Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-03-15 · Byla Nr. N-575-314-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-03-15
Bylos Nr.
N-575-314-08
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Administracinė byla Nr. N575-314/08Procesinio sprendimo kategorija 27. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. kovo 15 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 16 d. nutarimo V. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė: I

Valstybinės darbo inspekcijos Utenos skyriaus pareigūnas 2006 m. rugpjūčio 25 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. S. dėl ATPK 41³ str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo. Protokole nurodyta, kad V. S. Kumpuolių km. Zarasų rajone organizavo fermos griovimo darbus. Patikrinimo metu 2006 m. rugpjūčio 25 d., apie 11 val., rasti darbuotojai griaunantys fermą, kurie valė plytas ir dėjo į rietuves. Tai - V. J. , S. A. , R. L. , G. V. , J. M. (gim. 1960 m.), J. M. (gim. 1984 m.) ir J. M.[3] . Visi jie dirbo be verslo liudijimų ir be darbo sutarčių, tai patvirtino savo paaiškinimuose. V. S. pažeidė Darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p. ir 98 str. 3 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. S. prašė administracinę bylą nutraukti. Paaiškino, kad šiuo metu gyvena ir dirba Radviliškyje, statosi sodybos namą. Statyboms reikėjo plytų. 2006 m. rugpjūčio mėnesį iš matymo gerai pažįstamas draugas G. V. , kuris taip pat gyvena Radviliškyje, pasiūlė iš jo pigiai įsigyti plytas. Plytas reikėjo ardyti pačiam, iš Kumpuolių k., Zarasų r., esančių fermų, kurios jo žiniomis priklausė kažkokiai bendrovei. Fermų ardimo darbus be jo taip pat atliko J. M. , R. L. , S. A. , buvo ir daugiau asmenų, tačiau jų nepažįsta. Darbams vadovavo G. V. . Jis pats darbuotojų nesamdė ir pinigų jiems nemokėjo. Pats dirbo 2-3 savaites, už tai gavo 5000 plytų.

Valstybinės darbo inspekcijos atstovas B. S. paaiškino, kad darbo inspekcijoje buvo gautas skundas, kad Kompuolių km. ardomos fermos. Nuvykę į vietą, rado dirbančius septynis asmenis, kurie ardė plytas ir jas valė. Jie paaiškino, jog fermos griovimo darbus organizavo V. S. . Atvykęs pats V. S. paaiškino, kad Kumpuolių kaime 2006 m. nupirko 3 fermas, kurias dabar griauna pasitelkęs talką. Darbuotojai parodė, kad juos nusamdė V. S. ir už vienos plytos išardymą ir nuvalymą mokėjo po 7 centus.

II

Zarasų rajono apylinkės teismas 2007 m. liepos 16 d. nutarimu nutarė V. S. pripažinti kaltu pagal ATPK 41³str. l d. ir nubausti už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį trijų tūkstančių litų bauda, viso dvylikos tūkstančių litų bauda. Teismas nurodė, jog byloje buvo apklausti liudytojai J. Ž. , J. M.[3] , J. M. , R. L. , A. S. . Liudytojų G. V. , V. J. , S. A. teismo posėdyje apklausti nepavyko, nors teismas ėmėsi priemonių šiuos liudytojus iškviesti į teismo posėdį, nustatyti jų gyvenamąją vietą. Iš gyventojų registro tarnybos 2007-05-22 gautos pažymos matyti, kad nei apie G. V. , nei apie V. J. gyvenamąją vietą minėta tarnyba duomenų neturi. Pagal byloje nurodytą gyvenamąją vietą jie negyvena. Teismas pažymėjo, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant Darbo kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties (DK 98 straipsnis). DK 93 straipsnyje yra apibrėžta darbo sutarties sąvoka, t. y. darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Taigi darbo teisiniams santykiams visada būdingas susitarimas. Atsakomybė pagal ATPK 41³ straipsnį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties požymiai. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, liudytojų (A. S. ) parodymų teismas nustatė, kad V. S. pats įsigijo fermas, nes jis pats mokėjo pinigus, surašė pirkimo pardavimo aktą, pats atsiskaitydavo su darbininkais už atliktą darbą. Todėl laikytina, kad fermų ardymo darbus jis organizavo, kaip jų savininkas. Liudytojai J. M. (gim. 1960 m.) ir R. L. parodė, kad jie dalyvavo fermų ardyme, bet buvo susitarę su V. S. ir G. V. , kad manais už daržoves gaus plytas. Reikėjo statyti pečių, rūkyklą, tualetą. V. S. ir kiti darbininkai gyveno Kumpuolių km. ir maistui jiems reikėjo daržovių. Taip ir susitarė, kad J. M. duos daržovių, o jie už tai leis pasiardyti ir pasiimti plytų. Plytas jiems padėjo ardyti ir J. M. sūnus J. M. . Jiems už darbą niekas pinigų nemokėjo. R. L. už sau paimtas plytas turėjo priardyti tiek pat plytų V. S. . Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog J. M. ir R. L. privalėjo paklusti kokiai nors V. S. nustatytai darbo tvarkai - jie savarankiškai sprendė dėl darbų atlikimo tvarkos ir būdo. Esant tokioms aplinkybėms teismas vertino, kad tarp V. S. ir J. M. bei jo sūnaus ir R. L. nebuvo darbo sutarties esminių požymių, o buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, todėl šioje dalyje V. S. veikoje nėra ATPK 41³str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties. Tačiau teismas nustatė, kad V. S. , kaip griaunamų fermų savininkas, darbdavys, samdė darbininkus atlikti tam tikrą darbo funkciją. J. M.[3] , V. J. , S. A. , G. V. jis pasamdė atlikti fermų griovimo darbus, tarėsi su jais dėl atlyginimo už atliktą darbą. Kaip parodė liudytojas J. M. (gim. 1960 m.), darbininkai prie fermų ardymo dirbo nuo ryto iki vakaro, o V. S. darbininkams už vieną išvalytą plytą mokėjo po 7 cnt. Nors J. M.[3] neigia dirbusi prie fermų ardymo darbų, bet tai paneigta jos tėvo J. M. parodymais, kuris teismui patvirtino, kad jo dukra dirbo pas V. S. prie fermos griovimo darbų, valė plytas ir už vieną išvalytą plytą gaudavo po 7 centus. Be to liudytojas J. Ž. patvirtino, kad nuvykus prie fermų rado J. M.[3] , kuri ardė ir valė plytas. Todėl teismas vertino, jog byloje įrodyta, kad V. S. nelegaliai samdė 4 darbininkus atlikti fermų griovimo darbus. Teismas pažymėjo, kad V. S. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant nuobaudą V. S. , teismas atsižvelgė į tai, kad jis nedirba, pajamų neturi, todėl baustinas minimalaus dydžio bauda už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį.

III

Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 16 d. nutarimą ir jo atžvilgiu administracinę bylą nutraukti. Apelianto teigimu, teismas neteisingai nustatė, kad jis buvo griaunamų fermų savininkas, darbdavys, samdė darbininkus J. M.[3] , V. J. , S. A. , G. V. atlikti tam tikrą darbo funkciją, tarėsi dėl atlyginimo už atliktą darbą. Teismo padarytos išvados neatitinka bylos aplinkybių. Administracinėje byloje nėra rašytinių dokumentų, patvirtinančių jo nuosavybę į Kumpuolių km. esančią fermą. Pirkimo akte kaip pirkėjas nurodytas G. V. . Rašytiniame paaiškinime G. V. patvirtino, kad plytas griauna savo reikmėms, jam niekas pinigų nemokėjo. Liudytojos A. S. paaiškinimas teisme, kad fermos savininkas yra V. S. , yra tik jos subjektyvi nuomonė. Byloje taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, kad darbui jis samdė J. M.[3] , V. J. , S. A. , G. V. . Teismas šioje dalyje nutarimą grindžia tik liudytojų J. M. (gim. 1960 m.) ir J. Ž. parodymais. Duodamas parodymus liudytojas J. M. (gim. 1960 m.) pateikė tik savo nuomonę, kad jam žinoma, jog už darbą V. S. žmonėms mokėjo po 7 centus už plytą, tačiau nenurodė, ar pats matė pinigų mokėjimą, neįvardijo kam konkrečiai mokėta. Pats J. M. ardė plytas savo reikmėms trumpą laiką - apie vieną savaitę, pinigų negaudavo. Liudytojas J. Ž. teisme paaiškino, kad su įvykio vietoje sutiktais asmenimis nebendravo, nesiklausė, ką jie aiškino, dalyvavo tik kaip pareigūnas dėl tvarkos palaikymo. Teisme nė karto nebuvo apklausti V. J. , S. A. , G. V. . Šie asmenys savo 2006-08-25 paaiškinimuose nurodė, kad už plytų griovimą pinigų ar kito užmokesčio negavo ir nesitarė dėl atlygio apskritai, nurodė skirtingą darbo laiko grafiką. G. V. teigė, kad plytas ardo savo reikmėms. Daugiau su šiais asmenimis jokie procesiniai veiksmai nebuvo atlikti. Liudytoja J. M.[3] teisme paaiškino, kad nežino, kam priklausė ferma, ten nedirbo, plytų neardė. Liudytoja teisme paneigė rašytiniame paaiškinime nurodytas aplinkybes, kad už plytą gaudavo po 7 centus, o paskutinį kartą jai mokėta rugpjūčio 14 d. Apelianto nuomone, teismas turėjo remtis teisme duotais liudytojos parodymais. Apeliantas taip pat pažymi, kad byloje nebuvo nustatyta, kad jis yra griaunamų fermų savininkas, kad jis samdė darbininkus atlikti tam tikrą darbo funkciją. Nėra duomenų, kad dirbę asmenys privalėjo paklusti jo nustatytai darbo tvarkai, kad dirbo su jo suteiktomis darbo priemonėmis. Tie, kurie ardė plytas, dirbo savo nuožiūra, savo reikmėm, negaudami jokio sutarto atlygio.

Atsiliepimas

Valstybinės darbo inspekcijos Utenos skyrius atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti. Inspekcijos nuomone, teismas pilnai, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylą, teisingai įvertino liudytojų parodymus ir jų paaiškinimus, aplinkybes ir įrodymus turinčius reikšmės bylai. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, liudytojų parodymų matyti, kad V. S. pats įsigijo fermas, nes jis pats mokėjo pinigus, surašė pirkimo pardavimo aktą, V. S. disponavo 3 pirktomis fermomis, buvo pardavinėjamos plytos, paduodant skelbimus į vietinį laikraštį. Todėl teismas teisingai nustatė, kad fermų ardymo darbus organizavo V. S. , kaip griaunamų fermų savininkas. Disponuodamas nupirktomis fermomis jis samdė darbininkus fermų griovimo darbams atlikti. V. S. pasamdė J. M.[3] , V. J. , S. A. , G. V. , su jais tarėsi dėl atlyginimo už atliktą darbą, pats atsiskaitydavo su darbininkais, V. S. darbininkams už vieną išvalytą plytą mokėjo po 7 centus. Liudytojo J. M. paaiškinimu, prie fermų ardymo darbininkai dirbo nuo ryto iki vakaro, fermų griovimo darbai buvo vykdomi pastoviai ilgą laiką nuo 2006 m. pavasario. Darbuotojai dirbo, nesudarius su V. S. raštiškų darbo sutarčių. J. M.[3] , V. J. , S. A. , G. V. dirbo darbus, esant esminiams darbo sutarties požymiams, numatytiems Darbo kodekso 93 str., todėl V. S. organizuoti darbai pagal DK 98 str. laikytini nelegaliu darbu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja: IV

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Iš apeliacinio skundo matyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas V. S. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarimo dalimi, kurioje jam yra paskirta administracinė nuobauda už keturių asmenų (J. M.[3] , V. J. , S. A. ir G. V. ) nelegalų darbą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas spręs tik dėl šios apeliaciniu skundu apskųstos teismo nutarimo dalies teisėtumo.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, vertina, kad byloje nėra įrodyta, kad G. V. dirbo V. S. naudai, esant tarp jų susitarimui turinčiam darbo sutarties požymių. Byloje nėra tiesioginių įrodymų, kad G. V. dirbo atlygintinai. Rašytiniame paaiškinime G. V. patvirtino, kad plytas griauna savo reikmėms, jam niekas pinigų nemokėjo (b.l. 7). Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad G. V. turėjo arba turi nuosavybės teises į ardomą pastatą, tokiais jo paaiškinimais tikėtina, kadangi pagal bendruosius administracinės atsakomybės principus byloje esančios abejonės vertinamos asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn naudai. Todėl skundžiamas nutarimas pakeičiamas ir iš V. S. inkriminuotos administracinio teisės pažeidimo sudėties pašalinama aplinkybė, kad V. S. , kaip griaunamų fermų savininkas, darbdavys, samdė G. V. atlikti fermų griovimo darbus, atitinkamai sumažinant paskirtą baudą.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs likusią bylos dalį įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

Byloje neabejotinai nustatyta, kad patikrinimo, vykusio 2006 m. rugpjūčio 25 d., apie 11 val., metu Zarasų rajone, Krumpuolių kaime prie fermų buvo rasti septyni asmenys griaunantys fermą, kurie valė plytas ir dėjo jas į rietuves. Iš nelegalaus darbo tyrimo akto seka, jog darbo inspektoriui dirbantys asmenys patvirtino, kad jie dirba V. S. (b.l. 18). Taip pat V. S. pirminiuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad jam priklauso fermos, jis organizuoja šių fermų griovimo darbus (b.l. 2). Nors vėliau V. S. tokius savo paaiškinimus neigė ir tvirtino, kad darbus organizavo G. V. , tokie jo paaiškinimai nėra nuoseklūs, V. S. negalėjo nurodyti priežasčių dėl ko savo paaiškinimus pakeitė (b.l. 119). Iš kitų liudytojų paaiškinimų (J. M. (gim. 1960 m.), A. S. ), o taip pat kitų nustatytų aplinkybių (patikrinimo metu G. V. buvo rastas vykdantis fermų ardymo darbus, o V. S. prie fermų atvyko tik jį iškvietus darbo inspektoriui; darbo inspektoriui V. S. prisistatė kaip individualios įmonės savininkas (b.l. 20)), darytina išvada, jog už darbo organizavimą buvo atsakingas būtent V. S. . Apelianto argumentai, kad griaunamos fermos nepriklauso jam nuosavybės teise, nėra reikšmingi vertinant, ar jis organizavo vykdomus fermų griovimo darbus ir samdė darbuotojus.

Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino liudytojų parodymus. Atsižvelgiant į tai, kad byloje apklaustų liudytojų parodymai bylos nagrinėjimo metu keitėsi ir yra prieštaringi, teismas pagrįstai sprendė, jog tiesą labiausiai atitinka pirminiai liudytojų paaiškinimai. Pirminiuose rašytiniuose paaiškinimuose, užfiksuotuose patikrinimo metu, J. M.[3] (b.l. 4), S. A. (b.l. 8), V. J. (b.l. 9) patvirtino, kad dėl fermų griovimo darbų tarėsi su V. S. , už darbą jiems turėjo būti mokama po 7 cnt. už plytą, J. M.[3] ir V. J. pažymėjo, kad dirba nuo 7 iki 16 val. Nors teismo posėdyje J. M.[3] savo pirminius parodymus paneigė ir tvirtino, kad fermoje nedirbo (b.l. 66, 119), tokie jos paaiškinimai akivaizdžiai prieštarauja kitiems bylos įrodymams. Policijos pareigūnas J. Ž. teisme nurodė, kad patikrinimo metu matė, kaip J. M.[3] ardė ir valė plytas (b.l. 119), taip pat J. M. (gim. 1960 m.) teisme patvirtino, kad J. M.[3] dirbo V. S. naudai, jai už darbą turėjo būti mokamas užmokestis po 7 cnt. už plytą (b.l. 121).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad susiklostę santykiai atitinka darbo santykių požymius. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog V. S. su J. M [3]. , V. J. ir S. A. tarėsi dėl konkrečios darbo funkcijos (fermų griovimo), buvo sutarta dėl darbo laiko, atlygio. Tai, kad V. S. nepakankamai kontroliavo darbo procesą, nevykdė darbdaviui nustatytų pareigų darbuotojų saugos srityje, nėra pagrindas konstatuoti, jog nustatyti fermų griovimo darbai buvo atliekami ne darbo sutarties, o kitokios civilinės sutarties ar talkos pagrindu.

Darbo sutartys su minėtais darbuotojais pagal galiojančius įstatymus nebuvo įformintos. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, V. S. veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 41³ str. 1 d., administracinėn atsakomybėn jis patrauktas teisėtai ir pagrįstai.

Apeliantui paskirta minimali sankcijoje numatyta nuobauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį atitinka pažeidimo aplinkybes ir nelaikytina aiškiai per griežta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

V. S. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Zarasų rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 16 d. nutarimą pakeisti ir V. S. pagal ATPK 41³ str. 1 d. paskirtą nuobaudą sumažinti iki 9000 (devynių tūkstančių) litų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRomanas KlišauskasRičardas Piličiauskas