Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Kurpavičius, rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „4finance“, pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. N., I. N., antstolei S. S., dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teisme priimtas pareiškėjos pareiškimas dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, kuriuo pareiškėja prašo nustatyti, kad antstolės areštuotas sutuoktinių R. N. ir I. N. turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir 1/2 šio turto priklauso skolininkei R. N., kad antstolis iš šios dalies galėtų vykdyti išieškojimą. Nurodo, jog antstolė vykdanti vykdomąją bylą, areštavo skolininkės sutuoktinio vardu registruotas transporto priemones ir atsižvelgdama į tai, kad skolininkei priklausanti dalis, esanti aukščiau minėtame skolininkei ir jo sutuoktiniui bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame turte nėra nustatyta, antstolė pasiūlė kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies minėtame turte nustatymo.

Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad antstolė S. S. vykdo Kauno miesto 17-ojo notarų biuro 2014-05-16 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. RJ-5042 dėl 2209,02 Lt skolos ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės R. N. išieškotojos UAB „4finance“ naudai. R. N. ir I. N. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (v.b.l. 7). Vykdydamas išieškojimą antstolis nustatė, kad išieškojimas iš skolininkės asmeninio turto konkrečiu momentu negalimas. 2014 m. liepos 11 d. turto arešto aktu antstolis areštavo turtą, kuris yra skolininkės bendra su kitais asmenimis nuosavybė - skolininkės sutuoktinio I. N. vardu registruotas transporto priemones (duomenys neskelbtini), valst.nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), valst.nr. (duomenys neskelbtini) (v.b.l. 43-45). Transporto priemonės įgytos santuokos metu (v.b.l. 10-11).

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 str. 1 d.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad prieš pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstoliui pagal prievolės teisinę prigimtį būtina išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, ar iš skolininko asmeninio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-383/2005, nutartis Nr. 3K-3-484/2005). Sutuoktinių tarpusavio turtinius santykius, santuokos metu įgyto turto teisinį statusą, sutuoktinių civilinę atsakomybę pagal turtines prievoles reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos normos. Yra galimos įvairios modifikacijos sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles klausimais. Priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo prievolės gali būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str.), iš asmeninio sutuoktinio turto, o jo nepakankant iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 str.), iš asmeninio sutuoktinių turto, kada abu sutuoktiniai yra solidarūs skolininkai, o bendro sutuoktinių turto nepakanka visiškai patenkinti kreditoriaus reikalavimus (CK 3.113 str.). Taigi, kaip minėta, kreditorinės prievolės atsiradimo pagrindas yra esminis, nustatant prievolės subjektus, jos dydį. Tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas sutuoktinis ar abu sutuoktiniai, tai atitinkamai nulemtų išieškojimo nukreipimą į skirtingo teisinio režimo turtą – į asmeninį vieno iš sutuoktinių turtą, o esant poreikiui ir į jo dalį bendrame sutuoktinių turte, jei atsakomybė pagal prievolę atsiranda tik vienam iš sutuoktinių, ar į bendrą abiejų sutuoktinių turtą, jei atsakomybė pagal prievolę atsiranda abiem sutuoktiniams.

Nagrinėjamu atveju išieškojimas pradėtas vykdyti pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą. Kauno miesto 17-ojo notarų biuro 2014-05-16 išduotame vykdomajame įraše Nr. RJ-5042 nurodyta, jog skola turi būti išieškoma iš R. N.. Kadangi vykdomajame dokumente nurodytas tik vienas asmuo, iš kurio turi būti išieškoma skola, antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto, nes tokiu atveju vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento ir tai reikštų CPK 586 str. pažeidimą. Kartu teismas pažymi, jog kilus ginčui dėl to, kaip turi būti vykdomas išieškojimas – iš vieno asmens ar kaip prievolė, vykdoma iš bendro sutuoktinių turto, šis neaiškumas gali būti pašalintas tik kreditoriui pateikus ieškinį abiem sutuoktiniams kaip atsakovams bei įrodinėjant CK 3.109 str. taikymo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Nagrinėjamu atveju šiuo metu darytina išvada, jog prievolė pagal nurodytą vykdomąjį dokumentą yra asmeninė R. N. prievolė. Išieškotojas, manydamas, jog prievolė yra bendra sutuoktinių prievolė ir turi būti vykdoma iš sutuoktinių turto turi pareikšti savarankišką ieškinį kitam sutuoktiniui įrodinėdamas CK 3.109 str. taikymo pagrindus.

Vykdant išieškojimą pagal asmeninę skolininko prievolę ir siekiant nustatyti skolininko dalį bendroje su kitais asmenimis nuosavybėje, antstolis privalo konstatuoti, kad kito skolininko turto nėra ar jo neužtenka, kad būtų patenkinti kreditorių reikalavimai, o tada priimti sprendimą nukreipti išieškojimą į skolininko turtą, bendrą su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-01-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2003). Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, jog nėra turto, į kurį šiuo metu būtų galima nukreipti išieškojimą pagal išduotą vykdomąjį dokumentą, iki šiol atliktų vykdymo veiksmų pagrindu antstolis lėšų, iš kurių būtų galima išieškoti, negauna. Nepakankant skolininko asmeninio turto, jo prievolės turi būti vykdomos iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 str.). Todėl nustatytina skolininkės R. N. asmeninės nuosavybės dalis jungtinėje nuosavybėje.

Sutuoktinių tarpusavio turtinius santykius, santuokos metu įgyto turto teisinį statusą reglamentuoja CK trečiosios knygos normos. Sutuoktinių turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 str.). Nustatyta, jog skolininkės R. N. ir I. N. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindų, numatytų CK 3.100 str., nenustatyta. Preziumuojama, jog turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.) bei kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Civiliniame kodekse numatytų pagrindų nustatyti mažesnę (o ne 1/2) dalį nėra pakankamo pagrindo. Pažymėtina, jog R. N. ir I. N. pareiškimo dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje neginčijo. Be to, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-09-24 nutartimi jau buvo patenkintas pareiškėjos prašymas pripažinti skolininkės teisę į I. N. 1/2 darbo užmokesčio.

Byloje pareikštas reikalavimas dėl skolininko turto dalies nustatymo areštuotų automobilių atžvilgiu. CK 3.88 str. l d. 1 p. numatyta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu yra bendroji jungtinė nuosavybė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašymas tenkintinas, nustatytina, jog skolininkei R. N. priklauso 1/2 I. N. vardu registruotos transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst.nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/2 I. N. vardu registruotos transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst.nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291, 667 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti, kad skolininkei R. N. priklauso 1/2 I. N. vardu registruotos transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst.nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/2 I. N. vardu registruotos transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst.nr. (duomenys neskelbtini).

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą grąžinti antstoliui.

Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.