Kauno apygardos teismo nutartis

2019-02-21 · Civilinė byla Nr. 2S-625-638/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2019-02-21Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-08-29Panevėžio apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2020-07-02Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-21
Bylos Nr.
2S-625-638/2019
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-07040-2018-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Diana Labokaitė
Ieškovas
V. S.
Atsakovas
Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Teisingumo ministerijos
Kategorijos
  • 3.1.14.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-625-638/2019Teisminio proceso Nr. 2-08-3-07040-2018-5Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-13186-902/2018 pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškinio esmė

1. I. V. S. pateikė ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašo priteisti jai iš atsakovės Lietuvos Respublikos 150 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Panevėžio apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 22 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

3. Teismas nurodė, kad ieškovė padarytą neturtinę žalą kildina iš institucijų, kurių buveinės yra Vilniaus mieste, pareigūnų netinkamai atliktų jos atžvilgiu veiksmų (taikytų procesinių prievartos priemonių, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo). Teismas sprendė, kad teisiškai nėra reikšminga Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos 2008 m. spalio 16 d. nutarimo priėmimo vieta, nes šios institucijos pagrindinio (centrinio) subjekto buvimo vieta yra Vilniaus mieste, be to, ginčo nutarimui teisinę galią suteikė Vilniaus miesto teritorijos teismų taikytos sankcijos dėl procesinių prievartos priemonių ieškovės atžvilgiu, iš kurių ieškovė kildina jai padarytą neturtinę žalą. Teismas pažymėjo, jog būtent Vilniaus mieste yra daugumos šioje civilinėje byloje reikšmingų rašytinių įrodymų, ieškovės ieškinyje nurodytų pareigūnų, kurie šiame procese gali būti išklausyti kaip liudytojai, buvimo vieta. Tokiu būdu, tikėtina, jog byla bus operatyviau ir ekonomiškiau išnagrinėta Vilniaus miesto apylinkės teisme. Teismas pažymėjo, jog ir baudžiamąją bylą pagal ieškinyje pateiktus duomenis išnagrinėjo ne Panevėžio, o Kauno apygardos teismas. Teismas sprendė, kad ieškovė neturi teisės rinktis teismingumo pagal savo pasirinkimą, t. y. pagal jos gyvenamąją vietą, esančią Panevėžio mieste.

III. Atskirojo skundo argumentai

4. Atskirajame skunde ieškovė V. S. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirajame skunde nurodė, kad teisėja, priėmusi skundžiamą nutartį, atsižvelgdama į galimų liudytojų interesus, pažeidė ieškovės teisę pasirinkti teismą, netinkamai aiškino civilinio proceso teisės normas, tokiu būdu yra vilkinamas bylos nagrinėjimas. Civilinio proceso kodekso 30 straipsnio 7 dalis numato, kad ieškinys dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėtos administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą. Ieškovės nuomone, ši norma yra speciali, numatanti išimtis iš bendros teismingumo taisyklės ir siekianti apginti nukentėjusio asmens interesus, todėl ji turi būti taikoma ir ieškovės atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

6. Apeliacijos objektą sudaro Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

7. CPK 30 straipsnyje išvardintas baigtinis sąrašas sąlygų, kurias nustačius, be bendrų teritorinio teismingumo nuostatų taikymo, galimas alternatyvus teismingumas pagal ieškovo pasirinkimą. Alternatyvų teritorinį teismingumą ieškovo pasirinkimu reglamentuojančios nuostatos numato galimybę ieškovui kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėtos administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, pagal ieškovo gyvenamąją vietą (CPK 30 straipsnio 7 dalis).

8. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė ieškinį reiškia atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Specialiųjų tyrimų tarnybos, Generalinės prokuratūros, Teisingumo ministerijos, prašydama priteisti turtinę žalą, kurią ji galimai patyrė dėl neteisėtų teismo, prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų (CK 6.272 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas minėta aplinkybe nurodė, jog byla bus operatyviau ir ekonomiškiau išnagrinėta Vilniaus miesto apylinkės teisme, kadangi Vilniaus mieste yra daugumos šioje civilinėje byloje reikšmingų rašytinių įrodymų, ieškovės ieškinyje nurodytų pareigūnų, kurie šiame procese gali būti išklausyti kaip liudytojai, buvimo vieta, todėl ieškovės ieškinį atsisakė priimti.

9. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad institucijų, kurioms ieškovė reiškia ieškinį, buveinės yra Vilniuje. Tačiau tam tikroms byloms įstatymas numato galimybę pasirinkti teismą, galintį nagrinėti jo ginčą. Nagrinėjamu atveju alternatyvusis teritorinis teismingumas pasireiškia tuo, kad ieškinį dėl žalos, padarytos dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėtos administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlyginimo ieškovė turi teisę pareikšti pagal atsakovų buveinės vietą, Vilniaus miesto apylinkės teisme (CPK 29 straipsnis) arba pagal savo gyvenamąją vietą, t. y. Panevėžio apylinkės teisme (CPK 30 straipsnio 7 dalis, 12 dalis). Taigi, nustatęs, kad ieškovė gyvena Panevėžio mieste, pirmosios instancijos teismas neturėjo atsisakyti priimti ieškovės ieškinį dėl žalos, padarytos neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų, teismo veiksmais ar neveikimu. Kreipdamasi su ieškiniu į Panevėžio apylinkės teismą ieškovė realizavo CPK 30 straipsnio 12 dalyje jai suteiktą teisę pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems alternatyviai yra teismingas ieškinys, o teismo atsisakymas jį priimti yra neteisėtas ir nepagrįstas.

10. Atsižvelgiant aukščiau išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad Panevėžio apylinkės teismo atsisakymas priimti ieškovės V. S. ieškinį kaip neteismingą šiam teismui yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl nutartis naikintina, o ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Diana Labokaitė