Telšių apylinkės teismo sprendimas

2013-05-14 · Civilinė byla Nr. 2-1063-169/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-05-14
Bylos Nr.
2-1063-169/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Violeta Erlickienė
Pareiškėjas
I. S., D. S., D. S., atstovaujamų D. V.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos
Advokatai
Jurijus Malininas
(S)MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 14 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Violeta Erlickienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vilijai Rukšėnienei,dalyvaujant pareiškėjams I. S. ir D. S.,jų atstovams D. V. ir advokatui Jurijui Malininui,suinteresuoto asmens atstovei Loretai Dimienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų I. S. ir D. S., atstovaujamų D. V., pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai I. S. ir D. S., atstovaujami D. V., kreipėsi į teismą pareiškimu prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie, faktiškai pradėdami valdyti, yra priėmę 2010 m. kovo 8 d. mirusios jų motinos E. S. palikimą. Pareiškime nurodė, jog 2010 m. kovo 8 d. mirus E. S. jos turto įstatyminiai paveldėtojai liko jos vaikai I. S. ir D. S.. Pažymėjo, jog paveldimą turtą sudaro: gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, 10.4200 ha, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, 2.9800 ha, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini). 2013 m. kovo 5 d. jie kreipęsi į notarę, tačiau notarė I. Zavišnienė atsisakė atlikti notarinį veiksmą dėl to, kad neva praėjęs įstatymų numatytas terminas palikimui priimti. Nurodė, jog I. S. ir D. S. dėl labai sunkios ekonominės ir finansinės padėties neturėjo galimybės juridiškai sutvarkyti palikimo dokumentų, bet jie palikimą priėmė faktiškai, t.y. pradėjo valdyti paveldimą turtą, rūpintis juo kaip savu – valdė, žemės sklypus naudojo pagal paskirtį žemės ūkio veiklai, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, paveldimame name jie gyveno iki motinos mirties ir gyvena iki šio laiko, patys mokėjo ir moka reikiamus patarnavimo mokesčius, prižiūrėjo ir prižiūri namą, mokėjo žemės mokesčius.

Pareiškėjai I. S. ir D. S. teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti pareiškime nurodytais motyvais. Paaiškino, jog po motinos mirties abu liko gyventi motinai priklausančiame name, mokėjo mokesčius už vandenį, elektrą, žemės mokesčius, rūpinosi ir prižiūrėjo namą bei žemės sklypus kaip savo turtu.

Pareiškėjų atstovai, antrindami pareiškėjams, jų pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti pareiškime nurodytais motyvais. Nurodė, jog byloje apklaustų liudytojų O. S., K. L. ir V. F. parodymai, rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiškėjai, po motinos mirties likę gyventi jai priklausančiame name, jį prižiūrėjo, tvarkė, pagal galimybes remontavo, tvarkė aplinką, tokiu būdu į motinos turtą žiūrėjo kaip savininkai ir per tris mėnesius nuo motinos mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdami valdyti.

Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovė L. Dimienė dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto neprieštaravo, nes palikimo priėmimo faktiniu valdymu faktas yra įrodytas byloje surinktais įrodymais. Paaiškino, jog 2011 m. gegužės 31 d. buvo sumokėta 307,41 Lt, tačiau nenurodžius mokėjimo paskirties, t. y., jog tai yra žemės mokestis, jis buvo neužskaitytas ir laikytas permoka. Šiuo metu žemės mokestis įskaitytas, skolos už E. S. žemę nėra.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, jog teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo fakto. Šie faktai nustatomi remiantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimi (CK 5.50 straipsnio 1 dalis).

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas.

Jeigu įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą ir nesikreipė dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kol kitam įpėdiniui nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, gali būti nustatomas palikimo priėmimo faktas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Taigi asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.

Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr.56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 13 punkte nurodyta, jog teismas, nustatydamas palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos faktus, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos.

Iš byloje esančių duomenų: E. S. sutuoktuvių liudijimo kopijos (4 b. l.); E. S. ir A. V. S. mirties liudijimų kopijų (3, 5 b. l.); nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų kopijų (8–14 b. l.); notarės I. Zavišnienės nutarimų dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą kopijų (18, 19 b .l.); pažymos apie turto valdymą kopijos (21 b. l.); sprendimų dėl vienkartinės išmokos mokėjimo mirus E. S. (67, 68 b. l.); atsiskaitymo už elektros energiją knygutės duomenų; liudytojų O. S., K. L. ir V. F. parodymų, jog pareiškėjai po motinos mirties liko gyventi jai priklausančiame name, kurį prižiūrėjo ir tvarkė, remontavo, augino gyvulius, rūpinosi žemės sklypais, teismas byloje nustatė, kad pareiškėjai I. S. ir D. S. iš tikrųjų po jų motinos E. S. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjus jį valdyti, nes jie vykdė paveldėto turto savininkų pareigas ir įgyvendino teises į tą turtą, t. y. saugojo turtą, jį prižiūrėjo ir juo rūpinosi. Toks pareiškėjų elgesys traktuotinas kaip palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.51 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjų I. S. ir D. S. pareiškime nurodytas aplinkybes apie paveldėto turto valdymą, naudojimąsi ir rūpinimąsi patvirtino bylos rašytiniai įrodymai ir liudytojų parodymai, o pareiškėjai negali kitokia tvarka gauti tą faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas teismui nekelia abejonių ir pripažintinas nustatytu (LR CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259–270 ir 444–448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patenkinti pareiškėjų I. S. ir D. S. pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai I. S., a. k. (duomenys neskelbtini), ir D. S., a. k. (duomenys neskelbtini), pradėdami faktiškai valdyti priėmė po jų motinos E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios 2010 m. kovo 8 d. mirties likusį palikimą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo reikalu.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Violeta Erlickienė