Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2019-04-10 · Administracinė byla Nr. AS-240-968/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-10
Bylos Nr.
AS-240-968/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00029-2019-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Stasys Gagys (pirm.), Rytis Krasauskas (pran.), Ramutė Ruškytė
Pareiškėjas
G. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Trečiasis asmuo
Vilniaus pataisos namams
Kategorijos
Administracinė byla Nr. AS-240-968/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00029-2019-6Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2019 m. balandžio 10 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus pataisos namams dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas G. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas), 876 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas prašė pripažinti, kad atsakovas jį diskriminavo kitų nuteistųjų atžvilgiu ir įpareigoti atsakovą atsakyti į skunde užduotus klausimus.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 10 d. nutartimi nustatė, kad pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina dėl jo diskriminavimo neperkėlus jo į be sargybos būrį, kad prašymas buvo svarstomas Vilniaus pataisos namų Drausmės komisijoje, bet buvo atmestas. Teismas, atsižvelgęs į skundo turinį, padarė išvadą, kad pareiškėjas skundžia Vilniaus pataisos namų sprendimą, tačiau konkrečiai nedetalizuoja kokį, nenurodo, jo atžvilgiu priimto akto, datos, numerio, bei šio akto su skundu teismui nepateikia. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovu turi būti nurodyta institucija, kurios veiksmus pareiškėjas skundžia. Teismas pastebėjo, kad pareiškėjas atsakovu nurodė Lietuvos valstybę, atstovaujamą Kalėjimų departamento, tačiau nereiškia jokio reikalavimo dėl Kalėjimo departamento atliktų veiksmų. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas turi tikslinti skundo reikalavimus, aiškiai ir konkrečiai nurodyti, kokius neteisėtus veiksmus (priimtus aktus) jo atžvilgiu ir kokios įstaigos jis skundžia, kokiais veiksmais jam buvo padaryta neturtinė žala, turi pagrįsti institucijos kaltę ir tiesioginį ryšį tarp žalos ir institucijos neteisėtų veiksmų. Teismas nurodė, kad pareiškėjas taip pat turi nurodyti ir pateikti rašytinius įrodymus, kad nėra praleidęs įstatymo nustatyto termino institucijų sprendimams skųsti, pateikti rašytinius įrodymus visoms skunde nurodytoms aplinkybėms pagrįsti.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 6 d. nutartimi, konstatavęs, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nustatytų trūkumų pareiškėjas nepašalino, dėl termino trūkumams pašalinti pratęsimo nesikreipė, nutarė skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui.

III.

Pareiškėjas G. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartį ir įpareigoti Vilniaus apygardos administracinį teismą išnagrinėti pareiškėjo pirminį skundą. Nurodo, kad nesuprato 2019 m. vasario 6 d. nutarties ir kokius trūkumus turėtų pašalinti. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad nėra teisininkas ir nesupranta teismo juridinių sąvokų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 6 d. nutarties, kuria teismas nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalino nustatytų skundo trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir teigia, kad neturi teisinių žinių, todėl iš pirmosios instancijos teismo 2019 m. vasario 6 d. nutarties nesuprato, kokius skundo trūkumus turėjo pašalinti.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet yra įtvirtintos ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) ne kartą yra pasisakęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas visais atvejais turi būti įgyvendinama, laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012).

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., LVAT 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016).

ABTĮ 24 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 4 punktą pareiškėjas skunde turi nurodyti viešojo administravimo subjekto ar kito asmens, kurio teisės aktas arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami, pavadinimą, o pagal šios straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą, aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bei tai patvirtinančius įrodymus. Skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Reikalavimas skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai, skirtas tam, kad šie skundo elementai būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui. Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., LVAT 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-217/2007).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (LVAT 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015). Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, kartu turi būti tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., LVAT 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014). Termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (LVAT 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartyje pateiktu vertinimu, kad pareiškėjo paduotas skundas neatitiko ABTĮ 24 ir 25 straipsniuose nustatytų reikalavimų. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, nors pareiškėjas atsakovu nurodo Lietuvos valstybę, atstovaujamą Kalėjimų departamento, tačiau galimai neteisėtus veiksmus sieja su Vilniaus pataisos namų Drausmės komisijos sprendimu. Iš pareiškėjo skundo nėra aišku, kurios institucijos veiksmus ar sprendimus pareiškėjas skundžia. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. sausio 10 d. nutartyje išsamiai paaiškino, kad pareiškėjas turi tikslinti skundo reikalavimus, aiškiai ir konkrečiai nurodyti, kokius neteisėtus veiksmus (priimtus aktus) jo atžvilgiu ir kokios įstaigos jis skundžia, kokiais veiksmais jam buvo padaryta neturtinė žala, turi pagrįsti institucijos kaltę ir tiesioginį ryšį tarp žalos ir institucijos neteisėtų veiksmų. Tačiau pareiškėjas prašomų pašalinti skundo trūkumų nepašalino.

Dėl pareiškėjo teiginio, kad nesuprato, kokius skundo trūkumus turi pašalinti, nes pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjui neturint galimybių pačiam tinkamai ginti savo galimai pažeistas teises ir įgyvendinti interesus, tokiems veiksmams atlikti galėjo būti pasitelktas teisines paslaugas teikiantis asmuo arba kreiptasi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo. Todėl teisinių žinių trūkumas nelaikytinas svarbia priežastimi, dėl kurios būtų pagrindas priimti pareiškėjo skundą, nepašalinus nustatytų skundo trūkumų.

Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytas teisiškai svarbias faktines ir teisines aplinkybes, susijusias su pirmosios instancijos teismo išvados laikyti nepaduotu pareiškėjo skundą pagrįstumu ir teisėtumu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, atskirojo skundo motyvai nepaneigia šios išvados pagrįstumo ir teisėtumo. Nenustačius šioje byloje teisinių pagrindų pirmosios instancijos nutarčiai panaikinti, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GagysRytis KrasauskasRamutė Ruškytė