Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Mantas Ūsas, sekretoriaujant Juditai Ložytei, Neringai Dužinienei, dalyvaujant pareiškėjui M. J., jo atstovui advokatui Ramūnui Girevičiui, atstovei pagal įgaliojimą Justei Gudžiūnaitei, teismo posėdyje spręsdamas pareiškėjo M. J. atstovo advokato R. G. skundą dėl Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK 2013-07-30 teikimo atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-09-11 Klaipėdos rajono apylinkės teisme gautas M. J. atstovo advokato R. G. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK 2013-07-30 teikimą atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną ir grąžinti bylą organui, įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus ir spręsti klausimą dėl administracinės, baudžiamosios atsakomybės AB „Klaipėdos vanduo“ darbuotojams taikymo.

Lietuvos Respublikos ATPK nėra reglamentuota atsisakymo pradėti administracinės bylos teiseną apskundimo galimybė ir tvarka, o 2013-07-30 Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK teikimas nėra įvardintas nutarimu atsisakyti pradėti tokią teiseną, pažymėtina, kad ir tokio procesinio dokumento kaip teikimas Lietuvos Respublikos ATPK nenumato, tačiau tai, kaip pažymėta ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013-09-04 nutartyje, Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK atsisakymą pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną išreiškė ginčijamu teikimu ir kaip numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 248 str., negali užkirsti kelio asmenims, galimai nukentėjusiems nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo, reikalauti pradėti tokią teiseną ir visapusiškai, pilnutinai bei objektyviai išsiaiškinti kiekvienos veikos aplinkybes, nustatyti ir patraukti atsakomybėn visus atsakingus už šių veikų padarymą asmenis. Nesant procesinio atitinkamų veiksmų reglamentavimo Lietuvos Respublikos ATPK, vadovaujantis šio kodekso 249 str. nuostatomis, klausimas sprendžiamas taikant atitinkamų Lietuvos Respublikos BPK normų analogiją, šiuo atveju – ikiteisminio tyrimo pradžią ir atsisakymą jį pradėti reglamentuojančias Lietuvos Respublikos BPK 166 ir 168 str. nuostatas.

Susipažinus su iš Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK gauta medžiaga nustatyta, kad M. J. 2013-07-12 bei 2013-07-17 pareiškimais kreipėsi į Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK dėl jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype Kretingalės miestelyje, esančiame nuotekų šulinyje, AB „Klaipėdos vanduo“ darbuotojų atliekamų jam nežinomų veiksmų. AB „Klaipėdos vanduo“ darbuotojai į reikalavimus nutraukti darbus nereagavo, iš anksto nepranešę netikėtai braudavosi į privačią nuosavybę. Pareiškėjas prašė atlikti tyrimą, nustatyti asmenis, atsakingus už šiuos darbus, ir spręsti klausimą dėl jų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. ar administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 188 str.

Medžiagoje surinkti nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenys patvirtina, kad žemės sklypas unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2010-06-23 naudojamas D. G., yra M. J. nuosavybė. Jokie servitutai šiems nuosavybės teisės objektams nėra nustatyti.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovai pateikė 2013-10-16 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartį, analogišką skundui (56-57 b. l.), 2013-07-11 išrašą iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko (64-65 b. l.), preliminariąją sutartį dėl M. J. nuosavybės įsigijimo(61-62 b. l.), Klaipėdos rajono savivaldybės raštą (39 b. l.), Registrų centrui adresuotą lydraštį (58 b. l.), kurį teikė Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, Klaipėdos rajono savivaldybės posėdžio protokolą (59-60 b. l.), antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus bei sąskaitas už antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus (36, 38, 66-70 b. l.).

Teismo posėdžio metu pareiškėjas bei pareiškėjo atstovai prašė prašymą patenkinti, panaikinti Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK 2013-07-30 teikimą atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną ir grąžinti bylą organui, įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus ir spręsti klausimą dėl administracinės, baudžiamosios atsakomybės AB „Klaipėdos vanduo“ darbuotojams taikymo. Pareiškėjas M. J. nurodė, kad patyrė žalą, buvo apgadinta tvora, ištryptas sklypas, atsirado patvanka. Patvanka atsirado po savavaldžiavimo. Viskas įvyko rugpjūčio 22 dieną, buvo iškviestas antstolis, kuris surašė faktinių aplinkinių konstatavimo protokolą. Advokatas Ramūnas Girevičius nurodė, kad iš AB „Klaipėdos vanduo“ darbuotojų veiksmų matyti savavaldžiavimas, neturėdami pagrindų jie atvyko į svetimą šulinį, atliko neaiškius darbus, atvyko šeimininkui neprasinešus, jam nepaskambino, apie darbus M. J. neinformavo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 1 d. savavaldžiavimas – tai savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, ginčijamos arba pripažįstamos, bet nerealizuotos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės vykdymas, padaręs didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Lietuvos Respublikos CK nustato, kad įgyvendindami teises ir pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (Lietuvos Respublikos CK 1.137 str.). Kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai, o kai toks savavališkas teisės vykdymas yra pavojingas ir padaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams, atsiranda pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę už savavaldžiavimą. Atsižvelgiant į tai, kad savavaldžiavimas aprašytas materialiąja sudėtimi (sudėties būtinas požymis yra ir padariniai) bei remiantis tyčinės kaltės samprata veikose, aprašytose materialiosiomis sudėtimis (Lietuvos Respublikos BK 15 str. 2 d. 2 p.), inkriminuojant savavaldžiavimą būtina nustatyti ir tai, kad asmuo suvokė savo veiksmų neteisėtą ir savavališką pobūdį, numatė, kad dėl to bus padaryta didelės žalos kito asmens teisėms bei teisėtiems interesams, ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia), arba jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos BK 294 str. 1 d. dispozicija yra gana abstrakti, pagrindiniai savavaldžiavimo objektyvieji požymiai (kaltininko vykdomos teisės rūšis, tvarka, kurios nesilaikoma, didelės žalos kriterijai) nesukonkretinti. Be to, įstatymai nustato ne tik baudžiamąją, bet ir administracinę atsakomybę už savavaldžiavimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo jurisprudencijoje nurodė, kad savavališki veiksmai, nesukėlę tokios žalos, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti vertinami kaip administracinės teisės pažeidimas (Lietuvos Respublikos ATPK 188 str.). Būtent didelės žalos požymio nustatymas identifikuoja savavališko (nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos) subjektinės teisės vykdymo pavojingumą, būtiną baudžiamajai atsakomybei už tai kilti.

Taigi, minimu atveju pažymėtina, kad šioje situacijoje išties turi būti įvertinamas atsakingų AB „Klaipėdos vanduo“ asmenų teisėtumas administracinės teisenos tvarka, nes byloje pakanka duomenų, jog AB „Klaipėdos vanduo“ atliko darbus M. J. nuosavybės teise priklausančioje teritorijoje, o tai atitinka administracinio teisės pažeidimo sudėtį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 1 - 9 str., visais atvejais, kai atsakingų asmenų padaryti veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos ATPK specialiojoje dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų sudėtį, turi būti teisėtai ir kompetentingai sprendžiamas administracinės atsakomybės taikymo klausimas, pradėjus administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną. Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. numatyti atvejai, kai tokia teisena negali būti pradėta. Kaip galima suprasti iš skundžiamo Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK 2013-07-30 teikimo, situaciją tyręs policijos pareigūnas neįžvelgė joje administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Lietuvos Respublikos ATPK 188 str. numato atsakomybę už savavališką, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymą savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadariusį esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms. Medžiagoje surinkti duomenys rodo, jog AB „Klaipėdos vanduo“ darbuotojai atliko darbus M. J. nuosavybės teise priklausančiame sklype. M. J. pateikė pakankamai įrodymų, leidžiančių spręsti apie šių darbų nesuderinimą su savininku ir neatitikimą įstatymų nustatytai jų vykdymo tvarkai. Tai, kad skundžiamame teikime nurodyta, jog nuotekų šulinys nėra M. J. nuosavybė ir administracinė teisena nebegalima, yra neteisinga ir turi būti ištirta pakartotinai.

Taip pat pažymėtina, kad juridiniam ar fiziniam asmeniui, pranešančiam apie administracinio teisės pažeidimo padarymą, įstatymas neužkrauna pareigos pačiam surinkti ir pateikti visus įrodymus – tai yra tokius pažeidimus įgalintos tirti institucijos darbas ir pareiga, todėl administracinė teisena, esant pakankamai požymių, kad pažeidimas buvo padarytas, turi būti pradėta ir, išsamiai atlikus tyrimą, turi būti priimtas pagrįstas ir teisėtas procesinis sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 247-250 str., 302 str. ir Lietuvos Respublikos BPK 168 str.,

nutaria:

patenkinti M. J. atstovo advokato R. G. skundą.

panaikinti 2013-07-30 Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK VPS viršininko Gedimino Radzevičiaus patvirtintą teikimą atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną.

Grąžinti bylos medžiagą Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK, įpareigojant pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos ATPK 188 str.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.