Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės E. B. ieškinį atsakovui E. G., dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti, papildomai paaiškino, kad su atsakovu susipažino internetu, tarėsi, jog gyvens Lietuvoje, čia kurs bendrą buitį, tačiau atsakovas pasikvietė ieškovę atvykti gyventi su juo į Mančesterį. Ieškovei ten nuvykus, gyvenant kartu su atsakovu prasidėjo nesutarimai. Po konfliktų ieškovė jau buvo susiruošusi grįžti į Lietuvą, tačiau tuomet susitaikė su atsakovu. Vėliau vėl prasidėjo konfliktai. Ieškovė 2016-04-06 išvyko į Lietuvą. Prieš tai jie gyveno kartu vienuose namuose. Vasario ar kovo mėn. ieškovė sužinojo, kad laukiasi ir apie tai pranešė atsakovui. Sužinojęs, atsakovas pasakė, kad tai nepakeis jų santykių, nes faktiškai tuo metu jau nebuvo pora, pasiūlė nutraukti nėštumą. Užsienyje ieškovė nenutraukė nėštumo, nusprendė tai padaryti grįžusi į Lietuvą, tačiau vėliau persigalvojo. Sužinojęs apie pasikeitusią ieškovės nuomonę, atsakovas siuntė sms žinutes, nurodydamas, jog daugiau nieko nenori apie ją žinoti. Apie ieškovės santykius su atsakovu žinojo ieškovės artimieji, jis buvo pristatytas kaip ieškovės gyvenimo partneris. Iki apsisprendimo gyventi kartu buvo pažįstami apie tris mėnesius. Nuo ieškovės grįžimo į Lietuvą, ryšių su atsakovu daugiau nepalaikė. Bendravo su atsakovo draugu, gyvenančiu su juo viename name, per tą draugą informavo apie vaiko gimimą. Nuo tada žino, kad atsakovas visiems aplinkiniams teigia, kad tai ne jo vaikas, nors neturi jokių priežasčių taip teigti. Šiuo metu dukrą išlaikyti padeda ieškovės mama ir sesuo. Ieškovė pati dirba, gaunamas atlyginimas per mėnesį sudaro apie 400,00 Eur ir priedai iš viso apie 700,00 Eur. Prašo priteisti išlaikymą po 250,00 Eur per mėnesį dukrai, kadangi nuo rudens dukra pradės eiti į lopšelį, reikalingos pajamos nuomai, maistui, drabužiams ir kt. nori užtikrinti vaikui kuo geresnę ateitį, todėl prašo nurodyto dydžio išlaikymo. Darželis kainuoja 120,00 Eur per mėnesį, maistas apie 90,00 Eur per mėnesį, sauskelnės apie 60,00 Eur per mėnesį, taip pat reikia lėšų drabužiams, žaislams, pramogoms žaidimų kambariuose ir pan. 3 kartus per mėnesį eina į kūdikių baseiną (6,00 Eur už valandą). Jokio nekilnojamojo turto neturi, automobilių neturi, nuomojasi būstą už 100,00 Eur per mėnesį ir komunaliniams mokesčiams sumoka apie 50,00 Eur per mėnesį. Pajamos turėtų padidėti, kai vaikas visą dieną galės būti darželyje. Kai gyveno kartu su atsakovu, ieškovė nepastebėjo, kad atsakovas būtų nedarbingas. Po avarijos jam kartais skaudėdavo nugarą, bet jis visą laiką ėjo į darbą ir dirbo fizinius darbus (kroviko). Susitvarkė nedarbingumą tik tada, kai gimė vaikas ir buvo užvesta ši byla. Atsakovas dirbo nelegaliai.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko.

Išvadą byloje teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius išsamios išvados dėl ginčo byloje nepateikė, nurodant, kad išsamią išvadą atstovas pateiks teismo posėdžio metu (e. b. l. 48). Į teismo posėdį vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Dėl tėvystės nustatymo.

Iš byloje pateikto gimimo liudijimo (e. b. l. 8) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimė V. B., kurios motina yra ieškovė E. B., duomenys apie tėvą gimimo liudijime nėra nurodyti.

Jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 straipsnio 1 dalis.

CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) numatytos įrodymų priemonės.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. K. paaiškino, kad ieškovė yra jo teta. Jis nuo 2016 m. sausio iki 2016 m. gegužio gyveno Anglijoje kartu su ieškove ir atsakovu viename būste, tuomet ieškovė ir atsakovas buvo pora. Žinojo, kad ieškovė kartu su atsakovu ketina kurti bendrą šeimyninę ateitį. Sužinojęs, kad ieškovė laukiasi, jis suprato, kad ieškovė laukiasi nuo atsakovo, nes jie visad buvo kartu iki ieškovės išvažiavimo.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovui nesutikus su ieškiniu ir išreiškus abejones dėl biologinės tėvystės, Kauno apylinkės teismo 2018-04-04 nutartimi byloje buvo paskirta DNR ekspertizė tėvystei nustatyti (e. b. l. 53-54). Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos rašto (e. b. l. 70) nustatyta, jog 2018-05-04 tėvystės nustatymui į ekspertizės įstaigą atvyko tik ieškovė, atsakovas neatvyko.

CK 3.148 straipsnis numato, jog tuo atveju, jeigu šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai. Jei atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą.

Tėvystės nustatymas remiantis kitais įrodymais nei ekspertizės išvados galimas tais atvejais, kai abi šalys atsisako mokslinių tyrimų (šiuo atveju tėvystės nustatymas galimas vien įrodomųjų faktų pagrindu) arba kai atsakovas, t. y. spėjamas vaiko tėvas, atsisako atlikti ekspertizę (šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, gali taikyti CK 3.148 straipsnio 2 dalyje nurodytus teisinius padarinius).

Atsakovo atsisakymo atlikti ekspertizę įvertinimas, kaip tėvystės įrodymo, gali būti taikomas spėjamam vaiko tėvui nepriklausomai nuo to, buvo byloje nustatyti CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyti įrodomieji faktai (bendras motinos ir spėjamojo tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas ir kita) ar ne. Teismui pagal bylos aplinkybes įvertinus atsakovo atsisakymą atlikti CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodomą ekspertizę kaip jo tėvystės įrodymą, jis pripažintinas pakankamu pagrindu tėvystei nustatyti ir nesant konstatuotų kitų įrodomųjų faktų. Nenustačius svarbių, objektyviai sutrukdžiusių ar realiai atėmusių galimybę nuvykti nustatytu laiku atlikti ekspertizę, priežasčių, atsakovo neatvykimas į laboratoriją gali būti teismo įvertinamas kaip ekspertizės atsisakymas, o šis – atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kaip atsakovo tėvystės įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011).

Byloje nustatyta, jog bylą nagrinėjančio teismo 2018-04-04 nutartis skirti byloje DNR ekspertizę tėvystei nustatyti buvo priimta dalyvaujant atsakovo atstovui (advokatui), todėl teismas daro išvadą, jog atsakovui E. G. neabejotinai buvo žinoma apie teismo įpareigojimą nuvykti į DNR laboratoriją ir duoti kraujo mėginius ekspertizei atlikti. Atsižvelgiant į tai, jog teismo nutartis dėl ekspertizės skyrimo buvo priimta 2018-04-04, nutartyje nustatytas laikas iki 2018-05-11 nuvykti į ekspertizės įstaigą, teismas daro išvadą, jog atsakovas, gyvendamas Anglijoje ir neturėdamas darbo, turėjo pakankamai laiko atvykti į Lietuvą ir nuvykti į ekspertizę atliekančią įstaigą. Nei atsakovas, nei jo atstovas nepateikė teismui jokių įrodymų, iš kurių teismas galėtų daryti išvadą, kad atsakovas neturėjo galimybės atvykti į ekspertizę atliekančią įstaigą dėl svarbių, objektyviai sutrukdžiusių ar realiai atėmusių galimybę nuvykti nustatytu laiku atlikti ekspertizę, priežasčių. Pažymėtina, jog be priežasčių ignoruodamas 2018-04-04 teismo nutartyje nurodytą įpareigojimą iki 2018-05-11 nuvykti į ekspertizės įstaigą, atsakovas pažeidė teismo nutarties privalomumo principą, numatytą CPK 18 straipsnyje.

Esant nustatytoms aplinkybėms, jog atsakovas, žinodamas apie paskirtą ekspertizę tėvystei nustatyti, į ekspertinę įstaigą atsisakė atvykti, ši aplinkybė, kartu su ieškovės ieškinyje nurodytomis ir liudytojo patvirtintomis aplinkybėmis apie bendrą ieškovės ir atsakovo gyvenimą iki kūdikio gimimo, įvertinus atsakovo atsisakymą atlikti CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodomą ekspertizę kaip jo tėvystės įrodymą, darytina išvada, jog nurodytos aplinkybės yra pakankamas pagrindas atsakovo tėvystei nustatyti.

Dėl nurodytų priežasčių ieškovės ieškinio reikalavimas dėl tėvystės pripažinimo tenkinamas visiškai, nustatytina, kad atsakovas E. G. yra V. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš vaikų (CK 3.169 straipsnis).

Teismas, išnagrinėjęs bylą nustatė, kad tarp šalių ginčo dėl mažametės V. B. gyvenamosios vietos nustatymo nekyla, nuo gimimo iki šiol V. B. gyvena su ieškove (e. b. l. 11), atsakovas atsiliepime į ieškinį nereiškė prieštaravimų dėl ieškinio reikalavimo nustatyti nepilnametės V. B. gyvenamąją vietą su ieškove. Dėl nurodytų priežasčių nepilnametės V. B. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina ieškove E. B..

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (Civilinio kodekso 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Ieškovei ir atsakovui tenka pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovo turtinė padėtis yra pakankama skirti bent 250,00 Eur išlaikymą kas mėnesį nepilnametei dukrai.

Pažymėtina, kad ieškovei nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnametės dukters poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, būsto išlaikymui, laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese, tačiau, pažymėtina, jog ir tokio pobūdžio išlaidos, skiriamos vaiko išlaikymui, turi būti protingo dydžio, nepilnamečiui vaikui gyvenant kartu su tėvais, negali viršyti nepilnamečio vaiko tėvų gaunamų pajamų dydžio.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė 2016-03-16 pateikė nepilnametės dukters poreikių skaičiuotę (e. b. l. 4), kurioje nurodyta, jog V. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai šiuo metu yra 1,5 metų poreikiams per mėnesį patenkinti reikalinga suma sudaro 530,00 Eur, į kurią įskaičiuota maistui – 160,00 Eur, švaros prekėms – 35,00 Eur, aprangai ir avalynei – 30,00 Eur, vaistams ir vitaminams – 30,00 Eur, auklei - 150,00 Eur, būstui – 125,00 Eur.

Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. P. v. E. J. , bylos Nr. 3K-3-37/2010).

Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus duomenis apie šalių vaiko poreikius, atsižvelgiant į tai, jog ieškovė nepateikė konkrečių nurodomas kas mėnesį patiriamas išlaidas pagrindžiančių įrodymų, daro išvadą, jog nurodyti šalių nepilnametės dukters poreikiai neatitinka nei ieškovės, nei atsakovo gaunamų pajamų lygio, tokiems nurodytiems poreikiams patenkinti pakankamai pajamų neturi nei ieškovė, nei atsakovas (e. b. l. 5-7, 9, 10, 62-68), kadangi ieškovės pajamos, kaip ji pati nurodo per mėnesį siekia nuo 400,00 Eur iki 700,00 Eur iš kurių ieškovė turi išlaikyti save ir du nepilnamečius vaikus, o atsakovo, neturinčio kitų išlaikytinių pajamos per mėnesį siekia apie 400,00 Didžiosios Britanijos svarų.

Esant nurodytoms aplinkybėms, nesant byloje išsamių duomenų apie ieškovės patiriamas konkrečias išlaidas per mėnesį nepilnamečio vaiko išlaikymui, teismas daro išvadą, jog ieškovės nurodytas išlaidų nepilnamečiui vaikui V. B. išlaikyti dydis yra neprotingai didelis, neproporcingas nepilnametės mergaitės tėvų gaunamų pajamų dydžiui, pažeidžiantis protingą pusiausvyrą tarp tėvų ir vaikų interesų.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į nepilnamečio vaiko amžių, poreikius, ieškovės ir atsakovo išsilavinimą, gaunamų pajamų dydį, prašomo priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnametei dukrai suma mažintina, priteisiant išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur per mėnesį iki vaiko pilnametystės.

Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog nurodyta suma yra pakankama šalių nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti per vieno mėnesio laikotarpį.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Pagal Civilinio kodekso 3.200 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį principą išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, bet ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Pažymėtina ir tai, kad išlaikymo instituto paskirtis ir tikslas – nuolatinis lėšų teikimas kasdienių vaiko poreikių tenkinimui, siekiant užtikrinti tinkamą jo vystymąsi, ugdymą, gebėjimų tobulinimą ir kt., o išlaikymas vaikui reikalingas nuolat, tai yra kiekvieną dieną.

Byloje nustatyta, kad atsakovas neteikė išlaikymo nepilnametei V. B. nuo gimimo, todėl atsižvelgiant į imperatyvią tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, į nustatytą išlaikymo nepilnametei V. B. dydį, būtiną jos kasdieniams poreikiams tenkinti iš atsakovo priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas už 13 mėnesių laikotarpį nuo 2016-11-29, t.y. 2600,00 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Ieškovei E. B. šioje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Kauno skyriaus 2017-11-28 sprendimu buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, ieškovė minėtu sprendimu 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo.

Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (e. b. l. 61) patvirtina, kad valstybė turėjo 342,29 Eur išlaidų, susijusių su teisinės pagalbos ieškovei teikimu.

CPK 99 straipsnio 2 dalis numato, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 3 dalis).

Įstatyme įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra grindžiamas principu ,,pralaimėjęs moka“. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, o to paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ieškinį atmetus, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas.

Nustatyta, jog šioje byloje teismas patenkino 90 procentų ieškinio reikalavimų (du reikalavimai patenkinti visiškai (100 proc.), du reikalavimai – po 80 procentų), todėl iš atsakovo priteisiamos valstybės turėtos išlaidos, susijusios su ieškovės atstovavimu teisme, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, t. y. 308,06 Eur.

Ieškovei esant įstatymu ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Kauno skyriaus 2017-11-28 sprendimu atleistai nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinio reikalavimus, iš atsakovo priteisiamas žyminis mokestis – 262,00 Eur valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje, atsižvelgiant į patenkintą ieškinio reikalavimų dalį (90 proc.), yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 3,00 Eur, todėl teismas šios sumos iš atsakovo nepriteisia (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 268, 270 straipsniais, 293 straipsnio 5 punktu, 392 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra vaiko V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas.

Nustatyti nepilnametės V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su jos motina E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui 2018-01-05 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo nepilnametei dukrai V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą – 2600,00 Eur (du tūkstančius šešis šimtus eurų 00 ct).

Paskirti E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas: 308,06 Eur (tris šimtus aštuonis eurus 06 ct) ieškovei suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, 262,00 Eur (du šimtus šešiasdešimt du eurus 00 ct) žyminio mokesčio valstybei.

Žyminį mokestį valstybei atsakovas turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimą priteisto išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.