Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, (duomenys neskelbtini) pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsituokęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, vykdantis individualią veiklą, teistas:

1) Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. vasario 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme;

2) Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą bausmės laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, per 2 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti 1/2, tai yra 39,17 Eur, padarytos turtinės žalos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. vasario 14 d. nuosprendžiu, paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, paskiriant galutinę 1 (vienerių) metų 8 (aštuonerių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialines apsaugos ir darbo ministerijos, nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; per 2 (du) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti 1/2 dalį, tai yra 39,17 Eur, padarytos (78,34 Eur) turtinės žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui; per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per mėnesį išdirbant ne mažiau kaip po 20 (dvidešimt) valandų. Į bausmės laiką įskaityta pagal Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. vasario 14 d. nuosprendį atliktos bausmė dalis, bausmė atlikta 2023 m. lapkričio 14 d.,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

P. Š. 2023 m. gruodžio 29 d. apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini), būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarnybinėje transporto priemonėje „Ford Transit“ vlst. Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia spyrė vieną kartą nukentėjusiajam viešojo transporto kontrolieriui R. M. į veido sritį, padarydamas jam 21-o danties vainiko lūžį, t. y. sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Šiais veiksmais P. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis P. Š. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad įvyko nesusipratimas. Važiavo viešuoju transportu, turėjo ir grynųjų pinigų, ir „žiogo“ kortelę, tačiau ši nepasižymėjo. Sakė kontrolieriui, kad nemeluoja, pasakė jam visu savo duomenis, tačiau kontrolierius neatidavė „žiogo“ kortelės, rašė protokolą. Tuo metu buvo vartojęs alkoholį, tačiau neblaivus nesijautė. Buvo piktas, kad kontrolierius nenorėjo atiduoti „žiogo“ kortelės. Norėjo tik pagąsdinti kontrolierių, jį įbauginti, dėl to spyrė, norėjo pataikyti į staliuką, bet įspyrė kontrolieriui. Su kaltinimu sutinka, viską pripažįsta, norėjo tik pagąsdinti. Ikiteisminio tyrimo metu davė ne visai tikslius parodymus (dėl atsitiktinio spyrio koja, paslydus). Taip pat paaiškino, kad tarėsi su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo, tarėsi dėl 600-700 Eur, nukentėjusiojo atsiprašė (b. l. 197).

Be kaltinamojo kaltės pripažinimo, jo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo patvirtina byloje surinktų įrodymų, kurie teisiamajame posėdyje ištirti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, visuma.

Nukentėjusysis R. M., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas, paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba apie du metus. Jo pareigos yra konduktorius - kontrolierius. Atlieka tokias funkcijas kaip viešojo transporto bilietų tikrinimas, administracinių nusižengimų protokolų rašymas už padarytus pažeidimus. 2023 m. gruodžio 29 d. darbą pradėjo 13.30 val., kartu su kolega S. Š.. Nuvyko į sustojimą „(duomenys neskelbtini) sustojimas“ (duomenys neskelbtini). Atvyko 19.21 val. Atvykus autobusui, kurio maršruto Nr. (duomenys neskelbtini), garažinis Nr. (duomenys neskelbtini), jis kartu su kolega pradėjo tikrinti keleivius. Beveik pačiame autobuso gale patikrino piliečio, kaip vėliau nustatyta – P. Š., „žiogo“ kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), ir pamatė, kad šis pilietis važiavo viešuoju transportu nesusimokėjęs. Pasakė piliečiui, kad reikia nueiti į tarnybinį automobilį ir viską išsiaiškinti. Nuėjus, asmuo padiktavo visus savo anketinius duomenis. Pradėjus rašyti administracinio nusižengimo protokolą, P. Š. pradėjo žodžiu konfliktuoti ir reikalauti, kad jis (nukentėjusysis) grąžintų „žiogo“ kortelę. Paaiškino P. Š., kad kortelė bus atiduota šiek tiek vėliau, kai bus surašytas protokolas. P. Š., išgirdęs apie rašomą protokolą, dar labiau supyko ir jam (nukentėjusiajam) sėdint prie kompiuterio, rašant administracinio nusižengimo protokolą, tyčia, vieną kartą iš kojos (kurios nepamena) spyrė jam (nukentėjusiajam) į dešinę veido pusę, taip sukeldamas fizinį skausmą. Po spyrio P. Š. iš karto pasišalino iš tarnybinio automobilio. Iš karto paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė apie įvykį. Pajuto, kad vienas iš dantų yra nuskilęs. Kai viskas įvyko, kolega S. Š. sėdėjo priekinėje automobilio vairuotojo sėdynėje ir įvykio nematė. Po kurio laiko į įvykio vietą atvyko greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, kurie jį (nukentėjusįjį) apžiūrėjo ir nurodė kreiptis į gydymo įstaigą, jeigu pasijus blogiau (b. l. 31, 32).

Nukentėjusysis R. M., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas papildomai, nurodė, kad tvirtina savo anksčiau duotus parodymus ir nori papildyti, kad įvykio metu jam tarnybiniame automobilyje rašant administracinio nusižengimo protokolą vyriškiui, vyriškis liepė atiduoti jo dokumentą. Jis į tą vyriškį nežiūrėjo, nes tuo metu rašė protokolą, bet matė, kad tas vyras atsistojo, o tada pajautė smūgį, po kurio jam buvo nuskeltas dantis. Kaip jam sudavė smūgį, ar ranka, ar koja, jis nematė, nes kaip sakė, tuo metu rašė protokolą ir žiūrėjo į kompiuterį. Vyriškis iš karto išlipo iš automobilio ir pabėgo. Buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, kuri tik suleido nuo skausmo vaistų, į ligoninę nesivežė. Dėl nuskelto danties kreipėsi į kliniką „(duomenys neskelbtini)“, kur mokėjo už apžiūrą ir gydymą pats, kadangi klinika yra privati. Šiuo metu dar danties nėra susitvarkęs, nes reikalingas protezavimas. Kadangi dar nežino, kiek jam kainuos danties protezavimas, šiuo metu civilio ieškinio jis negali pareikšti, jį planuoja pateikti teisme. Jį sužalojęs vyriškis su juo susisiekęs iki šiol nebuvo, neatsiprašė, nors jis (nukentėjusysis) tyrėjai leido duoti savo kontaktinį telefono numerį (b. l. 45, 46).

S. Š., apklaustas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju, viena iš jo pareigų yra tikrinti, ar autobusu važiuojantys keleiviai turi bilietus. 2023 m. gruodžio 29 d. dirbo su R. M.. Apie 19.00 val. atvyko į (duomenys neskelbtini) sustojimą, esantį (duomenys neskelbtini), kur tikrino autobusus ir troleibusus. Patikrintus vieną autobusą, šiuo metu nepamena, koks tai buvo numeris, buvo rastas vienas keleivis – vyras, kuris buvo be bilieto. Su kolega išlaipino minėtą vyrą, kurį nusivedė iki tarnybinio automobilio, kartu su vyriškiu išlipo ir su juo buvusi moteris. Vyriškis sutiko nueiti iki tarnybinio automobilio. Jis (liudytojas) atsisėdo priekyje vairuotojo vietoje, o kolega su minėtu vyriškiu atsisėdo gale. Moteris stovėjo lauke, buvo rami, nesikišo. Vyriškis prisistatė, pasakė gimimo metus, kolega tikrino jį pagal jo pateiktus duomenis duomenų bazėje. Kokiu vardu prisistatė, jis nepamena. Kolega pradėjo rašyti protokolą, jis (liudytojas) nesikišo į jų pokalbį, tik sėdėjo priekyje. Tada išgirdo, kad vyriškis pareikalavo pakeltu balsu atiduoti jo „žiogo“ kortelę. Vyriškis buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kurį jau jautė ir autobuse. Kolega atsakė, kad neduos dabar, atiduos, kai surašys protokolą. Tada išgirdo, kad kolega sušuko, kad kviečiam policiją, nes jam sudavė smūgį. Matė, kad tuo metu minėtas vyriškis, atsidaręs automobilio duris, išlipo ir nubėgo. Vyro nesivijo. Tada priėjo prie kolegos R. M., kuris pasakė, kad kliba dantis, matė, kad viršutinis priekinis dantis nuskeltas, bėgo kraujas iš burnos. Prieš šį įvykį kolegos dantis tikrai buvo sveikas, tą gerai matė, nes su juo tą dieną nemažai kalbėjo, dirbo visą popietę kartu (b. l. 91, 92).

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką matyti, kad 2023 m. gruodžio 29 d. apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini), tarnybinėje transporto priemonėje „Ford Transit“, vlst. Nr. (duomenys neskelbtini), atliekant darbo funkcijas, t. y., surašant administracinio nusižengimo protokolą P. Š., kuris viešuoju transportu važiavo be bilietėlio, šis kilusio žodinio konflikto metu, tyčia vieną kartą iš kojos (kurios tiksliai nežino) spyrė jam (R. M.) į dešinę veido pusę, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir jį pripažinti nukentėjusiuoju (b. l. 31–42.)

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrima įvykio vieta (duomenys neskelbtini), bei transporto priemonės vidus. Aikštelėje kairėje pusėje, prie šaligatvio, netoli autobusų stotelės, stovi tamsiai mėlynos spalvos automobilis „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio priekiniai žibintai yra įjungti. Ant automobilio priekio yra užrašas „Keleivių kontrolė“. Ant automobilių abiejų pusių taip pat yra užrašai „Keleivių kontrolė, visos apsaugos paslaugos, transporto kontrolė tel. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)“. Dešinėje pusėje ant autobusiuko priekinių durelių yra užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Automobilio viduje kairėje pusėje yra 3 sėdynės, įmontuotas staliukas, kitoje pusėje – 2 sėdynės. Tyrimui reikšmingų daiktų ar objektų nerasta ir nepaimta. Vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta (b. l. 59–70).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2024 m. sausio 3 d. specialisto išvados Nr. G 17/2024 (02) matyti, kad R. M. konstatuotas 21-o danties vainiko lūžis. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu ar įrankiu, kurio savybių detalizuoti pagal turimus duomenis negalima. Sprendžiant pagal morfologinius išorinių sužalojimų požymius, sužalojimas padarytas savaitės laikotarpyje iki apžiūros. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje ir tiriamojo nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi vieną ar daugiau nurodytos kūno srities trauminių kontaktų su kietu buku daiktu ar įrankiu. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu, dėl konstatuoto sužalojimo, kuris savaime nesugyja, R. M. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Konstatuotas sužalojimui griuvimui nebūdingas (b. l. 86–88).

Iš UAB „Kauno autobusai“ rašto Nr. 02-15 matyti, kad pateiktas kompaktinis diskas su 5 vaizdo įrašais (b. l. 98), kurių apžiūra užfiksuota kitų objektų apžiūros protokole.

Vaizdo įraše pavadinimu „9_920231229192546_0117“ fiksuotas laikas 2023 m. gruodžio 29 d. 19:25:47. Vaizdas filmuojamas tamsiu paros metu ant kūno pritvirtinta kūno kamera. Vaizdas filmuojamas viešojo transporto viduje, kur sėdi keleiviai. Du vyriškiai, vilkintys šviesą atspindinčias liemenes, ant kurių vieno yra pritvirtinta kūno kamera, kuria filmuojamas šis vaizdo įrašas (vaizdas atsispindi nuo lango). Vyriškis, priėjęs prie sėdinčio vyriškio, apsirengusio juodos spalvos striuke, ant galvos užsidėjusio juodos spalvos megztą kepurę, sako, kad nepažymėtas, pasikviečia vyriškį ateiti išsiaiškinti. Atsidarius autobuso durims, iš jo išlipa abu šviesą atspindinčias liemenes vilkintys vyriškiai bei minėtas vyriškis su juodos spalvos megzta kepure, nueina iki šalia stovinčio tarnybinio automobilio, įsėda į jį. Vyras šviesą atspindinčia liemene atsisėdęs pasiima nešiojamą kompiuterį, priešais atsisėda vyriškis megzta kepure. Kalbasi tarpusavyje, kad kortelė nebuvo žymėta. Vyriškis megzta kepure, paprašytas pasako savo asmens kodą, gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Į klausimą dėl telefono numerio, elektroninio pašto adreso atsako, kad nesinaudoja. Vyras šviesą atspindinčia liemene paprašo vyro su kepure ją nusiimti. Tada kompiuterį, kuriame matosi vyriškio nuotrauka, pakėlęs sako: „panašus, S.?“. Paaiškina vyriškiui su kepure, kad bus rašomas protokolas, nes važiavo be bilieto, vyriškis su tuo nesutinka, ginčijasi. Įrašas baigiasi.

Vaizdo įraše pavadinimu „9_920231229193046_0118“ matyti, kad fiksuojamas laikas įrašo pradžioje 2023 m. gruodžio 29 d. 19:30:47. Vaizdas filmuojamas tamsiu paros metu ant kūno pritvirtinta kūno kamera. Vaizdas filmuojamas automobilyje, tęsiasi prieš tai aprašytas vaizdo įrašas. Vyriškiui su megzta kepure vyras su šviesą atspindinčia liemene aiškina, kad jis nepažymėjo kortelės ir nestebėjo ekrano, vyriškis su tuo nesutinka, aiškina, kad turi pinigų, pradeda keiktis necenzūriniais žodžiais, atsistoja, jam liepiama atsisėsti. Vaizdo įrašo 58 sekundėje (ant ekrano tuo metu rodomas laikas 2023 m. gruodžio 29 d. 19:31:46) girdisi smūgio garsas, kamera staigiai pasisuka, smūgis kamera neužfiksuotas. Tada iš karto girdisi: „eik tu (necenzūrinis žodis)“. Tada vyriškis, ant kurio pritvirtinta kamera, iš karto išlipa iš mašinos, mašinos viduje kito vyriškio su megzta kepure nesimato. Išlipęs vyras liepia kitam vyrui vytis, kviesti greitąją ir policiją, nes jam „(necenzūrinis žodis)“ iš kojos. Matosi, kad vyras renka 112 numerį, paaiškina įvykio aplinkybes, kad sumuštas kontrolierius dirbant sustojime. Baigęs pokalbį pasako, kad ir dantį išmušė, keikiasi. Daugiau reikšmingų aplinkybių neužfiksuota.

Vaizdo įrašuose pavadinimais „9_920231229193546_0119“, „9_920231229194046_0120“, „9_920231229194446_0121“, tęsiasi prieš tai aprašyto įvykio fiksavimas, vyras, ant kurio pritvirtinta kūno kamera, sėdi automobilyje prie kompiuterio, kalba telefonu, pasakoja įvykio aplinkybes, kalbasi su atvykusiais policijos pareigūnais, paaiškina įvykio aplinkybes (b. l. 100–103).

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka įrodymams keliamus reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos.

Kaltinamasis P. Š. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad padarė BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Šioje baudžiamojo įstatymo nuostatoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Būtini objektyvieji BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai yra: pavojinga kito žmogaus sveikatai veika (veikimas, neveikimas), kuri gali pasireikšti fiziniu, mechaniniu, psichologiniu ar kt. poveikiu; žalingi padariniai – sveikatos sutrikdymas (sužalojimas ar susargdinimas); priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių žalingų padarinių. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad jo pavojinga veika gali nesunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą ir nori tokių padarinių (tiesioginės tyčios atveju), arba nors tokių padarinių nenori ir jų nesiekia, tačiau sąmoninai leidžia jiems kilti (netiesioginės tyčios atveju).

Nukentėjusiajam kilusius padarinius – nesunkų sveikatos sutrikdymą, patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 17/2024 (02), kurioje R. M. padarytas sužalojimas įvertintas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šioje išvadoje aprašytas nukentėjusiajam padaryto sužalojimo pobūdis, lokalizacija, jo atsiradimo aplinkybės, atitinka pirmiau aptartus įrodymus dėl nukentėjusiojo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto aplinkybių ir leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusiajam konstatuotas sužalojimas, sukėlęs išvadoje konstatuotą sveikatos sutrikdymą, priežastiniu ryšiu susiję su kaltinamojo neteisėtais veiksmais. Priežastinio ryšio buvimo iš esmės neneigė ir kaltinamasis.

Nesant byloje duomenų, kurie įrodytų kaltinamojo siekį (tikslą) nesunkiai sutrikdyti R. M. sveikatą, taip pat atsižvelgus į tai, jog nenustatyta, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis anksčiau būtų pažystami, juos sietų konfliktiški santykiai, darytina išvada, kad P. Š. veikė netiesiogine tyčia, t. y. suprato, kad elgiasi neteisėtai ir pavojingai, kad dėl jo elgesio gali atsirasti BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai ir, nors jų nenorėjo, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Teismas daro išvadą, kad ištirtų įrodymų visuma leidžia pagrįstai konstatuoti, jog P. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, todėl jis pripažintinas kaltu dėl šio nusikaltimo padarymo.

III. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 41 straipsnyje apibrėžtą bausmės paskirtį ir tikslus, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės individualizavimui. Kaltinamasis P. Š., veikdamas netiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą. Savo kaltę dėl inkriminuoto nusikaltimo padarymo pripažino, paaiškino, kad dėl įvykio nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė. Tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Skiriat bausmę atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamojo P. Š. atžvilgiu praeityje du kartus buvo priimti apkaltinamieji nuosprendžiai dėl jo padarytų nusikalstamų veikų, kurios taip pat buvo smurtinės. Paskutinis apkaltinamasis nuosprendis P. Š. buvo priimtas 2022 m. gegužės 30 d. dėl BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo. Šis nusikaltimas pagal BK 11 straipsnio 4 dalį laikomas apysunkiu nusikaltimu. Bausmę pagal pirmiau nurodytą nuosprendį kaltinamasis yra atlikęs, tačiau šioje byloje inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu (veika padaryta 2023 m. gruodžio 29 d.) teistumas nebuvo išnykęs (pagal BK 97 straipsnio nuostatas, už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą nuteisti asmenys turinčiais teistumą laikomi 3 metus po bausmės atlikimo). Taigi P. Š. naują tyčinį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą, todėl BK 27 straipsnio prasme yra laikomas recidyvistu ir tai pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nors kaltinamajame akte nusikaltimų recidyvas, kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nebuvo įvardintas, tai nėra kliūtis spręsti dėl neinkriminuotos atsakomybę sunkinančios aplinkybės pripažinimo, jeigu šią aplinkybę patvirtinantys faktai yra nurodyti kaltinamajame akte. Toks vertinimas atitinka ir kasacinę praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-304-648/2019, 2K-304-648/2019, 2K-29-976/2022 ir kt.). Šiuo atveju aprašant P. Š. teistumus, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 30 d. nuosprendis, kuriuo jis nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jam skirta su ankstesniu nuosprendžiu subendrinta bausmė – 1 metai 8 mėnesiai laisvės apribojimo, kaltinamajame akte yra nurodytas, taigi kaltinamajam buvo žinomas.

Skiriant kaltinamajam bausmę vertintina ir tai, kad kaltinamasis dirba – nuo 2023 m. sausio 19 d. vykdo individualią veiklą (b. l. 134), vienerių metų laikotarpyje yra baustas administracine tvarka už teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą, vagystę, važiavimą be bilieto, galiojančio asmens dokumento neturėjimą, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (b. l. 109–112). Ankstesniais nuosprendžiais jam skirtos bausmės teigiamo poveikio jo elgesiui neturėjo, nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo nesulaikė, o tai, kad visais atvejais nuteistojo nusikalstamas elgesys yra susijęs su fizinio smurto naudojimo, leidžia įžvelgti kaltinamojo elgesiui būdingą smurtinio elgesio modelį. Kaltinamasis dėl priklausomybės ligų nesigydė, tačiau lankėsi VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje, vis tik Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto S. S. 2024 m. gegužės 23 d. išvadoje Nr. 93TPK-604/2024 nenustatyta, kad P. Š. byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje (b. l. 138, 139, 143). Taigi ši aplinkybė nevertintina, kaip sąlygojanti švelnesnės bausmės kaltinamajam skyrimą.

BK 138 straipsnio 1 dalyje yra numatytos alternatyvios bausmės: laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 3 metų. Įvertinus tai, kad nors kaltinamasis, turėdamas neišnykusį teistumą, padarė vieną baigtą tyčinį nusikaltimą, šis nusikaltimas yra nesunkus, savo kaltę kaltinamasis pripažino, gailėjosi dėl tokio poelgio, atsiprašė nukentėjusiojo, bandė su juo tartis dėl turtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajam padarytas sužalojimas (danties nuskėlimas), nors ir nėra savaime išnykstantis, vis tik ilgalaikių pasekmių nukentėjusiojo fizinei sveikatai, įprastai darbinei veiklai, nesukėlė, jam skirtina laisvės apribojimo bausmė, kurios terminas nustatytinas artimas vidurkiui. Nors kaltinamasis smurtinį nusikaltimą padaro ne pirmą kartą, įvertinus jo padarytos veikos pavojingumą bei siekiant užtikrinti teisingą pusiausvyrą tarp tikslo nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir tokiam tikslui naudojamų priemonių, skirti su laisvės suvaržymu (atėmimu) susijusią arešto ar laisvės atėmimo bausmę nėra pagrindo. Teismo įsitikinimų, bausmės paskirtis gali būti užtikrinta ir tikslai pasiekti, kaltinamojo neizoliavus nuo visuomenės, o kontroliuojant jo elgesį bei skirtų įpareigojimų, kurie sudaro laisvės apribojimo bausmės turinį, vykdymą.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamajam skirtinai bausmei taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos. Siekiant ugdyti kaltinamojo pozityvaus užimtumo nuostatas bei išlaikyti turimus socialinius ryšius, kaltinamasis skirtini įpareigojimai laisvės apribojimo bausmės metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Kadangi kaltinamasis padarė smurtinį nusikaltimą, anksčiau taip pat teistas už smurtinių nusikaltimų padarymą, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, 72² straipsniu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią priemonę įvykdant per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. Civilinis ieškinys

Nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje prašo iš kaltinamojo priteisti 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad dėl kaltinamojo veiksmų jam buvo sukeltas didelis fizinis skausmas, buvo apysunkiai sužalotas, kaltininko buvo užpultas atlikdamas savo darbines pareigas, iškeiktas ir sumuštas matant kitiems žmonėms. Taip buvo pažemintas ir paniekintas, iki šiol sunkiai atsigauna psichologiškai, nervinė būsena kurį laiką buvo pašlijusi. Dėl užpuolimo ir sumušimo patyrė didelį šoką, iki šiol persekioja neigiamo pobūdžio išgyvenimai. Šiuo metu dirba tą patį darbą, todėl vis prisimena patirtus neigiamus išgyvenimus, kurie suerzina. Jaučiasi nejaukiai darbe, kai tikrina keleivius. Jaučia baimę vėl būti užpultas, sumuštas, iškoneveiktas. Atsižvelgdamas į neigiamus išgyvenimus, moralinį pažeminimą, fizinį skausmą ir kūno sužalojimą, bendravimo su aplinkiniais sumažėjimą ir kitas neigiamas užpuolimo ir sužalojimo pasekmes, mano, kad prašoma priteisti suma atitinka tiek patirtus neigiamus išgyvenimus, tiek sukeltas pasekmes ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.5 straipsnio reikalavimus (b. l. 192–195).

Teisė pareikšti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje įtvirtinta BPK 109 straipsnyje, kuriame numatyta galimybė reikalauti iš kalto asmens atlyginti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. BPK neturtinės žalos sąvoka nėra pateikiama, tačiau jos apibrėžimas įtvirtintas CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, kurioje neturtinė žala yra apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Taigi, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

Žmogaus sveikata yra viena labiausiai saugomų ir ginamų vertybių, todėl nekyla abejonių dėl to, kad nukentėjusysis dėl prieš jį panaudoto fizinio smurto, sukėlusio ne tik fizinį skausmą bei sutrikdžiusio sveikatą, jis jautė ir neigiamus dvasinius išgyvenimus. Kaip nurodė nukentėjusysis, dėl atliekant savo darbo funkcijas prieš jį panaudoto smurto, dėl kurio buvo nuskeltas dantis, jis patyrė šoką, jautė fizinį skausmą, dėl kurio teko vartoti vaistus nuo skausmo. Taip pat vartojo širdies lašus. Teismas neturi pagrindo abejoti ir tuo, kad dėl kaltinamojo veiksmų (necenzūrinių žodžių, spyrio koja) nukentėjusysis patyrė pažeminimą, jautėsi nemaloniai. Vis tik nukentėjusysis nepagrindė, kad šie neigiami išgyvenimai buvo ne trumpalaikiai, o tęsėsi ir ilgesnį laiką. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis taip pat nurodė aplinkybes, kad jaučiasi nesaugus, gatvėje bijo būti užpultas, civiliniame ieškinyje nurodė, kad iki šiol persekioja neigiamo pobūdžio išgyvenimai, bijo būti užpultas, sumuštas, iškoneveiktas, sumažėjo bendravimas su žmonėmis, tačiau įvertinus tai, kad nuo įvykio praėjo daugiau, nei puse metų, posėdyje nukentėjusysis patvirtino, kad kaltinamojo užpuolimo atvejis nebuvo vienintelis, tokių įvykių yra buvę ir anksčiau, vertinimui, kad būtent kaltinamojo veikimas yra tiesiogiai susijęs su nukentėjusiojo ir šiuo metu patiriamomis neigiamomis emocijomis ir išgyvenimais darbo metu, nėra pakankamo pagrindo. Nukentėjusysis taip pat nedetalizavo ir nepagrindė civiliniame ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad sumažėjo bendravimas, kad ir šiuo metu sunkiai atsigauna psichologiškai. Pažymėtina, kad ne tik turtinės, bet ir neturtinės žalos atveju, ieškinį reiškiantis asmuo turi pagrįsti savo reikalavimą, tačiau aptariamu atveju nukentėjusysis teisiamajame posėdyje nenurodė faktų (aplinkybių), kurie leistų daryti išvadą, kad jo patirti neigiami dvasiniai išgyvenimai buvo ilgalaikiai. Nekyla abejonių, kad dėl nuskelto danties nukentėjusysis ir šiuo metu patiria nepatogumus, diskomfortą, rūpesčius dėl danties protezavimo, tačiau atsižvelgus į tai, kad nukentėjusiajam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir nesant objektyvių duomenų, kad nustatytas sveikatos sutrikdymas neigiamai įtakojo įprastą darbinį, šeiminį nukentėjusiojo gyvenimą, vien šios aplinkybės nepakanka pareikšto civilinio ieškinio reikalavimui pagrįsti.

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis nepateikė objektyvių duomenų ir nenurodė aplinkybių, patvirtinančių patirto šoko, neigiamų dvasinių išgyvenimų ilgalaikiškumą, darbingumo ar bendravimo galimybių sumažėjimą, įprastos gyvenimo kokybės pablogėjimą bei įvertinus, kad dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos nukentėjusiajam vis tik padarytas savaime nesugyjantis (neišnykstantis) sužalojimas – nuskeltas priekinis dantis, ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

IV. Kiti klausimai

Kaltinamajam P. Š. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) (b. l. 155, 156). Kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su R. M. kūno kameros vaizdo įrašais, esantis voke baudžiamojoje byloje (b. l. 99), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302-307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

P. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti P. Š. 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2, 4 punktais įpareigoti P. Š.:

- per 6 (šešis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

- visą laisvės apribojimo bausmės laiką dirbti (tęsti darbą) arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, 72² straipsniu, P. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdant per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

P. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiojo R. M. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkini iš dalies ir priteisti nukentėjusiajam iš P. Š. 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su R. M. kūno kameros vaizdo įrašais, esantis voke baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.