- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Data
- 2010-03-16
- Bylos Nr.
- 2A-102/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Marytė Mitkuvienė, Danutė Milašienė
- Ieškovas
- J. G.
- Atsakovas
- T. G.
- Advokatai
- Egidijus Milašius
- Kategorijos
- 21.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Danutės Milašienės ir Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. kovo 23 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-107-123/2009 pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui T. G. dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo ir 1992 m. balandžio 14 d. dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė J. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama išreikalauti iš atsakovo S. G. neteisėtai valdomą turtą - gyvenamąjį namą, statybos metai 1976 m., vidutinė rinkos vertė 92579 Lt, ir ūkinius pastatus bei kiemo statinius, taip pat pripažinti negaliojančia 1992 m. balandžio 14 d. dovanojimo sutartį, pagal kurią minėtus statinius ieškovė padovanojo sūnui. Ieškovės atstovė nurodė, kad jos motina niekada namo niekam nedovanojo ir, kokiu būdu namas su priklausiniais perėjo sūnui, ji nežino, taip pat nurodė, kad ji visada gyveno name, jį valdė ir yra vienintelė turto savininkė ir valdytoja, apie tai, kad sūnus nori parduoti turtą, sužinojo iš spaudos, todėl prašė ieškinį patenkinti.
Atsakovas T. G. su ieškiniu nesutiko ir prašė taikyti ieškinio senatį. Jis nurodė, kad atsakovas ginčo statinius valdo teisėtai nuo 1992 m. balandžio 14 d. dovanojimo sutarties pagrindu, dovanojimo sandoris sudarytas pagal visus įstatymo reikalavimus, įregistruotas viešame registre. Šį sandorį ieškovė sudarė laisva valia, pasirašydama sutartį buvo veiksni, prieš tai 1992 m. kovo 27 d. gyvenamąjį namą su priklausiniais buvo testamentu užrašiusi irgi sūnui, vėliau, kad sūnus galėtų turtą tvarkyti, remontuoti jį, padovanojo. Sūnus turtą sutvarkė, įdėjo daug asmeninių lėšų. Be to, pagal gyvenamojo namo dovanojimo sutarties 6 p. pirmame aukšte ieškovė turi teisę iki gyvos galvos be nuomos mokesčių gyventi, juo naudotis.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. kovo 23 d. sprendimu ieškinio netenkino ir nurodė, kad ieškovė prašė skirti byloje rašysenos ekspertizę, kad būtų nustatyta, ar parašas dovanojimo sutartyje yra ieškovės. Lietuvos teismo ekspertizės centras, atlikęs rašysenos ekspertizę, padarė išvadą, kad 1992 m. balandžio 14 d. dovanojimo sutartį pasirašė J. G. , todėl ieškovės teiginys, kad sutartis yra suklastota ir motina niekada jokios sutarties nepasirašė, yra paneigtas byloje surinktais rašytiniais įrodymais, todėl teiginys, kad atsakovas valdo pastatus be teisinio pagrindo ir reikia juos išreikalauti, yra nepagrįstas ir neįrodytas. Teismas taip pat nurodė, kad CPK 84 str. 1 d. numato trejų metų ieškinio senaties terminą ieškiniui pareikšti. 2000 m. CK nustatyti ieškinio senaties terminai gali būti taikomi tik su sąlyga, kad pagal anksčiau galiojusius įstatymus nustatytų ieškinio senaties terminų eiga nepasibaigė iki 2000 m. CK įsigaliojimo. Nepaneigta, kad ieškovė 1992 m. jau žinojo apie dovanojimo sutartį, nes pati ją pasirašė, todėl nėra jokio teisinio pagrindo ir nėra kitų įrodymų, kad apie dovanojimo sutartį ji sužinojo tik 2007 m. liepos 5 d. ir nuo šios datos jai atsirado teisė ginčyti dovanojimo sutartį bei išreikalauti iš atsakovo neteisėtai valdomą turtą, nes atsakovas turtą įgijo dovanojimo sutarties pagrindu teisėtai ir pagrįstai, panaikinti dovanojimo sutartį nėra pagrindo, o CK 6.472 str. nuostatos sandoriams, sudarytiems 1992 metais, netaikomos. Todėl ieškovė praleido ieškinio senatį ginčyti dovanojimo sutartį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. kovo 23 d. sprendimą, atnaujinti senaties terminą ir patenkinti ieškinį. Apeliacinį skundą ieškovė grindžia šiais motyvais:
1. Apeliantė nesutinka su Lietuvos teismo ekspertizės centro atliktos ekspertizės išvadoms, kad dovanojimo sutartyje pasirašė ieškovė. Ji jokios sutarties nepasirašė, o sutartyje ne jos parašas.
2. Teisėja, išnagrinėjusi ieškinį, pritaikė ieškinio senatį, todėl ji yra šališka ir neobjektyvi.
3. Tik 2007 metais ieškovė sužinojo, kad butas įregistruotas sūnaus t. y. atsakovo vardu. Apeliantė jokio namo niekada nedovanojo ir jokių sutarčių nepasirašinėjo.
4. Teismas nepagrįstai atsisakė sustabdyti bylą ir skirti papildomą ekspertizę, nes atliktos ekspertizės išvados klaidingos, neatitinkančios tikrovės.
5. Bylą išnagrinėjo šališka teisėja, kuriai buvusi darbdavė O. G. darė spaudimą.
6. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad apeliantė praleido ieškinio senaties terminą. CK 1.125 straipsnio 1 dalis numato 10 metų senaties terminą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovės atstovavimo išlaidas. Atsiliepime atsakovas nurodo, kad:
1. Rašytinė medžiaga nenuginčijamai patvirtina, kad ieškovė notarine forma įformino dovanojimo sutartį, jog atsakovas galėtų nekliudomai valdyti, naudotis ir disponuoti padovanotu turtu.
2. Ieškovė serga sunkia liga ir padedama nekompetentingų asmenų rašo nepagrįstus kaltinimus.
3. Ieškovė niekada nebuvo išvaryta iš ginčo namo, ją gera valia išsivežė dukra siekdama materialinės naudos.
Šalies argumentai
4. Apeliaciniu skundu ieškovė kelia naujus reikalavimus. Prašo atnaujinti senaties terminą, nors to neprašė pirmosios instancijos teisme.
5. Ieškovė pirmosios instancijos teismo prašė sustabdyti civilinę bylą, kol vyksta ikiteisminis tyrimas dėl atsakovo neteisėtai užvaldyto turto. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylos nesustabdė, nes pradėtas ikiteisminis tyrimas negali būti pagrindu sustabdyti civilinę bylą. Be to, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių.
6. Atsakovas yra sąžiningas turto įgijėjas, kuris po dovanojimo sutarties iš savo lėšų iš esmės suremontavo namą. Remiantis CK 4.96 straipsnio 2 dalimi iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas , išskyrus atvejus kai savininkas daiktą prarado dėl kitų asmenų nusikaltimo.
Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Egidijus Milašius prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą gražinti teismui nagrinėti iš naujo, nes teismas neatskleidė bylos esmės arba skirti pakartotinę rašysenos ekspertizę bei išreikalauti naujus įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).
Kaip buvo nurodyta, ieškovė prašė pripažinti 1992 m. balandžio 14 d. dovanojimo sutartį negaliojančia, bei išreikalauti iš atsakovo neteisėtai valdomą turtą.
Ieškovė nurodė, kad turto atsakovui niekada nedovanojo ir jokia kita forma neperleido, neturėjo net minties atsakovui padovanoti savo turtą. Taip pat nurodė, kad jokių sutarčių nepasirašinėjo. Taigi, atsižvelgiant į ieškovės išdėstytus motyvus ir nurodytas aplinkybes, ji dovanojimo sutartį ginčijo dviem pagrindais, t. y. valios stoka sudaryti sutartį bei, kad jokios sutarties nepasirašė.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, vadovavosi tik rašysenos ekspertizės išvadomis, kad dovanojimo sutartį pasirašė ieškovė, nenagrinėdamas visų kitų ieškovės nurodytų aplinkybių dėl valios nebuvimo sudaryti sutartį.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ekspertizei buvo pateikti ieškovės J. G. parašų pavyzdžiai (b. l. 53, t. 2), tačiau ne visi buvo pasirašyti jos. Nagrinėjant bylą jos atstovė B. P. nurodė, kad parašo pavyzdys paimtas iš atstovavimo sutarties (t. 1, b. l. 88) yra pasirašytas ne ieškovės, o jos atstovės B. P. pamėgdžiojant ieškovės parašą.
Tiek ieškovės atstovė, tiek ir atsakovas neneigė, kad jie pasirašinėjo už ieškovę pamėgdžiodami jos parašą. Todėl negalima teigti, kad ekspertizės išvada dėl ieškovės parašo dovanojimo sutartyje yra neginčytina, ir vien tik ja remiantis negalima daryti išvados, jog ieškovė savo turtą padovanojo atsakovui. Byloje yra įrodymų, kad 1991 m. spalio 2 d. autoįvykio metu ieškovė buvo sunkiai sužalota. Ji ilgai buvo gydoma ligoninėje. Tik 1992 m. vasario 22 d. buvo išrašyta iš ligoninės. Dovanojimo sutartis sudaryta 1992 m. balandžio 14 d., praėjus neilgam laiko tarpui po gydymo. Todėl svarbu nustatyti ar iš tikrųjų ieškovė savo noru ir valia sudarė dovanojimo sutartį. Tačiau šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas bylos nenagrinėjo.
Atsižvelgiant į tai, kad nėra neginčytinų įrodymų dėl dovanojimo sutarties sudarymo ieškovės valia ir kad sutartį ji pati pasirašė, nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad ieškovė praleido senaties terminą ginčyti dovanojimo sutartį.
Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šalių ginčą, neatskleidė bylos esmės, o jai atskleisti reikalinga surinkti ir ištirti papildomus įrodymus, nes pagal byloje esamus įrodymus negalima bylos išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina teismui nagrinėti iš naujo.
Nagrinėjant bylą iš naujo spręstinas klausimas dėl pakartotinos rašysenos ekspertizės skyrimo bei visų kitų ieškovės vaikų dalyvavimo byloje.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 4 punktu,
nutaria:
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. kovo 23 d. sprendimą ir bylą perduoti teismui nagrinėti iš naujo.