Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis R. A. 2019 m. kovo 3 d. apie 01.17 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, kelto "(duomenys neskelbtini)", plaukusio maršrute Ryga-Stoholmas, koridoriuje konflikto, peraugusio į muštynes, metu smurtavo prieš V. K., kumščiu sudavė vieną smūgį į nosies sritį, taip mušdamas nukentėjusiajam V. K. ne mažiau kaip vienu trauminiu poveikiu padarė poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, muštinę žaizdelę nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžimą, taip nesunkiai jį sužalojo.

Kaltinamasis R. A. savo kaltę pripažino iš dalies. Parodė, kad buvo pasamdytas dirbti Švedijoje. Keturi automobiliu vyko iš Alytaus į Rygos uostą. Važiuodami draugiškai kalbėjosi. Su juo kartu vyko V. B., V. L. ir nukentėjusysis. Kelte išgėrė butelį degtinės. Vėliau visi nuėjo į kelto barą. Ten išgėrė alaus. vyko V. B. su V. L. liko bare, o jis su nukentėjusiuoju išėjo parūkyti. Tuomet iš nukentėjusiojo atsirado visokie nepadorūs pasiūlymai kartu permiegoti ir pan. Iš pradžių pagalvojo, kad jis juokauja. Liepė jam baigti, palikti jį ramybėje. Parūkę ėjo link kajutės. Nukentėjusysis jam ėjo iš paskos. Vėl kartojosi tokio pat pobūdžio pasiūlymai. Jis nukentėjusįjį paliko prie kajutės, o pats nuėjo ieškoti V. B., V. L., tačiau jų nerado. Grįžo prie kajutės. V. B. buvo prie kajutės. Pamatęs jį, norėjo eiti į viršų. Nukentėjusysis jį pasivijo ir sugriebė jam už užpakalio. Jie susistumdė. Kai sugriebė jam už užpakalio, jis pastūmė nukentėjusįjį. Tuomet nukentėjusysis įsikibo į jį. Jie pargriuvo. Pargriuvus nukentėjęs pradėjo jį mušti. Jis nuo jo gynėsi. Jis taip pat bandė muštis. Nukentėjusysis buvo jam iš viršaus. Negali pasakyti, kaip sudavė smūgį nukentėjusiajam į nosį. Kažkaip sugebėjo jį suduoti. Smūgis buvo nestiprus. Gindamasis pataikė nukentėjusiajam į nosį. Nematė bėgančio kraujo. Greitai juos išskyrė apsaugos darbuotojai, kurie jį prirėmė prie sienos, o nukentėjusįjį išsivedė su savimi. Grįžo į kajutę. Jis pasigedo pinigų, o V. L. pasigedo visos piniginės. Ryte V. B. grąžino piniginę V. L.. Ji buvo visa išversta. Jo dingusių pinigų negrąžino. Buvo apsvaigęs, tačiau jo veiksmų alkoholis neįtakojo. Dėl jam padarytų sužalojimų į policiją nesikreipė. Jis pirmas pastūmė nukentėjusįjį, kadangi nukentėjęs sugriebė jam už užpakalio. Tai jam sukėlė nemalonų pojūtį, išsigando tokio veiksmo, jam niekada neteko susidurti su tokiu atveju. Toks nukentėjusiojo veiksmas sukėlė jam neigiamas emocijas, todėl jį nustūmė nuo savęs. Konfliktas vyko prie kajutės koridoriuje, 2-3 metrai nuo kajutės durų. Visas susistumdymas vyko už kampo. Pirmas kontaktas irgi buvo ten pat. Aplinkui buvo pašalinių asmenų. Konfliktas kilo dėl seksualinio priekabiavimo, V. L. jam siūlė permiegoti su juo. Nukentėjusysis konflikto metu buvo daug girtesnis už juos visus. Apie V. K. girtumą sprendė iš jo judesių, svyravimų. Jam taip pat buvo padaryti sužalojimai, turi nuotraukas. Buvo apdraskytas veidas ir nuskeltas dantis. Sužalojimai buvo akivaizdūs. Civilinio ieškinio nepripažįsta.

Panašius parodymus kaltinamasis R. A. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 114 – 115).

Nukentėjusysis V. K. parodė, kad iki šiol įvykio R. A. nepažinojo. Tuo metu jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo pasiūlymas vykti į Švediją atlikti elektros montavimo darbus. Į Švediją kartu vyko R. A., V. B., V. L.. Važiuodami buvo gerai nusiteikę, juokavo. Atvykę į keltą, išgėrė butelį degtinės. Kiek pabuvę kajutėje nuėjo į barą, ten išgėrė alaus. Išeidavo į denį parūkyti. R. A. denyje pradėjo prie jo agresyviai kabinėtis, kad jį sumuš. Denyje vyko žodinis konfliktas. Jis norėjo išsiaiškinti tokio elgesio priežastis, todėl sekė paskui kaltinamąjį. Klausė, ką jis padarė, kad jis taip grasina. Dar bandydamas jį apraminti uždėjo ranką ant peties, įvyko susistumdymas, gavo į nosį. Susistumdymas vyko koridoriuje prie kajučių, jis prasidėjo žaibiškai, po smūgio į nosį, viską prisimena miglotai. Smūgis buvo besiaiškinant, jis kaltinamąjį atstūmė nuo savęs, ar jis jį atstūmė, bandė išvengti smūgių, vaizdo įraše matosi, kaip jis kaltinamąjį laiko per atstumą nuo savęs, kad jis nelįstų prie jo. Liepė R. A. nusiraminti, jie yra kolegos ir nesimuš. Smūgį į nosį gavo stovėdamas, būnant už kampo. Taip pat buvo nukritęs ant žemės. Viską atsimina miglotai. Neprisimena, ar grūmėsi ant žemės. Neatsimena net tos aplinkybės, kad pūtė į alkotesterį. Smūgius R. A. galėjo suduoti gindamasis. Muštynes pradėjo R. A.. Visi išgėrė butelį degtinės, bare išgėrė bokalą alaus. Priekabiavimas vyko iš Ričardo pusės. Nežino, kodėl kaltinamasis pasakoja, kad jis seksualiai priekabiavo. Gal nori pateisinti savo elgesį. Kelto apsauga juos išskyrė. Jis miegojo kitoje kajutėje. Į bendrą kajutę sugrįžo ryte. Atsibudęs pastebėjo kraujuotą pagalvę. Žaizda buvo užklijuota medicininiu pleistru. Savo striukės kišenėje rado V. B. piniginę. Neprisimena, kaip svetima piniginė atsirado jo striukės kišenėje. Galbūt paėmė ją per klaidą. Sugrįžo į savo kajutę. R. A. klausė, kodėl jį sumušė. R. A. liepė jam nerėkauti, kadangi gali iškristi per bortą. R. A. pasakė, kad dingo jo pinigai 700 eurų, o V. B. piniginė. Tuomet jis piniginę padavė V. B., liepė pažiūrėti, ar niekas nedingo. Jis visus nuvežė į darbo vietą, o kitą dieną išvyko į Lietuvą. Alkoholį vartoja retai, tačiau mano, kad dėl smūgio visko gerai neprisimena. Civilinį ieškinį reiškia turtinei ir neturtinei žalai. Turtinę žalą sudaro 1800 eurų, tai yra nosies plastinės operacijos kaina. Neturtinę žalą vertiną 3700 eurų suma. Praeityje yra turėjęs nosies lūžį, tuomet jam buvo rekomenduota atlikti nosies pertvaros operaciją, tačiau operacija nebuvo atlikta.

Liudytojas V. L. parodė, kad vyko į komandiruotę į Švedijoje. Iš Rygos uosto plaukė keltu į Stokholmą. Kelto kajutėje išgėrė butelį degtinės. Išėjo į barą klausytis muzikos. Bare išgerė alaus. Po koncertro jis bare liko su V. B., O R. A. ir nukentėjusysis iš baro išėjo. Ryte grįžo į kajutę, R. A. rado kajutėje, jo veidas buvo apdraskytas. Vėliau parėjo nukentėjusysis, ant jo matėsi sumušimo žymės, po akimi matėsi mėlynė. Grįžęs į kajutę nukentėjusysis sakė, kad kreipsis į teisėsaugą dėl jo sumušimo. Apie muštynių priežastis nekalbėjo. Nukentėjusysis tik kaltino R. A., kad jis jį sumušė, R. A. taip pat sakė, kad ir jį apdraskė. Pas V. K. buvo V. B. piniginė, kurią atidavė V. B.. Kajutėje vartojo alkoholį, kažkokio išskirtinio dėmesio nukentėjusysis R. A. nerodė. Bare geriant alų, taip pat jokio konflikto nebuvo.

Liudytojas V. B. parodė, kad visi keturi automobiliu vyko į Rygą, iš ten keltu kėlėsi į Švediją. Kelte pirko alkoholio. Grįžo į kajutę, į kajutę. Kajutėje išgėrė vieną butelį degtinės. Po to nuėjo į barą klausytis koncerto. Striukes paliko kajutėje. Kavinėje išgėrė po bokalą alaus. Vėliau V. K. ir R. A. išėjo parūkyti ir negrįžo. Pasibaigus koncertui, jis su M. L. nuėjo į naktinį klubą. Grįžtant į kajutę, koridoriuje susitiko nukentėjusįjį, kurį vedė du apsaugos darbuotojai. Suprato, kad kažkas nutiko. Grįžo į kajutę. R. A. buvo kajutėje, jo veidas buvo apdraskytas. Pasigedo savo piniginės, kuri buvo jo striukės kišenėje. R. A. sakė, kad dingo jo pinigai. Kajutėje R. A. pasakojo, kad V. K. prie R. A. lindo seksualiai. R. A. liepė jam nelįsti. Tuomet jie abu apsistumdė. Iš pasakojimo suprato, kad vienas kitam užvožė ir tiek. Ryte sugrįžo į kajutę nukentėjusysis, kuris atidavė jam dingusią piniginę. V. K. buvo su striuke. Piniginę išėmė iš striukės kišenės. Pasakė, kad nežino, kaip svetima piniginė atsidūrė pas nukentėjusįjį. Iš piniginės niekas nebuvo dingę, joje buvo tik V. K. kajutės kortelė. V. K. šaukė ant R. A., grasino, kad jam bus negerai. Liepė nukentėjusiajam gultis miegoti. Pas nukentėjusįjį buvo mėlyni poakiai. Jis V. K. anksčiau nepažinojo, bet atrodo, kad jo nosis ir anksčiau buvo kreiva. Iki kelionės pažinojo R. A. ir V. L.. V. K. jam pasirodė kaip keistesnis. Būnant kartu nepastebėjo, kad V. K. rodytų išskirtinį dėmesį R. A.. Visi bendravo draugiškai, būnant visiems kartu negirdėjo jokių grasinimų ir pan.

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. kovo 5 d. 22.31 val., gautas Alytaus apskrities St. Kudirkos ligoninės priėmimo skyriaus telefoninis pranešimas, kad 19.57 val. į ligoninės priėmimo skyrių kreipėsi V. K., kurį 2019-03-02 plaukiant keltu iš Latvijos Respublikos į Švedijos Respubliką, sumušė nepažįstami asmenys. Nustatyti kairio peties sumušimas, akies voko nubrozdinimas, nosies žaizda, nugaros sumušimas, smegenų sutrenkimas. Išleistas į namus (1 t., b. l. 1).

Iš protokolo – pareiškimo matyti, kad nukentėjusysis V. K. 2019 m. kovo 7 d. kreipėsi į Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, nurodydamas, kad 2019 m. kovo 2 d. plaukiant keltu "Isabelle" Ryga - Stokholmas, apie 22.30 val. kelto viduje, 5 kelto aukšte, kilusio konflikto metu R. A. sudavė kelis smūgius į veido sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą, dėl sukelto fizinio sužalojimo prašo pradėti ikiteisminį tyrimą R. A. atžvilgiu. Visas konfliktas vyko kelte plaukiant Ryga-Stokholmas (1 t., b.l. 4-10).

Iš Latvijos policijos gautų duomenų apie V. K. apžiūrą matyti, kad nukentėjusysis V. K. buvo apžiūrėtas 2019 m. kovo 3 d. 01.42 val., nustatyta diagnozė - žaizda nosies srityje, 7 mm ilgio. Alkotesteriu nustatyta 2,22 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 80).

Iš specialisto išvados Nr. pG 220/2019(06) matyti, kad V. K. poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kairio peties sąnario srityje, kairio klubo srityje, muštinė žaizdelė nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžimas, galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie nurodytų aplinkybių ir laiko. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau trijų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (1 t., b.l. 42).

Iš 2019 m. kovo 7 d. specialisto išvados Nr. G 201/2019 (06) matyti, kad V. K. poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kairio peties sąnario srityje, kairio klubo srityje, muštinė žaizdelė nosies nugarėlėj, nosies kaulų lūžimas, galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie nurodytų aplinkybių ir laiko. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (2 t., b.l. 10).

Specialistas L. U. teisiamojo posėdžio metu patvirtino pateiktas specialisto išvadas ir parodė, kad jis atliko du specialiuosius tyrimus, išvados yra analogiškos. Nustatyta poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kairio peties sąnario srityje, kairio klubo srityje, muštinė žaizdelė nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžimas, šis sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Buvo tiriama nukentėjusiojo pateikta medicininė dokumentacija. Ligos istorijoje yra atžymėta, kad buvęs senas lūžimas, dėl to yra iškrypusi nosies ašis, bet kvalifikuojant sveikatos sutrikdymo mastą senas lūžimas neturėjo įtakos kvalifikacijai. Dokumentacijoje yra specialisto įrašas, buvo atliktos nosikaulio pritaikomos rentgenogramos, kas nustatė, kad yra nosies lūžimas be dislokacijos. Nėra objektyvių duomenų, kad nosies pertvaros iškrypimas yra susijęs su šiuo įvykiu. Pirmas lūžis nukentėjusiajam buvo nustatytas vaikystėje. Nosies pertvarkos iškrypimas po lūžimo paprastai yra atstatoma 10 dienų bėgyje, kol dar kaulai ir kremzlės nesugiję. Šiuo atveju tai nebuvo padaryta. Rinoseptoplastika yra nosies ašies atstatymas, vėl yra laužiamas nosies kaulas, dedamas gipsas arba naudojamos kitos metodikos. Nėra duomenų, kad riseptoplastika būtų atlikta po tų dviejų savaičių. Nebuvo įrašyta, kad nosis atstatyta. Jeigu rekomenduoja rinoseptoplastiką asmeniui, reiškia, kad galima taip atstatyti, bet čia priklauso nuo nukentėjusio noro. Jeigu po dviejų savaičių būtų padaryta rinoseptoplastika, nebūtų reikalinga nosies pertvaros operacija.

Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėtas vaizdo įrašas atitinka jo apžiūros protokole užfiksuotus duomenis.

Iš tyrėjos S. Š. tarnybinio pranešimo matyti, kad apžiūrėtas DVD-R diskas su vaizdo įrašu, ant disko parašytas pavadinimas "2019-03-03 V. KARAJEV", jame užfiksuotas Keltas "(duomenys neskelbtini) ", kuriame 2019-03-03 naktį įvyko konfliktas tarp V. K. ir R. A.. Vaizdo įraše užfiksuoti du besimušantys vyrai. Vyras Nr. 1 - tamsiais plaukais, vidutinio kūno sudėjimo, apsirengęs raudonos spalvos megztiniu, pilkos spalvos džinsais bei juodos spalvos sportiniais bateliais su baltu padu, yra R. A., jis atpažintas iš POLIS II sistemos nuotraukos, taip pat minėtas asmuo 2019-06-14 dieną buvo apklaustas specialiuoju liudytoju. Kitas vyras, apžiūros protokole įvardintas kaip vyras Nr. 2, aukštesnis už R. A., šviesiai rudais plaukais, apsirengęs tamsios spalvos marškiniais, pusilge tamsiai žalios spalvos striuke, tamsios spalvos kelnėmis ir juodos spalvos batais, šis asmuo yra nukentėjusysis V. K., atpažintas iš POLIS II sistemos nuotraukos, taip pat šis vyras 2019-04-15 buvo atvykęs į papildomą apklausą. Vyrai Nr. 1 - R. A., o vyras Nr. 2 - V. K. (1 t., b.l. 89).

Visi aukščiau aptarti bylos faktiniai duomenys gauti teisėtais būdais, įstatymo nustatyta tvarka, todėl teismas laiko juos įrodymais, kurie visumoje patvirtina R. A. kaltę jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis R. A. tyčiniais smurtiniais veiksmais padarė žalą nukentėjusiojo V. K. sveikatai, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, padarytas sužalojimas atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastą. Sutrikdymo mastas patvirtintas specialisto išvadomis. Įvertinęs kaltinamojo R. A. parodymus, teismas daro išvadą, kad R. A. savo kaltę iš esmės pripažino. Jis parodė, kad nukentėjusysis V. K. pradėjo prie jo seksualiai priekabiauti, teikdamas nepadorius pasiūlymus. Kelto koridoriuje nukentėjusysis jį pasivijo ir sugriebė jam už užpakalio. Dėl to kaltinamasis supyko ir pastūmė nukentėjusįjį. Abu įsikibo vienas į kitą. Pargriuvo ant grindų. Abu mušėsi. Sudavė nukentėjusiajam smūgį į nosį. Nurodo, kad smūgis buvo nestiprus. Į nosį nukentėjusiajam pataikė, gindamasis nuo nukentėjusiojo. Nukentėjusysis V. K. parodė, kad smūgis jam į nosį buvo suduotas jam stovint. Tai įvyko kelto koridoriuje, užėjus už koridoriaus kampo, kur nebuvo filmuojama. Neigė aplinkybę, kad R. A. teikė nepadorius pasiūlymus. Sekė paskui R. A., kadangi norėjo išsiaiškinti priežastį, kodėl R. A. jam grasina. Liudytojas V. B. parodė, kad paties įvykio nematė. Grįžus į kajutę rado R. A., kurio veidas buvo apdraskytas. R. A. pasakojo, kad įvyko konfliktas su V. K., kuris lindo prie jo su nepadoriais pasiūlymais, dėl ko įvyko susistumdymas, kurio metu buvo vartojamas fizinis smurtas. Liudytojas V. L. parodė, kad paties įvykio nematė. Ryte į kajutę sugrįžo V. K., ant veido matėsi mušimo žymės. V. K. kaltino R. A., kad jį sumušė. R. A. veidas taip pat buvo apdraskytas. Apie muštynių priežastis nekalbėjo. Kaltinamojo R. A. ir nukentėjusiojo V. K. patvirtina teisiamojo posėdžio metu peržiūrėtas vaizdo įrašas. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, teismas daro išvadą, kad smūgis, dėl kurio įvyko nosies lūžis, buvo padarytas, R. A. ir V. K. pasukus į dešinę koridoriaus pusę, kurioje nėra filmuojama. Šią aplinkybę patvirtino tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis. Šią išvadą teismui leidžia daryti vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės, kai pašaliniai asmenys nubėga į koridoriaus dešinę pusę, kurioje vyksta muštynės, į koridoriaus kairę pusę nueina V. K., jis laikosi už nosies, kadangi bėga kraujas. Pašaliniai asmenys kalbasi, priėjęs pašalinis vyras dešiniu kumščiu parodo du smūgius, vieną tiesiai, vieną į dešinį savo skruostą (1 t., b.l. 83-88). Pateikta fotonuotrauka (2 t., b.l. 11) patvirtina, kad šio įvykio metu buvo sužalotas ir kaltinamasis R. A., tačiau dėl sužalojimo į teisėsaugos institucijas R. A. nesikreipė. Kaltinamojo R. A. parodymus, kad smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo, gindamasis nuo nukentėjusiojo veiksmų, teismas vertina kritiškai, kaip siekį sušvelninti savo atsakomybę. Norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Būtinosios ginties ribų peržengimo klausimas gali iškilti ir privalo būti sprendžiamas tik tada, kai nustatoma, kad egzistavo būtinosios ginties situacija, kurios vienas požymių – pavojingo, akivaizdaus ir realaus kėsinimosi buvimas. Kaltinamojo R. A. nurodyta aplinkybė, kad jo smurtinius veiksmus sąlygojo neva nukentėjusiojo V. K. atliktas veiksmas – suėmimas jam už sėdmenų, kurį kaltinamasis suprato kaip nepadorų pasiūlymą, nėra ta aplinkybė, kuri šalintų kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę. Šioje byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, jog iki to momento, kai R. A. sudavė smūgį V. K. į veido sritį, V. K. realiai kėsinosi į R. A. lytinę laisvę, ir toks kėsinimasis būtų buvęs tiek pavojingas, akivaizdus, realus bei kėlęs grėsmę R. A., todėl jo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti BK 28 straipsnio nuostatas. Taip pat kaltinamojo R. A. veiksmai negali būti vertinami ir kaip būtinosios ginties ribų peržengimas. Kadangi nebuvo būtinosios ginties situacijos, todėl nėra ir būtinosios ginties ribų peržengimo aplinkybių.

Kaltinamasis, tyčia suduodamas nukentėjusiajam smūgį į veido sritį, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad gali būti padaryta žala nukentėjusiojo sveikatai ir sąmoningai leido tai žalai atsirasti. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamojo R. A. veiksmuose yra visi BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai.

CD laikmena su vaizdo įrašu nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina nuolatiniam saugojimui prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį (1 t., b.l. 46 – 55) 121,28 eur sumai už asmens sveikatos priežiūros išlaidas. Teisme gautas rašytinis pareiškimas, kuriame nurodoma, kad civilinis ieškovas atsisako ieškinio, kadangi R. A. atlygino ligonių kasai padarytą turtinę žala (1 t., b.l. 60). Ieškovo atsisakymas nuo ieškinio įstatymui neprieštarauja, todėl atsisakymas nuo ieškinio priimtinas, o procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 4 punktas).

Nukentėjusysis V. K. pareiškė civilinį ieškinį (1 t., b.l. 183 – 186), kuriuo prašo priteisti 1800 eurų turtinės žalos dėl būsimos plastinės operacijos ir 3700 eurų neturtinės žalos. Nukentėjusiojo reikalavimas priteisti 1800 eur turtinę žalą dėl būsimos nosies pertvaros plastinės operacijos atlikimo laiko nepagrįstu. Iš 2019 m. kovo 7 d. specialisto išvados Nr. G 201/2019 (06) (2 t., b.l. 10) aprašomosios dalies matyti, kad medicinos dokumentuose užfiksuota, kad V. K. nosis buvo deformuota ir anksčiau po nosies traumos, sena nedidelė deformacija, rekomenduota po dviejų savaičių atlikti planinę rinoseptoplastiką. Šią aplinkybę teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir pats nukentėjusysis V. K., kuris nurodė, kad vaikystėje turėjo nosies lūžį, buvo rekomenduota atlikti nosies pertvarkos operaciją, tačiau ji nebuvo atlikta. Be to, specialistas L. U. teisme parodė, kad nosies pertvaros plastinės operacijos būtų nereikėję, jeigu nukentėjusysis savalaikiai būtų atlikęs nosies rinoseptoplastiką, tai yra nosies ašies atstatymą. Atsižvelgiant į tai, laikyti, kad turtinės žalos atlyginimas, susijęs su nosies pertvarkos operacijos atlikimu, yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su šiuo nosies kaulų lūžimu, nėra objektyvaus pagrindo, todėl visos abejonės yra aiškintinos kaltinamojo naudai, ir nukentėjusiojo ieškinys dalyje dėl turtinės žalos priteisimo atmestinas.

Nukentėjusysis V. K. prašo priteisti 3700 eurų neturtinės žalos. Nurodo, kad R. A. parodymus, kad jis seksualiai priekabiavo prie kaltinamojo, laiko melagingais, tokie parodymai jį įžeidė ir žemino. Iš kitų asmenų susilaukė pašaipų ir klausimų, buvo pakenkta jo reputacijai, nepagrįstai buvo apkaltintas 700 eurų vagyste. Nurodo, kad visos šios aplinkybės paveikė jį labiau, negu patirtas fizinis skausmas dėl nosies kaulų lūžio. Teisme parodė, kad dėl traumos apie dvi savaites buvo nedarbingas, neteko dalies pajamų, turėjo daug nepatogumų dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų, jautė fizinius skausmus, kankino nemiga.

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais dėl nusikaltimo. Neturtinė žala - tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai - asmeniui nenaudingas poveikis. Vertindamas neturtinę žalą, teismas privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalies nustatytus kriterijus: pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Turi būti atsižvelgta į nurodytų kriterijų visumą, taip pat į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, nes kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Žala turi būti atlyginama teisingai, protingai nustatant jos dydį, siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros, taip pat pusiausvyros tarp padarytos veikos ir jos sukeltų padarinių. Šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad kaltinamojo R. A. veiksmais nukentėjusiajam V. K. buvo sukeltas fizinis skausmas, taip pat nukentėjusysis patyrė nepatogumus. Nukentėjusysis lankėsi pas gydytojus, tam tikrą laiko tarpą buvo nedarbingas. Teismas pripažįsta, jog dėl kaltinamojo R. A. nusikalstamos veikos nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala – jis patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, rūpestį, kaip sužalojimas paveiks jo sveikatą, teko gydytis, tam tikrą laiką buvo nedarbingas, kas R. A. sukėlė papildomų fizinių, materialinių ir organizacinių rūpesčių. Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo tyčinių veiksmų nukentėjusysis patyrė dvasinius išgyvenimus, tačiau nukentėjusiojo prašomą 3700 eurų sumą neturtinei žalai atlyginti laiko pernelyg didele ir nepagrįsta. Apsprendžiant žalos dydį būtina vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, taip pat teismas atsižvelgia į įvykio metu nustatytą rizikingą nukentėjusiojo elgesį, kadangi faktinėmis aplinkybėmis nustatyta, kad nukentėjusysis V. K., būdamas neblaivus, kibo prie kaltinamojo R. A., aiškindamasis santykius sekiojo jam iš paskos, kas sukėlė kaltinamojo R. A. pyktį, ir toks nukentėjusiojo elgesys išprovokavo kaltinamojo tyčinius veiksmus. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinimas R. A. pareikštas dėl vieno trauminio poveikio, kurio metu buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl nosies kaulų lūžio, todėl kiti nukentėjusiajam padaryti sužalojimai neturtinės žalos atlyginimo aspektu nevertintini. Taip pat teismas nevertina nukentėjusiojo argumentų dėl jo šmeižimo, kadangi toks kaltinimas R. A. nepareikštas. Teismas nukentėjusiojo dėl kaltinamojo veiksmų patirtus išgyvenimus įvertina pinigine išraiška - 900 eurų suma, kuri priteistina iš kaltinamojo (CPK 109 straipsnis, CK 6.263 straipsnis). Įvertinus paminėtų aplinkybių visumą, teismo vertinimu, 900 Eur suma V. K. yra pakankama piniginė kompensacija jo patirtai neturtinei žalai atlyginti, šis žalos dydis yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jo kilusioms pasekmėms.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad kaltinamasis civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai atlygino žalą. Teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, kadangi faktinėmis aplinkybėmis nustatyta, kad nukentėjusysis V. K., būdamas neblaivus, kibo prie kaltinamojo R. A., aiškindamasis santykius sekiojo jam iš paskos, kas sukėlė kaltinamojo R. A. pyktį ir toks nukentėjusiojo elgesys išprovokavo kaltinamojo tyčinius veiksmus. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Praeityje neteistas. Baustas administracine tvarka. Dirba, nėra neigiamai kaip asmenį charakterizuojančių duomenų. Kaltinamajam R. A. už nesunkų nusikaltimą, vadovaujantis BK 54 straipsniu, skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas, nes įvertinęs visas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad paskyrus šios rūšies bausmę bus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti tikslai. Nustatant bausmės dydį, teismas atsižvelgia į nustatytas dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, todėl bausmės dydis nustatytinas mažesnis už jos vidurkį.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303–307 straipsniais,

nusprendžia:

R. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 7 mėnesiams.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu įpareigoti R. A. dirbti ar registruotis darbo biržoje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktinį įrodymą – CD laikmeną su vaizdo įrašu nuosprendžiui įsiteisėjus palikti nuolatiniam saugojimui prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Nutraukti procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio, civiliniam ieškovui atsisakius jį palaikyti.

Nukentėjusiojo civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš R. A. nukentėjusiajam V. K. 900 eurų neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus ir nurodant savo poziciją dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo rašytinio ar žodinio proceso tvarka.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.