Kauno apylinkės teismo sprendimas

2014-07-04 · Civilinė byla Nr. 2-2368-955/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-07-04
Bylos Nr.
2-2368-955/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-21171-2013-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Imbrasienė
Ieškovas
Ž. R.-T.
Atsakovas
D. G.
Trečiasis asmuo
M. T.
Advokatai
Ina Kurauskienė, Jelena Koltakova
Kategorijos
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2368-955/2014;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-21171-2013-8;Procesinio sprendimo kategorija:116.1; 116.4; 78.2.1; 99.5; 99.7 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 4 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Kristina Imbrasienė, sekretoriaujant Agnei Juškaitei, dalyvaujant ieškovei Ž. R.-T., jos atstovei advokatei Jelenai Koltakovai, atsakovui D. G., jo atstovei advokatei Inai Kurauskienei, nedalyvaujant trečiajam asmeniui M. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. R.-T. patikslintą ieškinį atsakovui D. G. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, trečiasis asmuo M. T., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė Ž. R.-Trimonienė ieškiniu (3-6 b. l.), patikslintu ir papildytu ieškiniu (72-76 b. l.) teismo prašo:

pakeisti 2003-09-23 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4045/2003 priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo D. G. išlaikymą periodinėmis išmokomis nepilnametei dukrai U. G., gim. (duomenys neskelbtini), po 700 Lt kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją;nustatyti ieškovei Ž. R.-T. uzufrukto teisėmis tvarkyti nepilnametės dukters U. G., gim. (duomenys neskelbtini), priteistą kasmėnesinį išlaikymą iš atsakovo D. G.;priteisti iš atsakovo D. G. ieškovės Ž. R.-T. turėtas advokato ir teismo išlaidas pagal pateiktus teismui kvitus.

Teismo posėdyje ieškovė Ž. R.-T. (toliau – ieškovė) savo ieškinį, patikslintą ir papildytą ieškinius pilnai palaikė, papildomai paaiškino, kad išlaikymas dukrai priteistas kai vaikui buvo 1,5 metų. Šiuo metu mergaitei 12 metų, mergaitė paauglė, nuo mažens turi sveikatos problemų dėl širdies dėl ko jai nustatytas neįgalumas, taip pat nustatytas netaisyklingas dantų sąkandis dėl ko vaikui bus reikalinga dantų sąkandžio korekcija, kuri kainuoja pakankamai daug, plokščiapadystė. Atsakovas D. G. (toliau – atsakovas) moka dukrai išlaikymą po 130 Lt kas mėnesį, gera valia didesnio išlaikymo nesutinka teikti, taip pat mergaitei mokama 360 Lt neįgalumo pašalpa. Dukters poreikiams vidutiniškai per mėnesį reikia apie 1 400 Lt, pusę vaikui išlaikyti reikalingos sumos prašo priteisti iš atsakovo, nes iki šiol padidėjusius vaiko poreikius tenkina ji viena. Jos bendros šeimos pajamos per mėnesį apie 9 000 Lt, tačiau turi daug išlaidų: ji su sutuoktiniu M. T. turi kreditorinių įsipareigojimų – moka net tris paskolas, kas per mėnesį sudaro 1 850 Lt, be to, augina dar du mažamečius vaikus 2,5 ir 1,3 metų dukras. Ji pati šiuo metu nedirba, yra vaiko auginimo atostogose, tad jos motinystės pašalpa sudaro tik 40 proc. buvusio darbo užmokesčio, kas šiuo metu sudaro 1 580 Lt. Šeimos pajamas sudaro jos jau minėta gaunama motinystės pašalpa, pajamos už buto nuomą, nuo kurios praėjus metams reikės dar sumokėti mokesčius valstybei, sutuoktinio darbo užmokestis. Mano, kad atsakovas gali dirbti ir lygia dalimi su ja prisidėti prie dukters išlaikymo. Atsakovas iki ilgą laiką dirbo tik 0,5 etato. Šiuo metu atsakovas turi traumą – jam lūžo kulnikaulis, tačiau tai ne chroninė liga, kuri trukdytų dirbti, atsakovui nėra nustatytas neįgalumas. Atsakovas gali ir privalo dirbti, kad užtikrintų tinkamą savo dukters išlaikymą. Mergaitei neįgalumas dėl širdies vis pratęsiamas, šiuo metu neįgalumas mergaitei yra nustatytas iki šių metų spalio mėnesio. Šiemet rudenį vėl bus sprendžiama dėl pratęsimo, reikės eiti pas gydytojus, tikrintis. Kadangi mergaitė turi sveikatos problemų, tai jai kas mėnesį perkami vitaminai, reikalingas pagerintas maitinimas. Dukters maistui mokykloje ir namuose išleidžia apie 420 Lt. Kaip jau minėta, yra problemų su dantukais, teks dėti breketus. Mergaitė buvo papildomai ugdoma – lankė šokių būrelį, tačiau jo teko atsisakyti, nes mergaitei per didelis fizinis krūvis. Todėl yra numatę kineziterapiją vandenyje. Sąkandžio problema dukrai nustatyta 2014 m. kovo mėn. Šiuo metu kas du mėnesius vyksta pas gydytojus. Taip pat numatoma širdies operacija, kuri bus finansuojama valstybės. Jau paskirtas magnetinis rezonansas spalio mėn. Dukrai tenkanti komunalinių mokesčių dalis sudaro apie 200 Lt, kadangi šeima - 5 asmenys, šeimai išeina apie 1 000 Lt. Ši suma yra paskirstyta visiems metams. Dukters mokymui ir priemonėms reikalinga 150 Lt per mėnesį. Vaiko poreikių lentelėje ši suma išskirstyta, paaiškinta. Dukters poreikiai per 11 metų tikrai padidėję, todėl prašo pakeisti išlaikymo dydį, jį padidinti iki 700 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškovės atstovė advokatė Jelena Koltakova, ieškovės nurodytas aplinkybes pagrindė teisiniais argumentais ir ieškovės reikalavimus prašė tenkinti pilnai. Nurodė, kad 2003 m. buvo priteistas minimalus išlaikymas. Ieškovė neneigia, kad atsakovas dalinai prisidėdavo prie vaiko išlaikymo, tačiau retai: per šventes, gimtadienius. Atsakovas puikiai mato kokios kainos, bet išlaikymo padidinti gera valia nesiūlė. Ieškovė sudarė kitą santuoką, augina dar dvi mažametes dukras. Ieškovės paskaičiuotas vidutinis išlaikymas dukrai yra 1 461 Lt, jis vaiko poreikių skaičiuotėse detalizuotas, pateikti įrodymai. Ieškovės pajamos mažėja, kadangi ji gauna motinystės pašalpą. Šeima turi kreditorinių įsipareigojimų. Šeima gyvena ieškovės sutuoktiniui priklausančiame name, praktiškai šeimą išlaiko ieškovės sutuoktinis, tačiau ieškovės sutuoktiniui nėra pareigos teikti išlaikymą atsakovo dukrai. Pažymėjo, kad atsakovas ilgą laiką pats neišlaikė vaiko. Atsakovas gyvena su tėvais jų name, jam nereikia mokėti komunalinių mokesčių. Atsakovas yra medikas, kineziterepeutas, todėl jo gaunamas tik 1000 Lt darbo užmokestis yra neadekvatus jo išsilavinimui. Atsakovas nėra netekęs darbingumo, tai tik laikina trauma, Sodros pažyma atspindi tik laikiną padėtį. Atsakovas siūlė 350 Lt išlaikymą dukrai, nes dukra pas jį būna savaitgaliais ir švenčių dienomis. Pažymėjo, kad tokių dienų yra apie 60 per metus. Ieškovė turi dar du vaikus, kuriuos privalo išlaikyti. Mergaitė turi sveikatos problemų, yra neįgali, todėl tėvas turėtų daugiau prisidėti. Mergaitė turi ir dantukų problemų – neteisingas sukandimas. Ieškovė dėl šios problemos kreipėsi ne į vieną kliniką, be to, mergaitei reikės operuoti širdį. Be to, mergaitė nori lankyti estetinio lavinimo užsiėmimus. Vaiko poreikiai yra detalizuoti. Mano, kad atsakovas gali uždirbti pajamas išlaikyti vaikui. Atsakovas uždirba tik 1 000 Lt su mokesčiais, bet dirbant medicinos srityje galima uždirbti daugiau. Atsakovas nedėjo pastangų, kad gautų geriau apmokamą darbą. Teismas turėtų vertinti jo galimybes uždirbti. Atsakovas dukrai perka brangius daiktus, todėl galimai turi lėšų, todėl prašo išlaikymo dydį padidinti iki 700 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos bei priteisti ieškovei iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą tiek į ieškinį, tiek į patikslintą ir papildytą ieškinį (66-69, 119-122 b. l.), kuriuose su ieškovės reikalavimais sutinka iš dalies: atsiliepimu sutiko išlaikymo dydį dukrai padidinti iki 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, o atsiliepimu į patikslintą ir papildytą ieškinį sutiko dukrai išlaikymą padidinti iki 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismo posėdyje atsakovas savo atsiliepimuose išdėstytas aplinkybes palaikė pilnai, dar kartą teismą užtikrino, kad su ieškovės reikalavimais sutinka iš dalies – sutinka dukrai padidinti išlaikymą iki 350 Lt kas mėnesį. Daugiau teikti negali pagal savo gaunamas pajamas. Pažymėjo, kad dukrai pirko rūbus, batus iki 12 metų. Kiekvieną kartą po vizito pas jį, duodavo dukrai po 20 Lt maistui. Nupirko dukrai gimtadienio proga telefoną už 480 Lt. Kvitų nerinko. Duktė pas jį praleidžia kas antrą savaitgalį, tuo metu jis ja pilnai pasirūpina. Duktė turi neįgalumą, bet šiuo metu dukrai jokio gydymo nėra. Mano, kad operacijos dukrai nereikės. Jis pats yra po traumos, nes 2013-12-31 lūžo kulnikaulis, buvo reabilitacija, pasekmės tokios, kad negali dirbti pilnu krūviu. Iki traumos dirbo pilnu etatu, prieš tai 0,5 etato. Neįgalumo neturi, nes dėl tokios ligos neįgalumas nėra teikiamas. Gyvena pas tėvus, komunalinių ir kitų mokesčių nemoka. Jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ 5 metus, jo pajamos dirbant pilnu etatu 1 000 Lt, o „į rankas“ apie 800 Lt, kitų išlaikytinių neturi. Papildomai nedirba, turi hidraulinę įrangą, bandė dirbti privačiai, bet nieko neišėjo. Savo vardu jokio turto, santaupų neturi, važinėja tėvų automobiliu, kurą užpila tėvai, savo gaunamus pinigus praktiškai išleidžia dukrai, o jį išlaiko jo tėvai. Abu tėvai pensininkai, gauna 800 Lt pensijas, abu tėvai yra dirbantys, todėl bendros jų pajamos per mėnesį siekia 5000 Lt. Mano, kad ieškovės nurodytos išlaidos dukters išlaikymui yra gerokai padidintos. Pramoginių šokių būrelio jau nebus, kadangi mergaitė blogai jaučiasi po treniruočių, taigi 200 Lt išlaidų už šį būrelį nebebus. Išlaidos dantų korekcijai yra hipotetinės. Turi būti vertinami šiandieniniai vaiko poreikiai. Mano, kad normaliems vaiko poreikiams patenkinti 1 000 Lt suma yra pakankama. Mergaitė gauna 360 Lt neįgalumo pašalpą, todėl likusią 700 Lt sumą abu tėvai turėtų padengti.

Atsakovo atstovė advokatė Ina Kurauskienė atsakovo nurodytas aplinkybes pagrindė teisiniais argumentais. Nurodė, kad ieškovės šeimos pajamos apie 9 000 Lt, sumokėjus kreditus, šeima pragyventi lieka 6 780 Lt, padalinus šią sumą kiekvienam šeimos nariui tenka apie 1 300 Lt per mėnesį. Atsižvelgiant į tai mano, kad ieškovė galėtų prisidėti prie mergaitės poreikių tenkinimo daugiau. Atsakovas nuo 2013 m. lapkričio mėnesio dirba pilnu etatu. Tai patvirtina, kad jis dirba visą darbo dieną. Pažymėjo, kad 2013-12-31 ypač pasikeitė atsakovo sveikatos būklė, kadangi jis patyrė traumą, iki šiol jaučia skausmus, ši trauma trukdo dirbti, nėra tiek fiziškai pajėgus. Be to, patyręs traumą negavo ir darbo užmokesčio, nes gavo nedarbingumo pašalpą, kuri buvo tik apie 400 Lt. Todėl atsakovas negali dukrai teikti išlaikymo po 700 Lt, jis sutinka dukrai teikti išlaikymą po 350 Lt. Pažymėjo, kad padidintas išlaikymas turėtų būti priteistas ne nuo ieškinio padavimo, o nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, nes toks sprendimas galioja ateičiai. Advokatė pažymėjo, jog priteisus padidintą išlaikymą mergaitei nuo ieškinio padavimo dienos, būtų pažeisti atsakovo interesai, kadangi beveik tuo pat metu atsakovas patyrė traumą ir jo gaunama nedarbo draudimo pašalpa tesudarė apie 350 Lt. Todėl padidėjęs išlaikymas turėtų būti priteistas tik nuo teismo sprendimo priėmimo. Taip pat mano, kad bylinėjimosi išlaidos turėtų būti mažintinos. Atstovavimas pagrįstas, tačiau byla nėra sudėtinga, patikslintame ieškinyje buvo nurodyta tik didesnė prašomo priteisti išlaikymo suma, jokių naujų argumentų ieškovė nepateikė, todėl 1 000 Lt už jo surašymą nepagrįstai didelė suma.

Trečiasis asmuo M. T. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (153 b. l.). Vykdant teismo įpareigojimą trečiasis asmuo pateikė įrodymus apie savo turtinę padėtį (159-164 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys, patikslintas ir papildytas ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių įrodymų, šalių bei jų atstovų paaiškinimų nustatyta, kad šalys yra U. G., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvai. 2003-09-23 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu Nr. 2-4045/2003 buvo patvirtintas Ž. G. (šiuo metu R.-T.) ir D. G. gyvenimas skyrium bendru sutikimu, patvirtinta sutartis dėl gyvenimo skyrium pasekmių (19-20 b. l.). Pagal teismo sprendimu patvirtintą sutartį dėl gyvenimo skyrium pasekmių šalių nepilnametės dukters U. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su motina Ž. G. (šiuo metu R.-T.), o dukters išlaikymui D. G. įsipareigojo mokėti po 130 Lt kiekvieną mėnesį iki jos pilnametystės. Išlaikymas mokamas, įsiskolinimo nėra. 2007-05-09 Vilniaus apylinkės pirmojo teismo sprendimu Nr. N2-4726-656/2007 panaikintas įrašas apie Ž. G. (šiuo metu R.-T.) ir D. G. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), civilinės metrikacijos įstaigos apskaitoje (21 b. l., LITEKO duomenys). Šiuo metu U. G. 12 metų, ji gyvena kartu su savo motina Ž. R.-T., dar dviem mažametėmis seserimis ir motinos sutuoktiniu M. T. (duomenys neskelbtini)., yra neįgali (lengvas neįgalumas), turi ortodontinių problemų, šiuo metu mokosi bendrojo lavinimo mokykloje (22, 23, 24, 25, 77-78 b. l.). Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad mergaitė buvo papildomai ugdoma – lankė pramoginių šokių būrelį (40-41, 53 b. l.), dalyvauja mokyklos (klasės) organizuojamuose renginiuose, vyksta į organizuojamas ekskursijas, renginius (39, 48-50 b. l.). Ieškovė posėdžio metu nurodė, kad daugiau šokių mergaitė nelankys, kadangi pagal vaiko sveikatą jai per didelis fizinis krūvis, tačiau ruošiasi lankyti baseiną, mergaitė taip pat nori lankyti estetinio lavinimo pamokėles. Kadangi gyvenimas skyrium patvirtintas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, t. y. šalys dėl gyvenimo skyrium ir visų su gyvenimu skyrium susijusių klausimų susitarė taikiai, patvirtinant gyvenimą skyrium nei vaiko poreikiai, nei šalių turtinė padėtis nebuvo nustatinėjama ir analizuojama, byloje duomenų apie šalių turtinę padėtį, jų pajamas, santaupas gyvenimo skyrium patvirtinimo metu, nėra (26, 27 b. l.). Iš 2003-09-23 teismo sprendimo matyti tik tai, kad šalys tuo metu bendro turto neįgijo, vienas kitam turtinių pretenzijų neturėjo (20 b. l.). Iš bylos duomenų matyti, kad po gyvenimo skyrium patvirtinimo ieškovė 2004-01-20 įsigijo butą (duomenys neskelbtini), kuris yra nuomojamas, iš buto nuomos gaunamos pajamos, taip pat mokami mokesčiai valstybei, kadangi ieškovė yra išsiėmusi verslo liudijimą (31, 33-37, 79-82 b. l.). Ieškovė šiuo metu nedirba, yra vaiko auginimo atostogose, gauna motinystės pašalpą, kuri šiuo metu be mokesčių yra apie 1 500 Lt, taip pat mergaitė gauna 360 Lt neįgalumo pašalpą (28-30 b. l.). Ieškovė yra ištekėjusi, turi dar du mažamečius vaikus, kuriuos privalo išlaikyti. Ieškovė nurodė, kad šeima iš esmės pragyvena iš jos sutuoktinio gaunamų pajamų, gyvena sutuoktinio name. Ieškovės sutuoktinis M. T. yra įtrauktas trečiuoju asmeniu šioje byloje, teismo įpareigotas pateikė įrodymus apie savo turtinę padėtį (159-164 b. l.). Iš ieškovės paaiškinimų ir byloje esančių įrodymų matyti, kad bendros šeimos pajamos yra beveik 9 000 Lt per mėnesį, ir kad didžiąją jų dalį sudaro ieškovės sutuoktinio pajamos, kad šeima turi kreditorinių įsipareigojimų, kuriems padengti kas mėnesį sumoka apie 2 000 Lt. Iš likusių pajamų, t. y. apie 7 000 Lt sumoka komunalinius ir kitus mokesčius, išlaiko vaikus ir pragyvena patys. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė savo pareigą šalių dukrai ir kitiems vaikams atlieka tinkamai. Šalių nepilnametė duktė gyvena su savo motina, kuri rūpinasi visais kasdieniais vaiko poreikiais, t. y. suteikia vaikui būstą, moka komunalinius mokesčius, perka ir gamina maistą, rūpinasi vaiko sveikata, jos higiena ir ugdymu, rūpinasi vaiko laisvalaikiu, slaugo kai serga ir t. t. Teismui nekyla abejonių, jog mergaitė yra tinkamai prižiūrima, užtikrinami visi jos poreikiai, todėl plačiau dėl ieškovės turtinės padėties teismas nepasisako, juolab, kad ieškinys grindžiamas ne šalių turtinės padėties pasikeitimu. Be to, kaip jau minėta, 2003 m. priimant teismo sprendimą nei šalių turtinė padėtis, nei vaiko poreikiai nebuvo nustatinėjami. Dėl atsakovo turtinės padėties ir galimybių prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo teismas pasisakys vėliau, kaip pasisakys dėl vaiko poreikių. Pareiga išlaikyti vaiką yra tėvų ir jie šios pareigos vykdyti negali atsisakyti (CK 3.192 str.), todėl teismas pažymi, kad ieškovės sutuoktiniui nekyla pareiga išlaikyti ieškovės ir atsakovo nepilnametę dukrą U. Šią pareigą turi vykdyti ieškovė ir atsakovas. Teismas taip pat pažymi, kad tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str. 1 d.). 2013-12-19. ieškovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, prašydama priteisto išlaikymo dydį padidinti iki 600 Lt, vėliau ieškinio reikalavimus padidino iki 700 Lt (6, 76 b. l.). Ieškinį ieškovė grindžia iš esmės padidėjusiais vaiko poreikiais. Nurodo, kad vaiko poreikiams per mėnesį reikia vidutiniškai 1 461 Lt.

CK 3.201 str. 1 d. įstatymų leidėjas numatė galimybę peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Tokia įstatymo nuostata leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju maksimaliai individualizuoti CK normų taikymą ir išsaugoti protingą tiek vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo, tiek tėvų galimybių pusiausvyrą. Teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, o tik tais atvejais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrėtas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 str. 2 d., darytina išvada, kad išlaikymo dydžio peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Paprastai nepilnamečių vaikų poreikiai didėja jiems augant. Teismas turi įvertinti ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Pagal kasacinio teismo formuojamą teisminę praktiką nustatant poreikių pasikeitimą būtina atsižvelgti, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik būtinieji vaiko poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Įstatymų leidėjas nustatė, kad CK 3.192 str. 2 d. paskirtis – užtikrinti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, nepažeidžiant jį teikiančių vaiko tėvų teisėtų interesų, proporcingumo principo, reikalaujančio nustatyti vaikų ir tėvų turtinių interesų pusiausvyrą.

Ieškovė ieškinį grindžia iš esmės padidėjusiais vaiko poreikiais. Teismas pripažįsta, kad po priimto teismo sprendimo vaiko poreikiai padidėjo, kadangi po teismo sprendimo priėmimo praėjo daugiau kaip 10 metų, per tą laiką vaikas pradėjo lankyti mokyklą, atsisaro sveikatos problemų. Be to, vaiko išlaikymo išlaidų padidėjimui įtakos turėjo ir pasikeitusi ekonominė padėtis šalyje, kuri sąlygojo maisto, būsto, paslaugų ir kitų kainų augimą. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad vaiko poreikiams per mėnesį reikalinga vidutiniškai 1 461 Lt. Iš atsakovo prašo priteisti pusę vaiko išlaikymui reikalingos sumos – 700 Lt (136-137 b. l.). Teismo nuomone, ieškovės nurodytos pinigų sumos, reikalingos nepilnamečio vaiko išlaikymui iš esmės atitinka išdėstytas aplinkybes, tačiau yra šiek tiek padidintos. Ieškovės teigimu vaiko poreikiams per mėnesį reikalinga vidutiniškai 1 461 Lt, tačiau ieškovė įrodymais šios sumos pilnai nepagrindė. Ieškovė pateikė tik detalias vaiko poreikių skaičiuotes, taip pat įrodymus apie specialius vaiko poreikius, taip pat keletą lapų pirkimo čekių. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirkimo čekiai gali būti vertintini kaip įrodymai, parodantys kainų lygį šalyje, tačiau ne kaip konkrečius vaiko poreikius pagrindžiantys įrodymai, kadangi iš jų negalima nustatyti, ar vaistai, maisto ir pramoninės prekės ir būtent kurios, buvo pirktos šiam vaikui. Teismo vertinimu išlaidos komunaliniams mokesčiams taip pat nurodytos per didelės. Ieškovės šeimą sudaro 5 asmenys, todėl abejotina, kad vasaros sezonu šeima per mėnesį sumoka 1 000 Lt mokesčių. Akivaizdu, kad šiltuoju metų sezonu komunaliniai mokesčiai mažesni, kadangi nėra išlaidų šildymui, sumažėja elektros suvartojimas. Objektyvių įrodymų, kiek sumoka mokesčių per mėnesį, ieškovė nepateikė. Teismas taip pat mano, kad išlaidos drabužiams nurodytos taip pat per didelės. Teismo nuomone, 12 metų vaikui per metus beveik 3 000 Lt suma vien drabužiams ir avalynei yra neprotingai didelė. Teismas sutinka, kad pagal finansines galimybes ieškovė gal ir pajėgi skirti tokią sumą ir ji turi tokią teisę, tačiau sprendžiant dėl išlaikymo turi būti vertinami protingi vaiko poreikiai, kadangi abiejų tėvų galimybės prisidėti prie vaiko poreikių patenkinimo gali būti nevienodos. Kitos vaiko poreikių lentelėje nurodytos išlaidos yra protingo dydžio, todėl teismas išsamiau dėl jų nepasisako. Savaime suprantama, kad vaikas valgo, jo sparčiai augančiam organizmui reikalinga visavertė mityba, vaikui reikalinga apranga ir avalynė, vaikui tenka ir dalis komunalinių ir kitų išlaidų, reikalingi higienos reikmenys, lavinimosi priemonės, žaislai ir kt. Taip pat savaime suprantama, kad vaikas kartas nuo karto serga, kad reikia pirkti vaistus, vitaminus, juolab kad vaikas turi specialių poreikių, o tai savaime reiškia ne tik didesnį žmogiškąjį rūpestį tokiu vaiku, bet ir didesnes išlaidas. Natūralu, kad augant vaikams keičiasi jų poreikiai, todėl reikalingos ir didesnės piniginės lėšos išlaikymui, akivaizdu, kad vaiko poreikiai ateityje tik didės, be to, nuolat kyla kainos. Pažymėtina, kad vaiko poreikiai negali apsiriboti vien tik minimalių vaiko poreikių tenkinimu. Teikiant vaikui mažesnį nei nustatyti poreikiai išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti jo poreikius sumažėja. Teikiant mažesnį nei optimalus išlaikymas, reikalingą vaikui visapusiškai vystytis, gali būti pažeisti vaiko interesai. Antra vertus, vaiko poreikiai turi būti tenkinami protingai, įvertinus tėvų turtinę padėtį ir finansines galimybes. Todėl įvertinus vaiko būtinuosius, specialiuosius ir kitus poreikius, ekonominę situaciją šalyje, taip pat atsižvelgus į įstatymines nuostatas ir formuojamą kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), vertintina, kad nepilnamečio U. G. poreikiai išaugo ir jai reikalinga didesnė piniginių lėšų suma išlaikymui, 2003-09-23 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytas išlaikymo vaikui dydis po 130 Lt kas mėnesį yra akivaizdžiai per mažas, negali garantuoti vaikui socialiai priimtino poreikių patenkinimo lygio, todėl išlaikymo dydis keistinas. Konstatavus vaiko poreikių padidėjimą, įvertinus šiuo metu atsakovo skiriamą išlaikymo dydį (130 Lt per mėnesį), akivaizdu, kad didžioji vaiko išlaikymo ir auginimo naštos dalis tenka ieškovei. Pažymėtina, kad, vaiko išlaikymas turi užtikrinti vaiko poreikius ne tik šiuo metu, tačiau turi būti orientuotas į ateitį. Todėl nustatant išlaikymo dydį įvertintina ne tik šiandieniniai vaiko poreikiai, bet ir tai, kad mergaitė jau beveik paauglė, jos poreikiai po poros metų bus praktiškai kaip suaugusio žmogaus, mergaitės brendimo laikotarpiu atsiras papildomų išlaidų higienos priemonėms, aprangai, be to, po kelerių metų teks ruoštis baigiamiesiems egzaminams. Teismui įvertinus visas pirmiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad nepilnametės U. G. poreikiams per mėnesį patenkinti 1 250 Lt suma yra pakankama. Todėl toliau vertintinos atsakovo finansinės galimybės prisidėti prie padidėjusių vaiko poreikių.

Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 str. 1 d.), kuris lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

Dėl atsakovo turtinės padėties. Atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ kineziterapeutu, jo darbo mokestis siekia 1000 Lt neatskaičius mokesčių (105, 166 b. l. ). Jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto atsakovas neturi (106-107 b. l.). Kaip paaiškino atsakovas, jis šiuo metu neturi galimybių gauti didesnį darbo užmokestį dėl savo sveikatos būklės. Lūžus kulnikauliui, šiuo metu atsakovas negali ilgai dirbti stovimo darbo, todėl jis yra dėkingas savo darbdaviams, kad po traumos jo neatleido iš darbo, o priešingai priėmė jį dirbti visu etatu. Atsakovą praktiškai išlaiko pensininkai tėvai, jis gyvena kartu su jais, važinėja tėvų automobiliu. Gaunamą darbo užmokestį išleidžia U. ir savo poreikiams. Nors kaip matyti, atsakovas tegauna tik 832 Lt darbo užmokestį „į rankas“, teismo vertinimu atsakovo siūloma 350 Lt išlaikymo suma yra per maža, atsakovas padedamas savo tėvų, U. senelių, turi finansinę galimybę didesne dalimi prisidėti prie nepilnametės dukters išlaikymo. Pažymėtina, kad jei atsakovo netenkina šiuo metu gaunamos pajamos ir jo esama turtinė padėtis, jis privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti kuo geriau apmokamą darbą ir taip garantuoti savo nepilnamečiam vaikui tinkamą išlaikymą, nes pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra ne tik motinos, bet ir tėvo. Tokią išvadą teismas grindžia ta aplinkybe, jog atsakovui nėra nustatytas neįgalumas, kas leistų manyti, jog atsakovas neturi galimybių padidinti savo gaunamų pajamų. Vaiko išlaikymas yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 str. 1 d.). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, išvykimu, kitomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Nors pripažintina, kad ieškovės šeimos turtinė padėtis šiuo metu, palyginus su atsakovo, yra geresnė, tačiau šiuo metu padidėjusius vaiko poreikius tenkina viena ieškovė. Tuo tarpu tėvų teisės lygios, negalima visos vaiko išlaikymo naštos perkelti tik vaiko motinai. Pažymėtina, kad tėvui ar motinai su kuriuo gyvena vaikas ir taip tenka didesnė naštos dalis, kadangi gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų prie kurių atskirai gyvenantis tėvas ar motina dažniausiai neprisideda.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaiko raidos sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012). Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė byloje teigė, jog mergaitės išlaikymui reikia apie 1400 Lt per mėnesį. Teismas jau aukščiau pasisakė, kad teismo vertinimu, šios išlaidos vaikui yra šiek tiek padidintos. Bylos duomenys patvirtina, jog mergaitė gauna 360 Lt neįgalumo pašalpą, todėl vertindamas priteistino išlaikymo dydį, teismas atsižvelgia į šią aplinkybę. Teismas, kompleksiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, vadovaujantis pirmiau nurodytais motyvais, proporcingumo ir protingumo kriterijais, prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių turtinę padėtį, turimus išlaikytinius, jų pastangas gauti pajamas vaiko išlaikymui, vaiko poreikius, ekonominę situaciją šalyje, ieškovės ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo tenkina iš dalies – pakeistina 2003-09-23 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo Nr. 2-4045/2003 dalis dėl išlaikymo dydžio U. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir iš atsakovo D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistina U. G., gim. (duomenys neskelbtini), po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismo vertinimu, priteisus tokį išlaikymo dydį, mergaitei iš abiejų tėvų būtų užtikrinta 900 Lt gaunama išlaikymo suma. Pridėjus mergaitės gaunamą 360 Lt neįgalumo pašalpą, mergaitei per mėnesį tektų 1260 Lt išlaikymo suma, kas teismo vertinimu, pilnai užtikrintų U. G. tinkamą poreikių tenkinimą.

Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl to, nuo kurio momento turėtų būti priteistas didesnis išlaikymo dydis vaikui. Atsakovo atstovė teismo posėdyje nurodė, jog priteisus padidintą išlaikymą mergaitei nuo ieškinio padavimo dienos, būtų pažeisti atsakovo interesai, kadangi beveik tuo pat metu atsakovas patyrė traumą ir jo gaunama nedarbo draudimo pašalpa tesudarė apie 350 Lt. Todėl padidėjęs išlaikymas turėtų būti priteistas tik nuo teismo sprendimo priėmimo. Teismas šiuos atsakovo atstovės argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tam tikrus teisinius padarinius sukelia nuo įsiteisėjimo momento, o jis įsiteisėja tik pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu jis nebuvo apskųstas. Kuriai nors šaliai apskundus šį teismo sprendimą, jis įsiteisės tik nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo momento (CPK 279 str. 1 d.). Todėl sprendimas priteisti nepilnamečiam vaikui padidėjusį išlaikymo dydį tik nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (nuo neįsiteisėjusio teismo sprendimo priėmimo dienos) negali būti laikomas pagrįstu, nes, kaip jau minėta, neįsiteisėjęs teismo sprendimas nesukeltų šalims teisinių padarinių. Pažymėtina, kad vaikų išlaikymo prievolė yra tęstinė, todėl šios prievolės turinys, gali kisti, didėjant arba mažėjant vaiko poreikiams bei jo tėvų galimybėms patenkinti šiuos poreikius, užtikrinti sąlygas, būtinas vaikui vystytis. CK 3.201 straipsnyje, skirtingai nei kai kuriose kitose šeiminius tęstinius turtinius santykius reglamentuojančiose normose (pvz., CK 3.200 straipsnyje išlaikymo priteisimo momentas – nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos), neidentifikuotas modifikuotos išlaikymo prievolės (sumažinto arba padidinto išlaikymo mokėjimo) pradžios momentas. Taigi šioje normoje reglamentuojamų santykių pradžios momento nustatymas yra teisės aiškinimo klausimas, priklausantis teismo kompetencijai. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nagrinėjamos kategorijos bylose prioritetiškai ginami ir saugomi nepilnamečių vaikų interesai (CK 3.3 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė ieškiniu į teismą dėl teismo sprendimu nustatyto vaiko išlaikymo dydžio padidinimo kreipėsi 2013-12-19, nurodydama, jog atsirado tam tikros aplinkybės (padidėjo vaiko poreikiai), dėl ko reikalinga padidinti priteistą išlaikymą vaikui. Atsakovas su ieškiniu iš dalies sutiko, t. y. pripažino, jog jau 2013-12-19 U. G. buvo reikalingas didesnis išlaikymas, negu priteistas (130 Lt). Taigi, vertinant esamą situaciją tikslinga atsižvelgti į tai, kuris sprendimo būdas (išlaikymo padidinimas nuo ieškinio pateikimo dienos, ar išlaikymo padidinimas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos) labiau atitinka nepilnametės U. G. interesus bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Teismas sprendžia, jog vaiko interesų gynimo požiūriu netoleruotina tokia situacija, kai yra nustatytos aplinkybės, kurioms esant reikalinga padidinti priteisto išlaikymo dydį, tačiau tai yra padaroma ne nuo to momento, kai atsirado tokia teisė (teisė gauti didesnį, reikalingą tuo metu išlaikymą), bet nuo formalaus pagrindo (teismo sprendimo įsiteisėjimo), kuris, priklausomai nuo bylos nagrinėjimo operatyvumo, gali atsirasti po pakankamai ilgo laiko. Taigi sprendžiant, nuo kada padidinti priteisto išlaikymo dydį, prioritetas teiktinas nepilnamečio vaiko interesams, todėl atsižvelgiant į tai, kad tėvai turi pareigą užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas, teikti vaikams tokio dydžio išlaikymą, kuris užtikrintų būtinus vaiko poreikius, darytina išvada, kad momentas, nuo kurio padidinamas priteistas išlaikymas yra ieškinio pareiškimo momentas, kuris neabejotinai sutampa su vaiko teise jau tuo metu gauti didesnį išlaikymą, negu gauna. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, teismas sprendžia jog padidėjęs išlaikymas – 450 Lt U. G. iš atsakovo D. G. priteistinas nuo kreipimosi į teismą dienos (2013-12-19) iki jos pilnametystės (CK 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str. 1 d., 3.198 str., 3.201 str., CPK 178, 197, 185 str.).

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnametės U. G., a. k. (duomenys neskelbtini) atstovė Ž. R.-T., a. k. (duomenys neskelbtini) išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 str., 3.203 str.).

CPK 93 str. 3 d. numato, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei ir atsakovui proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

Ieškovė pateikė įrodymus, kad ji patyrė 2 500 Lt advokato pagalbai apmokėti. Atsakovo atstovė prašė šias išlaidas sumažinti pažymėdama, kad byla nebuvo sudėtinga, kad patikslintas ieškinys tik sumos padidinimas, nėra naujų argumentų, todėl 1 000 Lt už jo surašymą nepagrįstai didelė suma. Teismas iš dalies sutinka su atsakovo atstovės nurodytais argumentais. Byloje nėra duomenų, jog ieškovė turėtų aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą, todėl išlaidos advokato pagalbai laikytinos pagrįstomis. Tačiau teismas susipažinęs su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai priteisti mano, kad šios išlaidos yra per didelės. Paskaičiavime nurodyta, jog ieškinio pareiškimo parengimas 1 200 Lt, patikslinto ieškinio parengimas 1 000 Lt, advokato atstovavimas teisme 300 Lt. Susipažinus su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu matyti, kad jų apimtis 4 puslapiai, juose iš esmės išdėstytos faktinės aplinkybės. Taip pat yra nurodytos įstatymo normos ir teismų praktika, tačiau pažymėtina, kad teismų praktika šios kategorijos bylose pakankamai vienoda ir aiški, todėl ieškovės atstovei nereikėjo analizuoti ir spręsti naujų ir sunkių teisės klausimų. Pažymėtina ir tai, kad ieškinyje remiamasi ne pačiomis naujausiomis kasacinio teismo nutartimis. Todėl sutiktina su atsakovo atstovės nuomone, jog byla nėra sudėtinga. Taip pat sutiktina, kad patikslintame ieškinyje iš esmės pakeista tik išlaikymo dydžio suma, kad jame išdėstytos tos pačios aplinkybės kaip ir pirminiame ieškinyje, tik papildytas atsikirtimais į atsakovo atsiliepimą. Nors ieškovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, tačiau įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, posėdžių skaičių ir jų trukmę, taip pat šalių elgesį viso proceso metu, jų pastangas ginčą baigti taikiai, ieškovės išlaidos advokato pagalbai mažintinos iki 2 000 Lt. Ieškovės ieškinys tenkintas 56 proc., todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovo priteistina 1 120 Lt jos patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 str., 93 str., 80 str. 1 d. 5 p., 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.).

Atsakovas įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepateikė.

Valstybė šioje byloje patyrė 23,74 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ieškovės ieškinys, patikslintas ir papildytas ieškinys tenkintas 56 proc., todėl proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai iš šalių priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei: iš atsakovo 13,29 Lt, o iš ieškovės 10,45 Lt. Iš atsakovo valstybei taip pat priteistina ir 115 Lt žyminio mokesčio už išlaikymo dydžio pakeitimą. Iš viso iš atsakovo valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma 128,29 Lt (CPK 79 str., 80 str., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str., 83 str. 1 d. 3 p., 85 str. 1 d. 3 p. ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str.

nusprendžia:

ieškinį, patikslintą ir papildytą ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2003-09-23 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4045/2003 priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis nepilnametei dukrai U. G., a. k. (duomenys neskelbtini) po 450 Lt (keturis šimtus penkiasdešimt litų) kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2013-12-19) iki jos pilnametystės.

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymą uzufrukto teise skirti tvarkyti įstatyminę U. G., a. k. (duomenys neskelbtini) atstovę Ž. R.-T., a. k. (duomenys neskelbtini)

Likusioje dalyje ieškinio, patikslinto ir papildyto ieškinio netenkinti.

Priteisti iš atsakovo D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei Ž. R.-T., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 120 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt litų) ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 13,29 Lt (trylika litų 29 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir 115 Lt (vieną šimtą penkiolika litų) žyminio mokesčio už išlaikymo dydžio pakeitimą, iš viso 128,29 Lt (vieną šimtą dvidešimt aštuonis litus 29 ct). Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, bylinėjimosi išlaidų ir žyminio mokesčio įmokos kodas 5660.

Priteisti iš ieškovės Ž. R.-T., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 10,45 Lt (dešimt litų 45 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, bylinėjimosi išlaidų ir žyminio mokesčio įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Imbrasienė