Telšių apylinkės teismo sprendimas

Mažeikių apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Antanavičius,

dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro Žilvino Generausko ir bendraieškio D. J., kurio interesus atstovauja atstovė pagal įstatymą jo motina M. J., atsakovams R. G., R. M. ir S. M. dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsižvelgiant į nukentėjusiojo D. J. amžių (mažametis), padaryto jo atžvilgiu nusikaltimo pobūdį (grubiai nesiskaitant su mažamečiu ir jo nuosavybe), įtariamųjų turtinę padėtį, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus D. J. padalytos neturtinės žalos dydis - 1000 litų. (LR CK 1.5 str., LR CK 6.250 str. 2 d.)

Pagal LR CK 6.276 str. nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metu už savo padarytą žalą. atsako bendrais pagrindais, tačiau jam neturint turto ar uždarbio atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai, todėl R. M. padarytą žalą turi atlyginti jį auginanti motina S. M..

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Nusikaltimo padarymas yra pagrindas prievolei atlyginti neturtinę žalą atsirasti, nepriklausomai nuo to, kas yra nusikalstamų veiksmų objektas – asmens gyvybė, sveikata, turtas ar kitos įstatymo saugomos ir ginamos vertybės. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatant neturtinės žalos dydį turi būti atsižvelgta į atsiradusias pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Z. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. D. v. K. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-394/2006).

Viešojo intereso gynimas yra vieno iš pagrindinių civilinės teisės principų – dispozityviškumo principo, pagal kurį kiekvienas pats gina savo pažeistą teisę, išimtis, nustatyta siekiant apginti silpnesnės šalies, kuri ne visada gali kreiptis į teismą su reikalavimu apginti jos subjektinę teisę, bei asmenų, negalinčių savarankiškai pasinaudoti teise į gynybą, teises ir (ar) teisėtus interesus. Prokuroro teises inicijuoti civilinį procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (LR CPK) ir Prokuratūros įstatymas. LR CPK 49 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymų numatytais atvejais prokuroras gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalį prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva. To paties įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu ar prašymu. Įstatymų leidėjas, suteikdamas teisę prokurorui inicijuoti civilines bylas, kai to reikalauja viešasis interesas, nepateikė viešojo intereso sampratos. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas viešąjį interesą supranta plačiai ir suteikia teisę prokurorui teisę spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti civilinę bylą ar ne. Dėl to kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, gindamas viešąjį interesą, prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti.

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsauga ir gynimas yra vienas iš svarbiausių valstybės ir visuomenės uždavinių. Prokuroras privalo būti aktyviu ginant valstybės, visuomenės ir asmenų, o tam tikrais atvejais ir atskirų fizinių asmenų, ypač vaikų, neveiksnių ar ribotai veiksnių asmenų galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus.

Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimas žmogaus sveikatai mažamečiui vaikui, ir dėl to negali jis pats tinkamai apginti savo pažeistų teisių, o jos motina M. J. nei baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, nei po to nereiškė ieškinio, nesistengė apginti vaiko teisių, todėl darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje yra viešasis interesas, kurį prokuroras siekia apginti.

Bylos rašytine medžiaga, t. y. 2010-10-11 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atsakovai R. G. ir R. M. 2010 m. gegužės 14 d., apie 11.00 val., Mažeikių mieste Ventos gatvės 85 ir 87 namų kieme naudodami fizinį smurtą, t.y. sugriebę už kaklo ir laikydami už kuprinės pagrobė iš D. J. vilkėtų kelnių kišenių MP3 grotuvą „Expert BX88C“ 100 Lt vertės ir mobilaus ryšio telefoną „LG KS 360“ 600 Lt vertės su jame įdėta išankstinio mokėjimo SIM kortele 10 litų vertės. Dėl ko mažametis patyrė didėlį sukrėtimą.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1,2 d. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia įjos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Įvertinus bylos aplinkybes, rašytinę medžiagą, darytina išvada, kad ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas. Prašomas priteisti neturtinės žalos dydis proporcingas ir pakankamas mažamečio padarytai neturtinei žalai atlyginti, todėl ieškinys tenkintinas pilnai tenkintinas (LR CK 6.245-6.251, 6.263, 6.279, 6.285 str.).

Vadovaujantis LR CK 6.279 str. bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai. Todėl neturtinės žalos atlyginimas priteistinas solidariai iš atsakovų R. G. ir R. M..

Pagal LR CK 6.276 str. nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metu už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais, tačiau jam neturint turto ar uždarbio atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai, todėl R. M. padarytą žalą turi atlyginti jį auginanti motina S. M.. Motinos pareiga atlyginti žalą pasibaigia, kai padaręs žalą asmuo sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (LR CPK 93 str. 1 d.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (LR CPK 96 str. 1 d.). Kadangi ieškovas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, 27,00 Lt žyminis mokestis (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 4 p.) priteistinas iš atsakovų valstybei. Iš atsakovų taip pat priteistina 6,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į Valstybės biudžetą (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.). Iš viso atsakovui R. G. tenka atlyginti 16,50 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Taip pat atsakovui R. M. tenka 16,50 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginti valstybei, tačiau jam neturint turto ar uždarbio atitinkamą išlaidų dalį turi atlyginti jo motina S. M..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 424–428 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iš atsakovų R. G. ir R. M. ieškovui D. J. atstovaujamam įstatyminės atstovės M. J. kurių interesus gina Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros prokuroras Žilvinas Generauskas 1000,00 Lt (tūkstantį litų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo.

Nepilnamečiui atsakovui R. M. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo motina S. M..

Lėšų, priteistų neturtinei žalai atlyginti, tvarkytoja paskirti atstovę pagal įstatymą M. J..

Priteisti iš atsakovo R. G. 16,50 Lt (šešiolika litų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Priteisti iš atsakovo R. M. 16,50 Lt (šešiolika litų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Jam neturint turto ar uždarbio atitinkamą išlaidų dalį turi atlyginti jo motina S. M..

Išaiškintina, kad S. M. pareiga atlyginti žalą pasibaigia, kai R. M. sulauks pilnametystės, taip pat jei jis prieš pilnametystę įgytų turto arba gautų uždarbį, kurio pakaktų žalai atlyginti.

Šalys negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasaci­ne tvarka. Atsakovai per dvidešimt dienų nuo sprendimo nuorašo įteikimo dienos privalo įvykdyti sprendimą arba Mažeikių rajono apylinkės teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus. Jeigu per dvidešimt dienų nuo sprendimo įteikimo prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovei gali būti išduotas vykdomasis raštas.