Telšių apylinkės teismo sprendimas

2016-05-20 · Civilinė byla Nr. 2-25-1008/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-05-20
Bylos Nr.
2-25-1008/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Daiva Maneikienė
Ieškovas
A. Č.
Atsakovas
A. Č.
AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS(S)SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 20 d.Naujoji Akmenė
Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Maneikienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei I. D.,dalyvaujant ieškovui A. Č., jo atstovui advokatui V. G.,

išvadą teikiančios institucijos – Akmenės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui A. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Č. ieškinį atsakovei A. Č., išvadą teikiančiai institucijai – Akmenės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo.

Teismas išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas A. Č. kreipėsi į teismą ieškiniu prašydamas pakeisti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-620-01/2003 ir nustatyti nepilnamečių vaikų K. Č., gimusios (duomenys neskelbtini), ir D. Č., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su juo; priteisti iš atsakovės A. Č. nepilnamečių vaikų K. Č. ir D. Č. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 € kiekvienam nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės; išlaikymo sumą kasmet indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; paskirti jį uzufrukto teise tvarkyti priteistą išlaikymą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad su atsakove A. Č. buvo sudaręs santuoką, kuri (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono apylinkės teismo sprendimu nutraukta, santuokoje gimusių nepilnamečių vaikų K. Č. ir D. Č. gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, iš ieškovo priteistas išlaikymas kiekvienam vaikui po 14,48 € (50 Lt), kuris 2009 m. spalio 29 d. taikos sutartimi, patvirtinta tos pačios dienos Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-710-672/2009, padidintas iki 57,92 € (200 Lt). Atsakovė su vaikais gyveno ir gyvenamąją vietą buvo deklaravusi (duomenys neskelbtini). Atsakovei A. Č. išvykus į (duomenys neskelbtini), nepilnamečiai vaikai laikinos globos pagrindu liko gyventi su atsakovės sugyventiniu R. L..

Ieškovas pažymėjo, kad grįžęs iš komandiruotės (duomenys neskelbtini) ir sužinojęs, kad nepilnamečiai vaikai K. ir D. yra palikti svetimam žmogui, 2015 m. liepos 23 d. juos pasiėmė gyventi pas save į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kur vaikams sudarytos visos sąlygos normaliam gyvenimui, vystymuisi ir tobulėjimui. Vaikai turi atskirus kambarius, gali žaisti kieme.

Ieškovas taip pat nurodė, kad yra sudaręs naują santuoką su N. L., kuri jam išvykus į komandiruotes prižiūri jo nepilnamečius vaikus.

Prašydamas iš atsakovės A. Č. vaikų išlaikymui priteisti periodines 200 € dydžio išmokas, ieškovas prašomą priteisti sumą grindė nurodydamas, kad vaikų maitinimui reikia 80 €, aprangai – 30 €, sveikatos priežiūrai ir vitaminams – 10 €, auklėjimo, laisvalaikio ir kitoms reikmėms – 55 €, buičiai – 15 €, higienos priemonėms – 10 €.

Atsakovė A. Č. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, bylą prašė nagrinėti jai nedalyvaujant.

Akmenės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad nepilnamečiai K. Č. ir D. Č. išsakė nuomonę, jog norėtų gyventi pas tėvą – ieškovą A. Č., nes tėčio namuose jiems jaukiau, čia jais tinkamai rūpinamasi. Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomone ieškovo A. Č. ieškinys dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo neprieštarauja nepilnamečių K. Č. ir D. Č. interesams.

Teismo posėdyje ieškovas A. Č. savo ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad nepilnamečiui D. Č. diagnozuota ūminė mieloblastinė leukemija, vaikui nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis bei sunkus neįgalumo lygis. Patikino, kad nepilnamečiais vaikais jo gyvenamojoje vietoje yra tinkamai pasirūpinta, sutuoktinė N. L. su vaikais sutaria ir neprieštarauja, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo.

Teismo posėdyje ieškovo atstovas advokatas V. G. prašė ieškinį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais.

Teismo posėdyje liudytoja apklausta N. L. patvirtino, kad nepilnamečiai K. Č. ir D. Č. gyvena kartu su ja ir sutuoktiniu – vaikų tėvu ieškovu A. Č.. Su nepilnamečiais vaikais ji puikiai sutaria, jais rūpinasi, padeda ieškovui juos auklėti, neprieštarauja, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovu.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas R. L. nurodė, kad 2015 m. vasario mėn. atsakovė A. Č. išvažiavo į (duomenys neskelbtini), paliko vaikus ir nebegrįžo, išlaikymo vaikams neteikia, vartoja alkoholį, vaikais nesirūpina.

Išvadą teikiančios institucijos – Akmenės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas A. K., teikdamas išvadą nurodė, jog nepilnamečių K. Č. ir D. Č. gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu jo gyvenamojoje vietoje neprieštarauja nepilnamečių vaikų interesams. Pažymėjo, kad atsakovė A. Č. dėl polinkio alkoholiui vaiko teisių apsaugos skyriui buvo žinoma, įrašyta į socialinės rizikos asmenų sąrašą. Vaikais nesirūpina, išlaikymo jiems neteikia, vaikams gyvenimo sąlygos pas ieškovą yra užtikrintos, todėl vaiko teisių apsaugos skyrius neprieštarauja, nepilnamečių K. ir D. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnyje nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (1 dalis); jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendi-mu nustatoma su vienu iš tėvų (2 dalis); pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (3 dalis). Pagal CK 3.174 straipsnio 2 dalį ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas išsprendžia vadovau-damasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą; į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams.

Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra. Esant duomenų, jog nepilnamečiai šalių vaikai atsakovei išvykus į užsienį – (duomenys neskelbtini), daugiau nei metus laiko gyvena su ieškovu, kuris jiems užtikrina visapusiškas auklėjimo ir vystymosi sąlygas, K. Č., gimusios (duomenys neskelbtini), ir D. Č., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu, nes nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu neprieštaraus jų interesams (CK 3.174 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, jog ginčo dėl motinos, su kuria vaikai negyvens, bendravimo formos, laiko, būdo taip pat nėra, pažymėtina, kad vaikai su skyrium gyvenančia motina bendraus bendru šalių sutarimu.

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 3.192 straipsnyje – išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Spręsdamas vaiko išlaikymo dydžio klausimą teismas visais atvejais privalo vadovautis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Nustatytas vaiko išlaikymo dydis privalo būti toks, kad galėtų būti tenkinami bent minimalūs vaiko poreikiai (CK 3.198 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (šiuo metu nustatytas 350 €). Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, laikinai negaunant pajamų ar kitomis aplinkybėmis. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Teismų praktikoje taip pat nurodoma vaiko išlaikymui reikalinga ne mažesnė kaip 1 MGL – 350 € suma negali būti absoliutinama ir kiekvienu konkrečiu atveju nustatant vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius.

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl visais atvejais abu tėvai privalo teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Siekiant, kad suaugę vaikai taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaikų minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad kiekvienas vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Pažymėtina, kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog atsakovė yra nepilnamečių K. Č. ir D. Č. mama, tačiau išlaikymo vaikams neteikia. Prie ieškinio pridėta Neįgalumo lygio pažyma liudija, kad šalių sūnui yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis. Vaikų ligoninės, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės santariškių klinikų filialo epikrizėje nurodyta, kad D. Č. diagnozuota ūminė mieloblastinė leukemija (M2) / mielosarkoma <...>, todėl akivaizdu, jog vaikas turi specialiųjų poreikių, kurių patenkinimui būtinos didesnės išlaidos. Ieškovo pajamas vidutiniškai sudaro 1 085 € darbo užmokestis. Minėta, jog atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir savo pozicijos nei dėl ieškinio pagrindo, nei dėl jo dydžio nenurodė, todėl teismas sprendžia, jog ieškovo prašomas iš atsakovės priteisti 200 € išlaikymo dydis vaikams yra pagrįstas, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų amžių, sveikatos būklę ir specialiuosius poreikius, dėl to toks išlaikymo dydis pripažintinas realiu.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, iš atsakovės A. Č. priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams K. Č., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir D. Č., gimusiam (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 € kiekvienam nuo sprendimo priėmimo dienos – 2015 m. gegužės 20 d. iki jų pilnametystės (CK 3.192, 3.196 straipsniai).

Vaikui skirtas išlaikymas turi būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnis). Išlaikymas negali būti naudojamas tėvo (motinos), kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti. Išlaikymą teikiantis tėvas turi teisę kontroliuoti išlaikymo panaudojimą.

K. Č. ir D. Č. išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirtinas ieškovas A. Č., nes su juo gyvena vaikai (CK 3.190 straipsnis).

Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo panaikintinos.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro: 41 € žyminis mokestis, 0,58 € komisinis mokestis bei 300 € advokato pagalbos išlaidų, kurios ieškinį patenkinus ieškovui priteistinos iš atsakovės.

Ieškovas paduodant ieškinį dėl išlaikymo priteisino įstatymo yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl patenkinus ieškinį šioje dalyje, žyminis mokestis išieškotinas iš atsakovės į valstybės pajamas pagal bendrą išlaikymo išmokų už vienerius metus sumą – 72 € (200 € x 12 mėn. = 2 400 € x 3 %) (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 13 d. sprendimu nustatytą nepilnamečių K. Č., gimusios (duomenys neskelbtini), ir D. Č., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą ir nustatyti nepilnamečių K. Č., gimusios (duomenys neskelbtini), ir D. Č., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovės A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. Č., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir D. Č., gimusiam (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 € (vieną šimtą eurų) kiekvienam nuo sprendimo priėmimo dienos – 2016 m. gegužės 20 d., iki vaikų pilnametystės.

Išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

K. Č. ir D. Č. išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą A. Č..

Nustatyti, jog K. Č. ir D. Č. su skyrium gyvenančia motina A. Č. bendraus bendru šalių sutarimu.

Panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. Č., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir D. Č., gimusiam (duomenys neskelbtini), iš atsakovės A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 70 € nuo 2015 m. rugpjūčio 12 d. iki teismo sprendimo priėmimo.

Priteisti iš atsakovės A. Č. bylinėjimosi išlaidas:

41 € (keturiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio, 0,58 € (nulis eurų 58 ct) komisinio mokesčio ir 300 € (tris šimtus eurų) advokato pagalbos išlaidų ieškovui A. Č. bei

72 € (septyniasdešimt du eurus) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo skubiai vykdyti.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Daiva Maneikienė