Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Ryšardas Skirtunas Baudžiamoji byla Nr. 1A-282-2011

2011 m. kovo 24 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ryšardo Skirtuno,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) Varėnos r., LR piliečio, turinčio pagrindinį išsilavinimą, dirbančio Varėnos r., Dubičių žemės ūkio bendrovėje šaltkalviu-remontininku, gyv. Varėnos r., deklaravusio gyvenamąją vietą Užuperkasės k., Varėnos r.,

apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio, kuriuo T. K. pripažintas kaltu pagal LR BK 178 str. 2 d. ir jam skirta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems (1) metams šešiems (6) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 66 str. į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2009 m. sausio 20 d. iki 2009 m. sausio 22 d. (dvi paros).

Taikytas LR BK 75 str. ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dviems (2) metams, įpareigojant nuteistąjį T. K. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir solidariai su A. K., T. Š. atlyginti nukentėjusiajam D. G. padarytą turtinė žalą 4075 Lt sumoje per šešis (6) mėnesius, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti A. K., T. Š., tačiau dėl jų apeliaciniai skundai nepaduoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Jis, veikdamas kartu su A. K. ir T. Š., 2008 m. gruodžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, iš, Vilniuje, pagrobė D. G. priklausantį automobilį VW GOLF, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), 3000 Lt vertės, su jame įrengta dujų įranga, 1000 Lt vertės, dujų įrangos dokumentus, neturinčius materialinės vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam D. G. 4000 Lt materialinę žalą.

Teismo posėdyje nuteistasis T. K. ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

N. T. K. apeliacinis skundas atmestinas.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs visus byloje esančius įrodymus, teisingai kvalifikavo T. K. veiksmus, paskyrė teisingą bausmę.

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais pilnai įrodyta, kad nuteistasis padarė šią nusikalstamą veiką.

Visų pirma, kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog 2009-01-21 apklaustas įtariamuoju T. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką – automobilio VW GOLF, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) vagystę. Tuo metu jis nurodė, kad buvo pastebėjęs, kad automobilis toje pačioje vietoje stovi apie tris savaites laiko ir yra po autoįvykio, jo priekinė kairės pusės dalis sudaužyta, prasuktos vairuotojo ir užvedimo spynos, taip pat buvo pabandęs jį atidaryti ir pamatė, kad jis neužrakintas. Tokių tikslių faktų žinojimas rodo, kad asmuo iš tiesų buvo įvykio vietoje, ją apžiūrėjo, stebėjo. Juo labiau, minėtos apklausos metu, T. K. nurodė priežastis dėl kurių jam pagrobtas automobilis būtų naudingas – jis pats tuo metu turėjo tokio paties modelio VW GOLF automobilį ir pagrobto automobilio dalys praverstų.

Vėlesnių apklausų metu ir teisiamojo posėdžio metu nuteistasis parodymus visiškai pakeitė ir nurodė, kad kaltės nepripažįsta, parodė, jog 2008 m. gruodžio mėnesio pabaigoje apie 18.00 – 20.00 val., jam būnant Varėnoje paskambino pažįstamas T. Š. ir pasiūlė jam už 100 Lt nusipirkti VW GOLF markės automobilį, kuris yra po autoįvykio. Jis sutiko ir nusprendė apžiūrėti automobilį. P. T. Š. nurodymą, savo automobiliu VW GOLF, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) jis, kartu su draugu G. G. nuvažiavo prie degalinės „Statoil“, esančios Eišiškių pl., Vilniuje. Jam su G. G. atvažiavus į nurodytą vietą, ten jau buvo T. Š. ir jo, T. K., brolis A. K.. Jie abu stovėjo šalia tamsios spalvos 3-io modelio VW GOLF markės automobilio, valstybinių numerių neįsidėmėjo, kuris stovėjo apie 100 m nuo degalinės. Apžiūrėjęs automobilį pamatė, kad automobilio priekinis bamperis, kairės pusės priekinis sparnas, variklio dangtis apdaužyti. Automobilis buvo atrakintas, matėsi, kad prasukta vairuotojo durų spyna ir užvedimo spyna. Automobilyje buvo gerų dalių, todėl jis nusprendė jį pirkti. Kažkuris iš jų lynu prikabino VW GOLF automobilį prie jo brolio A. K. 2-o modelio VW GOLF markės automobilio, o jis pats atsisėdo į pirktą nevažiuojantį automobilį VW GOLF, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), ir A. K. savo automobiliu partempė minėtą automobilį į Matuizų kaimą ir automobilį pastatė į jo, T. K., garažą. T. Š. vairavo jo automobilį ir jį pristatė į Matuizų k., kartu su juo važiavo G. G.. Jis sumokėjo T. Š. sutartus 100 Lt. J. T. Š. perduoto automobilio raktų ir dokumentų neprašė, nes ketino išardyti automobilį dalimis, kai kurias dalis norėjo panaudoti savo automobiliui, kitas parduoti. Kitą dieną, išardęs automobilį dalimis, dalis sudėjo garaže, o automobilio kėbulą pridavė į metalo laužą. Automobilio valstybiniai numeriai, jį perkant, buvo, tačiau sekančią dieną, ardant automobilį savo garaže, pastebėjo, kad jų nėra, kas nuėmė valstybinius numerius nežino. Automobilyje nebuvo jokių daiktų: nei garso stiprintuvo, nei magnetolos, nei garso kolonėlių, salone buvo tik išmėtyti kažkokie tai popieriai. 2009 metų sausio mėnesį į garažą atvykę policijos pareigūnai apžiūrėjo išardyto automobilio dalis, nustatė, kad automobilis vogtas, o jį nuvežė į Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariatą. Tik tada jis sužinojo, kad automobilis, kurį jis nusipirko iš T. Š., yra vogtas. Jam jokio įtarimo nesukėlė tai, kad T. Š. taip pigiai, t.y. už 100 Lt parduoda automobilį. T. Š. nesakė iš kur jis gavo automobilį, o jis apie tai neklausė, manydamas, kad jis priklauso T. Š.. Keletą kartų pas jį į namus buvo atėjęs T. Š. ir siūlė sumokėti 3000 Lt už tai, kad nepasakotų policijai, kad jis, T. Š., pardavė jam automobilį. Tačiau jis atsisakė imti pinigus ir pasakė, kad nesutinka prisiimti kaltės dėl automobilio vagystės. 2009-01-21 dienos apklausoje jis prisipažino, kad jis pats pagrobė automobilį, o apie brolį pasakojo tik tai, kad paprašė jo partempti automobilį VW GOLF, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) į Matuizų kaimą, nes taip ir buvo. Brolis su policija turėjo problemų dėl vagystės. Jis nenurodė, kad jis iš T. Š. nusipirko automobilį VW GOLF, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), o prisipažino, kad tai jis pats pagrobė minėtą automobilį, nes jis nenorėjo, kad T. Š. būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nes suprato, kad automobilis, kurį jam pardavė T. Š., yra vogtas, o T. Š. turėjo problemų dėl vagystės. Vėliau jis nusprendė neprisiimti kaltės dėl automobilio vagystės, o papasakoti tiesą, tai yra, kad jis nusipirko minėtą automobilį iš T. Š..

Nuteistojo T. K. paaiškinimas kodėl jis iš pradžių prisipažino – dėl to, kad nenorėjo, jog T. Š. būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nes suprato, kad automobilis yra vogtas, vertintinas kritiškai. Toks paaiškinimas yra visiškai nelogiškas. Kiekvienas protingai mąstantis asmuo neprisiims kaltės už nusikaltimo padarymą, kurio nepadarė. Akivaizdu, kad T. K. bandė suklaidinti teismą. Be to, T. K. kaltę tik patvirtina kitos aplinkybės – jis tamsiu paros metu vėlų vakarą, neapšviestoje vietoje susitiko su A. K. ir T. Š., norėdami pertempti automobilį VW GOLF iš Vilniaus į Matuizų k. Šias aplinkybes apie nuteistųjų susitikimą patvirtina liudytojo G. G. parodymai, kur jis paaiškino, kad jam paskambino jo draugas T. K. ir pasiūlė kartu su juo jo automobiliu iš Varėnos nuvažiuoti į Vilnių. T. K. paaiškino, kad jis nori parsivaryti automobilį iš Vilniaus į Matuizų kaimą, kurį jis perka. Jie nuvažiavo į kažkokį kelią prie miško, kur konkrečiai nežino, matė, kad netoliese buvo degalinė, jis Vilniaus visiškai nepažįsta. Prie degalinės T. K. paskambino T. Š., kuris nurodė kur automobilis. Jie pavažiavo ir sustojo kelkraštyje šalia 3-io modelio VW GOLF markės automobilio, valstybinių numerių neįsidėmėjo, šalia kurio stovėjo T. Š. ir T. K. brolis – A. K.. T. K. pasakė, kad automobilį už 100 Lt nusipirko iš T. Š.. Jis apžiūrėjęs automobilį, pamatė, kad jo priekis apdaužytas. Kodėl taip pigiai parduodamas minėtas automobilis jis neklausė nei T. K., nei T. Š.. Jis manė, kad jie yra draugai, ir kad tai jų reikalas. Kažkuris iš brolių Kairevičių prikabino minėtą automobilį prie A. K. 2-o modelio VW GOLF markės automobilio. A. K. atsisėdo už savo automobilio vairo, T. K. sėdo kaip jis sakė, už nusipirkto automobilio vairo. Jis pats atsisėdo į T. K. automobilio keleivio sėdynę, kurį vairavo T. Š.. T. K. pasakė, kad automobilį nusipirko, norėdamas išardyti jį detalėms, kai kurias ketino panaudoti savo automobiliui, kitas – parduoti. Jis su T. Š. T. K. automobiliu atvažiavo į Matuizų kaimą pirmieji. Palaukė ten ir greitai atvažiavo ir broliai Kairevičiais su nupirktu automobiliu. Jis matė pro automobilio langą kaip T. K. davė T. Š. 100 Lt.

Iš nukentėjusiojo D. G. parodymų aišku, 2008 metų gruodžio mėnesį, tiksliai datos nurodyti negali, jis velai vakare, važiuodamas jam priklausančiu automobiliu VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Eišiškių plentu link Naujininkų gatvės, nesuvaldė automobilio ir trenkėsi į šaligatvio bordiūrą. Automobilio variklis užgeso. Jis, apžiūrėjęs automobilį, pamatė, kad sulankstyta automobilio priekinė kairės pusės dalis. Jam nepavyko užvesti automobilio, todėl jį užrakino ir paliko gatvės kelkraštyje netoli degalinės, kaip vėliau nustatyta – degalinė „Iveco“ adresu Dariaus ir Girėno g. 19, Vilniuje. Apie įvykį policijai nepranešė, nes pats sugadino automobilį. Automobilį jis ketino pasiimti vėliau, kai suras kas jam padės partempti, tačiau sulaužė koją ir maždaug po poros savaičių jis su draugu, draugui priklausančiu automobiliu nuvyko prie degalinės, kur buvo palikęs automobilį, bet jo nerado. Jis pamanė, kad jo paliktas automobilis trukdė eismui, ir buvo nutemptas į mokamą aikštelę.

Kiti du nuteistieji – A. K. ir T. Š. taip pat patvirtina įvykio metu ten buvę, tik nurodo skirtingus buvimo tikslus. A. K. nurodo, kad jam paskambino brolis T. K., paprašė, kad jis nutemptų automobilį. Jam atvykus į įvykio vietą, pamatė, kad už 100 metrų stovi automobilis, prie kurio stovėjo T. Š.. T. Š. aiškinimu, jam paskambino A. K. ir paklausė, ar jis gali jo brolio automobilį parvaryti iš Vilniaus į Varėną ir pažadėjo jam 100 Lt už tai. Jį vežė A. K..

Liudytojos E. K. ir J. R. paaiškino, jog 2009 m. vasario mėnesį j pas A. K. tėvus Matuizų kaime, Varėnos rajone vieną kartą į namus atėjo T. Š. ir pradėjo sakyti A. K. broliui T. K., kad jis sumokės T. K. 3000 Lt, jeigu šis „prisiims ant savęs dėl automobilio“.

Liudytojai D. Š. ir R. L. paaiškino, kad pas R. L. bute adresu, Vilniuje, svečiavosi broliai T. Š. ir D. Š.. Vakare T. Š. kažkas paskambino į mobilaus ryšio telefoną. Pakalbėjęs telefonu, brolis pasakė, kad skambino A. K. ir kad jie susitarė kažkur važiuoti.

Liudytoja I. Š. parodė, kad T. Š. yra jos sūnus. Ji tiki, kad T. Š. nieko nepadarė, nes 2009-02-10 naktį, (apie 12.50 val.), pas juos į namus atėjo T. K., kurio ji neatpažino ir pakvietė dukrą Ivetą, kuri pasakė, kad tai T. K.. Jis pasakė, kad nori pakalbėti su Tomu, bet T. miegojo ir buvo išgėręs, nes buvo jo gimtadienis, 30 metų. T. K. prašė pažadinti Tomą, bet ji atsisakė žadinti ir kad jis sakytų jai ko nori, nes jie vis vien sužinos. Tadas pasakė, kad skambino jo brolis A. K. iš įkalinimo įstaigos ir prašė, kad T. prisiimtų visą kaltę dėl automobilio nuvarymo sau. Ji su sūnumi kalbėjo vėliau, T. pasakė, kad jis nieko nedarė, tik Arvydo prašymu parvarė iš Vilniaus į kaimą T. K. automobilį. T. K. žadėjo Tomui už tai iki 15000 Lt. Liudytoja I. Š. paaiškino, jog T. Š. jos brolis. T. K. ji pažįsta, nes gyveno viename kaime, o A. K. pažįsta iš matymo. Jie apkaltino Tomą, kad kažką tai pavogė, brolis jai nieko nepasakojo. T. K. buvo atėjęs 2009-02-10-11 d. naktį į juos namus ir mama ją pakėlė, nes mama neatpažino jo. Ji atpažino T. K. ir mama jį įleido. T. K. pasakė, kad A. K. jam skambino ir prašė, kad T. prisiimtų kaltę dėl automobilio vagystės.

Liudytojas M. Č. parodė, kad visus kaltinamuosius pažįsta, kadangi jis dirba Varėnos rajono PK įgaliotiniu, su jais buvo problemų. Dėl automobilio, kuris buvo pavogtas Vilniuje ir rastas Varėnos rajono teritorijoje, nieko tiksliai pasakyti negali. Pas jį, kaip policijos pareigūną, vieną kartą atėjo T. K. ir paprašė patarimo ką jam daryti. Jis paklausė T. K., kas atsitiko ir jis pasakė, kad jam paskambino iš Vilniaus brolis A. K. ir T. Š. bei paprašė, kad jis padėtų parvaryti iš Vilniaus automobilį, jis nuvažiavo ir padėjo, o dabar jie prašo, kad jis pasakytų, kad jis vienas pavogė automobilį ir kad daugiau niekas nedalyvavo. Jis jam patarė nemeluoti ir pasakyti kaip viskas buvo. T. K. išėjo ir daugiau pas jį nesikreipė. T. K. sakė, kad T. Š., atėjęs pas jį į namus, žadėjo sumokėti nukentėjusiajam už padarytą žalą ir Tadui už tylėjimą. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad šio liudytojo parodymai yra jo nekaltumo įrodymas. Tačiau M. Č. apie patį įvykį pasakyti nieko negali, jis tiesiog papasakojo ką jam atėjęs pasakojo T. K..

Visi trys nuteistieji, atliekant jų parodymų patikrinimo vietoje, jų susitikimo vietą 2008 m. gruodžio pabaigoje, ir Girėno g. 18a, Vilniuje. Iš jų parodymų nustatyta, kad jie susitiko velai vakare, automobilis VW GOLF stovėjo nuošalioje neapšviestoje vietoje, kur jo neįmanoma apžiūrėti.

Taigi byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma pilnai įrodyta, kad T. K., veikdamas kartu su A. K. ir T. Š., 2008 m. gruodžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, iš Dariaus ir Girėno g. 19, Vilniuje, pagrobė D. G. priklausantį automobilį VW GOLF, valst. Nr.(duomenys neskelbtini).

Automobilio pirkimo aplinkybės taip pat yra neįtikinamos – apeliantas nurodo, kad jis nusipirko automobilį iš T. Š., tačiau, net jeigu ir patikėti šia gynybine versija, kiekvienam asmeniui turėtų kilti įtarimas, kad automobilis šalikelėje, neapšviestoje nuošalioje vietoje ir pirkti jo reikia atvykti vėlų vakarą, kai tamsu. Tai vertintina kritiškai. Be to, neįtikinama T. K. versija apie tai, kad automobilio numeriai dingo pakeliui iš Vilniaus į Varėną.

Be to, apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad jis Vilniaus nepažįsta, niekada ten negyveno ir panašiai. Tačiau kaip matyti iš jo paties parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, jis paaiškino, kad dirba statybinėje bendrovėje Vilniuje. Taigi nors jis ir neteigia, kad nedirbo, tačiau tai laikytina bandymu suklaidinti teismą, leidžiant suprasti, kad jis apskritai nėra buvęs Vilniuje.

Nusikaltimas, numatytas LR BK 178 str. 2 d. padaromas tik tiesiogine tyčia. T. K. suvokė, kad veikdamas kartu su A. K. ir T. Š. grobia svetimą turtą ir norėjo jį neatlygintinai užvaldyti.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, į nuteistojo asmenybę. Teismas atsižvelgė, kad nuteistasis padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta, baustas administracine tvarka. Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, skyrė griežčiausią iš sankcijoje numatytų bausmių rūšių, tačiau jos dydį nustatė mažesnį nei sankcijoje numatytos šios bausmės rūšies vidurkis – paskyrė 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Be to, teismas nuteistojo atžvilgiu taikė LR BK 75 str. nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymą atidėjo dvejiems metams.

Kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantas teisus, nurodydamas, kad jis nebuvo teistas. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad T. K. teistas Varėnos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2009-05-04 nuosprendžiu Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendis buvo panaikintas, T. K. buvo išteisintas. Tačiau tai neturi reikšmės T. K. atsakomybei. Ši aplinkybė iš nuosprendžio šalinama.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo T. K. apeliacinį skundą atmesti.