- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2012-12-03
- Bylos Nr.
- ATP-1054-238/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-01389-2012-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danguolė Šiugždinytė
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Danguolė Šiugždinytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi R. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-10-19 nutarimu R. S. (toliau – pareiškėjas) pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, jam paskirta 100 Lt bauda, taip pat pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskirta 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, nuobaudos subendrintos ir skirta galutinė subendrinta nuobauda - 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Apylinkės teismas R. S. nuobaudą paskyrė už tai, kad 2012-10-05, 7.57 val., Alytuje, Rūtų gatvėje esančioje degalinėje „Statoil Alytus“, vairavo automobilį „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užsipylė kuro ir pradėjo važiuoti, neatjungęs kuro užpylimo žarnos, todėl ją nutraukė ir sugadino kuro užpylimo kolonėlę bei pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 106 ir 232 punktų reikalavimus. Teismas sprendė, jog be pareiškėjo prisipažinimo ir paaiškinimo, jo kaltę patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti duomenys, UAB „Lietuva Statoil“ pareiškimas policijos komisariatui, degalinės vadovo K. R. paaiškinimas, kita rašytinė bylos medžiaga bei prie bylos pridėta filmuota medžiaga.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu R. S. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-10-19 nutarimo dalį, kuria jis nubaustas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir šią administracinio teisės pažeidimo bylos dalį nutraukti. Skunde nurodoma, jog ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo požymių konstatavimas administracinėn atsakomybėn trauktino asmens veiksmuose galimas tik tada, kai vairuotojas tyčia pasitraukia iš eismo įvykio, su kuriuo susijęs, vietos. Apeliantas nurodo, jog iš degalinės, neištraukęs dujų pylimo žarnos, jis išvyko tik dėl išsiblaškymo. Be to, sumokėjęs už kurą ir grįžęs į automobilį, jį kalbino draugas. Apie tai, kad nutraukė kuro užpylimo žarną, skundo autorius sužinojo tik atvykęs prie parduotuvės UAB „Lankava“, kuomet pašalinis asmuo pasakė, kad jo automobiliu tempiama kuro užpylimo įrenginio dalis. Įvertinęs situaciją, apeliantas skubiai grįžo į degalinę „Statoil Alytus“, nepamatęs rimtesnių apgadinimų kuro užpylimo žarną pakabino į vietą. Nuėjęs į degalinę, tačiau neradęs operatoriaus, iš įvykio vietos išvyko, nes turėjo sutvarkyti neatidėliotinus reikalus, nors puikiai žinojo, jog visa degalinės teritorija yra filmuojama. Apeliantas taip pat nurodo, jog neteisėtai pasišalinti iš įvykio vietos jam nebuvo jokių tikslo, t. y. automobilis buvo techniškai tvarkingas ir apdraustas, už kurą atsiskaityta ir t. t. Be to, iš kuro užpylimo įrenginiui padarytų smulkių apgadinimų taip pat galima pagrįstai tikėti, jog eismo įvykio apeliantas galėjo nepajusti, nes kontaktas nebuvo stiprus, o pašalinių garsų nesigirdėjo. ATPK 130 straipsnio 1 dalye numatyto administracinio teisės pažeidimo esmė - sąmoningi tyčiniai veiksmai. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos buvo pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Įvertinus visus administracinėje byloje surinktus duomenis, darytina išvada, kad apelianto veiksmuose nebuvo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos (pažeidimo sudėties subjektyvinės pusės).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Pareiškėjas neginčija nutarimo dalies, kurioje jis pripažintas kaltu padaręs ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, tačiau nesutinka su teismo išvada, kad jis padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Apelianto nuomone, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, nebuvo įrodyta ATPK 130 straipsnio 1 dalies subjektyvinė pusė – tyčinis neteisėtas pasitraukimas iš eismo įvykio vietos.
ATPK 9 straipsnis nustato, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. ATPK 284 straipsnis nustato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šioms aplinkybėms nustatyti nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą turi būti renkami ATPK 256 straipsnyje numatyti atitinkami įrodymai. Kaltė asmens, kaltinamo padarius administracinį teisės pažeidimą, gali būti įrodinėjama visomis ATPK 256 straipsnio 2 dalyje numatytomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau įrodymų turi būti surinkta tiek, kad nekiltų jokių abejonių dėl asmens kaltės padarius pažeidimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, tai yra kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir t. t.). Šio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas, iš eismo įvykio pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš jo vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengimą pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Sprendžiant, ar asmens veika - pasitraukimas iš eismo įvykio vietos - pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Iš byloje esančios filmuotos medžiagos matyti, jog užsipylęs suskystintų dujų (apeliantas pats, o ne degalinės darbuotojas, prijungė prie automobilio kuro užpylimo žarną), atsiskaitęs už prekes ir grįžęs į automobilį, pareiškėjas pamiršo ištraukti kuro pylimo įrenginį, kurį pradėjęs važiuoti nutraukė. Kadangi kuro užpylimo žarna gana lengvai atitrūksta nuo dujų užpylimo kolonėlės, vairuotojas tokio įvykio iš tiesų galėjo nepajusti, o įvertinus ir kitus byloje surinktus duomenis (pamatęs tempiamą žarną pareiškėjas grįžo į kolonėlę ir padėjo įrenginį į vietą, išsinėrusi kuro užpylimo žarna nebuvo sugadinta, ją reikėjo tik įstatyti atgal į vietą, atvykęs į degalinę, kurios teritorija filmuojama, ieškojo operatoriaus ir kt.), tai paneigia jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo subjektyvinę pusę – tyčinį pasišalinimą ir pasitraukimą iš eismo įvykio vietos. Nesant objektyvių duomenų apie tai, kad apeliantas suprato, jog jis yra susijęs su eismo įvykiu, ir sąmoningai (tyčia) iš įvykio vietos išvažiavo, nesiaiškinęs įvykio aplinkybių, vadovaudamasis principu in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai) apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad R. S. veikoje nepagrįstai nustatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis, jis nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį, todėl ir nuobauda už šį pažeidimą jam skirta nepagrįstai. Pažymėtina, kad tokios pat teisminės praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas ( Nutartis Nr. 2AT-11-2012). Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas ir nutarimo dalis, kurioje R. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
R. S. apeliacinį skundą patenkinti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. nutarimo dalį, kuria R. S. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nubaustas 3000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, panaikinti ir šią administracinio teisės pažeidimo bylos dalį nutraukti.
Panaikinti nutarimo dalį, kuria vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, nuobaudos subendrintos ir skirta galutinė subendrinta nuobauda - 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
Kitą nutarimo dalį, kuria R. S. pripažintas kaltu padaręs ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą ir nubaustas 100 Lt bauda, palikti nepakeistą.
Nutarimas neskundžiamas.