- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-12
- Bylos Nr.
- ATP-472-519/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-36-3-00814-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gražvydas Poškus
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro (toliau – Šiaulių apskr. VPK KPB) viršininko apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. nutarimo, kuriuo S. J. administracinio teisės pažeidimo byla dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje, nutraukta,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014 m. birželio 26 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiasis patrulis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad S. J. 2014 m. birželio 26 d., 15.05 val., (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,47 (lengvas girtumo laipsnis), t. y. šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė pažeidimą numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Šiaulių apskr. VPK KPB viršininkas prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje.
Pasak apelianto, Šiaulių apskr. VPK KPB nesutinka su skundžiamu teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje, nes mano, kad teismas nagrinėdamas šią bylą, netinkamai įvertino įvykio aplinkybes ir tai turėjo įtakos neteisėtam nutarimui priimti.
Teismas nutarime nurodė, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog S. J. kraujyje etilo alkoholio nerasta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra išaiškinęs, kad būtų galima konstatuoti, jog asmuo padarė ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, jog asmuo vairavo būdamas neblaivus, t. y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis (žr. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. N261-3165/2009). Be to, teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl apelianto teigimu, S. J. iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (žr. LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N444-344/2008, N444-1452/2009, N261-3165/2009). Pažymi, jog LVAT praktikoje yra konstatuota, jog laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu, nes laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, be to, asmuo iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Kadangi pareigūnų tikrinimo ir atliktos medicininės apžiūros bei kraujo tyrimo rezultatai, nustatyti skirtingu laiku, skiriasi, šioje administracinėje byloje esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas. Tačiau teismas tam pakankamai dėmesio neskyrė, nesiėmė jokių veiksmų, kad kilusios abejonės būtų pašalintos, nors tokią galimybę turėjo, pagal ATPK 256 straipsnio 2 dalį viena iš įrodymų rūšių yra eksperto išvada, todėl esant nurodytoms abejonėms, teismas turėjo svarstyti galimybę skirti byloje ekspertą. Teismų praktika patvirtina, kad ekspertizės skyrimas panašiais atvejais gali padėti išsklaidyti visas abejones dėl bylai reikšmingų faktų (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1926/2009).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies
ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ATPK 256 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 straipsnyje numatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.
Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs bylą įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nesurinko visų bylai reikšmingų duomenų ir neištyrė bylai reikšmingų aplinkybių t. y. neapklausė policijos pareigūnų fiksavusių ir tyrusių administracinio teisės pažeidimo aplinkybes, neįvertino byloje surinktų įrodymų visumos, neįvertino techninėmis priemonėmis nustatyto neblaivumo laipsnio vairavimo metu, todėl priimtas nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi nuostatos, kad vertinant asmens neblaivumą jo vairavimo metu, būtina įvertinti visumą bylai reikšmingų aplinkybių, o ne vien tik vienus ar kitus atskirai nustatytus faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-12-2014; 2AT-4-2014; Nr. 2AT-12-2013). Teismas pažymi, kad siekiant objektyviai ir visapusiškai nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, būtina apklausti policijos pareigūnus sustabdžiusius ir tikrinusius S. J. neblaivumą, išsireikalauti duomenis apie alkotesterio metrologinę patikrą, apie tai ar S. J. buvo atlikta medicininė apžiūra, taip pat spręsti klausimą dėl specialisto apklausos ar ekspertizės skyrimo.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Raseinių rajono apylinkės teismas, priimdamas 2014 m. liepos 21 d. nutarimą S. J. administracinio teisės pažeidimo byloje, neištyrė visų bylai svarbių aplinkybių, nutarimas yra nemotyvuotas, dėl šių priežasčių priimtas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina iš naujo nagrinėti Raseinių rajono apylinkės teismui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. nutarimą ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Raseinių rajono apylinkės teismui.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.