyko derybos dėl UAB „Santechnikos spektras“ ir UAB „Jaukurai“ sutartinių santykių, susijusių su UAB „Jaukurai“ parduodamų katilų paleidimu ir (arba) priežiūra. Atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie galėtų nulemti ieškovo nurodomos žalos atsiradimą. Žalos atsiradimą ir jos padidėjimą lėmė būtent katilo eksploatacijos reikalavimų bei bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių nesilaikymas.Atsakovė ADB „Gjensidige“ su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ji ir UAB „Jaukurai“ 2013 m. kovo 12 d. sudarė bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį, tačiau apie ieškovo 2014 m. kovo 13 d. raštu pateiktą pranešimą apie gaisrą atsakovė UAB „Jaukurai“ draudiką informavo tik 2014 m. balandžio 16 d., t. y. pasibaigus draudimo sutartyje nustatytam išplėstiniam pranešimo terminui, kuris baigėsi 2014 m. balandžio 11 d. Be to, pasibaigus nurodytai (pirmajai) draudimo sutarčiai, šalys sudarė dar vieną sutartį, kurios galiojimo laikotarpis nuo 2014 m. kovo 13 d. iki 2015 m. kovo 12 d., tačiau šioje sutartyje nurodyta retroaktyvi data – 2010 m. kovo 9 d. – netaikytina, nes draudėjas sudarydamas šią sutartį jau žinojo apie iki sutarties sudarymo įvykusį gaisrą.Trečiasis asmuo K. G. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad jo įtraukimas į bylą yra atsakovės UAB „Santechnikos spektras“ gynybinė pozicija. Jis katilo nemontavo ir jo paleidime nedalyvavo, o tik prijungė katilą prie šildymo sistemos vamzdyno, t. y. atliko katilo hidraulinį pajungimą. Katilą paleidęs UAB „Santechnikos spektras“ neturėjo nusiskundimų dėl katilo prijungimo, vėliau nustatyti katilo gedimai nesusiję su hidraulika, o paletės pastatymas po katilu neturi priežastinio ryšio su gaisru.Tretieji asmenys S. S. ir Ž. S. su ieškiniu sutiko ir nurodė, kad granulės katile strigdavo kas dvi savaites. Dėl gedimų būdavo kreipiamasi į pardavėjo nurodytus atstovus ir vykdomi jų nurodymai. Gaisro kilimo metu buvo naudojamos granulės, įsigytos iš atsakovų rekomenduoto granulių tiekėjo. Įrenginėjant katilą, Ž. S. prašė katilą prie vamzdyno prijunginėjusio K. G., kad katilas būtų pastatytas ant medinės paletės-pagrindo tam, kad katilas išliktų vienodame lygyje su granulių bunkeriu. Katilą paleidinėjo ir po paleidimo jį aptarnavo UAB „Santechnikos spektras“; granulės ėmė strigti nuo pat katilo paleidimo ir tokie granulių strigimai buvo nuolatiniai-periodiški; katilą paleidinėję meistrai parodė, kaip galima pagaliu patiems (nekviečiant meistrų) atlaisvinti užstrigusias granules. Gaisro dieną, išgirdusi garsinį aliarmo signalą, Ž. S. išjungė katilą ir išvyko iš namų, vėliau sužinojo apie namuose kilusį gaisrą.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei UAB „Jaukurai“ iš ieškovo „If P&C Insurance AS“, veikiančios per Lietuvos filialą, 1339,26 Eur bylinėjimosi išlaidų; trečiajam asmeniui K. G. priteisė iš atsakovės UAB „Santechnikos spektras“ 420 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas nustatė, kad 2005 m. vasario 21 d. sutartimi apdraustas S. S. ir Ž. S. namas. Ieškovas, kaip draudikas, ir trečiasis asmuo S. S., kaip draudėjas, sudarė gyventojų turto draudimo sutartį, kuria laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 22 d. iki 2013 m. gruodžio 21 d. apdraustas S. S. ir Ž. S. namų turtas.Atsakovas UAB „Jaukurai“ ir trečiasis asmuo Ž. S. 2012 m. lapkričio 6 d. sudarė specialaus užsakymo sutartį, pagal kurią Ž. S. pirko, be kita ko, granulinį katilą NIBE-BIAWAR Pelmax 20kW su 300 l talpos bunkeriu. Iš trečiojo asmens K. G. paaiškinimų (kurių kiti dalyvaujantys byloje asmenys iš esmės neneigė) teismas nustatė, kad jis prijungė nurodytą katilą prie trečiųjų asmenų S. S. ir Ž. S. name įrengtos šildymo sistemos vamzdžių, taip sudarydamas sąlygas-prielaidas katilo paleidimui-veikimui. Teismo vertinimu, bylos duomenys neteikia pagrindo teigti, kad K. G. atliko katilo veikimo nustatymų derinimo darbus, pajungė katilą prie elektros tinklo, nustatinėjo katilo veikimo parametrus ar pan. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės UAB „Santechnikos spektras“ argumentus, kuriais teigiama, jog neva K. G. atliko katilo parengimo-derinimo ir (arba) paleidimo darbus.2012 m. gruodžio 19 d. garantinio paleidimo akte nurodyta, kad katilo serviso atstovas – UAB „Santechnikos spektras“. Nors atsakovė UAB „Santechnikos spektras“ ir neigė savo kaip katilą paleidusio ir (arba) katilo priežiūrą vykdžiusio asmens statusą, tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, kad: 1) UAB „Santechnikos spektras“ dalyvavo katilo įrengimo-paleidimo procedūroje ir pasirašė nurodytą garantinio paleidimo aktą; 2) UAB „Santechnikos spektras“ vykdavo šalinti katilo gedimų; 3) apie vykdytą katilo paleidimą ir jo priežiūrą atsakovė pati nurodė 2014 m. sausio 13 d. el. laiške ir 2014 m. 2014 m. vasario 12 d. rašte. Nurodytų įrodymų visuma, teismo vertinimu, pakankamai patvirtina ieškovo ir atsakovės UAB „Jaukurai“ argumentus, kad būtent atsakovė UAB „Santechnikos spektras“ atliko katilo suderinimo-paleidimo darbus ir vykdė katilo veikimo priežiūros (gedimų šalinimo) funkcijas. Šios išvados nepaneigė ir ta aplinkybė, kad atliekant katilo paleidimą dalyvavo ir UAB „Jaukurai“ (darbuotojas V. S.), nes tiek iš liudytojo V. S. parodymų, tiek iš 2012 m. gruodžio 13 d. el. laiško matyti, jog V. S. katilo paleidimo procedūroje dalyvavo (tik) kaip prižiūrėtojas-patarėjas, nes: 1) V. S., nors ir dalyvavo katilo paleidimo procedūroje, tačiau nepasirašė garantinio paleidimo akto, 2) iš 2012 m. gruodžio 13 d. el. laiško matyti, kad V. S. dalyvavimas paleidžiant katilą yra (tik) pageidaujamas ir UAB „Santechnikos spektras“ vadovui siūloma „esant klausimams“ susisiekti su V. S..Atlyginęs dėl apdrausto namo ir namų turto kilusią žalą, t. y. išmokėjęs atitinkamas draudimo išmokas, ieškovas įgijo teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalą asmens (CK 6.1015 str. 1 d.). Atsižvelgdamas į tai, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 str. 2 d.), teismas sutiko su ieškovo argumentais, kad ieškovas turi teisę remtis ir vartotojų (katilą vartojimo reikmėms įsigijusių Ž. S. bei Ž. S.) teises bei teisėtus interesus ginančiomis teisės normomis.2013 m. gruodžio 20 d. S. S. ir Ž. S. namuose kilo gaisras. Dalyvaujantys byloje asmenys laikėsi skirtingų pozicijų dėl gaisro kilimo priežasties, tačiau byloje iš esmės nebuvo ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad gaisras kilo katilo degiklyje. Atsižvelgdamas į tai, kad būtent tokia gaisro kilimo (gaisro židinio) vieta nurodyta ir ieškovo iniciatyva bei teismo paskirtų ekspertizių aktuose ir kad šios ekspertų išvados yra pagrįstos nuosekliais ir logiškais motyvais, teismas vertino kaip pakankamai įrodytą faktinę aplinkybę, jog gaisras kilo būtent katilo degiklyje, t. y. toje vietoje, kurioje vienintelėje buvo ugnis (vyko degimo procesas).Viena vertus, teismas sutiko su ieškovo argumentais, kad bylos duomenys nepatvirtina atsakovų argumentų, kuriais apeliuojama į netinkamos kokybės granules. Šiame kontekste pažymėjo, kad katilo eksploatacijos metu gedimus (tarp kurių įvardijamas ir granulių strigimas) šalinusi atsakovė UAB „Santechnikos spektras“ nė sykio nepastebėjo ir nenustatė, jog būtų naudojamos netinkamos granulės, pavyzdžiui, kad granulės būtų netinkamo dydžio, formos, būtų netinkamai sandėliuojamos, drėgnos ar kt. Granulių netinkamumo nebuvo konstatuota ir tuo atveju, kai UAB „Santechnikos spektras“ darbuotojai nurodė S. S. ir (arba) Ž. S. kaip patiems atlaisvinti užstrigusias granules, t. y. netgi šiuo atveju (tokiais atvejais) pati atsakovė nelaikė, jog granulės užstrigo (užstrigdavo) dėl jų netinkamos kokybės. Pažymėjo ir tai, kad atsakovės UAB „Jaukurai“ ir UAB „Santechnikos spektras“ nepateikė įrodymų apie nustatytus konkrečius reikalavimus katilo naudojamų granulių ilgiui, todėl teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovių argumentus, kuriais apeliuojama į neva per didelį naudotų granulių ilgį, dėl kurio galėtų atsirasti katilo gedimų, t. y., be kita ko, nuotraukoje pavaizduotos 6 cm ilgio granulės teismas neturėjo pagrindo vertinti kaip netinkamai naudoto kuro. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad net jeigu ir būtų įrodymų, patvirtinančių, jog nurodytoje nuotraukoje pavaizduota granulė buvo netinkamo dydžio, tai savaime neteiktų pagrindo konstatuoti netinkamo katilo naudojimo, nes byloje liko neįrodyta aplinkybė, jog katilo naudotojai būtų informuoti apie tai, kad tokio dydžio granulė netinkama – naudotojams buvo pateikti-nurodyti duomenys tik apie naudotinų granulių skersmenį, bet nenurodyta jokių duomenų apie naudotinų granulių ilgį.Kita vertus, ta aplinkybė, kad nepaisant katilo eksploatacijai naudotų tinkamos kokybės granulių degiklyje vis dėlto atsirado gedimas, teismo vertinimu, teikė pagrindą konstatuoti atsakovių UAB „Jaukurai“ ir UAB „Santechnikos spektras“ neteisėtus veiksmus, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.246 str.). Teismas pažymėjo, kad katilo nuolatinio-periodiško pobūdžio gedimai negali būti vertinami kaip katilo savybė, kurios pirkėjas gali protingai tikėtis. Priešingai, įsigydamas su palyginti ilgalaikėmis įkrovomis (300 l talpos bunkeris) automatizuotai veikiantį tokio pobūdžio katilą, pirkėjas, paprastai, tikisi būtent ilgalaikio ir sklandaus katilo veikimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad UAB „Jaukurai“ parduotas katilas vis dėlto neatitiko kokybės reikalavimų (CK 6.333 str. 6 d.). Nors katilo gedimai buvo palyginti įvairaus-netapataus pobūdžio, tačiau granulių strigimas, anot katilą naudojusių S. S. ir Ž. S., buvo nuolatinio-periodiško pobūdžio. Atsakovai neneigė šių gedimų nuolatinio-periodiško pobūdžio, taip pat atsakovai neneigė ir S. S. bei Ž. S. teiginių, jog jiems katilą prižiūrėję meistrai parodė, kaip patiems pašalinti tokio pobūdžio gedimus. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad UAB „Santechnikos spektras“ netinkamai vykdė katilo priežiūros darbus, t. y. netinkamai šalino nuolatinio-periodiško pobūdžio gedimus, nepašalino šių dažnų gedimų priežasties. Remiantis šiais motyvais, konstatavo ir katilo priežiūros paslaugą teikusios atsakovės UAB „Santechnikos spektras“ neteisėtus veiksmus – netinkamos kokybės paslaugos teikimas, nes, teismo vertinimu, tokio pobūdžio katilą įsigijęs vartotojas, paprastai, tikisi atsiradusių-paaiškėjusių gedimų visiško pašalinimo (pašalinant gedimų priežastį), o ne meistro patarimo kaip laikinai (tam kartui) pašalinti gedimo padarinius (CK 6.294 str. 1 d.).Nepaisant to, konstatuoti atsakovių UAB „Jaukurai“ ir UAB „Santechnikos spektras“ neteisėti veiksmai, pasak teismo, savaime neįrodo kitų civilinės atsakomybės sąlygų. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pagal CK 6.295 str. dėl netinkamos kokybės produktų ar paslaugų atsiradusi žala atlyginama, jeigu nukentėjęs asmuo įrodo, kad žalos padaryta, kad produktas (paslauga) yra netinkamos kokybės ir kad egzistuoja priežastinis netinkamos kokybės ir nuostolių ryšys. Taigi priežastinis ryšys nėra preziumuojamas – jo buvimą privalo įrodyti būtent ieškovas, o ne atsakovės turi įrodinėti priežastinio ryšio nebuvimą. Spręsdamas dėl priežastinio ryšio tarp konstatuotų katilo gedimų ir kilusio gaisro, jo padarinių, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad katilo montavimo, aptarnavimo ir priežiūros instrukcijose nurodyta informacija apie saugų naudojimą, priešgaisrinės saugos taisyklių laikymąsi, taip pat nurodyta, jog ant katilo ir aplink jį neturi būti lengvai užsidegančių medžiagų (instrukcijos 1.4 p.). Nors ieškovo argumentai formaliai atitiko instrukcijos 4.1 p. nuostatas, pagal kurias plieno skarda po katilu dedama tik tuo atveju, jeigu grindys pagamintos iš degių medžiagų (anot Ž. S., po katilu ir palete buvo akmens masės grindų plytelės), tačiau pabrėžė, kad medinės paletės-pagrindo padėjimas po katilu reiškia būtent degios medžiagos, t. y. medienos, buvimą po katilu. Atsižvelgdamas į tai, medinės paletės-pagrindo buvimą po katilu teismas vertino ne tik kaip bendrųjų priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidimą ir (arba) bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimą (CK 6.246 str. 1 d.), bet ir kaip instrukcijos 1.4 p. pažeidimą, nes šalia pat katilo (po katilu) buvo palikta lengvai užsidegančių medžiagų.Pasak teismo, nurodytų priešgaisrinės saugos reikalavimų ir (arba) CK 6.246 str. 1 d. įtvirtintos pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai laikymasis šiuo konkrečiu atveju itin reikšmingas tuo, kad 2014 m. sausio 14 d. atlikus gaisravietės apžiūrą, 2014 m. vasario 28 d. ekspertizės akte pažymėta, jog „labiausiai tikėtina, kad užsidegus susikaupusioms kieto kuro granulėms užpylimo vamzdžio viduje, liepsna į katilinės patalpą išplito užsiliepsnojus ant užpylimo vamzdžio uždėtai gofruotai žarnai ir joje esančioms kieto kuro granulėms“. Šių 2014 m. vasario 28 d. ekspertizės akto teiginių nepaneigė 2016 m. spalio 31 d. teismo ekspertizės akte išdėstyti teiginiai. Priešingai, teismo ekspertizės akte nurodyta dar ir tai, kad „nusilydžius kuro lanksčiajai tiekimo žarnai, degantis kuras galėjo nukristi ant grindų ir uždegti medinį padėklą, ant kurio buvo pastatytas kieto kuro šildymo įrenginys“. Spręsdamas dėl išorinių (t. y. ne nuo katilo priklausančių) veiksnių įtakos gaisro ir jo padarinių kilimui, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad 2014 m. vasario 28 d. ekspertizės akte nurodyta, jog (gaisro metu) „kieto kuro katilas su bunkeriu buvo veikiamas itin aukštos temperatūros. <...> bunkeryje įrengtą granulių transporterį su katilo degikliu jungianti gofruota žarna sudegusi. Aiškiai matyti, kad katilo ir šalimais esančio bunkerio korpusų dažai visai nudegę, vietomis, dėl aukštos temperatūros poveikio, metalas net pabalęs, pastebima šviežia vietinė korozija. <...> Tai parodo, kad šioje vietoje temperatūra galėjo siekti per 1000oC“. Šios anksčiausiai po įvykusio gaisro užfiksuotos aplinkybės leido teismui konstatuoti, jog gaisro atsiradimui-išplitimui katilinėje arti katilo neišvengiamai turėjo būti daugiau degių medžiagų negu vien tik katilo degiosios dalys. Akivaizdu, kad jeigu nuo perkaitusio degiklio būtų užsidegusi vien tik gofruota žarna (kuri turi savaiminio gesinimosi savybių), taip pat šioje žarnoje buvusios granulės (kurių, anot atsakovės UAB „Jaukurai“, galėtų būti apie 0,5 kg ir kurios, laikantis instrukcijos, turėtų nukristi ant būtent nedegaus paviršiaus-grindų) bei katilo valdiklio detalės, elektros instaliacijos laidai ir pan., tai šie degantys daiktai (jų visuma) negalėtų sukelti nei tokios aukštos (per 1000oC) degimo temperatūros, nei 2014 m. vasario 28 d. ekspertizės akte nurodyto katilo bei jo bunkerio itin didelio apdegimo masto, nei gaisro patalpoje. Teismas pažymėjo, kad katile įrengtos priešgaisrinės apsaugos sistemos-saugikliai, jų tinkamas suveikimas tiesiogiai priklausė nuo nurodytų priešgaisrinės saugos reikalavimų laikymosi, nes prie pat katilo esant laikomoms degioms medžiagoms, netektų jokios apsauginės prasmės granulių padavimo žarnos savaiminis išsilydimas ir degančių granulių numetimas-iškritimas ant grindų (taip nuo užsidegimo apsaugant bunkeryje esančias granules). Šiuo atveju medinė paletė nors ir išliko po gaisro, tačiau gerokai apdegusi, vadinasi, jos užsidegimas (dėl nukritusių granulių) ir vėlesnis degimas galėjo nulemti ar bent jau prisidėti prie ekspertizės akte nurodomo viršutinėje patalpos dalyje esančių degiųjų medžiagų užsidegimo ir, atitinkamai, gaisro išplitimo po visą patalpą. Pažymėjo ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad katile įrengtas saugiklis (granulių padavimo žarnos išsilydimas nuo karščio) būtų nesuveikęs ir kad gaisro priežastimi buvo būtent bunkeryje buvusių granulių užsidegimas.Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sutiko su atsakovių argumentais, kad esminė gaisro kilimo ir, atitinkamai, žalos atsiradimo priežastis vis dėlto ne katilo gedimas kaip toks (dėl kurio atsiradusi ugnis būtų buvusi tik lokalaus pobūdžio ir lėmusi, blogiausiu atveju, gofruotos žarnos sudegimą ir katilo dalies apdegimą), bet montavimo, aptarnavimo ir priežiūros instrukcijų bei bendrųjų priešgaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymas, per arti katilo laikant degias medžiagas. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad nors apie medinės paletės-padėklo įrengimą po katilu buvo žinoma tiek katilo pardavėjui UAB „Jaukurai“, tiek katilo paleidimą ir priežiūrą vykdžiusiai UAB „Santechnikos spektras“, tačiau pabrėžė, jog ši paletė po katilu padėta būtent katilo savininkų-naudotojų nurodymu. Be to, abi atsakovės teigė, jog buvo pastebėjusios katilinėje laikytas degiąsias medžiagas – liudytojo V. S. (UAB „Jaukurai“ darbuotojo) teigimu, katilo paleidimo metu jis žodžiu atkreipė namo savininkų dėmesį į katilinėje buvusias degias medžiagas, o UAB „Santechnikos spektras“ nurodė, kad atlikinėjant katilo priežiūros darbus buvo matyti prie katilo laikomos-sandėliuojamos granulės. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti nei atsakovių UAB „Jaukurai“ ir UAB „Santechnikos spektras“, nei katilą prie vamzdžių pajungusio K. G. veiksmų neteisėtumo, kiek tai susiję su po katilu padėta medine palete-pagrindu (CK 6.64 str. 1 d. 1 p., 3 d.).Apibendrindamas nurodytus motyvus ir išvadas, teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovių UAB „Jaukurai“ ir UAB „Santechnikos spektras“ neteisėtų veiksmų bei kilusios žalos. Nesant pagrindo konstatuoti šių atsakovių civilinės atsakomybės, ieškinį atmetė.Atmetant ieškinį, teismas atsakovei UAB „Jaukurai“ iš ieškovo priteisė 1339,26 Eur, sumokėtų už ekspertizės atlikimą. Kadangi trečiojo asmens K. G. dalyvavimą byloje inicijavo atsakovė UAB „Santechnikos spektras“, tokio dalyvavimo būtinybę grįsdama, kaip paaiškėjo išnagrinėjus bylą, tikrovės neatitinkančiomis faktinėmis aplinkybėmis (kad neva K. G., o ne atsakovė UAB „Santechnikos spektras“ atliko katilo paleidimo darbus), tai teismas konstatavo pagrindą šiam trečiajam asmeniui patirtas 420 Eur išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priteisti būtent iš šios atsakovės, o ne iš ieškovės. Valstybei iš ieškovo teismas priteisė 21,65 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Atsakovė UAB „Santechnikos spektras“ įrodymus dėl bylinėjimosi išlaidų pateikė tik 2017 m. balandžio 4 d., t. y. jau pasibaigus bylos nagrinėjimui iš esmės, nors prašomos priteisti išlaidos patirtos ir jas patvirtinantys dokumentai surašyti gerokai anksčiau negu įvyko 2017 m. kovo 30 d. posėdis. Kadangi atsakovė nenurodė argumentų ar aplinkybių, patvirtinančių, kad ji neturėjo galimybės šių įrodymų pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, tai teisėjo 2017 m. balandžio 4 d. rezoliucija, šiuos įrodymus buvo atsisakyta priimti. Remiantis nurodytais motyvais, atmetė atsakovės UAB „Santechnikos spektras“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas „If P&C Insurance AS”, Lietuvoje veikiantis per „If P&C Insurance AS” filialą, prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimą ir priimti naują – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismas, neturėdamas specialių žinių, padarė jokiais įrodymais nepagrįstą bei prieštaraujančią ekspertizės aktui išvadą, neva gaisro kilimą ir jo išplitimą sąlygojo medinio padėklo užsidegimas. 2014 m. vasario 28 d. Ekspertizės, neturinčios teismo ekspertizės statuso, akte, kuriuo vadovavosi ir teismas, nurodyta, jog „...gaisro židinys yra katilo granulių užpylimo vamzdžio ir granulių transporterio gofruotos žarnos sujungimo vietoje“. Tame pačiame akte nurodyta gaisro židinio sąvoka: „...Gaisro židinys-vieta gaisravietėje, kur anksčiausiai prasidėjo degimas su liepsna“. Atsižvelgiant į tai, jog gaisro židinio zonoje temperatūra galėjo siekti per 1000 laipsnių Celsijaus (ši aplinkybė nurodyta 2014-02-28 akte), visiškai akivaizdu, jog gaisras į visą patalpą išplito būtent iš gaisro židinio zonos, o ne dėl tariamo medinio padėklo užsidegimo, kuris gaisro metu net nesudegė. Be to, neaišku kuo vadovaudamasis teismas padarė išvadą, jog dėl katilo gedimo atsiradusi ugnis būtų buvusi tik lokalaus pobūdžio bei būtų lėmusi tik katilo dalies apdegimą. Tokią teismo išvadą paneigia tiek 2014 m. vasario 28 d. Ekspertizės, neturinčios teismo ekspertizės statuso, aktas, tiek ir 2016 m. spalio 31 d. Ekspertizės aktas. Net ir tuo atveju, jeigu teismo argumentai dėl gaisro kilimo priežasties (jog gaisrą sukėlė ne katilo gedimas o padėta medinė paletė (padėklas) po katilu) būtų pripažinti pagrįstais (su tuo apeliantas nesutinka), tokiu atveju dėl žalos atsiradimo vis tiek turėtų atsakyti atsakovės, kadangi jos, būdamos savo srities profesionalės bei nuo pat katilo įrengimo bei paleidimo pradžios matydamos, jog katilas įrengtas ant medinio padėklo, privalėjo ne tik apie tai įspėti katilo pirkėjus (trečiuosius asmenis), tačiau neturėjo teisės atlikti katilo paleidimo darbų tol, kol jis nebus sumontuotas pagal katilo instrukcijoje nurodytus reikalavimus. Byloje nėra nė vieno objektyvaus įrodymo, jog gaisro kilimo dieną šalia katilo be medinio padėklo buvo kitų degių medžiagų. Atvirkščiai, 2014 m. vasario 28 d. Ekspertizės, neturinčios teismo ekspertizės statuso, akte nurodyta, jog „...Tyrimui pateiktoje katilinės daiktų išsidėstymo schemoje nurodoma, kad šalia katilo degiklio nebuvo sandėliuojamos ar laikomos kokios nors degios medžiagos (chemikalai, lengvai užsiliepsnojantys skysčiai, lakai, dažai ir pan.) ar jų liekanos, kurios dėl savo cheminės sudėties irstant ar veikiant išoriniams poveikiams, galėtų savaime užsiliepsnoti“.

Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Santechnikos spektras“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimo motyvuojamąją dalį, kurioje konstatuoti atsakovės UAB „Santechnikos spektras“ neteisėti veiksmai, ir sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės UAB „Santechnikos spektras“ trečiojo asmens K. G. naudai bei sprendimo dalį dėl atsisakymo priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas nevertino garantinio akto pasirašymo aplinkybių. Liudytojas V. S. patvirtino, kad byloje pateiktas garantinis katilo paleidimo aktas yra parengtas UAB „Jaukurai“. Apeliantė patvirtino, kad katilo paleidimo dieną UAB „Jaukurai“ atstovas parengto garantinio akto neturėjo, todėl jo prašymu 2012 m. gruodžio 19 d. garantinio paleidimo aktą sekančią dieną, t. y. 2012 m. gruodžio 20 d., UAB „Santechnikos spektras“ pateikė patvirtinimui trečiajam asmeniui Ž. S. bei patvirtino jį pats. Aplinkybę, jog UAB „Santechnikos spektras“ neatliko katilo paleidimo darbų, patvirtina garantinio paleidimo akto turinys, t. y. akte nenurodyti jokie atlikti darbai. Apeliantė 2 kartus vyko į iškvietimą dėl katilo veikimo sutrikimų. Ž. S. patvirtino, jog UAB „Santechnikos spektras“ vadovo kontaktinius duomenis turėjo, tačiau esant katilo veikimo sutrikimams į jį nesikreipdavo, o skambindavo katilo dokumentuose nurodytais kontaktais. Apeliantė vyko į iškvietimus UAB „Jaukurai“ prašymu. Abiem atvejais pastarieji buvo nežymūs, todėl remiantis UAB „Jaukurai“ pateiktais nurodymais, buvo pašalinti. Be to, pašalinus sutrikimus, ši informacija buvo perduota UAB „Jaukurai“. Aplinkybes, kad UAB „Jaukurai“ telefonu teikdavo konsultacijas dėl gedimų šalinimo, patvirtino ir liudytojas V. S.. Po apeliantės atliktų katilo sutrikimų šalinimo darbų nei tretieji asmenys, nei UAB „Jaukurai“ nėra pareiškę jokių pretenzijų dėl tariamai netinkamai suteiktų paslaugų. UAB „Santechnikos spektras“ neturėjo jokių sutartinių ar kitais pagrindais kylančių prievolių vykdyti nuolatinę-periodišką katilo priežiūrą. Jokių įrodymų, tvirtinančių, kad UAB „Santechnikos spektras“ katilo sutrikimų šalinimo darbus galėjo atlikti netinkamai, byloje nenustatyta. Apeliantė niekada netvirtino ir nenurodė, kad K. G. atliko katilo parengimo-derinimo ir (arba) paleidimo darbus, todėl kuo remiantis teismas nustatė minėtus atsakovės argumentus ir juos atmetė, byloje duomenų nėra. Priešingai, atsakovė teigė, jog katilo įrengimo darbus atliko K. G., o katilą paleido UAB „Jaukurai“ atstovas, todėl netinkamai ištyręs ir įvertinęs pateiktus įrodymus, teismas padarė neteisingas išvadas apie tariamai atsakovės nurodytus tikrovės neatitinkančius teiginius, todėl netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Įrodymus, kurie patvirtino faktiškai patirtas bylinėjimosi išlaidas, apeliantė pateikė 2017 m. balandžio 4 d., t. y. jau pasibaigus bylos nagrinėjimui iš esmės, tačiau nagrinėjama byla buvo sudėtinga, procesas tęsėsi ilgai, atsakovė viso proceso metu buvo aktyvi, o pareikštas ieškinys buvo atmestas, todėl apeliantė įgijo teisę į patirtų išlaidų atlyginimą iš už procesą atsakingo asmens, t. y. ieškovo. Atsakovė, nors ir praleidusi nustatytą terminą, įrodymus dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų pateikė iki sprendimo byloje priėmimo momento.Atsiliepimu į UAB „Santechnikos spektras“ apeliacinį skundą ieškovas „If P&C Insurance AS”, Lietuvoje veikiantis per „If P&C Insurance AS” filialą, prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė neginčija teismo nustatytos aplinkybės, jog ginčo katilas neatitiko kokybės reikalavimų; UAB „Jaukurai“ taip pat nepateikė į bylą įrodymų, jog katilas yra tinkamai sertifikuotas bei atitinka jam keliamus saugumo reikalavimus. Apeliantė taip pat neginčija teismo nustatytos aplinkybės, jog S. S. bei Ž. S. ginčo katilo eksploatavimui naudojo tinkamas granules. Apeliantė neneigė katilo gedimų nuolatinio-periodiško pobūdžio. Apeliantė taip pat neneigė S. S. bei Ž. S. teiginių, jog jiems katilą prižiūrėję meistrai parodė, kaip patiems pašalinti tokio pobūdžio gedimus. Aplinkybę, jog būtent apeliantė atliko katilo paleidimo darbus bei vykdė katilo nuolatinę prižiūrą (atlikdavo garantinį katilo remontą), pagrindžia byloje esantys įrodymai: 2012 m. gruodžio 19 d. Katilo garantinio paleidimo aktas, Ž. S. elektroniniai laiškai, S. S. ir Ž. S. paaiškinimai bei apeliantės 2014 m. vasario 12 d. raštas; liudytojas V. S. taip pat nurodė, kad fiziškai paleidimą atliko apelianto atstovas, o jis buvo atvykęs į vietą konsultuoti. Apeliantės direktorius posėdžio metu patvirtino, kad Garantinio paleidimo akto grafoje „Serviso atstovo parašas“ yra būtent jo parašas. Apeliantės darbuotojai nebuvo apmokyti dirbti su katilu, toks katilas jiems buvo pirmas. Apeliantė, žinodama apie katilo defektus bei jų priežastis, ne tik tinkamai jų nepašalino, tačiau apie gedimus nepranešė katilo gamintojui. Apeliantės darbuotojai, vykdydami katilo aptarnavimą bei gedimų šalinimą, nė karto neinformavo katilo savininkų apie tai, jog jis negali būti eksploatuojamas ant medinio padėklo. Atsižvelgiant į tai, jog medinis padėklas po katilu buvo padėtas jo sumontavimo metu, o atsakovės šią aplinkybę žinojo bei tokiomis sąlygomis atliko katilo paleidimo darbus bei leido katilą eksploatuoti visą laikotarpį iki pat gaisro, darytina išvada, jog tokiais savo veiksmais (neveikimu) apeliantė pažeidė CK 6.294 str. 1 d. reikalavimus.Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovė UAB „Jaukurai“ prašė juos atmesti. Būtent UAB „Santechnikos spektras“ buvo katilo montuotojas - tai patvirtina byloje esantis 2012 m. gruodžio 19 d. Garantinio paleidimo aktas, V. S., patvirtinusio, kad katilo paleidimo darbus vykdė būtent UAB apeliantė, liudijimas, taip pat trečiųjų asmenų S. ir Ž. S. paaiškinimai bei UAB „Santechnikos spektras“, kad vėlesnį katilo aptarnavimą vykdė ji, paaiškinimai. Jei katilą būtų paleidinėjusi UAB „Jaukurai“, tai akte (ar jį pasirašant tą pačią dieną ar vėliau) kaip serviso atstovas būtų nurodyta UAB „Jaukurai”; UAB „Jaukurai” neatlieka serviso darbų, tokius darbus atlieka partneriai, viena kurių tuo metu buvo apeliantė. Tai kad Garantinio paleidimo akte nenurodyti jokie darbai neturi jokios reikšmės, nes iš paties akto pasirašymo akivaizdu, kad atlikti garantinio paleidimo darbai. UAB „Jaukurai” šiuose santykiuose dalyvavo tik kaip granulinio katilo pardavėjas, nes nei įsigyjant katilą, nei vėliau negavo jokių pretenzijų ar nusiskundimų dėl parduoto katilo veikimo ar defektų, netgi nežinojo, kad katilo pirkėjai susiduria su problemomis eksploatuojant katilą, be to, net ir stringant granulėms, S. ir Ž. S. visus klausimus sprendė su garantinio serviso atstove UAB „Santechnikos spektras”, o ne su pardavėja, kas leidžia teigti, kad tiek katilo pirkėjai, tiek ir UAB „Santechnikos spektras” granulių užsikišimus laikė ne katilo defektu, o katilo eksploatavimo metu kylančiomis problemomis. Nepaisant to, kad gaisro šaltinis buvo granulinis katilas, tačiau ieškovė nepagrįstai bando eliminuoti trečiųjų asmenų - S. S. ir Ž. S. veiksmų įtaką pasekmių atsiradimui, kas reiškia, kad į priežastinio ryšio grandinę patenka nukentėjusių asmenų veiksmai, kurie esmingai nulėmė pasekmių atsiradimą. Tretieji asmenys nesilaikė saugos reikalavimų: V. S. patvirtino, kad katilo paleidimo metu matė degių medžiagų katilinėje, buvo nemenkos talpos su skysčiais, tą patvirtino ir UAB „Santechnikos spektras“ 2014 m. vasario 12 d. raštu, kuriame nurodoma, jog granulių atsargos buvo laikomos šalia katilo, klientas buvo įspėtas dėl granulių laikymo šalia katilo, todėl gaisras niekaip kitaip negalėjo išplisti, jei būtų laikomasi saugos reikalavimų, o iš išsilydžiusios gofruotos granulių padavimo žarnos iškritus nedideliam kiekiui (saujai) granulių, nebūtų įmanoma gaisrui išplisti po visą katilinės patalpą. Ekspertizės išvada dėl gaisro mechanizmo kritikuotina, nes: a) ekspertai daro tik tikėtiną išvadą, jokie bandymai kokią liepsną sukelia degantys laidai ir valdiklio detalės nebuvo atlikti, todėl išvada, kad degantys laidai ir valdiklio detalės gali sukelti tokią liepsną, jog užsidegtų ir patalpos paviršių yra daroma remiantis t.t. prielaida; b) kaip seka iš V. S. liudijimo, katilo valdymo blokas iš esmės susideda iš laidų, kurie tokios liepsnos negalėtų sukelti; c) ekspertai nepaneigė galimybės, kad gaisras galėjo kilti ir užsidegus degioms medžiagoms, esančioms po katilu. Ž. S. patvirtino, kad gaisro dieną pypsėjimas pranešė apie gedimą, ji katilą išjungė, tačiau dėl gedimo nesikreipė nei į UAB „Santechnikos spektras”, nei į UAB „Jaukurai”, o įkaitusį katilą, signalizuojantį gedimą, paliko be jokios priežiūros, kas reiškia, kad ji, elgdamasi neapdairiai, pati sudarė prielaidas gaisro kilimui. Medinis padėklas po katilu taip pat turėjo įtakos gaisro išplitimui ir, pasak Teismo ekspertizės akto, prieštarauja Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių nuostatoms.Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo K. G. prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas; nurodė, kad jis niekaip nėra susijęs su nagrinėjamu ginču.Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė UAB „Santechnikos spektras“ prašė jį atmesti. UAB „Santechnikos spektras“ vadovas buvo pakviestas praktinių apmokymų tikslais 2012 m. gruodžio 19 d. dalyvauti katilo paleidimo procedūroje. Nurodytas aplinkybes patvirtina 2012 m. gruodžio 13 d., 17 d. UAB „Jaukurai“ elektroniniai laiškai bei liudytojas V. S., kuris patvirtino, kad name faktiškai vykdė katilo derinimo ir paleidimo darbus, tuo pačiu instruktuodamas UAB „Santechnikos spektras“ atstovą kaip yra vykdomi tokio tipo katilų paleidimo darbai. Katilas buvo paleistas veikti 2012 m. gruodžio 19 d., tuo tarpu gaisras kilo 2013 m. gruodžio 20 d. Minėtu laikotarpiu UAB „Santechnikos spektras“ 2 kartus vyko į iškvietimą dėl katilo veikimo sutrikimų, kurie buvo skirtingi ir nežymūs, todėl pašalinti. Be to, pašalinus sutrikimus, informacija buvo perduota UAB „Jaukurai“. Būtent tretieji asmenys sąmoningai eksploatuodami katilą ant medinės paletės ir laikydami šalia jo degias medžiagas nesilaikė bendrųjų priešgaisrinės saugos reikalavimų bei bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl teismas pagrįstai nenustatė priežastinio ryšio tarp atsakovių veiksmų ir kilusios žalos.Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovė ADB „Gjensidige“ sutiko su atsakovės UAB „Jaukurai“ atsiliepime į apeliacinius skundus nurodytais motyvais ir argumentais dėl atsakovės UAB „Jaukurai“ civilinės atsakomybės nebuvimo.Atsiliepimu į atsakovės UAB „Santechnikos spektras“ apeliacinį skundą trečiasis asmuo K. G. prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Per vieną iš posėdžių, teismo visiškai pagrįstai, savalaikiai ir logiškai buvo inicijuotas klausimas dėl K. G. pašalinimo iš trečiųjų asmenų. Visos šalys buvo už arba neutralios šiuo klausimu, išskyrus apeliantą. Būtent apeliantė inicijavo trečiojo asmens įtraukimą, o taip pat jos iniciatyva trečiais asmuo buvo priverstas toliau dalyvauti byloje bei, atitinkamai, patirti bylinėjimosi išlaidas, todėl teismas pagrįstai šias išlaidas priteisė iš atsakovės.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Ieškovo „If P&C Insurance AS”, Lietuvoje veikiančio per „If P&C Insurance AS” filialą, ir atsakovės UAB „Santechnikos spektras” apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Bylos duomenimis nustatyta, kad 2005 m. vasario 21 d. sutartimi apdraustas S. S. ir Ž. S. namas. Ieškovas, kaip draudikas, ir trečiasis asmuo S. S., kaip draudėjas, sudarė gyventojų turto draudimo sutartį, kuria laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 22 d. iki 2013 m. gruodžio 21 d. apdraustas S. S. ir Ž. S. namų turtas. Atsakovė UAB „Jaukurai“ ir trečiasis asmuo Ž. S. 2012 m. lapkričio 6 d. sudarė specialaus užsakymo sutartį, pagal kurią Ž. S. pirko, be kita ko, granulinį katilą NIBE-BIAWAR Pelmax 20kW su 300 l talpos bunkeriu. Iš 2012 m. gruodžio 19 d. garantinio paleidimo akto matyti, kad minėtą katilą įrengė ir paruošė naudojimui (paleido) atsakovė UAB „Santechnikos spektras“. 2013 m. gruodžio 20 d. tretiesiems asmenims S. S. ir Ž. S. priklausančiame name kilo gaisras, kurio metu nukentėjo jiems priklausantis turtas. Kadangi namas ir namų turtas buvo apdraustas ieškovo, jis atlygino kilusią žalą, t. y. išmokėjo atitinkamas draudimo išmokas, todėl ieškovas, įgijęs teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalą asmens, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovių UAB „Jaukurai“, UAB „Santechnikos spektras“ ir ADB „Gjensidige“ priteisti patirtą žalą bei atsakovių atžvilgiu taikyti solidarią atsakomybę, nes, pasak ieškovo, trečiasis asmuo Ž. S. katilą, dėl kurio kilo gaisras, ir visas katilo įrengimui reikalingas dalis pirko iš UAB „Jaukurai“; katilą įrengė ir naudojimui parengė bei periodinį aptarnavimą vykdė UAB „Santechnikos spektras“; atsakovės UAB „Jaukurai“ civilinė atsakomybė gaisro metu buvo apdrausta ADB „Gjensidige“ (anksčiau – UADB „PZU Lietuva“). Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo UAB „Jaukurai“ ir UAB „Santechnikos spektras“ neteisėtus veiksmus, tačiau nenustatęs priežastinio ryšio tarp atsakovių UAB „Jaukurai“ ir UAB „Santechnikos spektras“ neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos, ieškovo „If P&C Insurance AS“, veikiančio per Lietuvos filialą, ieškinį atmetė.Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ir įvertinusi bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, tinkamai neištyrė bei neišnagrinėjo bylai reikšmingų ir šalių įrodinėtų aplinkybių bei dėl jų nepateikė teisinių argumentų. Nors ieškovas, prašydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, o atsakovė UAB „Santechnikos spektras“, prašydama panaikinti skundžiamo sprendimo motyvuojamąją dalį dėl jos neteisėtų veiksmų konstatavimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu absoliučiais jo negaliojimo pagrindais negrindė, tačiau CPK 320 straipsnio 2 dalis įpareigoja apeliacinės instancijos teismą ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Pažymėtina, kad CPK 327 straipsnio 1 dalis nustato apeliacinės instancijos teismo teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nurodytos jos taikymo sąlygos – nustatomi CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir (arba) bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Vienas iš absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, – kai teismas išsprendžia ne visus byloje pareikštus reikalavimus (CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas). CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Ieškinyje suformuluoti reikalavimai ir argumentai apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, todėl teismas, priimdamas sprendimą, turi įvertinti bei pasisakyti dėl visų byloje pareikštų reikalavimų (CPK 259, 263 straipsniai).Minėta, kad ieškovas ieškiniu prašė iš atsakovių UAB „Jaukurai“, UAB „Santechnikos spektras“ ir ADB „Gjensidige“ solidariai priteisti patirtą žalą. Ieškinyje nurodė, kad atsakovių atžvilgiu taikytina solidari atsakomybė, nes trečiasis asmuo Ž. S. katilą, dėl kurio kilo gaisras, ir visas katilo įrengimui reikalingas dalis pirko iš UAB „Jaukurai“; katilą įrengė ir naudojimui parengė bei periodinį aptarnavimą vykdė UAB „Santechnikos spektras“; atsakovės UAB „Jaukurai“ civilinė atsakomybė gaisro metu buvo apdrausta ADB „Gjensidige“ (anksčiau – UADB „PZU Lietuva“). Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo UAB „Jaukurai“ ir UAB „Santechnikos spektras“ neteisėtus veiksmus, tačiau nenustatęs priežastinio ryšio tarp atsakovių UAB „Jaukurai“ ir UAB „Santechnikos spektras“ neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos, ieškovo „If P&C Insurance AS“, veikiančio per Lietuvos filialą, ieškinį atmetė, nurodydamas, kad kitų argumentų ir (ar) aplinkybių teismas nenagrinėja kaip teisiškai nereikšmingų. Teisėjų kolegija su tokia teismo išvada nesutinka ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl atsakovės ADB „Gjensidige“ atsakomybės. Nagrinėjamu atveju atsakovės ADB „Gjensidige“, kaip UAB „Jaukurai“ civilinės atsakomybės draudiko, atsakomybė kyla iš sutarties, t. y. apdraudęs žalą padariusio (atsakingo) asmens civilinę atsakomybę, draudikas atsako pagal draudimo sutarties sąlygas. CK 6.254 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kai asmuo apdraudžia savo civilinę atsakomybę, sudarydamas civilinės atsakomybės draudimo sutartį, tokio asmens (draudėjo pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį) padarytą žalą atlygina draudikas pagal civilinės atsakomybės draudimo sutarties sąlygas. Nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką sumokėjęs draudikas turi teisę nukreipti savo reikalavimą dėl draudimo išmokos grąžinimo atsakingo už žalą asmens draudikui pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį, tokiu atveju sprendžiant dėl šio draudiko atsakomybės apimties reikšmingos tampa civilinės atsakomybės draudimo sutarties nuostatos, nustatančios draudiko atsakomybės ribas. Pagal vieno draudiko subrogacinį reikalavimą kitas draudikas, apdraudęs žalą padariusio (atsakingo) asmens civilinę atsakomybę, atsako pagal draudimo sutarties sąlygas, t. y. neviršijant draudimo sutarties ribų; kai atlygintina žala viršija draudimo sumą (draudimo sutarties vertę), žalą atlygina draudėjas tiek, kiek neapima draudimo sutarties vertė. Draudimo sutartyje išvardytų nedraudžiamųjų įvykių atvejais neatsiranda draudiko pareiga pagal draudimo sutartį sumokėti draudimo išmoką. Nedraudžiamojo įvykio įrodinėjimo pareiga tenka draudikui, šiuo pagrindu atsisakančiam mokėti draudimo išmoką (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Langvesta“ v. „If P&C Insurance AS“, veikianti Lietuvoje per „If P&C Insurance AS“ Lietuvos filialą, bylos Nr. 3K-3-281/2013). Nesant draudžiamojo įvykio pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį, neatsirastų atsakovės ADB „Gjensidige“ prievolė atlyginti žalą nukentėjusiam asmeniui arba, kaip yra nagrinėjamoje byloje, grąžinti draudimo išmoką žalą atlyginusiam ieškovui. Atsakovė ADB „Gjensidige“ teigia, kad gaisras negali būti pripažintas draudžiamuoju įvykiu, nes draudikei apie reikalavimą atlyginti žalą pranešta pasibaigus išplėstiniam pranešimo terminui; sudarydama draudimo sutartį su retroaktyvia data, UAB „Jaukurai“ jau žinojo apie iki sutarties sudarymo įvykusį gaisrą, tačiau apie šias aplinkybes neinformavo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo atsakovių draudimo sutarčių sąlygų – ar pagal jas atsirado atsakovės ADB „Gjensidige“ solidari prievolė atlyginti žalą. Taip pat teismas neanalizavo ir nepasisakė dėl tinkamo UAB „Jaukurai“ pareigų pagal draudimo sutartis įvykdymo (draudimo bendrovės informavimo apie įvykį, įvykio (ne)pripažinimo draudžiamuoju ir pan.), draudikui atsiradusios sutartinės prievolės, solidariosios draudėjo ir draudiko pareigos.Nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškinį padarė CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 329 straipsnio 2 dalies 7 punkto (absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas) pažeidimus, t. y. išsprendė ne visus pareikštus reikalavimus (dėl atsakovės ADB „Gjensidige“ atžvilgiu taikytinos atsakomybės), o spręsdamas tik dalį reikalavimų (dėl UAB „Jaukurai“ ir UAB „Santechnikos spektras“ civilinės atsakomybės sąlygų), neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti tai, ko neišnagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Priešingu atveju būtų pažeista bylos šalių teisė į apeliaciją. Kadangi visi ieškovės pareikšti reikalavimai (tiek teismo spręsti, tiek ir nespręsti) tarpusavyje susiję ir negali būti išskirti, todėl yra pagrindas panaikinti visą teismo sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).Atsižvelgiant į tai, jog skundžiamas sprendimas naikintinas dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo, apeliacinių skundų argumentų, susijusių su faktinėmis bylos aplinkybėmis, analizę teisėjų kolegija pripažįsta netikslinga ir dėl jų nepasisako.Kadangi skundžiamas teismo spendimas naikinamas ir grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 329 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 26 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjos Laima GerasičkinienėAsta RadzevičienėAlma Urbanavičienė