Šiaulių apygardos teismo nutartis

2011-04-19 · Civilinė byla Nr. 2A-197-372/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-19
Bylos Nr.
2A-197-372/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Simonaitienė (pirm.), Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius
Atsakovas
A. M.
Ieškovas
J. M.
Išvadą teikia
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja B. Simonaitienė Civilinė byla Nr. 2A-197- 372/2011

Teisėjas J. Stubrys Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00952-2010-3

Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1.; 121.21. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. balandžio 19 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Simonaitienės,

kolegijos teisėjų: Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus,sekretoriaujant Romutei Lengvenienei,dalyvaujant atsakovo atstovui advokatui V. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 29 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. M. ir ieškovės pagal įstatymą atstovės R. M. ieškinį atsakovui A. M. dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo. Institucija, teikianti išvadą – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė atstovė R. M. ieškiniu kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą, prašydama pakeisti Šiaulių rajono apylinkės teismo 1999-05-03 nutarimu nepilnametei dukrai J. M. iš jos tėvo (atsakovo) A. M. priteistą išlaikymą po 1/4 dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 MGL kas mėnesį nuo 1999-04-21 iki dukters pilnametystės, priteisiant iš atsakovo po 400,00 Lt periodinėmis mėnesinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės (1 b. l.).

Ieškovės atstovė nurodė, kad nuo teismo nutarimo, kuriuo buvo išspręstas dukrai reikalingo išlaikymo priteisimo klausimas, praėjo daugiau kaip 11 metų. Teigė, jog per tą laikotarpį pasikeitė nepilnametės dukters J. M. poreikiai, nes ankstesnio dydžio išlaikymas yra ne tik nepakankamas tokio amžiaus vaikui, bet ir nebeatitinka įstatyme įtvirtinto proporcingumo principo, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 29 d. sprendimu ieškovės J. M. ieškinį atsakovui A. M. tenkinti visiškai: 1) pakeisti Šiaulių rajono apylinkės teismo 1999-05-03 nutarimą ir jį išdėstė taip: ,,Pakeisti iš atsakovo A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) išieškomą išlaikymą nepilnametei dukrai J. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 1/4 dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 MGL kas mėnesį ir jį padidinti iki 400,00 Lt (keturių šimtų litų) mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2010-05-19 iki J. M. pilnametystės.“; 2) paskyrė R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) tvarkyti uzufrukto teisę atsakovo A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) dukters J. M. (a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymui mokomas pinigines lėšas; 3) priteisė į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 144,00 Lt žyminio mokesčio už vaiko išlaikymui skirtas lėšas ir 3,20 Lt už procesinių dokumentų įteikimą per kurjerių tarnybą, iš viso: 147,20 Lt.

Teismas padarė išvadą, kad ieškovės ir jos atstovės prašomas priteisti iš atsakovo 400 litų mėnesinėmis išmokomis išlaikymas nėra per didelis ir negali būti ypač pabloginantis atsakovo padėtį. Teismas atsižvelgė į tai, jog atsakovas dėl neįvardytų priežasčių ilgą laiką neteikė realaus ir nuolatinio nepilnametei dukrai tikrai reikalingo išlaikymo, o visa jo dukters išlaikymo našta teko vaiko motinai, artimiesiems. Teismas pažymėjo, kad atsakovo amžius, sveikata, turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti ieškovės prašomą išlaikymo dydį, kuris yra būtinas sudarant normalias sąlygas vaiko vystymuisi. Dukters išlaikymo dydžiui pagrįsti pateikta vaiko išlaikymui reikalingų išlaidų apskaičiavimo lentelė, todėl teismas turėjo pagrindą padidinti J. M. priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis. J. M. įstatyminė atstovė R. M. paskirta tvarkyti uzufrukto teise vaiko išlaikymui A. M. mokamas pinigines lėšas. Teismas pažymėjo, kad J. M. skirtas išlaikymo dydis gali būti indeksuojamas pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 (V.Ž. 2008-07-19, Nr. 82-3263, nutarimas įsigaliojo 2008-07-20) patvirtintą periodinių išmokų indeksavimo tvarkos aprašą. Kadangi ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų atleista, todėl teismas šias išlaidas priteisė iš atsakovo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas A. M. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 29 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (52-54 b. l). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo šaukimas atsakovui nebuvo įteiktas, apie bylos nagrinėjimą nebuvo žinoma, todėl teismas nagrinėdamas bylą atsakovui nedalyvaujant pažeidė civilinio proceso kodekso normas ir tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Apeliantas teigia, kad teismas rėmėsi tik ieškovės įstatyminės atstovės teiginiais, kurie nepagrįsti įrodymais, visiškai nevertino atsakovo turtinės padėties. Laiko, kad teismas privalėjo kiek įmanoma daugiau surinkti su byla susijusių įrodymų savo iniciatyva.

Atsiliepimas į atsakovo apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nėra pateiktas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo

LR CPK 320 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas, tačiau, neatsižvelgdamas į skundo ribas, teismas patikrina, ar nėra LR CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Byloje dalyvaujančių asmenų informavimas apie teismo posėdžio laiką ir vietą yra teismo, nagrinėjančio bylą, pareiga. Šios pareigos tinkamai neįvykdžius, atsiranda LR CPK nustatytos pasekmės – teismas atideda bylos nagrinėjimą (CPK 246 straipsnio pirma ir antra dalys). Jeigu byla jau išnagrinėta ir priimtas teismo sprendimas, tai aplinkybė, kad teismo posėdyje nedalyvavusiam asmeniui nebuvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jeigu jis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą, pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Apeliantas savo apeliacinį skundą grindžia aplinkybe, kad jam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Teisėjų kolegija su šiuo apelianto argumentu sutinka.

Pagal bendrąją taisyklę (CPK 232 straipsnis), kuri taikoma ir šeimos bylose, teismas, manydamas, kad byla parengta nagrinėti, priima nutartį skirti ją nagrinėti teismo posėdyje. Nutartyje nurodomas teismo posėdžio laikas ir vieta, taip pat pavedimai išsiųsti šaukimus dalyvaujantiems byloje asmenims ir kt. CPK 231 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėja, kad papildomi pasirengimo bylai nagrinėti teisme veiksmai nėra reikalingi, šalių sutikimu teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, nepriimdamas šio Kodekso 232 straipsnyje nurodytos nutarties. CPK 234 straipsnyje yra nurodyta, kad civilinė byla teismo posėdyje nagrinėjama, kai yra pranešta byloje dalyvaujantiems asmenims. „Pranešimas“ šiuo atveju reiškia ne bet kokį informavimą, o informavimą būtent apie bylos nagrinėjimą teisme. Sistemiškai aiškinant šias proceso teisės normas, darytina išvada, kad teismas gali išnagrinėti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio (nepriimdamas nutarties) ir priimti teismo sprendimą tik tokiu atveju, kai parengiamajame teismo posėdyje dalyvauja visi dalyvaujantys byloje asmenys ar jų atstovai. Priešingu atveju teismas turi priimti nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje ir informuoti dalyvaujančius byloje asmenis apie teismo posėdžio laiką ir vietą.

Byloje esanti teismo šaukimo įteikimo pažyma patvirtina, kad atsakovui A. M. teismo šaukimas apie 2010 m. liepos 29 d. parengiamąjį teismo posėdį įteiktas asmeniškai (23 b. l.). Iš 2010 m. liepos 29 d. parengiamojo teismo posėdžio protokolo matyti, kad atsakovas A. M. į paskirtą parengiamąjį teismo posėdį neatvyko (28–29 b. l). Nustatytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, yra teisiškai reikšmingos, kadangi teismo šaukimu atsakovas A. M. buvo informuotas būtent apie parengiamąjį teismo posėdį, o ne apie bylos nagrinėjimą teisme.

Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis ir vadovaudamasi aukščiau pateiktais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, informavęs atsakovą tik apie parengiamąjį teismo posėdį ir neturėjęs atsakovo sutikimo pradėti žodinį bylos nagrinėjimą, bet išnagrinėdamas civilinę bylą dėl išlaikymo priteisimo iš esmės teismo posėdyje ir priėmęs teismo sprendimą nedalyvaujant atsakovui, kai nebuvo jo informavęs apie bylos nagrinėjimą teisme, pažeidė atsakovo CPK jam suteiktas procesines teises, įgalinančias ginti savo poziciją ir siekti teisingo teismo sprendimo, – teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimus, pateikti prašymus, duoti paaiškinimus, teikti argumentus ir kt. (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Be to, pagal CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas bylos išnagrinėjimas pirmosios instancijos teisme nesant bent vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo, remdamasis šia aplinkybe, skundžia teismo sprendimą, pripažįstamas absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu. Apeliantas A. M. savo skundą ir grindžia būtent tuo, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą jam nedalyvaujant, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju padaryta aiški teisės normos taikymo klaida – byla buvo išnagrinėta iš esmės tinkamai nepranešus atsakovui apie bylos nagrinėjimą teisme, kuri gali būti teismo sprendimo absoliučiu negaliojimo pagrindu.

Kolegija sprendžia, jog šiuo atveju, kai nustatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, bylos grąžinimas būtent pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo atitinka ir kasaciniame teisme formuojamai praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta UAB „Giedra“ v. R. P. ir J. P. byloje Nr. 3K-3-228/2005, kat. 104.10; 112; 121.19.8, „Teismų praktika“ Nr. 24).

Grąžinant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nenagrinėja ir dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 29 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkė Birutė SimonaitienėKolegijos teisėjai Danutė BurbulienėVytautas Kursevičius