- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-04-12
- Bylos Nr.
- 2A-191-275/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-00347-2010-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė (pran.), Tatjana Žukauskienė, Andžej Maciejevski
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Ieškovas
- UAB ,,Antakalnio ūkis“
- Trečiasis asmuo
- SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“, M. K., M. S.
- Kategorijos
- 50.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas Stanislovas Juocevičius Teisminio proceso Nr. 2-01-3-00347-2010-3
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
2011 m. balandžio 12 d.,
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,Antakalnio ūkis“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos, metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tretieji asmenys SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“, M. K., M. S.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Antakalnio ūkis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 731,13 Lt skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas ir 69 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad UAB ,,Antakalnio ūkis“ yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius. Atsakovas nuo 1999-09-08 yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Taip pat atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovas privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą. Atsakovas už laikotarpį nuo 2004-01-01 iki 2009-10-31 priskaičiuotų mokesčių už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą ir suteiktas komunalines paslaugas ieškovui nemokėjo ir liko skolingas 731,13 Lt. Nors atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad atsakovais byloje turi būti patraukti asmenys, gyvenantys Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiose gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovas nesutiko su tokias atsakovo argumentais. Daugiabučio namo gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininko pareiga išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius kyla iš įstatymo. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai, patvirtinti 2001-05-23 Vyriausybės nutarimu Nr. 603, Vilniaus miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatai, patvirtinti 2005-12-19 įsakymu Nr. 30-2050 bei kiti teisės aktai imperatyviai nurodo, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010-05-21 sprendimu ieškovo ieškinį patenkino. Priteisė ieškovui UAB ,,Antakalnio ūkis“ iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 731,13 Lt skolą ir 69,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, viso: 800,13 Lt. Priteisė ieškovui UAB ,,Antakalnio ūkis“ iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės penkių procentų dydžio palūkanas už 731,13 Lt priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2010-01-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas konstatavo, kad pagal byloje pateiktą Gyventojų registro pažymą nustatyta, jog bute (duomenys neskelbtini), gyvena M. K., taip pat butu naudojasi M. S. ir A. K. Atsižvelgiant į tai, teismas 2010-03-23 nutartimi įpareigojo atsakovą pateikti rašytinius įrodymus, kokiu teisiniu pagrindu šiame bute įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu gyveno šie asmenys. Byloje įrodymų apie tai, kad atsakovas su trečiaisiais asmenimis yra sudaręs buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, nėra ir šalys tokių rašytinių įrodymų į šią civilinę bylą nepateikė. Tačiau atsakovas 2010-04-12 pateikė teismui raštą Nr. A104-1691-(3.11.1-TD3), kuriame nurodė, kad bute (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvena M. K., M. S. ir A. K. bei pripažino tą aplinkybę, jog su šiais asmenimis Vilniaus miesto savivaldybė gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nėra sudariusi, tačiau iš faktinių aplinkybių matyti, kad tarp M. K., M. S. ir A. K. ir Vilniaus miesto savivaldybės yra susiklostę faktiniai nuomos santykiai. Teismas motyvavo, kad pagal CK 6.577 str. 1 d. valstybės ar savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys sudaromos remiantis valstybės ar savivaldybės institucijų sprendimu. Įstatymas įsakmiai nustato, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kai nuomotojas yra valstybė, savivaldybė ar juridinis asmuo, turi būti sudaroma raštu (CK 6.579 str.). CK 6.478 str. 2 d., 6.579 str. 1 d., 4 d. nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kai nuomotojas yra valstybė, savivaldybė ar juridinis asmuo, turi būti sudaroma raštu, o nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Atsakovas ginče nepagrįstai vadovavosi CK 6.584 str. 1 d. bei Vyriausybės 2001-07-11 nutarimu Nr. 876, nes šių teisės aktų nuostatos reglamentuoja valstybės ar savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją ir komunalines paslaugas tvarką bei valstybės ar savivaldybės ir jų patalpų nuomininkų tarpusavio teisinius santykius ir nereglamentuoja komunalinių paslaugų teikėjų ir valstybės ar savivaldybės patalpų nuomininkų tarpusavio santykių. Todėl šis teisės aktas nesudaro teisinio pagrindo pripažinti byloje trečiuosius asmenis atsakingais tiesiogiai ieškovui. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų, teismas nustatė, jog savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo bei komunalinių paslaugų teisinių santykių šalys yra paslaugų tiekėjas ir patalpų savininkas, t.y. nepaisant to, kas naudojasi minėtomis patalpomis, kurioms yra teikiamos minėtos paslaugos. Be to, šių teisinių santykių dalyvis yra patalpų savininkas (atsakovas), tačiau paslaugų tiekėjas ir patalpų savininkas (atsakovas), kuris nuomoja jam nuosavybės teise priklausančias patalpas, bei šių patalpų nuomininkai gali susitarti dėl minėtų paslaugų tiekimo sutarties šalių pakeitimo, kur nuomininkai taptų minėtos sutarties šalimi, tačiau jeigu toks susitarimas nėra sudarytas, tai sutarties šalis yra patalpų, kurioms tiekiamos paslaugos, savininkas (atsakovas). Atsakovo teiginiai, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra laikytina netinkamu atsakovu šioje byloje yra atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. Atsakovas, būdamas buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininku, nesudaręs su trečiaisiais asmenimis buto nuomos sutarties, turi pareigą atsiskaityti su ieškovu už teikiamas komunalines, eksploatavimo ir administravimo paslaugas, nes trečiųjų asmenų naudojimasis minėtu butu nepanaikina atsakovo, kaip šio buto savininko, prievolės apmokėti suteiktas paslaugas. Atsakovas elgesys, nesudarius gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties ir neaptarus su trečiaisiais asmenimis atsiskaitymo už paslaugas tvarkos, neatitinka rūpestingo ir atidaus šeimininko elgesio reikalavimų. Savivaldybė civiliniuose teisiniuose santykiuose yra šių santykių dalyvė lygiais pagrindais kaip ir kiti civilinių teisinių santykių dalyviai (CK 2.36 str. 1 d.). Ji negali vienašališkai perkelti nuostolių atsiradimo rizikos dėl savo, kaip patalpų nuomotojos, atliktų veiksmų.
III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010-05-21 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad CK 6.579 str. numato, jog gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kai nuomotojas yra valstybė, savivaldybė ar juridinis asmuo, turi būti sudaroma raštu. CK 1.93 str. 1 d. numato, kad reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose. Įstatymas įsakmiai nenumato, kad savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis laikoma negaliojančia, jeigu ji nesudaryta raštu. Pagal sutarčių laisvės principą, šalys gali pačios susitarti, kokia forma sudaromas sandoris, išskyrus atvejus, kai įstatymas įsakmiai numato sandorio negaliojimą tuo atveju, kai nėra laikomasi privalomos sandorio formos. Teismas pagrįstai vertino, jog CK 6.579 str. įtvirtinta norma yra numatanti pareigą sudaryti rašytinę gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, tačiau toks normos vertinimas nesudaro pagrindo teismui neatsižvelgti į CK 1.93 str. 1 d., kurioje įtvirtintas konkretus reikalavimas, kada sandoris laikomas negaliojančiu. Toks reikalavimas turėtų būti įstatyme įtvirtinta nuostata, jog yra negaliojanti kitais būdais nei raštu sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. CK nenumato, jog gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis būtų negaliojanti vien dėl to, jog ji nebuvos sudaryta raštu. Nagrinėjamu atveju sutarties formos nesilaikymas nedaro gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties negaliojančia. Taigi teismas šiuo atveju visiškai nepagrįstai siejo įsakmiai numatytą rašytinės formos reikalavimą su įsakmiai numatytu tokio sandorio negaliojimu. Teismas neatsižvelgė į tai, jog rašytiniai įrodymai (SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nuomininkų atsiskaitymo ataskaita, UAB „Antakalnio ūkis“ neprivatizuotų butų sąrašas, gyvenamosios vietos deklaravimas minėtame bute) rodo, jog tarp Vilniaus miesto savivaldybės yra susiklostę nuomos teisiniai santykiai su M. K., M. S. ir A. K. , t.y. šie asmenys naudojasi Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis ir už tai jiems yra skaičiuojamas nuomos mokestis (CK 6.576 str.). Bute (duomenys neskelbtini) gyvenanti M. K. neginčija fakto, jog tarp jos ir Vilniaus miesto savivaldybės susiklostė nuomos teisiniai santykiai. Teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškovui UAB „Antakalnio ūkis“, kuris yra butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius, ne tik kad turėjo būti žinoma, bet ir buvo žinomas faktas, jog visą skolos susidarymo laikotarpį bute (duomenys neskelbtini) gyveno tretieji asmenys. Tai patvirtina byloje esantis 2007-09-06 UAB „Antakalnio ūkis“ neprivatizuotų butų sąrašas, kuriame nurodyta, jog M. K. yra buto (duomenys neskelbtini) savininkė, jai priskirtas atsiskaitymo knygelės numeris (Nr. 1306366). Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-09 nutartyje pateiktus išaiškinimus (civilinė byla Nr. 3K-3-132/2010) teismas nepagrįstai vertino, jog buto nuomos sutartis konkrečiu atveju negali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis (šiuo atveju - UAB „Antakalnio ūkis“) kadangi ji įstatymų nustatyta tvarka nėra įregistruota viešame registre, todėl teismo priimtas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas. Šioje byloje atsakove patraukta Vilniaus miesto savivaldybė gindama savo teisėtus interesus teismui savo poziciją bei nesutikimo su ieškiniu motyvus išdėstė 2010-02-12 atsiliepime į ieškinį, taip pat 2010-04-12 rašytiniuose paaiškinimuose Nr. A104-1691-(3.11.1 -TD3). Šiuose paaiškinimuose Vilniaus miesto savivaldybė prašė teismo pakeisti netinkamą šalį ir atsakovu byloje patraukti SĮ „Vilniaus miesto būstas“, kadangi ši patikėjimo teise valdo visas Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. Netenkinus šio prašymo, Vilniaus miesto savivaldybė prašė įtraukti SĮ „Vilniaus miesto būstas“ trečiuoju asmeniu byloje. Priimdamas 2010-05-21 sprendimą teismas visiškai nepasisakė dėl minėtų atsakovo prašymų, nesprendė klausimų bei nepateikė motyvų dėl SĮ „Vilniaus miesto būstas“ neįtraukimo atsakovu ar trečiuoju asmeniu byloje. Vilniaus miesto savivaldybė yra įsteigusi savarankišką juridinį asmenį - SĮ „Vilniaus miesto būstas“, kurio veiklos pagrindinė paskirtis yra Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamųjų patalpų administravimas ir priežiūra. Nagrinėjamu atveju ieškovą UAB „Antakalnio ūkis“ sieja teisiniai santykiai dėl ginčo patalpų ne su Vilniaus miesto savivaldybe, bet su šio turto patikėtine SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Atsižvelgiant į tai, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ valdo patikėjimo teise visas Savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas (taip pat ir ginčo), be to, šias patalpas apskaito savo balanse, todėl Vilniaus miesto savivaldybė nėra tinkamas atsakovas šioje byloje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, jog kai CK 4.84 str., kitų nurodytų teisės aktų bei administravimo sutarties pagrindu savivaldybė, kaip butų ir kitų patalpų savininkė, siekdama įgyvendinti savininko teises, paveda administratoriui surinkti mokesčius už bendrojo naudojimo patalpų administravimą ir bendrosios inžinerinės įrangos nuolatinės priežiūros (eksploatavimo) išlaidas, savivaldybei neatsiranda pareigos apmokėti administratoriui išlaidų namui išlaikyti ir išsaugoti, administravimo išlaidų, numatytų įstatyme (CK 4.82 str. 3 d., 4.84 str. 4 d.), išskyrus atvejus, nustatytus administravimo sutartyje. Administravimo sutartyje ir teisės aktuose, reglamentuojančiuose administratoriaus veiklą, nenustatyta, kad tais atvejais, kai nurodytų išlaidų neapmoka savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkai, šias išlaidas administratoriui privalo sumokėti savivaldybė ar jos įgaliotas asmuo (LAT 2010-04-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2010). Taip pat ieškovas UAB „Antakalnio ūkis“ nepagrįstai prašė priteisti, o teismas priteisė, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šias palūkanas numato CK 6.210 str. 1 d. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-04-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2006, tam, kad būtų galima taikyti CK 6.210 str., turi būti visos trys sąlygos. Pirma, neįvykdyta prievolė turi būti piniginė. Antra, turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas. Trečia, įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos. Vilniaus miesto savivaldybė laikosi pozicijos, jog nagrinėjamu atveju tarp ieškovo ir atsakovo nėra susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai, todėl nėra pagrindo taikyti CK 6.210 str. nuostatas.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė Vilniaus apygardos teismui pateiktame paaiškinime nurodo, kad nagrinėjama byla faktinėmis aplinkybėmis yra analogiška bylai, kurią Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo 2010-10-04 sprendimu (civilinė byla Nr. 2A-828-516/2010), kuriuo konstatavo, jog administravimo ir kitas bendrajai dalinei nuosavybei eksploatuoti reikalingas išlaidas administratoriui apmoka savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkai (CK 4.84 str. 4 d.). Prašo teismo nagrinėjant bylą, atsižvelgti į Vilniaus apygardos teismo 2010-10-04 sprendimą.
Tretysis asmuo „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pilnai palaiko Vilniaus miesto savivaldybės nuomonę ir sutinka su pateiktu skundu. Teismo prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010-05-21 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Ieškovas UAB „Antakalnio ūkis“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2010-05-21 sprendimą palikti nepakeistą, atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad visuose teisės aktuose, tiesiogiai reglamentuojančiuose daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, įtvirtinta principinė nuostata, kad mokesčius už bendrojo naudojimo objektų išlaikymą moka daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai. Įstatymų leidėjas CK 4.76-4.85 str. įtvirtintose teisės normose reglamentuodamas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo teisinius santykius, nustato tam tikras teises ir pareigas, kurias turi teisę/pareigą įgyvendinti tiek bendrosios dalinės nuosavybės bendraturtis, tiek jo naudotojas (pvz. CK 4.83 str.). Tačiau reglamentuodamas pareigą apmokėti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės administravimu, išlaikymu ir išsaugojimu, t.y. reglamentuodamas piniginių teisių arba prievolių (pareigos mokėti tam tikras įmokas už bendro turto išlaikymą arba teisės gauti bendrojo turto duodamas pajamas) įgyvendinimą, įstatymų leidėjas aiškiai ir imperatyviai (nesuteikiant teisės šias normas pakeisti ar koreguoti kitais teisės aktais) šią pareigą priskyrė tik namo bendraturčiams - buto ar kitos name esančios patalpos savininkams (CK 4.76, CK 4.82 str. 3 d., 4.83 str. 6 d., 4.84 str. 4 d.). Dėl to, kad UAB „Antakalnio ūkis“ administruoja (duomenys neskelbtini) esantį daugiabutį namą, tiesioginę naudą gauna Vilniaus miesto savivaldybė, nes būtent jai nuosavybės teise priklausantis turtas yra tinkamai ir kokybiškai prižiūrimas. Todėl akivaizdu, kad vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, Vilniaus miesto savivaldybė ir privalo atlyginti išlaidas bendrojo naudojimo objektų priežiūrai. Šiuo atveju atsiskaitymo už suteiktas komunalines paslaugas tvarką nustatančios teisės normos turėtų būti aiškinamos kartu su CK 6.50 str., kuris numato trečiojo asmens, šiuo atveju - nuomininko, teisę įvykdyti prievolę už skolininką. Akivaizdu, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas tokią tarpusavio atsiskaitymus palengvinančią tvarką, negalėjo ir neketino pakeisti bendrosios dalinės nuosavybės administravimo teisinių santykių dalyvių ar kokiu kitu būdu įtakoti šių teisinių santykių dalyvių tarpusavio teisėms ir pareigoms. Ieškovas nebuvo nuomos sutarties šalimi ir neturėjo galimybės kontroliuoti sutartinių įsipareigojimų vykdymo ar daryti įtakos tokios sutarties sąlygoms. CK 6.578 str. 1 d. įtvirtinta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutarties šalys yra nuomotojas ir nuomininkas, 2 d. numato, kad nuomotojas yra gyvenamųjų patalpų savininkas ar asmuo, jas valdantis kitu teisiniu pagrindu. Nuomotoju gali būti gyvenamųjų patalpų nuomininkas, kuris įstatymų nustatyta tvarka sudaro subnuomos sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas niekada nebuvo ginčo gyvenamųjų patalpų savininku ar kitu teisėtu pagrindu jį valdančiu asmeniu, konstatuotina, kad niekada negalėjo būti teisėtu nuomotoju bei tuo pačiu negalėjo įgyvendinti teisės aktais nuomotojui suteiktų teisių ar pareigų, todėl tinkamą savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomininkų pareigų vykdymą galėjo ir privalėjo kontroliuoti teisėtas patalpų nuomotojas - Vilniaus miesto savivaldybė. Vilniaus miesto savivaldybė nebuvo sudariusi jokios nuomos sutartis dėl socialinio būsto nuomos. Tuo labiau, ji nebuvo šios sutarties įregistravusi viešame registre. Todėl Vilniaus miesto savivaldybės teiginiai, kad buvo sudaryta kažkokia nuomos sutartis ir šia nuomos sutartimi turi vadovautis UAB „Antakalnio ūkis“ yra visiškai nepagrįsti. Apeliaciniame skunde Vilniaus miesto savivaldybė cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-09 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2010. Iš esmės skiriasi Lietuvos Aukščiausiame Teisme nagrinėtos ir šios bylos aplinkybės. Esminis šių bylų skirtumas yra tas, kad 2005-05-17 Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir UAB „Mūsų namų valdos“ sudarė Klaipėdos miesto savivaldybės daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo sutartį, kuria UAB „Mūsų namų valdos“ pavesta administruoti įsakyme įvardytus daugiabučius gyvenamuosius namus. Tarp UAB „Antakalnio ūkis“ ir Vilniaus miesto savivaldybės nebuvo sudaryta jokia daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo sutartis. Todėl dauguma apeliaciniame skunde surašytų citatų yra visiškai nesusijusios su šia byla, nes jose rašoma apie tarp UAB „Mūsų namų valdos“ ir Klaipėdos miesto savivaldybės sudarytą administravimo sutartį arba apie Klaipėdos miesto savivaldybės priimtus lokalinius teisės aktus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Skundas tenkintinas.
Nustatyta, kad ieškovas reikalauja priteisti jam iš namo savininko, jį paskyrusio administruoti daugiabučius gyvenamuosius namus, mokesčių už bendro naudojimo objektų išlaikymą ir rinkliavos už jų priežiūrą, priskaičiuotus butui, kurio nuomininke yra tretysis asmuo M. K. Byloje atsakovui pateikus atsiliepimą ( b. l. 77- 80), jog skolos už administravimo paslaugas laikotarpiu už suteiktas paslaugas atsiskaitydavo bute gyvenanti M. K., bei su ja gyvenantys M. S. ir A. K., ieškovo pareiga buvo pateikti įrodymus, kad jis ėmėsi priemonių skolai išsiieškoti iš nuomininkų, tačiau skola iš paslaugą gavusių asmenų nebuvo išieškota. Ieškovas reikalauja skolos iš buto savininko remdamasis tuo, kad LR CK 4.82 str. 3 d. įpareigoja butų savininkus apmokėti išlaidas namui išlaikyti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, tačiau nepaneigia atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodyto argumento, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarime Nr. 876 "Dėl Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas tvarkos patvirtinimo" (Žin., 2001, Nr. 62-2263; 2002,Nr. 48-1857) numatyta, jog valstybės ir savivaldybės butų nuomininkai už komunalines paslaugas atsiskaito bendrosios nuosavybės administratoriui. Kadangi nuostatų 3.3. punkte ( Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 9 d. nutarimo Nr. 137 redakcija) numatyta, jog butų nuomininkai atsiskaito butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriui, jeigu daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrajai dalinei nuosavybei administruoti savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto atstovo sprendimu yra paskirtas butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorius, ieškovo pareiga buvo įrodyti, kodėl buto nuomininkams nėra atsiradusi pareiga mokėti mokesčių, kuriuos jis prašo priteisti iš savivaldybės , kokiu pagrindu atsirado pareiga savivaldybei mokėti mokesčius, kurių neapmoka juos įpareigoti LR Vyriausybės nutarimu mokėti nuomininkai. Ieškovas nepateikė byloje tokių įrodymų, todėl ieškinys nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas netaikė materialinės teisės normos, kurias turėjo taikyti, todėl sprendimas naikintinas LR CPK 330 str. pagrindu.
Be to, ieškovui pareiga išsiieškoti mokesčius iš nuomininkų kyla remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. 752 redakcija) patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 6.3 punktu, kuriame nurodyta jog administratorius turi teisę pareikšti su bendrojo naudojimo objektų administravimu susijusius ieškinius, taip pat dalyvauti kitų asmenų pradėtose bylose, susijusiose su administruojamu turtu. Ieškovas turi nurodyti argumentus, dėl kokios priežasties nesinaudoja šia teise. Tik išnaudojus visas galimybes išsiieškoti skolą iš nuomininkų, svarstytinas atsakomybės už jų skolas perėjimas buto savininkui.
Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. balandžio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2010, išaiškino turto administravimo sampratą, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo sampratą, jo turinio ir teisinio reglamentavimo, administravimo bei kitų bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimo išlaidų apmokėjimo tvarką. Minėtoje nutartyje nurodoma, kad bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimo ir priežiūros išlaidas sudaro trys išlaidų grupės. Tai – turto administravimo išlaidos (CK 4.84 str. 4 d.), namui išlaikyti ir išsaugoti būtinos išlaidos (CK 4.82 str. 3 d.) ir su buto naudojimu susijusios asmeninės išlaidos (pavyzdžiui, išlaidos šiukšlėms išvežti, elektros energijai ir pan.). Nagrinėjamo ginčo atveju ieškovas reikalavo priteisti skolą, reikalavimą grįsdamas CK 4.76 str., 4.82 str. 3 d., 4.84 str. 4 d. ir, kaip minėta, skolą grindė išrašu iš asmeninės sąskaitos, kuriame atspindėtos visos trys paminėtų išlaidų rūšys - administravimo išlaidos, namui išlaikyti ir išsaugoti būtinos išlaidos bei su buto naudojimu susijusios asmeninės išlaidos. Nutartyje paminėta, kad, kai CK 4.84 str. ir kitų teisės aktų pagrindu savivaldybė, kaip butų ir kitų patalpų savininkė, siekdama įgyvendinti savininko teises, paveda administratoriui surinkti mokesčius už bendrojo naudojimo patalpų administravimą ir bendrosios inžinerinės įrangos nuolatinės priežiūros (eksploatavimo) išlaidas, savivaldybei neatsiranda pareigos apmokėti administratoriui išlaidų namui išlaikyti ir išsaugoti, administravimo išlaidų, numatytų įstatyme (CK 4.82 str. 3 d., 4.84 str. 4 d.), išskyrus atvejus, nustatytus administravimo sutartyje. Teisės aktuose, reglamentuojančiuose administratoriaus veiklą, nenustatyta, kad tais atvejais, kai nurodytų išlaidų neapmoka savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkai, šias išlaidas administratoriui privalo sumokėti savivaldybė ar jos įgaliotas asmuo, todėl remiantis teisine praktika ieškinys turėjo būti atmestas.
Ieškovas turi atlyginti valstybei išlaidas, nuo kurių mokėjimo savivaldybė buvo atleista, paduodant apeliacinį skundą – 68,40 Lt, ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose – 15,44 Lt ir 14,20 Lt.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p., teisėjų kolegija
nusprendė:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 21 d. sprendimą panaikinti .
Ieškinį atmesti.
Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš ieškovo UAB „Antakalnio ūkis“ ( įmonės kodas 121449152) 29,64 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.